Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės

sekretoriaujant Juventai Blaževičiūtei, dalyvaujant apeliantei V. P., jos atstovei adv. J. A. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-2065-454/2010 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei V. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei atsakovės V. P. priešieškinį ieškovui A. P. dėl santuokos nutraukimo esant vieno sutuoktinio kaltei ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Sprendime nurodyta, kad iš liudytojų Reginos N. P. ir G. P., kurie yra ieškovo motina ir brolis, parodymų, kurie nėra išsamūs, nenuoseklūs, epizodiški, objektyvūs, negalima laikyti, kad atsakovė pastoviai ir besaikiai vartojo alkoholį, visiškai nesirūpino šeimos poreikiais. Atsakovės liudytojų D. V. ir Z. P., kurios yra atsakovei sesuo ir draugė, parodymus, jog ieškovas, palikęs šeimą, gyvena su kita moterimi, teismas laikė neobjektyviais. Iš ieškovo ir atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad nuo 2002 metų kaip šeima išvykę į Londoną. Liudytojos apie šeimyninį gyvenimą žino tik iš atsakovės pasakojimų. Šalių paaiškinimais nustatyta, jog nesant tarpusavio supratimo tarp sutuoktinių, skirtingo požiūrio į santuoką, šeimą ir kitas vertybes, abu sutuoktiniai buvo nelojalūs ir negerbė vienas kito. Teismo nuomone, dėl įtemptų tarpusavio santykių kaltos abi pusės. Santuokoje šalys pragyveno pakankamai ilgą laikotarpį, išaugino vaikus, įsigijo turto, iš ko teismas padarė išvadą, kad ne visada jų santykiai buvo blogi, o tik pastaraisiais metais susvetimėjo, nesistengė išsaugoti šeimą, dėl ko nesugebėjo ją išsaugoti, todėl jų santuoką būtina nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CK 3.61 str.). Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neliko teisinio pagrindo priteisti atsakovei 50000 Lt dydžio neturinės žalos atlyginimą (CK 3. 70 str. 2 d.). Iš šalių paaiškinimo matyti, kad atsakovė pasilikusi su nepilnamečiu sūnumi buvo Lietuvoje, o ieškovas dirbo užsienyje. Transporto priemonių atsakovė nevairuoja, ieškovas neįrodė, jog prie šeimos poreikių tenkinimo prisidėdavo reguliariai. Todėl teismas laikė tikėtina, kad atsakovei pardavus nenaudojamą transporto priemonę, gauti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui, ir nepripažino, kad atsakovės prisiimtos prievolės buvo asmeninio pobūdžio. Nenustačius, kad sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio poreikiams tenkinti, ieškovo reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo atmestas kaip neįrodytas. Atsižvelgęs į atsakovės sveikatos stovį, amžių, gaunamas pajamas, santuokos trukmę, nepilnamečių vaikų nebuvimą bei turtinę padėtį, teismas nustatė, kad atsakovei reikalingas išlaikymas. Atsakovė nepateikė teismui rašytinių įrodymų, o tik paaiškino, kokių ir kiek išlaidų turi. Nustatyta, kad atsakovė gauna kas mėnesį po 253,75 Lt netekto darbingumo pensijos. Nedarbingumas nustatytas iki 2011-07-28. Atsakovės prašomą išlaikymą po 700 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis teismas sumažino iki 500 Lt, nustatydamas, kad ieškovas privalo mokėti atsakovei po 500 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2011-07-28. Šalių prašymas po santuokos nutraukimo pasilikti santuokines pavardes tenkintas (CK 3.69 str. 1 d.). Ieškinį ir priešieškinį patenkinus po 50 procentų, šalių turėtos išlaidos priteistos proporcingai patenkintų reikalavimų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 92 str. 2 d., 93 str. 2 d., 99 str. 2 d.).

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Pažymėtina, kad apeliantė sprendimo dėl santuokoje įgyto turto padalijimo bei pavardžių po santuokos nutraukimo neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo netikrina ir dėl to nepasisako.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalimi, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Aiškindamas ir taikydamas nurodytas civilinio kodekso normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau nurodytomis civilinio įstatymo normomis ir jų aiškinimo bei taikymo praktika, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais bei išvadomis dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismo išvada dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teisėjų kolegijos vertinimu, padaryta neteisingai įvertinus įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą – sutuoktinių lojalumą vienas kitam, pagarbą, moralinę bei materialiąją paramą, prisidėjimą prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas abiejų šalių kaltę dėl santuokos iširimo, rėmėsi tik bendro pobūdžio motyvais apie šalių įtemptus tarpusavio santykius, sutuoktinių susvetimėjimą pastaruoju metu, abipusių pastangų nebuvimą šeimos išsaugojimui, be to, neatsižvelgdamas į ieškovo elgesį šeimoje, padarė nepagrįstas išvadas dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo. Skundžiamas sprendimas nėra pagrįstas svariais argumentais, kodėl teismas, darydamas išvadą dėl abiejų sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo, nesivadovavo liudytojų parodymais dėl ieškovo neištikimybės, juolab, kad tiek ieškovo, tiek ir atsakovės liudytojai patvirtino tas pačias aplinkybes, kad ieškovas pastaruoju metu gyvena su kita moterimi. Be to, pirmosios instancijos teismas, nesuteikdamas ieškovės medicininiams dokumentams dėl jos neįgalumo įrodomosios reikšmės, nepagrįstai nevertino atsakovės argumentų, jog ieškovas paliko ją, išėjo gyventi kitur ir susirado kitą moterį, nepadėjo atsakovei materialiai bei moraliai, šiai tapus neįgalia. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo netaikė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos ieškovo, buvusio neištikimo, palikusio šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpinančio, kaltės prezumpcijos, kurios ieškovas nepaneigė. Nustačius šiuos faktus, neteisinga konstatuoti kito sutuoktinio kaltę, remiantis vien tik lojalumo ir pagarbos nebuvimu apskritai, nes tokiomis aplinkybėmis sudėtinga išsaugoti pagarba ir pasitikėjimu grindžiamus santykius. Tokiu atveju kito sutuoktinio kaltei konstatuoti turėtų būti nustatyti konkretūs šio sutuoktinio pareigų pažeidimo faktai. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės kaltę nustatė nesant tam pakankamo pagrindo. Remiantis nurodytais argumentais, ši sprendimo dalis keistina, nustatant, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.

Lietuvos Respublikos CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą, patirtą neturtinę žalą įvertindama 50 000 litų.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-140/2007; kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-128/2008). Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nustačiusi, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, konstatuoja, jog atsakovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą tenkintinas, bet tik iš dalies. Įvertinus santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir atsakovės išgyvenimų pobūdį, jai priteistina 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Toks atlygintinos neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-177/2007; kt.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.72 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, tai, iš esmės pasikeitus šio straipsnio 5 dalyje numatytoms aplinkybėms, bet kuris iš buvusių sutuoktinių gali pareikalauti padidinti ar sumažinti išlaikymo dydį ar apskritai nutraukti išlaikymo mokėjimą. Pažymėtina, kad šio straipsnio 5 dalyje viena iš nurodytų aplinkybių yra sutuoktinių nedarbingumas, tad nagrinėjamu atveju pasikeitus ieškovės sveikatos būklei ji turi teisę pareikalauti pakeisti išlaikymo dydį ar jo mokėjimą nutraukti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias paminėtąsias aplinkybes bei sutikdama su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas išlaikymą turėjo priteisti nuo bylos iškėlimo dienos, atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė iš ieškovo atsakovės naudai priteisto išlaikymo terminą, tai yra nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2011-07-28. Esant tokioms aplinkybėms, patikslintina sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo, nurodant, kad iš ieškovo A. P. atsakovės V. P. naudai išlaikymas po 500 litų kas mėnesį priteistinas nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2008-09-02, nenurodant išlaikymo teikimo pabaigos termino.

Keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 4 d.).

Atsakovei priteisus 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, iš ieškovo valstybei priteistina 150 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d.). Iš ieškovo taip pat priteistinos už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovei V. P. 280 Lt išlaidos valstybei (CPK 99 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n utar i a:

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimą pakeisti: ieškovo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 1978-12-02 Kauno m. CMB (įrašo Nr. 3822), nutraukti dėl ieškovo kaltės.

Priteisti iš ieškovo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

Patikslinti sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, nurodant, kad iš ieškovo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymas po 500 litų kas mėnesį priteistinas nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2008-09-02.

Priteisti iš ieškovo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 280 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt litų) už antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme ir 150 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų) žyminio mokesčio valstybei.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.