Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Ramunė Valiulutė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB SEB banko ieškinį atsakovui D. V. dėl skolos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti įstatymų nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per nustatytą terminą nepateikė.

Pagal šalių 2007-11-15 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) ieškovė suteikė atsakovui 3 035,95 EUR kreditą, nustatant dalinius kredito grąžinimus bei galutinį jo sugrąžinimo terminą – 2010-11-14 (Sutarties Specialiosios dalies 2.3 p.). Atsakovas įsipareigojo nuo gautos sumos mokėti 6,90 procentų dydžio metines palūkanas, vykdyti prievoles ieškovei pagal Sutartį ir mokėjimo dienomis pagal grafiką grąžinti kreditą ieškovei bei sumokėti apskaičiuotas palūkanas (Sutarties Specialiosios dalies 2.4 p., Bendrosios dalies 5.1 p.) (b.l. 8-12).

Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Remiantis Sutarties 6.1. p. ieškovė turi teisę nutraukti sutartį anksčiau, negu numatyta Sutartyje, jeigu kredito laikotarpiu atsakovas padaro esminių sutarties pažeidimų, kuriais laikomi Sutarties 5 p. nustatytų atsakovo įsipareigojimų nevykdymas arba netinkamas vykdymas.

Ieškovė 2009-10-12, 2012-04-11, 2012-05-24 atsakovui išsiuntė įspėjimus dėl Sutarties nutraukimo, reikalaujant pašalinti Sutarties pažeidimus (b.l. 13-15), tačiau atsakovas šių reikalavimų neįvykdė, todėl ieškovė 2012-06-24 Sutartį vienašališkai nutraukė.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovas tinkamai nevykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, tai yra nemokėjo kredito grąžinimo įmokų bei palūkanų Sutartyje nustatytomis dalimis ir terminais, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo negrąžintą 1 806,15 EUR kreditą, nesumokėtas 377,00 EUR palūkanas yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Motyvuojamoji dalis

CK 6.258 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Pažymėtina, kad tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs, kad teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; kt.). Pažymėtina, kad vartojimo sutarties institutas, kaip ir kiekvienas teisės institutas, turi būti taikomas atsižvelgiant į jo tikslą – didesnės vartotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugos užtikrinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

Standartinė sutarties sąlyga yra tokia sąlyga, kurią bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis nederindama jos su kita šalimi ir kuri be derybų su kita šalimi taikoma sudaromoje sutartyje (CK 6.185 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu tiek sutarčių sudarymo laisvės principas, tiek CK 6.162, 6.188 straipsniai reikalauja sąmoningo, valingo šalių susitarimo dėl netesybų formos ir dydžio. Tokio susitarimo šalių sąmoningumas ypač reikšmingas tuo atveju, kai dėl netesybų susitaria verslininkas ir vartotojas, nustatydami, kad vartojimo sutarties netinkamo vykdymo atveju vartotojas mokės verslininkui tam tikros formos ir dydžio netesybas. Esant tokioms aplinkybėms, vien tik vartotojo parašas vartojimo sutartyje, be kita ko, įtvirtinančioje ir standartinę sąlygą dėl netesybų formos ir dydžio, neatitinka sąmoningo ir valingo susitarimo prasmės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad standartinė verslininko parengta vartojimo sutarties sąlyga dėl netesybų, įtvirtinanti vartotojui nepalankų ir neprotingai didelį delspinigių dydį, nelaikytina šalių susitarimu CK 6.162 straipsnio prasme.

Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesąžiningų sutarčių sąlygų draudimas ir tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui. Sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jos sąlygos visais atvejais turi būti vertinamos pagal CK 6.188 straipsnyje nustatytus sąžiningumo kriterijus. Vartojimo sutarties sąlygos gali būti pripažįstamos nesąžiningomis paties vartotojo, vartotojų teises ginančių institucijų ar bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva. Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus, nepriklausomai nuo to, kokius reikalavimus reiškia šalys. CK 6.188 straipsnio 2 dalyje įtvirtintame sąraše nurodytų vartojimo sutarčių sąlygų nesąžiningumas vartotojų atžvilgiu yra preziumuojamas. Pareiga paneigti šių sąlygų nesąžiningumo prezumpciją tenka verslininkui.

Teismas, įvertinęs Sutarties dalykus, jos prigimtį, konstatuoja, jog Sutartis yra vartojimo sutartis.

Pagal Sutarties 5.3 ir 5.4 punktus atsakovas įsipareigoja už kiekvieną uždelstą grąžinti kredito dalį ar sumokėti palūkanas dieną mokėti ieškovei 0,1 procento dydžio delspinigius už sumą, kurios mokėjimo terminas praleistas, kurie, mokėtini kas dieną, sudaro net 36,50 procento per metus. Atsižvelgiant į teismų praktiką dėl netesybų priteisimo, taip pat į teisingumo ir protingumo principus, darytina išvada, kad tokie delspinigiai yra aiškiai per dideli, todėl ši Sutarties nuostata dėl mokėtinų delspinigių dydžio pripažintina nesąžininga ir pažeidžiančia atsakovų, kaip vartotojų, teises ir teisėtus interesus CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 6.188 straipsnio 3 dalies prasme.

2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Sutartis sudaryta dar iki šio įstatymo įsigaliojimo, todėl šis įstatymas atgręžtine tvarka nėra taikomas. Kita vertus, teismas, atsižvelgdamas į Sutarties dalyką, į minėtu įstatymu nustatytą delspinigių dydį, kaip į orientacinį, konstatuoja, kad 0,05 procento delspinigių dydis atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Netesybos turi atlikti kompensuojamąją funkciją. Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovės dėl atsakovų neatsiskaitymo laiku patirtus nuostolius, todėl, įvertinus bylos duomenis, darytina išvada, kad 0,05 procento dydžio delspinigiai nėra mažesni už ieškovės galimai patirtus nuostolius.

Atsakovui pagal Sutartį priskaičiuoti 0,1 procento dydžio delspinigiai vertine išraiška sudaro 1 801,30 EUR sumą. Sumažinus priteistinų delspinigių dydį iki 0,05 procento, priteistini delspinigiai sudaro 900,65 EUR sumą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistini 900,65 EUR delspinigiai.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, sudaro 5 procentus per metus, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Remiantis CPK 93 str. 2 d. bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, kuri šiuo atveju yra 77,40 proc., todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) yra 319,66 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5 str., 79 str., 80 str., 93 str. 2 d., 142 str., 135 str. 1 d. 3 p., 178 str., 259 str., 268 str., 270 str., 279 str. 441 str., teismas

nusprendžia:

pripažinti negaliojančiais AB SEB banko ir D. V. 2007-11-15 vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalies 5.3 punktą ta apimtimi, kuria nustatoma, kad kredito gavėjas įsipareigoja mokėti bankui 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą grąžinti kredito dalį dieną, bei 5.4 punktą ta apimtimi, kuria nustatoma, kad kredito gavėjas įsipareigoja mokėti bankui 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą sumokėti palūkanas dieną.

Priteisti iš atsakovo D. V. 1806,15 EUR negrąžinto kredito, 377 EUR palūkanų, 900,65 EUR delspinigių 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 3 083,80 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2012-07-24, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 319,66 Lt bylinėjimosi išlaidas AB SEB banko naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.