Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. Ž. ir jo gynėjo advokato E. A. Ž. kasacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 5 d. nutarties.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. nuosprendžiu Ž. Ž.nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams ir aštuoniems mėnesiams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 7800 Lt (60 MGL) dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir aštuoniems mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant trejiems metams, paskiriant nuteistajam įpareigojimą be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms (BK 75 straipsnis).

Konfiskuota iš nuteistojo Ž. Ž. 4000 Lt; iš nuteistųjų Ž. Ž. ir K. S. priteista UAB „B“ po 125 Lt proceso išlaidoms atlyginti; UAB „B“ prašymas dėl patirtų 100,03 Lt dydžio darbo užmokesčio išlaidų priteisimo atmestas.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 5 d. nutartimi nuteistojo Ž. Ž. ir jo gynėjo apeliacinis skundas atmestas.

Tuo pačiu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas ir K. S. , tačiau dėl jo kasacinio skundo nepaduota.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos A. Rakauskienės pranešimą ir susipažinusi su baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. Ž. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai su nusikaltimo padėjėju K. S. , tyčia, būdamas valstybės tarnautoju, turėdamas nusikalstamą ketinimą piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, siekiant turtinės naudos sau ir kitiems asmenims, nesant kyšininkavimo požymių, asmeninių pažinčių pagrindu būdamas iš anksto susitaręs su nusikaltimo padėjėju K. S. , dirbančiu UAB „B“ direktoriumi, veikiant teisėtai įmonės vardu padėti jam piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, suklastoti dokumentus ir veikti už kitą juridinį asmenį viešojo pirkimo procese pirkimo sutarties vykdymo laikotarpiu ir taip bendrai gauti turtinės naudos sau ir kitiems asmenims, piktnaudžiavo tarnyba, suklastojo bei panaudojo suklastotus dokumentus, taip šiurkščiai diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino (duomenys neskelbtini) savivaldybės, kaip valstybės institucijos, autoritetą, padarė didelės neturtinės žalos valstybei, t. y.: būdamas (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos nariu, Sveikatos, ekologijos ir socialinių reikalų komiteto pirmininku, 2008 m. spalio 30 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirtas Viešųjų pirkimų komisijos nariu ir šioje veiklos srityje įgijęs valstybės tarnautojo statusą, turėdamas administracinius įgaliojimus – atlikti viešųjų pirkimų komisijos nario pareigas (duomenys neskelbtini) savivaldybės rengiamose ir vykdomose viešųjų pirkimų procedūrose dėl medicininės įrangos – septynių vienetų „Apex“ lokatorių įsigijimo, veikdamas kaip komisijos narys ir siekdamas suteiktus įgaliojimus panaudoti priešingai tarnybos interesams, tyčia pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktų reikalavimus, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinus principus, Viešojo pirkimo komisijos pirmininko, nario ar eksperto nešališkumo deklaracijos bei konfidencialumo pasižadėjimo nuostatas; o būtent: pats sudarė siūlomų tiekėjų sąrašą ir 2008 m. lapkričio 6 d. dalyvaudamas (duomenys neskelbtini) savivaldybės viešojo pirkimo komisijos posėdyje jį per D. A. J. pateikė komisijos nariams. Taip pat, žinodamas, kad septynių „Apex“ lokatorių pirkimui yra skirti 24 500 Lt, pritarus tiekėjus rinktis apklausos būdu ir siūlymus siųsti jo parinktiems trims tiekėjams – UAB „K“, UAB „H“ ir IĮ „A“, pasinaudodamas asmeninėmis pažintimis su šių įmonių vadovais, kitais atsakingais darbuotojais ir turima tarnybine informacija, atlikdamas parengiamuosius nusikaltimo veiksmus, tą pačią dieną, apie 16.53 val., šią tarnybinę informaciją telefonu perdavė savo pažįstamam A. Z. IĮ „A“ direktoriui J. D. , pranešdamas, jog jo vadovaujama įmonė yra kviečiama dalyvauti minėtame konkurse, duodamas suprasti apie reikalingumą fiktyviai, neturint jokių įsipareigojimų, dalyvauti viešųjų pirkimų procese; 2008 m. lapkričio 7 d., apie 15.27 val., J. D. sutikus dalyvauti konkurse Ž. Ž. nurodytomis sąlygomis, tuo tikslu, kad įmonės komercinis pasiūlymas atitiktų visus privalomus reikalavimus, telefonu Ž. Ž. pasisiūlė išversti į lietuvių kalbą vartotojų instrukciją ir šiuos veiksmus atliko; 2008 m. lapkričio 10 d., apie 12.23 val., telefoninio pokalbio su pažįstamu UAB „H“ vadybininku A. R. metu, teiravosi, ar bendrovė gavo kvietimą dalyvauti viešojo pirkimo konkurse, ir domėjosi, kokiu būdu nurodyta pristatyti komercinį pasiūlymą komisijai; 2008 m. lapkričio 10 d., apie 12.31 val., telefonu paskambino A. P. įmonės „K“ pažįstamam darbuotojui V. K. ir teiravosi, ar įmonė gavo kvietimą dalyvauti viešųjų pirkimų konkurse, bei informavo apie tai, kad įmonė „K“ šiame konkurse dalyvaus tik formaliai, tik tam, kad būtų įvykdytos konkurso procedūros – dalyvautų ne mažiau kaip trys tiekėjai.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad, teikiant IĮ „A“ vardu dokumentus reikalingas „Apex“ lokatorių sertifikacijos atitikimas, 2008 m. lapkričio 12 d. Ž. Ž. , atvykęs į UAB „B“, esančią (duomenys neskelbtini), iš K. S. paėmė „Apex“ lokatorių sertifikacijos (CE) atitikimo deklaraciją, kurią vėliau įdėjo į A. Z. IĮ „A“ komercinį pasiūlymą, kad šis atitiktų viešojo pirkimo konkurso reikalavimus; tuo tarpu, nusikaltimo padėjėjas K. S. , būdamas UAB „B“ direktoriumi, turėdamas teisę veikti šios įmonės vardu, būdamas Rusijos gamintojo „G“ atstovu Lietuvoje platinant šio gamintojo medicininę įrangą, žinodamas, jog Ž. Ž., piktnaudžiaudamas jam suteiktais (duomenys neskelbtini) savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos nario įgaliojimais, siekia, kad viešųjų pirkimų dėl medicininės įrangos – septynių „Apex“ lokatorių pardavimo savivaldybei laimėtoju būtų pripažinta IĮ „A“, ir žinodamas, kad prisidengiant teisėta jo įmonės veikla – iš gamintojo „G“ nupirkus septynis vienetus „Apex“ lokatorių, per šią įmonę Ž. Ž. ketina savivaldybei minėtą įrangą perparduoti brangiau, iš to gaunant turtinės naudos, susitaręs su valstybės tarnautoju Ž. Ž. padėti jam piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, pateikė jam nurodytą CE deklaraciją.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008 m. lapkričio 13 d., apie 15.00 val., telefonu su IĮ „A“ direktoriumi J. D. išsiaiškino, į kokį įmonės darbuotoją jam kreiptis, jeigu J. D. išvykus iš Lietuvos, besibaigiant viešųjų pirkimų konkursui prireiks direktoriaus parašo dokumentams. Tą pačią dieną, apie 17.05 val., telefoninio pokalbio metu su UAB „H“ vadybininku A. R. , Ž. Ž. nurodė, kad jis asmeniškai pristatys Viešųjų pirkimų komisijai voką su UAB „H“ pasiūlymu. 2008 m. lapkričio 6 d. – 2008 m. lapkričio 14 d. laikotarpiu pats už IĮ „A“ surinko visus reikiamus dokumentus, sudarančius šios įmonės komercinį pasiūlymą, žinodamas kitų tiekėjų siūlomas kainas, pats sugalvojo šio komercinio pasiūlymo mažiausią kainą – 23 961 Lt ir pateikė šio komercinio pasiūlymo dokumentus įmonės direktoriui J. D. pasirašyti. Paėmęs šiuos dokumentus, taip pat gavęs voką su UAB „H“ komerciniu pasiūlymu, 2008 m. lapkričio 14 d., apie 8.48 val., Ž. Ž. juos pristatė į (duomenys neskelbtini) savivaldybę (duomenys neskelbtini) Viešųjų pirkimų komisijai ir ten pat „Viešųjų pirkimų dalyvių pasiūlymų registro „2Ū-168“ žurnale savo ranka pasirašė už A. Z. IĮ „A“ direktorių J. D. , bei UAB „H“ vadybininką A. R. , taip piktnaudžiaudamas neteisingai patvirtino juridinę reikšmę turinčius faktus – neva šiuos pasiūlymus nustatytu laiku asmeniškai pateikė nurodyti tiekėjai ir juose nurodyta tikroji šių pasiūlymų teikėjų valia.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, Ž. Ž. , 2008 m. lapkričio 13 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybėje komisijos posėdžio metu, gavus naujo tiekėjo – UAB „I“ pasiūlymą parduoti „Apex“ lokatorius už 9922,50 Lt, kaip komisijos narys balsavo už tai, jog šios įmonės pateikti dokumentai neatitinka pirkimo sąlygų ir kad vokų atplėšimo data (2008 m. lapkričio 14 d.) nekeičiama.

Be to, Ž. Ž. , pamatęs, kad jo surinkti ir IĮ „A“ vardu pateikti komercinio pasiūlymo dokumentai neatitinka šiame konkurse keliamų reikalavimų – kad nėra dokumento, įgalinančio IĮ „A“ prekiauti „Apex“ lokatoriais, 2008 m. lapkričio 18 d. pasiūlė komisijai pranešti IĮ „A“ apie trūkumų pašalinimą; turėdamas tikslą įvykdyti nusikalstamą sumanymą – suklastoti ir realizuoti dokumentą, 2008 m. lapkričio 18 d., apie 14.11 val., telefonu paskambino UAB „B“ direktoriui K. S. ir paprašė suklastoti dokumentą – ankstesne data surašyti įgaliojimą IĮ „A“ platinti gamintojo „G“ produkciją. Tuo tarpu K. S. , padėdamas Ž. Ž. tęsti sumanytą nusikalstamą veiką, sutiko suklastoti įgaliojimą ir, žinodamas, jog šį dokumentą Ž. Ž. panaudos viešųjų pirkimų procese siekdamas, kad viešųjų pirkimų dėl medicininės įrangos – septynių „Apex“ lokatorių pardavimo savivaldybei laimėtoju būtų pripažinta IĮ „A“, tą pačią dieną, nenustatytu laiku UAB „B“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrą dokumentą – ten buvusiu bendrovės kompiuteriu (duomenys neskelbtini) bendrovės vardu, nurodydamas žinomai neteisingą įgaliojimo datą – 2008 m. lapkričio 12 d., surinko įgaliojimo tekstą, apie tai, kad UAB „B“ įgaliojo A. Z. IĮ „A“ dalyvauti viešųjų pirkimų konkurse ir privačiuose sandoriuose, taip pat siūlyti gamintojo UAB „G“ produkciją. Šį įgaliojimą K. S. ten pat, 2008 m. lapkričio 18 d., apie 17.56 val., atspausdino ant UAB „B“ blanko, patvirtino bendrovės spaudu bei savo parašu ir perdavė Ž. Ž. , o šis suklastotą tikrą dokumentą panaudojo – (duomenys neskelbtini) savivaldybėje 2008 m. lapkričio 19 d. pridėjo prie anksčiau pateikto IĮ „A“ pasiūlymo, taip melagingai patvirtindamas juridinę reikšmę turinčius faktus – neva šį įgaliojimą IĮ „A“ dokumentų pateikimo metu (2008 m. lapkričio 14 d.) turėjo ir prie pasiūlymo nepridėjo per neapdairumą.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, K. S. 2008 m. lapkričio 18 d., apie 14.51 val., pokalbio telefonu metu davė Ž. Ž. patarimus paaiškindamas, kad nuo 2009 m. keičiasi PVM, lengvatinio tarifo nebus ir kad šis į tai atkreiptų dėmesį viešųjų pirkimų konkurse sudarydamas IĮ „A“ pasiūlymą.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008 m. lapkričio 19 d. Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio metu balsavo „už“, kad UAB „I“ pasiūlymas būtų atmestas, kaip neatitinkantis pirkimų dokumentų reikalavimų, ir „už“ įmonių pasiūlymų sudarymo eilę pripažįstant, jog dėl siūlomos pirkimo mažiausios kainos pirma vieta skiriama IĮ „A“, antroji – UAB „H“.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, Ž. Ž. 2008 m. gruodžio 16 d. dalyvavo viešųjų pirkimų komisijos posėdyje ir balsavo, kad būtų pripažinta šio viešojo pirkimo laimėtoju A. Z. IĮ „A“, kaip pasiūliusi mažiausią pirkimo kainą. Įvykdęs šį nusikalstamos veikos etapą, 2008 m. gruodžio 16 d., apie 13.33 val., paskambinęs telefonu informavo J. D. apie tai, kad jo vadovaujama įmonė pripažinta laimėtoju ir gaus kvietimą sudaryti sutartį, susitarė, kad jis pristatys pasirašyti pirkimo sutartį, o tuo tikslu iki 2008 m. gruodžio 22 d., iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos paėmė du pirkimo–pardavimo sutarties (2008 m. gruodžio 22 d. sudarytos (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos ir A. Z. IĮ „A“ dėl septynių vienetų „Apex“ lokatorių pirkimo už 23 961 Lt) egzempliorius ir susitikus nenustatytoje vietoje pateikė J. D. pasirašyti.

Be to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, Ž. Ž. 2008 m. gruodžio 16 d. už viešųjų pirkimų konkursą pripažintą laimėjusią IĮ „A“ bendrininkui K. S. davė nurodymą veikti – iš Rusijos gamintojo „G“ nupirkti ir iki 2008 m. pabaigos IĮ „A“ parduoti septynis vienetus „Apex“ lokatorių, juos pristatant į atitinkamas gydymo įstaigas, o nepavykus laiku gauti lokatorių, Ž. Ž. , siekdamas išvengti nuostolių mokant delspinigius už ne laiku įvykdytus įsipareigojimus, sistemingai telefonu vertė K. S. greičiau atgabenti lokatorius. K. S. , žinodamas, kad dėl Ž. Ž. piktnaudžiavimo viešųjų pirkimų konkursą laimėjusia įmone pripažinta IĮ „A“, gavęs Ž. Ž. nurodymus, 2008 m. gruodžio 16 d. išsiuntė pirkimo dokumentus su išankstiniu apmokėjimu Rusijos įmonei „G“ dėl 12 vnt. „Apex“ lokatorių pirkimo už 2013 eurų (6950 Lt) ir, gavęs lokatorius iki 2009 m. vasario 25 d., išvežiojo juos po gydymo įstaigas.

Konkursą laimėjus A. Z. IĮ „A“, Ž. Ž. , tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pateikė A. Z. IĮ „A“ išrašytą sąskaitą išankstiniam apmokėjimui (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai, dėl to 2008 m. gruodžio 29 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija pervedė IĮ „A“ 23 961 Lt už veiksmus, kurių ji neatliko. Be to, iki 2009 m. vasario 18 d. K. S. pateikė Ž. Ž. UAB „B“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą už nupirktus ir parduotus septynis „Apex“ lokatorius dėl 8330 Lt pervedimo iš IĮ „A“ į jo įmonės sąskaitą, o Ž. Ž. šią sąskaitą pateikė J. D. . Taip pat iš J. D. gavo 2009 m. vasario 18 d. PVM sąskaitą faktūrą dėl 23 961 Lt pervedimo už (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai parduotus septynis „Apex“ lokatorius. Dėl tokių Ž. Ž. veiksmų 2008 m. vasario 25 d. A. Z. IĮ „A“ pervedė 8330 Lt į UAB „B“ sąskaitą, o jis pats dėl savo įgaliojimų panaudojimo priešingai tarnybos interesams teisminio nagrinėjimo metu nenustatytoje vietoje, 2009 m. vasarą, tikslesnis laikas nenustatytas, gavo turtinės naudos – 4000 Lt iš A. Z. IĮ „A“ direktoriaus J. D. .

Taigi, K. S. padedant, Ž. Ž. neteisėtų veiksmų visuma buvo dirbtinai sudarytos išskirtinės sąlygos A. Z. IĮ „A“ įgyti pranašumą prieš kitas bendroves ir nepagrįstai laimėti konkursą. Taip, vykdydamas viešųjų pirkimų komisijos nario pareigas, valstybės tarnautojas Ž. Ž. , padedant K. S. , pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4, 5 punktuose numatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo bei nešališkumo principus, taip pat šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5, 6, 9 punktuose numatytas pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai; Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktuose numatytą dirbančių valstybinėje tarnyboje prievolę nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, priimant sprendimus vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu; 12 straipsnio 2 dalyje numatytą apribojimą atstovauti privačioms grupėms ar asmenims ir ginti jų interesus valstybės ar savivaldybių institucijose; Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pažymėta, kad BPK 242 straipsnis nustato, jog teismas privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus, o BPK 301 straipsnis – kad nuosprendis grindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad BPK sudaro išsami sistema procesinių normų, kurios numato proceso specialiąją stadiją – ikiteisminį tyrimą, po to seka kita svarbi teismo kontrolės stadija – bylos parengimas nagrinėti teisme (BPK XVIII skyrius). Bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje teismas privalo patikrinti, ar nėra pagrindo perduoti bylą prokurorui. Bylą prokurorui teismas perduoda tada, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Nagrinėjamu atveju teismui buvo perduotas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, kuriame buvo nenurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo Ž. Ž. gynėjas realiai negynė. Šių apeliacinio skundo argumentų ir motyvų, kad kaltinamasis aktas neatitiko BPK 219 straipsnio reikalavimų, teismas nenagrinėjo. Kasatoriai pažymi, kad, jų nuomone, BPK įtvirtinta procesinių normų sistema nepalieka spragų, todėl, kai pirmosios instancijos teismas dėl kokių nors priežasčių prisiima nagrinėti bylą su BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančiu kaltinamuoju aktu, tokiu atveju taikomas BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimas, pagal kurį išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas priima nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą.

Be to, kasatoriai teigia, kad apeliaciniame skunde buvo nurodoma, jog teismas, remdamasis vien liudytojo J. D. parodymais, duotais 2011 m. gegužės 6 d. teismo posėdyje, nepagrįstai pripažino Ž. Ž. paėmus iš J. D. 4000 Lt ir juos nuosprendžiu iš kaltinamojo priteisė. Liudytojas, duodamas parodymus, painiojosi, negalėjo nurodyti nei bent apytikrio laiko, kada tai galėjo būti, nei vietos, nei kitų svarbių, esminių aplinkybių. Buvo akivaizdu, kad liudytojas J. D. ikiteisminio tyrimo metu buvo paveiktas duoti parodymus, nes gali būti ir iš jo ar iš jo įmonės (darbovietės) reikalaujama kokių nors priteistinų sumų. J. D. aiškino, kad perduoti pinigai buvo įmonės, kurioje jis dirba, tačiau negalėjo pasakyti, kaip tie pinigai, jo žodžiais 4000 Lt, būtent pas jį atsirado, ar šie pinigai buvo ar nebuvo užpajamuoti, kas ir kokiu pagrindu juos gavo iš įmonės kasos ar iš banko sąskaitos. Teisėja trukdė, nutraukdavo kaltinamojo Ž. Ž. gynėjo klausimus, šališkai pareikšdama, kad jau viskas yra aišku. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepanoro tirti skundo dalies dėl 4000 Lt, kuriuos vienintelio liudytojo J. D. prieštaringų teiginių pagrindu teismas priteisė iš Ž. Ž. . Vienintelio liudytojo parodymai, neparemiant jų kokiais nors kitais įrodymais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje niekada nebuvo pripažįstami neabejotinais, galinčiais paneigti asmens nekaltumo prezumpciją. Taip pat apeliaciniame skunde buvo nurodoma apie Ž. Ž. nepagrįstą apkaltinimą dėl dokumento klastojimo. Šis kaltinimas dėl K. S. 2008 m. lapkričio 12 d. įgaliojimo, kurios surašymo datos klaidingumo negalėjo paaiškinti pats kaltinamasis K. S. , buvo pagrįstas pripažįstama K. S. klaida, parašant įgaliojimo datą, ir BPK reikalavimų neatitinkančiu suinteresuoto K. S. pakenkti liudytojo V. D. parodymais. V. D. prokurorui reikalaujant pats, dalyvaujant antstoliui, tyrė (kaip specialistai) UAB „B“ kompiuterius ir teismas šiuos tariamų specialistų atliktus tyrimus vertino kaip nuosprendį pagrindžiančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas atsisakė iš naujo tirti įgaliojimo tariamą klastojimą, proceso dalyviams buvo pasakyta, kad apeliacinės instancijos teismas tuos įrodymus vertins. Apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš kaltinamųjų Ž. Ž. ir K. S. priteisė UAB „B“ naudai po 125 Lt, nes UAB „Baltkomeda“ nebuvo šioje byloje civilinis ieškovas, pareiškęs civilinį ieškinį, o jos darbuotojų daromos išlaidos kaltinimui pagrįsti bei reikalavimas tas išlaidas priteisti rodo liudytojų V. D. ir O. S. šališkumą.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 219, 20 straipsnių ir 320 straipsnio 3 dalies taikymo

Kasaciniu skundu kasatoriai prašo dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis aktas buvo surašytas 2010 m. rugsėjo 16 d. ir kartu su bylos medžiaga perduotas Jonavos rajono apylinkės teismui. Šio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartimi, nenustačius kliūčių nagrinėti bylą teisme, byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Kasatoriai, teigdami, kad byla negalėjo būti perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, akcentuoja tai, kad buvo esmingai pažeistos BPK 219 straipsnio 6 punkto nuostatos, nes kaltinamajame akte nenurodyta, jog Ž. Ž. joks gynėjas negynė. Pagal BPK 219 straipsnio 6 punktą kaltinamajame akte turi būti nurodyta įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją. Nagrinėjamoje byloje kaltinamajame akte nurodyta, kad „Įtariamasis Ž. Ž. buvo pasirinkęs advokatą A. Ž. , kuris nušalintas 2010-03-16 prokuroro nutarimu. Įtariamojo Ž. Ž. prašymų ir apskundimų dėl jo pasirinkto advokato A. Ž. nušalinimo ikiteisminio tyrimo metu negauta, jam paskirta gynėja advokatė A. M. “. Tai, kas, laikantis BPK 219 straipsnio 6 punkte nurodyto reikalavimo, nurodyta kaltinamajame akte, neprieštarauja byloje esantiems duomenims. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad, netgi esant pagrindui pripažinti, jog surašant kaltinamąjį aktą nebuvo laikomasi BPK 219 straipsnio 6 punkto reikalavimų, tai nėra besąlygiškas pagrindas pripažinti, kad kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka šio įstatymo reikalavimų, trukdančių bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Pagal BPK 232 straipsnį bylos parengimo nagrinėti teisme metu teismas gali bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje, taip pat gali bylą perduoti prokurorui. Pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2011 m. gruodžio 31 d.) byla perduodama prokurorui, jeigu teismas turi pagrindą konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, o pagal šio straipsnio 2 dalies redakciją, įsigaliojusią nuo 2011 m. gruodžio 31 d., – kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje buvo teisingas, kad kliūčių priimti tokį sprendimą, konstatuojant, jog kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, nebuvo, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Pagal byloje esančius duomenis, Ž. Ž. pranešimas apie įtarimą buvo įteiktas 2010 m. vasario 4 d., įtariamojo teisės išaiškintos. Tą pačią dieną duoti parodymus Ž. Ž. atsisakė, paaiškindamas, kad juos duos dalyvaujant jo pasirinktam gynėjui advokatui E. A. Ž.. Ž. Ž. kaip įtariamasis buvo iškviestas į apklausą 2010 m. kovo 8 d., tačiau atvyko be savo gynėjo, pateikė 2010 m. vasario 8 d. advokato E. A. Ž. orderį, parodymus duoti jam nedalyvaujant atsisakė bei paaiškino, kad advokatas yra gydomas ligoninėje, o jo reabilitacinis gydymas bus tęsiamas iki 2010 m. balandžio 12 d. 2010 m. kovo 9 d. Ž. Ž. buvo pateiktas prokuroro pranešimas, kuriuo jis informuotas, kad gynėjo – jo tėvo – dalyvavimas procese pažeidžia Advokatūros įstatymo 25 straipsnyje numatytus apribojimus, Advokatų etikos kodekso reikalavimus, jam pasiūlyta pasirinkti kitą gynėją, nes, to nepadarius, bus paskirtas valstybės parinktas gynėjas. 2010 m. kovo 15 d. teisės turėti gynėją išaiškinimo protokole užfiksuota, kad Ž. Ž. vėl pakartojo, jog jis turi pasirinkęs gynėją, rinktis kito gynėjo neketina. Prokuroras 2010 m. kovo 16 d. nutarimu, priimtu vadovaujantis BPK 49 straipsniu (neteisėtas gynybos priemones naudojusio gynėjo nušalinimas), Ž. Ž. gynėją advokatą E. A. Ž. nušalino motyvuodamas tuo, kad pagal Advokatūros įstatymo 25 straipsnį – advokatas negali būti gynėju byloje, iškeltoje jo vaikams (įvaikiams), advokatas E. A. Ž. kaip gynėjas pažeidžia Advokatų etikos kodekso nuostatas, todėl laikytina, kad jis naudoja neteisėtas gynybos priemones. Priimtame nutarime yra nurodyta jo apskundimo tvarka (BPK 49 straipsnio 2 dalis). Ikiteisminio tyrimo pareigūno 2010 m. gegužės 25 d. nutarimu įtariamajam Ž. Ž. paskirta gynėja advokatė A. R. M. , tačiau, kaip matyti iš 2010 m. gegužės 25 d. protokolo dėl gynėjo atsisakymo, Ž. Ž. nurodė, kad šios advokatės paslaugų atsisako. Gynėjo atsisakymas ikiteisminio tyrimo pareigūno buvo atmestas. Ž. Ž. duoti parodymus, dalyvaujant advokatei A. R. M. , atsisakė. Pagal byloje esančius duomenis, ikiteisminio tyrimo metu prokuroro priimtas nutarimas dėl advokato E. A. Ž. nušalinimo baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka nebuvo skundžiamas. Iš bylos duomenų matyti, kad Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjos, perdavusios bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, 2010 m. gruodžio 7 d. nutartimi Ž. Ž. pasirinktas gynėjas advokatas E. A. Ž. , remiantis Advokatūros įstatymo 25 straipsniu, buvo nušalintas kaip neturintis teisės būti kaltinamojo – savo sūnaus – gynėju. Ši nutartis buvo apskųsta ir Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 29 d. nutartimi panaikinta pripažinus, kad gynėjo nušalinimas neteisėtas. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai dėl įtariamojo teisių į gynybą, tačiau jie buvo pašalinti bylą nagrinėjant teisme. Byla išnagrinėta kaltinamąjį ginant jo pasirinktam gynėjui bei laikantis rungimosi principo, t. y. BPK 7 straipsnio 3 dalies nuostata, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui, nebuvo pažeista.

BPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Bylą nagrinėjant teisme visi byloje surinkti duomenys buvo tiriami dalyvaujant Ž. Ž. pasirinktam gynėjui, visi pareikšti prašymai buvo išspręsti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, priimtas nuosprendis pagrįstas įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Ikiteisminio tyrimo metu Ž. Ž. parodymų nedavė, jokiais kitais duomenimis, kuriuos būtų pagrindas pripažinti neatitinkančiais BPK 20 straipsnyje nustatytų reikalavimų dėl jų gavimo, pažeidžiant įtariamojo gynybos teises, nuosprendis nėra grindžiamas.

Kasatoriaus teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas esmingai pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes dalies apeliacinio skundo argumentų, kuriais buvo motyvuojamas prokuroro šališkumas, prokuroro kompetencijos viršijimas, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. I-86 patvirtintų Rekomendacijų dėl prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant nesilaikymas, atmestini. Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas priimtoje nutartyje pasisakė, kad priimtas nuosprendis jokiais duomenimis, kurie būtų buvę neišnagrinėti teisiamajame posėdyje, nėra grindžiamas, kad tai, jog, klaidingai aiškinant Advokatūros įstatymo 25 straipsnio 1 dalies nuostatas, gynėjas buvo nušalintas, nėra pagrindas konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Teisėjų kolegija pažymi, kad procesinių sprendimų priėmimas savaime nereiškia, jog prokuroras ar teismas buvo šališki. Be to, kaip minėta, prokuroro nutarimas nušalinti gynėją ikiteisminio tyrimo metu nebuvo skundžiamas.

Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliaciniame skunde buvo argumentuotai teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis vien tik liudytojo J. D. parodymais, kurie buvo prieštaringi ir neparemti kokiais nors kitais įrodymais, nepagrįstai pripažino, kad Ž. Ž. iš J. D. paėmė 4000 Lt, kad Ž. Ž. nepagrįstai apkaltintas ir dėl dokumentų klastojimo, kad UAB „B“ naudai, kuri byloje nebuvo civilinis ieškovas, nepagrįstai buvo priteista atlyginti po 125 Lt.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas skundžiamus teismų sprendimus tikrina tik teisės taikymo aspektu, t. y. naujų faktinių aplinkybių nenustatinėja, įrodymų iš naujo nevertina. Įrodymų vertinimas, nuosprendyje padarytų išvadų pagrįstumas, nesusiję su esminiais baudžiamojo proceso pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Kasaciniame skunde kasatoriai pakartojo argumentus, kurie buvo nurodyti apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, pripažino, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados yra pagrįstos ir teisingos. Nesutikti su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes Ž. Ž. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, visi įrodymai, kuriais remiantis konstatuotos pripažintų įrodytomis nusikalstamų veikų aplinkybės, teismų sprendimuose nurodyti, išanalizuoti ir įvertinti laikantis BPK 20 straipsnio reikalavimų.

Pagal BPK 103 straipsnio 6 dalį proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pirmosios instancijos teismas UAB „B“ turėtas 250 Lt išlaidas pripažino proceso išlaidomis ir jas atlyginti priteisė (po 125 Lt) iš abiejų nuteistųjų. Pripažinti, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė BPK 103 straipsnio 6 dalies nuostatas, nėra pagrindo.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies nuostatą (kuri konkretizuota BPK 6 straipsnyje) teisingumą vykdo teismas. Konstitucinis teisingumo principas suponuoja reikalavimą teisingai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus. Nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų, jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismų paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismų padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), apeliacinės instancijos teismai turi patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas turi bylą patikrinti tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą savo nutartyse yra pasisakęs, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Nesant motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Tai yra esminis baudžiamojo proceso kodekso pažeidimas, nes dėl jo apeliacinės instancijos teismo priimtus nuosprendį ar nutartį negalima laikyti teisėtais (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija konstatuoti, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio reikalavimus, bylos nepatikrino tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, savo išvadas dėl pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo padarė neišnagrinėjęs ir neaptaręs visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, neturi pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje į visus esminius apeliantų argumentus motyvuotai atsakyta, paaiškinta, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 332 straipsnio 5 dalis).

Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo priimto sprendimo panaikinimo ir pakeitimo pagrindų, kasatorių prašymas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo Ž. Ž. ir jo gynėjo advokato E. A. Ž. kasacinį skundą atmesti.