Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolės J. Ž. veiksmų civilinėje byloje Nr. 2YT-3222-285/2017 pagal pareiškėjo E. T. skundą dėl antstolės J. Ž. veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Nordecum“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas E. T. 2016 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į antstolės J. Ž. kontorą su skundu dėl antstolės 2016 m. gruodžio 7 d. patvarkymo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2016 m. gruodžio 6 d. antstolės kontoroje gautą prašymą dėl laisvai disponuojamos sumos nustatymo skolininkui priklausančiai sąskaitai, esančiai (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Skunde pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atlieka bausmę, nedirba, neturi pajamų. Būtiniesiems higienos, asmeniniams daiktams, vokams, pašto ženklams, taksofono kortelėms įsigyti lėšų atsiunčia artimieji. Pareiškėjas yra pateikęs prašymą (duomenys neskelbtini) pataisos namų administracijai dėl darbo, tačiau darbo vietų nėra.

Nesutikdama su pareiškėjo skundu, antstolė J. Ž. 2016 m. gruodžio 27 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė jį tenkinti ir skundą kartu su vykdomąją byla persiuntė nagrinėti teismui. Patvarkyme nurodė, kad vykdydama priverstinį išieškojimą bei nustačiusi, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolė išsiunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, šiuo atveju antstolė turi ne teisę, o pareigą nukreipti išieškojimą į skolininko pinigines lėšas. Skolininkas, teikdamas antstolei prašymą dėl laisvai disponuojamos sumos nustatymo, nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra ar bus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Taip pat nurodė, kad skolininkas teikdamas prašymą dėl laisvai disponuojamos sumos nustatymo nepateikė jokių įrodymų apie jo būtiniausius poreikius, kurie nėra garantuojami ar užtikrinti valstybės lėšomis.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti apelianto E. T. skundą dėl antstolės J. Ž. veiksmų, areštuojant skolininkui priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

Apeliacinės instancijos teismas iš antstolės pateiktų vykdomųjų bylų ir nagrinėjamos bylos nustatė, kad antstolės J. Ž. kontoroje yra vykdomos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 405,47 Eur (1 400 Lt) baudos išieškojimo iš skolininko E. T. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 144,81 Eur negrąžinto kredito, 10,43 Eur palūkanų, 92,21 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (247,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gegužės 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko E. T. išieškotojai uždarajai akcinei bendrovei „Nordecum“. Nustačiusi, kad skolininkas atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, antstolė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. lapkričio 21 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo, kuriuo įpareigojo (duomenys neskelbtini) pataisos namus iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį atlikti nurodyto dydžio išskaitas. Pareiškėjas, nesutikdamas su antstolės 2016 m. lapkričio 21 d. priimtu patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, areštuojant skolininkui priklausančias lėšas, esančias įstaigos (duomenys neskelbtini) pataisos namai sąskaitoje, 2016 m. gruodžio 6 d. pateikė antstolei prašymą dėl disponuojamos sumos pataisos įstaigos sąskaitoje nustatymo. Antstolė 2016 m. gruodžio 7 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl gauto prašymo netenkinimo. 2016 m. gruodžio 21 d. pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės J. Ž. 2016 m. gruodžio 7 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo antstolė atsisakė tenkinti pareiškėjo 2016 m. gruodžio 6 d. antstolės kontoroje gautą prašymą, nurodydamas, kad priimtas patvarkymas apriboja skolininko teises įsigyti būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą. Antstolė 2016 m. gruodžio 27 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjo skundo netenkino ir jį perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolės J. Ž. veiksmų atmetė, nurodė, jog artimųjų nei civilinio proceso kodekso, nei sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimą į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje. Nesutikdamas su antstolės ir pirmosios instancijos teismo sprendimais, pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, jog vadovaujantis naujausia teismų praktika, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą neviršijančią 1 MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet yra išieškoma ir iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto, tuo tarpu ginčo atveju yra skundžiamas patvarkymas, kuriuo yra vykdomas išieškojimas iš jo turimo turto CPK 668 straipsnio nustatyta tvarka, o ne iš jo gaunamų pajamų CPK 733-743 straipsniuose nustatyta tvarka.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į CPK 668 straipsnio 1 dalies ribojimus, bei netinkamai aiškino ir taikė pakitusią teismų praktiką, todėl be teisinio pagrindo nusprendė, jog antstolės patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nepažeidžia imperatyvių įstatymų reikalavimų, teisėtų pareiškėjo interesų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai padarė išvadą, kad CPK 688 straipsnyje numatytas 1 MMA apribojimas galėtų būti taikomas tik toms lėšoms, kurios liko skolininkui iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo, tokiu būdu pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje, ir neteisingai aiškino ir taikė naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, išaiškino, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos 1 (vienos) MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis pakeitė iki jos priėmimo dominavusią teismų praktikos nuostatą, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (pervedamos, pvz.: kaip artimųjų parama), nepatenka į CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodyto turto sąrašą, iš kurio negali būti išieškoma. Pažymėtina, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis). Vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis). Todėl nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų teismas nesiremia teismine praktika, kuri neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, suformuluotų CPK 668 straipsnio 1 dalies aiškinimo taisyklių.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos 1 MMA. Įgyvendinant šią nuostatą, toks pats draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte.

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą, o nuteistiesiems, turintiems teisę turėti pinigų jie perduodami. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Pažymėtina, kad nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje.

Įkalinimo įstaiga, kurioje atidaryta apelianto lėšų sąskaita, nėra kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaiga, bet, teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog kitokiais legaliais būdais atsakovas lėšų negali turėti ir jomis naudotis, finansinių įstaigų paslaugos jam taip pat šiuo metu objektyviai neprieinamos, CPK 689 straipsnio nuostatos, nesant specialaus reglamentavimo, pagal analogiją taikytinos ir įkalinimo įstaigos atidarytoje sąskaitoje tvarkomoms skolininko lėšoms (CPK 3 straipsnio 6 dalis). Taigi antstolės priimtas skundžiamas patvarkymas dėl lėšų arešto ir jų nurašymo reiškia visų piniginių lėšų, esančių (ar būsimų) skolininko sąskaitoje areštą ir nurašymą. Dėl to pareiškėjo atskirojo skundo teiginius apeliacinės instancijos teismo vertina kaip pagrįstus.

Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apribojimų išieškoti iš laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens turto, netinkamai pritaikė CPK 668 straipsnio 1 dalį, ir šis procesinės teisės pažeidimas sąlygojo neteisingo sprendimo priėmimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – antstolės J. Ž. veiksmai, priėmimas 2016 m. gruodžio 7 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą nustatyti jam priklausančiai atsiskaitomajai sąskaitai, esančiai (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, laisvai disponuojamą sumą, pripažintini neteisėtais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokiu atveju išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį, kuria atmestas pareiškėjo E. T. skundas dėl antstolės J. Ž. veiksmų, ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėjo E. T. skundą tenkinti.

Pripažinti neteisėtais antstolės J. Ž. veiksmus, 2016 m. gruodžio 7 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakant tenkinti pareiškėjo prašymą dėl laisvai disponuojamos sumos nustatymo jam priklausančia atsiskaitomąja sąskaita, esančia (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, priverstinį išieškojimą nukreipiant į skolininko E. T. pinigų sumą dalyje, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (1 MMA).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.