Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Bielskio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu dešimčiai metų šešiems mėnesiams;

- pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 20 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir V. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš V. S. priteista I. A. 1 024,97 Lt turtinei ir 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, N. Ž. 2 961,57 Lt turtinei ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, Kauno teritorinei ligonių kasai 78 744,98 Lt už J. P. Ž. gydymą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. taip pat nuteistas už tai, kad 2012 m. lapkričio 17 d. apie 16.50 val. (duomenys neskelbtini) namo, priklausančio J. P. Ž., kieme esančio ūkinio pastato rūsio patalpos duobėje, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą J. P. Ž. priklausantį turtą, tyčia ne mažiau kaip keturis kartus spyrė nukentėjusiajai į galvą padarydamas muštines galvos žaizdas, masyvią poodinę kraujosruvą veido kairėje pusėje, kraujosruvą galvos minkštuosiuose audiniuose kairio smilkinio – momens srityje, galvos smegenų sumušimą, po ko nukentėjusiajai praradus sąmonę V. S., nuėjęs į kambarį, tyčia užvaldė svetimą J. P. Ž. priklausantį turtą – 438 Lt, po ko nukentėjusioji dėl patirtos sunkios galvos smegenų traumos 2012 m. gruodžio 24 d. ligoninėje mirė.

Apelianto nuomone, priteistas civilinis ieškinys yra per didelis.

Iš nuteistojo V. S. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis prašo sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir sumažinti iš jo priteistas sumas padarytai žalai atlyginti.

Nukentėjusioji I. A. atsikirtimuose į nuteistojo apeliacinį skundą atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistasis V. S. viso teisminio proceso metu melavo, stengėsi išsisukti nuo padaryto nusikaltimo tvirtindamas, kad nenorėjo žudyti, nors teismo medicinos eksperto išvadose nurodyta, kad visi smūgiai buvo suduoti į galvą. Nukentėjusioji taip pat nurodo, jog su nužudyta jos seserimi gyveno motina G. P., kuri būdama devyniasdešimties metų negalėjo susitaikyti su dukters mirtimi ir pati praėjus vos keliems mėnesiams mirė.

Nesant galimybės padidinti nuteistajam bausmę nukentėjusioji prašo palikti galioti Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nuosprendį.

Nukentėjusysis N. Ž. atsikirtimuose į nuteistojo apeliacinį skundą nurodo, jog V. S. smūgius J. P. Ž. sudavė aiškiai suvokdamas savo veiksmų pobūdį ir jų pavojingumą (pakartotinių daugybinių smūgių sudavimas kojomis į gyvybei svarbų ir labiausiai pažeidžiamą organą – galvą). Tai patvirtina ir specialisto išvada Nr. M122/12(02), kurioje nurodyta, jog yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp J. P. Ž. padarytų sužalojimų ir jos mirties. Nukentėjusysis taip pat nurodo, kad 2012 m. lapkričio 13 d. įvykdęs svetimo turto vagystę V. S. sąmoningai planavo pakartotinį nusikaltimą – svetimo turto užvaldymą, dėl to grįžo į pirmojo nusikaltimo vietą.

Nukentėjusysis atkreipė dėmesį į tai, kad V. S. veiksmai yra neprognozuojami, nes jis naudojo fizinį smurtą ne tik prieš J. P. Ž., bet grįžęs iš nusikaltimo vietos – prieš savo draugę, liudytoją R. R..

Nukentėjusysis nurodo, jog skirdamas V. S. bausmę Kauno apygardos teismas padarė išvadą, kad padarytų nusikalstamų veikų priežastys buvo neatsitiktinės, o pasekmė siekio gauti turtinę naudą iš nusikalstamų veikų darymo, todėl prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nuosprendį palikti nepakeistą, o esant galimybei – padidinti V. S. paskirtą laisvės atėmimo bausmės terminą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismų paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismų padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), apeliacinės instancijos teismai turi patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas turi bylą patikrinti tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-86/2013, Nr. 2K-233/2013).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad nuosprendį priėmęs teismas išsamiai išnagrinėjo visas jos aplinkybes, teisingai įvertino visumą duomenų, gautų apklausiant nuteistąjį V. S., nukentėjusiuosius I. A. ir N. Ž., liudytojus R. R., I. R., R. R., A. K., užfiksuotų specialisto išvadose Nr. G 3065/12(02), Nr. M122/12(02), asmens parodymo atpažinti protokoluose ir kt., ir pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistojo V. S. apeliaciniame skunde nuosprendžio pagrįstumas ir teisėtumas ginčijamas iš esmės dviem vienas kitam prieštaraujančiais argumentais, t. y. vienu atveju teigiama, kad nuteistasis, tris kartus spirdamas J. P. Ž. į galvą, jos nužudyti nenorėjo tokiu būdu nesutikdamas su apygardos teismo nustatyta kaltės forma, kitu atveju nurodoma, jog jis visiškai pripažino savo kaltę, davė išsamius parodymus, dėl padarytų veikų nuoširdžiai gailisi, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad kaltės formą (tyčią) pirmosios instancijos teismas nustatė teisingai. Byloje neginčijamai nustatyta, kad turėdamas tikslą ką nors pavogti V. S. 2012 m. lapkričio 17 d. atėjo į J. P. Ž. namus, sudavė jai kelis smūgius kojomis į galvos sritį, nukentėjusiajai praradus sąmonę nuėjo į kambarį ir pagrobė ten rastus 438 Lt. Specialisto išvadoje Nr. M122/12(02) nurodyta, kad yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp J. P. Ž. padarytų sužalojimų ir jos mirties (t. 1, b. l. 38–41). Esant šioms aplinkybėms nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai konstatavo, kad V. S. buvo priimtini visi galimi jo veiksmų suduodant smūgius padariniai ir, nors jis šių padarinių nenorėjo, sąmoningai leido jiems atsirasti. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis veikė netiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo J. P. Ž. gali būti padarytas mirtinas sužalojimas ir nors tokių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Tokia išvada atitinka ir apelianto teiginius, kad nieko nepasakęs jis pargriovė J. P. Ž. ir jai nukritus ant šono pradėjo ją spardyti, nors minties nužudyti nukentėjusiąją neturėjo. Kitaip vertinti tyčios turinį ir kryptingumą teisėjų kolegija neturi pagrindo. Byloje nustatyta, kad nuteistasis, pargriovęs senyvo amžiaus moterį, ne mažiau kaip keturis kartus spyrė jai į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvos sritį. Šie objektyvieji požymiai rodo, kad V. S. negalėjo nesuprasti, kad savo veiksmais kėsinasi ne tik į J. P. Ž. sveikatą, bet ir į gyvybę, bei nenumatyti, kad gali ją atimti, ir nors to nenorėjo, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti.

Nepagrįstais laikytini ir aukščiau minėti nuteistojo argumentai dėl bausmės griežtumo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo atžvilgiu baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

Nagrinėjamu atveju nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. S., įvertino padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas vienas labai sunkus nusikaltimas ir vienas baudžiamasis nusižengimas), tikslą (naudos siekimas), kaltės formą ir rūšį (netiesioginė tyčia), nuteistojo jauną amžių ir jį charakterizuojančias aplinkybes (teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, baustas administracine tvarka, nedirba), taip pat įvertino nustatytą V. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino ir nuoširdžiai gailisi) ir atsižvelgė į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinęs šias bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nuosprendį priėmęs teismas V. S. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 178 straipsnio 4 dalyje, skyrė atitinkamai dešimties metų šešių mėnesių laisvės atėmimo ir dvidešimt parų arešto bausmes. Šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nuteistajam paskirta dešimties metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirdamas nuteistajam už tyčinį nužudymą dėl savanaudiškų paskatų minėtą dešimties metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas BK 41 straipsnio 2 dalies ir 54 straipsnio 2 dalies reikalavimų nepažeidė. Iš bylos medžiagos galima daryti išvadą, kad nuteistasis, nors ir būdamas jauno amžiaus, yra linkęs daryti nusikalstamas veikas ir yra abejingas dėl savo elgesio galimų nusikalstamų padarinių. Be to, V. S. paskirta bausmė yra net trimis metais šešiais mėnesiais mažesnė už sankcijos vidurkį, todėl laikyti ją aiškiai per griežta ir dar labiau švelninti pagrindo nėra.

Nuteistasis V. S. apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su priteisto žalos atlyginimo dydžiu, nurodo, kad iš jo priteista suma yra per didelė. Šiuos nuteistojo argumentus teisėjų kolegija atmeta. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Byloje pareikšti nukentėjusiųjų ir Kauno teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai tenkinti pagrįstai, nes dėl nuteistojo tyčinių nusikalstamų veiksmų jiems buvo padaryta žala. Padarytos žalos fakto nuteistasis V. S. neginčija, nesutinka tik dėl dydžio, tačiau konkrečiai neįvardija, kuri suma yra per didelė ir kodėl. Iš bylos medžiagos matyti, jog turtinės žalos dydį patvirtina medicininių dokumentų apskaitos išrašai (t. 1, b. l. 117–118), taip pat nukentėjusiųjų pateiktos sąskaitos ir kvitai (t. 1, b. l. 97–98, 110–112). Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas pagrįstai priteisė iš nuteistojo V. S. nukentėjusiesiems I. A. ir N. Ž. bei ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai atitinkamai 1 024,97 Lt, 2 961,57 Lt ir 78 744,98 Lt turtinei žalai atlyginti.

Kriterijai, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, išdėstyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustatyta atlygintinos neturtinės žalos minimumas ar maksimumas – tai kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teismas. Nagrinėjamu atveju priteisdamas iš nuteistojo 20 000 Lt ir 50 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą atitinkamai nužudytosios seseriai ir sūnui, apygardos teismas į visas reikšmingas aplinkybes atsižvelgė ir nuosprendyje išdėstė tokio atlyginimo dydžio nustatymo motyvus. Šioje baudžiamojoje byloje iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta tyčiniais nusikalstamais veiksmais, kuriais atimta gyvybė artimam žmogui. Akivaizdu, kad dėl to nukentėjusieji patyrė dvasinius išgyvenimus ir skausmą. Taigi iš V. S. už nužudymą dėl savanaudiškų paskatų priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos negali būti laikomos per didelės, jos nustatytos laikantis teisingumo ir protingumo kriterijų, be to, toks apygardos teismo sprendimas neprieštarauja susiformavusiai teismų praktikai. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal susiformavusią teismų praktiką vertinant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju žalą padariusio asmens turtinė padėtis nelaikoma lemiančiu kriterijumi. Be to, nustatant neturtinę žalą, įvertinamos ne tik aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje (pavyzdžiui, žalą padaręs jauno amžiaus asmuo gali įsidarbinti, įgyti turto ir pan.). Nuteistasis yra pakankamai jauno amžiaus, darbingas, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ateityje iš jo priteistą neturtinę ir turtinę žalą atlyginti turės galimybę. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo mažinti iš V. S. priteistų sumų padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Nuteistojo V. S. apeliacinį skundą atmesti.