Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. D. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-896-374/2017, kuria buvo sustabdyta civilinė byla pagal pareiškėjų G. D. ir D. D. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai G. D. ir D. D. kreipėsi į teismą prašydami nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) CMS, akto įrašo Nr. 97 bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Prie prašymo pridėjo Vedybų (povedybinę) sutartį (b.l. 1-8).

II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 30 d. nutartimi civilinę bylą sustabdė iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl vedybų sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo (b.l. 25-26). Teismas konstatavo, kad sutuoktiniai kreipdamiesi į teismą dėl santuokos nutraukimo nurodo duomenis apie savo kreditorius. Jei kreditoriai pareiškia reikalavimus, teismas privalo sustabdyti bylą iki jų išnagrinėjimo. Kadangi kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija yra pareiškusi ieškinį dėl Vedybų sutarties pripažindinimo negaliojančia, teismo nuomone, tikslinga sustabdyti bylą iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-173-329/2017.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde pareiškėjas G. D. prašė panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartį (b.l. 29). Nurodė, jog teismas nepagrįstai sustabdė bylą, nes kreditorės VMI reikalavimai civilinėje byloje reiškiami actio Pauliana pagrindu ir neturi įtakos sutuoktinių turtinių teisių padalijimui, o vien tik šalių sutapimas skirtingose bylose negali būti pagrindu taikyti CPK 540 straipsnio 4 dalies nuostatas. Pažymėtina, jog kreditorė VMI nagrinėjamoje byloje yra nurodžiusi, jog G. D. skolos kreditorei yra asmeninės. Tokia nemodifikuota prievolė lieka ir pateiktoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Santuokos nutraukimas ir sutarties patvirtinimas automatiškai nutrauktų povedybinę sutartį ir kreditorės reikalavimas netektų prasmės. Kreditorės VMI reikalavimas sustabdyti bylą yra piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis ir prieštarauja civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams. Atsiliepime į pareiškėjo G. D. skundą kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prašė atskirąjį skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą (b.l. 32-33). Nurodė, kad Marijampolės rajono apylinkės teisme yra nagrinėjamos kelios bylos – dėl skolininko G. D. dalies sutuoktinės gaunamame darbo užmokestyje nustatymo ir dėl vedybų sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimas, gali neigiamai paveikti kreditorių interesus, todėl teismas pagrįstai taikė CPK 540 straipsnio 4 dalies nuostatas ir bylą sustabdė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atskiruoju skundu apeliantas G. D. ginčija Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartį dėl bylos sustabdymo iki bus priimtas procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-173-329/2017. Bylos nagrinėjimas skundžiama nutartimi buvo sustabdytas CPK 164 straipsnio 4 punkte numatytu fakultatyviuoju bylos sustabdymo pagrindu, t. y. kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo nudalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 str.) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 str.). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą. Tačiau taikant civilinės bylos sustabdymo institutą, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad sustabdžius civilinę bylą užsitęsia teismo procesas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. Bet kuriuo atveju civilinės bylos sustabdymas reiškia laikiną procesinių veiksmų, atliekamų nagrinėjant bylą, sustabdymą dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo valios. Atitinkamai civilinės bylos sustabdymas visais atvejais neišvengiamai pailgina bylos nagrinėjimo trukmę, o tai suponuoja CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų civilinio proceso principų – koncentruotumo ir ekonomiškumo, pažeidimo tikimybę. Dėl to teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą. Teismas taip pat turi įvertinti ir tinkamai motyvuoti, dėl kokių priežasčių byla negali būti nagrinėjama ir kad toks sprendimas nepažeis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2005). Sprendžiant dėl bylos sustabdymo fakultatyviuoju pagrindu, turi būti įvertintas bylos sustabdymo būtinumas pagal konkrečioje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, kartu nepažeidžiant koncentracijos principo, t. y. išsiaiškinus, ar tai yra pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, o toks sprendimas turi būti aiškiai ir pagrįstai motyvuotas, kad atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2009; kt.). Pažymėtina, jog santuoka bendru abiejų sutuoktinių sutikimu nutraukiama supaprastino (sumarinio) proceso tvarka (CPK 538-541 str.), nes šiuo atveju nėra sutuoktinių ginčo, taigi teismas privalo tik patikrinti, ar sutuoktinių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra teisėta ir nepažeidžia kurio nors teisių, ar tikrai santuoka iširo ir sutuoktinių neįmanoma sutaikyti (CK 3.53 str. 3 d., 4 d. 3.54 str.). Nutraukti santuoką abiejų sutuoktiniu bendru sutikimu galima tik tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos pasekmių (CK 3.51 str.). CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, taip pat patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Pagal CK 3.53 straipsnio 4 dalį, jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina. Taigi teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patikrina, ar santuoka tokiu būdu gali būti nutraukta, t. y. ar sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys aptarė visus klausimus, kurie joje turi būti aptarti pagal CK 3.53 straipsnio reikalavimus. Jeigu teismas nepatvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių, tokia civilinė byla yra sustabdoma, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Šioje teisės normoje nėra nustatyto baigtinio aplinkybių, dėl kurių teismas gali netvirtinti sutarties, sąrašo. Sutarčiai dėl santuokos nutraukimo padarinių, kaip ir bet kokiai kitai sutarčiai, taikomas sutarties uždarumo principas – jos šalys turi teisę savo valia, pasirinkimu ir apsisprendimu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Atitinkamai šalys, sudarydamos sutartį, neturi teisės susitarti dėl sutartyje nedalyvaujančių asmenų teisių (CK 6.154 str. 1 d.). Santuokos nutraukimo atveju, jeigu sutuoktiniai turi kreditorių, duomenys apie kreditorių turi būti pateikiami į bylą ir teismas privalo patikrinti, ar, sudarant ir patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, nebus pažeidžiamos jų teisės.Pagal CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktą prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turi būti nurodyti ir duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš sutuoktinių kreditorius, ir nurodymas, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą. Šis pranešimas yra reikalingas kreditoriaus teisėms įgyvendinti, nes jis pagal CK 3.126 straipsnį turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, padalijimo kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus. Jeigu byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių pareiškimu sutuoktiniai ar vienas iš jų turi kreditorių ir dėl jam priklausančių teisių sprendžia sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, šios sutarties nuostatos turi nepažeisti kreditoriaus interesų, ir teismas, spręsdamas dėl sutarties patvirtinimo, turi patikrinti, ar atitinkama sutarties dalis nepažeidžia kreditoriaus interesų. Jeigu kreditorius įstoja į bylą, nagrinėjamą pagal abiejų sutuoktinių bendrą sutikimą, su savarankiškais reikalavimais, tai pagal CPK 540 straipsnio 4 dalį byla yra sustabdoma. Tais atvejais, kai byloje sprendžiama ar pasisakoma dėl kreditoriaus teisių dėl vieno ar abiejų sutuoktinių (pvz., ar jų prievolė solidarioji ar ne, bendra ar asmeninė sutuoktinio prievolė), o kreditorius reikalavimo nėra pareiškęs, bet pareiškęs atsikirtimus, kuriais nesutinka su sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo padarinių nuostatomis dėl jo teisių, yra pagrindas spręsti, kad kilo ginčas dėl teisės. Ginčo aplinkybės turi būti išnagrinėtos ir ginčas išsprendžiamas teismo sprendimu.Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjai G. D. ir D. D. kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti jų santuoką bendru sutikimu bei patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prieštaravimus, priėmė skundžiamą nutartį ir sustabdė bylos nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina, jog nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjų ir kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos yra kilęs ginčas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėta kita byla dėl vedybų sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį teismas išnagrinėja bylas ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl kreditoriaus teisės reikalauti skolos (iš abiejų ar vieno kurio sutuoktinio, dėl skolos dydžio ar jos sąlygų). Vadovaudamasis principu, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir veikti savo iniciatyva, teismas ir nesant pareikšto reikalavimo, nereikalaudamas pareiškėjų sutarties pakeitimo, o nepatvirtindamas sutarties, išsprendžia kilusį ginčą ir nurodo, kokius pripažįsta teisinius pareiškėjų ir kreditoriaus santykius (pripažįsta prievolę asmenine, solidariąja, pasibaigusia ar kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011). Iš pateiktos sutarties matyti, jog pareiškėjai nekilnojamojo turto neturi, išskyrus automobilį VW TRANSPORTER, VNŽ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris po santuokos nutraukimo turėtų atitekti D. D., kreditorinis įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai pagal 2016 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. (23.31) 467-211853 yra asmeninė G. D. prievolė. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutartyje nenurodė išsamių motyvų, dėl kokių priežasčių byla negali būti nagrinėjama teisme ir priimtas sprendimas, bei kokią reikšmę šioje byloje turės sprendimas priimtas civilinėje byloje Nr. e2-173-329/2017, dėl kurios teismas sustabdė bylą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi sustabdydamas civilinę bylą iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-173-329/2017, netinkamai taikė Civilinio proceso kodekso nuostatas, todėl skundžiama Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartis naikintina ir prašymas dėl bylos sustabdymo perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti prašymą dėl bylos sustabdymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.