Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. J. ir V. J. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovams A. J., V. J., dėl iškeldinimo iš turto.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. 2023 m. rugsėjo 21 d. teisme gautas atsakovų apeliacinis skundas dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-3-439/2023.

4. 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atsakovams nustatytas 7 dienų terminas, skaičiuojant nuo nutarties gavimo dienos, pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus – sumokėti 75 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir pateikti tai patvirtinančius duomenis. Apeliantams išaiškinta, kad teismo nustatytu terminu nepašalinus apeliacinio skundo trūkumų, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

7. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apeliacinį skundą teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Tauragės apylinkės teisme 2023 m. rugsėjo 21 d. gautas atsakovų A. J. ir V. J. apeliacinis skundas dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-3-439/2023. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi nustatė atsakovams 7 dienų terminą, skaičiuojant nuo nutarties gavimo dienos, pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus – sumokėti 75 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir pateikti duomenis, kad už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis. Apeliantams buvo išaiškinta, kad teismo nustatytu terminu nepašalinus apeliacinio skundo trūkumų, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Trūkumų neištaisius, Tauragės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartimi apeliacinis skundas laikytas nepaduotu bei grąžintas jį padavusiam asmeniui.

10. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir/ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra išaiškinęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1387-178/2015).

11. Asmens teisė kreiptis į apeliacinės instancijos teismą, ginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, realizuojama, paduodant apeliacinį skundą, kuris kartu yra priemonė apeliaciniam procesui pradėti. Apeliacinio skundo turiniui ir formai taikytini bendrieji CPK 111 straipsnyje įtvirtinti dalyvaujančių byloje asmenų procesiniams dokumentams keliami reikalavimai bei CPK 306 straipsnyje nustatyti specialieji reikalavimai.

12. Pažymėtina, kad viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų. CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

13. Jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306 ir 311 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 1 dalis). Apeliantui teismo nustatytu terminu pašalinus apeliacinio skundo trūkumus, apeliacinis skundas laikomas paduotu pradinę jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju, apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 316 straipsnio 2 dalis).

14. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog byloje nėra ginčo, kad apeliantai per 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartyje nustatytą 7 dienų terminą žyminio mokesčio už apeliacinį skundą nesumokėjo. Tačiau apelianto teigimu, jis nebuvo tinkamai informuotas apie Tauragės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria nustatyti apeliacinio skundo trūkumai priėmimą, todėl jo nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai apeliacinį skundą laikė nepaduotu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais skundo argumentais.

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog byloje esantis 2023 m. rugsėjo 22 d. lydraštis patvirtina, kad Tauragės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartis atsakovams išsiųsta atsakovo A. J. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), tačiau iš byloje esančio elektroninio pašto išrašo matyti, jog dėl serverio klaidos minėtas laiškas adresato nepasiekė. Duomenų, jog Tauragės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartis atsakovui A. J. būtų išsiųsta kitų būdų (pakartotinai nurodytu elektorinio pašto adresu, gyvenamosios vietos adresu registruota pašto siunta bei gauti duomenys apie minėtos nutarties įteikimą ar kitokiu būdu), byloje nepateikta.

16. Taip pat nustatyta, jog Tauragės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartis buvo išsiųsta atsakovės V. J. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) bei gauta informacija, jog laiškas adresatui pristatytas, tačiau įrodymų, jog atsakovė V. J. faktiškai jai siųstą elektroninį laišką gavo bei susipažino su Tauragės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, byloje nėra. Kitų įrodymų, jog Tauragės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartis atsakovams būtų buvusi įteikta, byloje nėra.

17. CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie šio Kodekso nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Nagrinėjamoje byloje atsakovai nėra išreiškę pageidavimo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir nėra nurodę reikalingų kontaktinių duomenų. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad nebuvo teisinio pagrindo Tauragės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartį apeliantams išsiųsti tik elektroniniu paštu.

18. CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – ir Teismų įstatymas) 371 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Nagrinėjamu atveju civilinė byla iškelta elektroninių ryšių priemonėmis gauto ieškinio pagrindu ir yra elektroninės formos. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (šiuo metu galiojanti redakcija su pakeitimais) (toliau – ir Aprašas) 4 punkte nustatyta, kad asmuo prie LITEKO VEP posistemio paskyros gali prisijungti Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale, adresu www.e.teismas.lt. Aprašo 21 punkte nustatyta, kad jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 175¹ straipsnio 9 dalimi, <...>, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Aprašo 22 punkte nurodyta, kad jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Aprašo 24 punkte nustatyta, kad jei teisme gautus procesinius dokumentus reikia įteikti kitiems proceso dalyviams, o adresatas neprivalo gauti procesinių dokumentų elektroninių ryšių priemonėmis ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra nėra aktyvi, gauti procesiniai dokumentai yra išspausdinami, o atsakingas teismo darbuotojas patvirtina jų kopijų tikrumą ir pateikia juos pašto paslaugų teikėjui. Apie procesinių dokumentų išsiuntimą pažymima teismo LITEKO paskyroje.

19. Šiuo atveju apeliantas neigia gavęs elektroniniu paštu siųstus Tauragės apylinkės teismo procesinius dokumentus, o aplinkybių, jog apeliantai būtų gavę Tauragės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartį, nepatvirtina jokie byloje esantys objektyvūs įrodymai. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nesilaikius teisės aktuose nustatytos teismo procesinių dokumentų teikimo (išsiuntimo) tvarkos, susiklostė situacija, kuomet nėra galimybės objektyviai nustatyti, ar Tauragės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartis buvo įteikta atsakovams, o jei įteikta – tai kada.

20. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi nustatė 7 dienų terminą, skaičiuotiną nuo nutarties įteikimo dienos, apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Tik tiksliai identifikavęs aplinkybę, ar šis procesinis dokumentas (nutartis) įteiktas adresatui, o jei įteiktas, tai kuriuo momentu, pirmosios instancijos teismas galėjo taikyti CPK 115 straipsnio 3 dalyje, 316 straipsnio 2 dalyje numatytas procesines priemones, t. y. pripažinti nepaduotu ir grąžinti atsakovo apeliacinį skundą. Kadangi šiuo atveju nebuvo laikytasi dokumentų atsakovams įteikimo tvarkos, kaip jau minėta, nėra objektyvios galimybės nustatyti Tauragės apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 21 d. nutarties įteikimo šiam asmeniui fakto. Dėl šios priežasties, skundžiama teismo nutartis naikintina.

21. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama ir kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas susijusias su apeliacinio skundo priėmimu bei procesinių dokumentų įteikimu, todėl laikytina, jog skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, o atskirasis skundas tenkintinas – Tauragės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartis naikintina bei atsakovų apeliacinio skundo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartį panaikinti ir atsakovų A. J. ir V. J. apeliacinio skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.