Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės,

nuteistajam P. P. ir jo gynėjams advokatams Anatolijui Svilai, Stanislovui Nalivaikai, Kęstučiui Ragaišiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio, kuriuo P. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalyje (3 nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (langų valymo roboto vagystė) areštu 45 paroms;

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (kvepalų vagystė) areštu 45 paroms;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (kavos aparatų vagystė) laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dulkių siurblio vagystė) areštu 45 paroms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie 1 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant arešto bausmės 30 parų dalį, arešto bausmės 30 parų dalį ir arešto bausmės 30 parų dalį, ir P. P. paskirta subendrinta laisvės atėmimo 1 metams 3 mėnesiams bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, P. P. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam skirtas laisvės atėmimas 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartimi P. P. nustatyta ir likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu jam paskirtų bausmių dalimis, prie 3 metų 3 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmės pridedant laisvės atėmimo bausmės 6 mėnesių dalį, arešto bausmės 25 parų dalį ir arešto bausmės 25 parų dalį, bei P. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 11 mėnesių.

Paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo P. P. sulaikymo vykdant bausmę dienos.

Civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „A“ civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai ir iš P. P. UAB „A“ naudai priteista 696,52 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės UAB „B“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš P. P. UAB „B“ naudai priteista 200 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės UAB „C“ civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai ir iš P. P. UAB „C“ naudai priteista 1 798 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Atmestas prašymas išieškoti iš P. P. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

7. Teismo posėdžio metu nuteistasis P. P. ir jo gynėjas advokatas Kęstutis Ragaišis prašė apeliacinį skundą tenkinti bei paskirti švelnesnę bausmę, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

10. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę sušvelninti arba sugriežtinti gali tik tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių arba jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-129-626/2023).

11. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas privalo atsižvelgti į šias aplinkybes: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; asmens kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

12. Konstitucinėje ir kasacinėje jurisprudencijoje taip pat pripažįstama, kad paskirta bausmė turi būti proporcinga ir teisinga. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-449-942/2016; 2K-209-222/2018; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

14. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamame nuosprendyje nustatytomis nusikalstamų veikų padarymo aplinkybėmis, įvertinusi jų pobūdį ir nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas P. P. bausmes už jo padarytas atskiras keturias nusikalstamas veikas bei jas bendrindamas tarpusavyje, tinkamai įvertino padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų realų pavojingumą, kaltės formą, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas svarbias aplinkybes. Vilniaus miesto apylinkės teismo išvados dalyje dėl bausmių skyrimo pagrįstos išsamiu baudžiamosios bylos duomenų vertinimu ir yra motyvuotos, apeliacinės instancijos teismas su jomis visiškai sutinka.

15. Vertinant P. P. paskirtų bausmių rūšių ir jų dydžių pagrįstumą, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir jų pavojingumą, t. y. P. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 178 straipsnio 1 dalis) ir tris baudžiamuosius nusižengimus (BK 12 straipsnis, 178 straipsnio 5 dalis), taip pat į nusikalstamų veikų stadiją – veikos yra baigtos, į kaltės formą – nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia. Nuteistojo P. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino asmens prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi dėl jų padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o sunkinančia aplinkybe tai, kad P. P. nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir P. P. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes: nuteistasis yra įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nevedęs, nuo (duomenys neskelbtini) iki suėmimo kitame nuteistojo atžvilgiu pradėtame baudžiamajame procese vykdė individualią veiklą (2 t., b. l. 5). Kita vertus, iki šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo P. P. praeityje buvo ne kartą teistas, o nuo pirmojo teistumo (Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo) iš esmės nusikalstamos veikos, kurių didžioji dalis susiję su svetimo turto pagrobimu, buvo daromos sistemingai, taip pat asmuo buvo teistas ir užsienyje, ne kartą atliko realias terminuoto laisvės atėmimo bausmes, o šioje byloje nagrinėjamą pirmąją nusikalstamą veiką (2024 m. vasario 16 d. langų valymo roboto vagystė) padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, t. y. praėjus beveik penkiems mėnesiams po to, kai atliko teismo nustatytą nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį (2 t., b. l. 18-45). Ši aplinkybė leidžia teigti, kad net ir atlikta dalis terminuotos laisvės atėmimo bausmės absoliučiai nepakeitė P. P. pasaulėžiūros ir požiūrio į nusikalstamų veikų darymą bei skiriamų bausmių poveikį asmeniui, o galimai net priešingai, paskatino vykdyti sistemingas, didelio kiekio vagystes. Svarbu ir tai, kad, kaip matyti iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenų, nuteistasis P. P. iki šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų bei po jų padarymo daug kartų buvo patrauktas ir administracinėn atsakomybėn dėl smulkių vagysčių, paskirtų administracinių nuobaudų (baudų) nevykdė (nemokėjo) (2 t., b. l. 8-17). Visos šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad P. P. neteisėti veiksmai negali būti laikomi atsitiktinio pobūdžio ir vertintini kaip sistemingas siekis gauti turtinės naudos pažeidžiant įstatymus bei ignoruojant elementarias visuomenės moralines vertybes ir priimtino elgesio kriterijus.

16. Kaip jau minėta, P. P. buvo anksčiau teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, todėl darytina išvada, kad nuteistasis nedaro absoliučiai jokių pozityvaus pobūdžio išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio, jos (nusikalstamos veikos) negali būti laikomos atsitiktinėmis, nes yra nusikalstamu elgesiu pagrįsto gyvenimo būdo išdava, o anksčiau nuteistajam skirtos, be kita ko, ir realaus laisvės atėmimo bausmės jo nepaveikė teigiamai bei nepakeitė gyvenimo būdo. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių visuma iš esmės paneigia galimybę, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti neizoliuojant nuteistojo P. P. nuo visuomenės ir skiriant jam švelnesnių rūšių bausmes. Teisėjų kolegija sprendžia, kad maksimalaus dydžio arešto bausmės, paskirtos už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytų baudžiamųjų nusižengimų padarymą, bei BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkio nesiekianti 1 metų laisvės atėmimo bausmė yra proporcingos nuteistojo P. P. padarytoms nusikalstamoms veikoms, įvertinus asmenį charakterizuojančius duomenis bei sistemingą nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų darymą, taip pat atitinka teisingumo principą ir jo nepažeidžia, be kita ko, turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą, jog sistemingai, siekiant asmeninės turtinės naudos sau ir piktybiškai analogiško pobūdžio veikas darantis asmuo būtų kuo ilgiau užkardytas nuo panašaus pobūdžio veiksmų darymo bei realios žalos darymo tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo P. P. padarytos nusikalstamos veikos, įvertinus pagrobto turto vertes, pirmosios instancijos teismo buvo teisingai kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį, už šių nusikalstamų veikų padarymą paskirtos bausmės numatytų teisės normų sankcijų ribose, todėl šioje dalyje skundžiamu nuosprendžiu nebuvo padarytos teisės taikymo ir (ar) aiškinimo klaidos dėl konkrečių bausmių bei jų dydžių skyrimo.

17. Nuteistasis P. P. apeliaciniame skunde taip pat prašo perskaičiuoti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę.

18. Pažymėtina, kad, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu nuteistajam P. P. paskirtos arešto ir laisvės atėmimo bausmės subendrintos tarpusavyje asmeniui palankesniu bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės – vienerių metų laisvės atėmimo pridedant tris lygias arešto bausmių dalis, t. y. po 30 parų arešto, ir P. P. paskirta subendrinta laisvės atėmimo 1 metams 3 mėnesiams bausmė, nors, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis bei sistemingą nusikalstamą analogišką elgesį, buvo galimybė taikyti ir visišką bausmių sudėjimo būdą, todėl pripažinti, jog pridėtos arešto bausmių dalys yra per griežtos, nėra pagrindo. Taip pat svarbu ir tai, kad, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, P. P. paskirta subendrinta laisvės atėmimo 1 metams ir 3 mėnesiams bausmė sumažinta vienu trečdaliu, nes pirmosios instancijos teisme baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ir P. P. paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

19. Iš šioje baudžiamojoje byloje ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ (toliau – ir „Liteko“) esančių duomenų matyti, kad nusikalstamas veikas, už kurias P. P. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. ir rugpjūčio 16 d. teismo baudžiamaisiais įsakymais (šiais procesiniais sprendimais paskirtos arešto bausmės nebuvo subendrintos su kitais nuosprendžiais ar teismo baudžiamaisiais įsakymais) bei skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu, nuteistasis padarė 2024 m. vasario 16 d., 2024 m. vasario 29 d., 2024 m. kovo 8 d., 2024 m. kovo 9 d., 2024 m. kovo 27 d., taip pat 2024 m. balandžio 21 d. ir 2024 m. gegužės 15 d., t. y. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartį ((duomenys neskelbtini) paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos; (duomenys neskelbtini) įtrauktas į Probuojamųjų asmenų duomenų registrą).

20. Pagal BK 64 straipsnį bausmės yra subendrinamos, kai asmuo, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas. Pažymėtina, kad, kitaip nei BK 63 straipsnio taikymo atveju, subendrinant paskirtas bausmes pagal BK 64 straipsnio taisykles nėra galimybės į nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti bausmės ar jos dalies, atliktos pagal ankstesnį nuosprendį. Tokiu atveju pridedama neatlikta bausmės dalis, taikant visišką ar dalinį bausmių sudėjimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-1-648/2023). BK 64 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį (BK 64 straipsnio 3 dalis).

21. Pirmosios instancijos teismas paskyręs P. P. už skundžiamame nuosprendyje įrodytų nusikalstamų veikų padarymą atitinkamai arešto ir laisvės atėmimo bausmes, jas tarpusavyje subendrinęs palankesniu nuteistajam bausmių dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę sumažinęs vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis), teisingai nustatė, jog skundžiamu nuosprendžiu paskirta subendrinta bei sumažinta bausmė, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. ir rugpjūčio 16 d. teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtos bausmės turi būti subendrintos su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartimi nustatytos laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis. Kita vertus, Vilniaus miesto apylinkės teismas, bendrindamas bausmes nustatė neteisingą likusią neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartį, todėl padarė klaidą ir P. P. paskyrė neteisingą galutinę bausmę.

22. Sutiktina, kad iš tiesų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog P. P. nustatyta galutinė subendrinta 6 metų 3 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas iš dalies atidėtas, nustatant nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – 3 metus, o likusios neatliktos 3 metų 3 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmės (su kuria bendrino pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu) vykdymas atidėtas 3 metams. Kita vertus, susipažinus su „Liteko“ esančiais duomenimis matyti, kad po minėtos nutarties priėmimo buvo priimta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 31 d. nutartis, kuria patikslinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartis, t. y. P. P. nustatyta galutinė subendrinta 6 metų 3 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas iš dalies atidėtas, nustatant nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – 2 metus, likusios neatliktos 4 metų 3 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmės (su kuria pirmosios instancijos teismas ir privalėjo bendrinti kitas bausmes vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis) vykdymas atidėtas 3 metams, o ši nutartis yra neatskiriama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. nutarties dalis. Be kita ko, kad nuteistajam P. P. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartį nustatytos likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis yra 4 metai 3 mėnesiai 10 dienų, o ne 3 metai 3 mėnesiai 10 dienų, patvirtina ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. patvarkymas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. nutarties vykdymo („Liteko“ duomenimis nutartis įsiteisėjo (duomenys neskelbtini)), kuria nurodoma būtent 4 metų 3 mėnesių 10 dienų neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, taip pat ir byloje esantis ĮKNR išrašas, kuriame nurodyta, jog nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalis yra 2 metai (šią dalį nuteistasis P. P. jau yra atlikęs), o likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – 4 metai 3 mėnesiai ir 10 dienų (2 t., b. l. 30).

23. Apibendrinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo bausmes bendrinti būtent prie pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartį neatliktos bausmės dalies – laisvės atėmimo 4 metams 3 mėnesiams 10 dienų, pridedant bausmių dalis, paskirtas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. ir rugpjūčio 16 d. teismo baudžiamuosius įsakymus ir skundžiamą nuosprendį. Tai reiškia, kad net ir pagal BK 64 straipsnio nuostatas bausmes bendrinant palankesnio dalinio bausmių sudėjimo būdu ir pridėjus minimalias baudžiamajame įstatyme numatytas bausmių dalis – 10 parų areštą, 10 parų areštą ir 3 mėnesių laisvės atėmimą (BK 49 straipsnio 3 dalis, 50 straipsnio 2 dalis), nuteistajam P. P. galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė negalėjo būti mažesnė negu 4 metai 7 mėnesiai. Taigi, skundžiamu nuosprendžiu P. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė yra minimaliai net 8 mėnesiais trumpesnė negu ji iš tiesų privalėjo būti paskirta nustačius teisingą bendrintinos likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo švelninti P. P. paskirtą galutinę bausmę ir tenkinti nuteistojo apeliacinio skundo prašymą šioje dalyje.

24. Šiuo konkrečiu atveju, apeliacinio proceso tvarka peržiūrint skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nuosprendį dalyje dėl nuteistajam P. P. paskirtos galutinės subendrintos bausmės, būtų galimas tik vienintelis procesinis sprendimas – nuosprendžio pakeitimas dėl neteisingai paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 2 punktas). Kita vertus, baudžiamojo proceso įstatymo kontekste toks savo iniciatyva priimtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas (pirmosios instancijos teismo padarytos bausmių bendrinimo klaidos ištaisymas) būtų nuteistojo teisinės padėties pabloginimas ir grubus P. P. teisių bei procesinis pažeidimas, kadangi dėl šios klaidos ištaisymo nėra gauta apeliacinių skundų (BPK 320 straipsnio 4 dalis).

25. Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta šioje nutartyje, taip pat nustačius, jog nors skundžiamas nuosprendis dalyje dėl nuteistajam paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės iš tiesų negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, tačiau dėl padarytos pirmosios instancijos teismo klaidos ištaisymo nėra paduota apeliacinių skundų, o pagal paduotą apeliacinį skundą nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo švelninti bausmę, todėl P. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

26. Vilniaus apygardos teisme 2024 m. lapkričio 12 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai iš nuteistojo P. P. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma (advokato Anatolijaus Svilos suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos) yra 254,17 Eur.

27. Taip pat Vilniaus apygardos teisme 2025 m. sausio 16 d. buvo gauta ir kita Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai iš nuteistojo P. P. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma (advokato Kęstučio Ragaišio suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos) yra 170,83 Eur.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios yra taikomos ir baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, numato, jog iš kaltinamojo (atitinkamai nuteistojo) yra priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju P. P. pirmosios instancijos teismo buvo nuteistas ir jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, o apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėtas nuteistojo pateiktas apeliacinis skundas. Šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti nuteistajam gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, kas reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistasis šiuo metu yra laikomas įkalinimo įstaigoje, byloje tenkinti civilinių ieškovų civiliniai ieškiniai ir iš P. P. priteistas bendras 2 694,52 Eur turtinės žalos atlyginimas, nuteistasis šiuo metu niekur nedirba ir, bylos duomenimis, neturi pajamų, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo P. P. apeliacinį skundą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų – 425 Eur (254,17 Eur + 170,83 Eur) iš nuteistojo P. P. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.