Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-01-20 · Administracinė byla Nr. I2-643-809/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-01-20Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-04-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-20
Bylos Nr.
I2-643-809/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02080-2019-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.), Violeta Petkevičienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas
(duomenys neskelbtini), 998-oji DNSB
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė “(duomenys neskelbtini)”, UAB "Kinų Jonas"
Administracinė byla Nr. I-643-809/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02080-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjo bendrijos atstovui I. R.

atsakovės atstovei L. N.,trečiojo suinteresuoto asmens atstovams Y. C. bei D. C.,vertėjai I. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos, I. R. ir D. R. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė “(duomenys neskelbtini)”.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme priimtas pareiškėjų patikslintas skundas, kuriame pareiškėjai prašo: 1) panaikinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) sprendimą dėl reklamos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti atsakovės 2019 m. vasario 28 d. atsakymą Nr. A51-19612/12(3.3.18.1-EM4) (toliau – ir 2019 m. vasario 28 d. raštas) ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjų skundą; 3) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. 21R-300(AG 231/06-2019) (toliau – ir Komisijos sprendimas).

Šalies argumentai

Pareiškėjai skunde nurodė, jog 2018 m. rugsėjo 20 dieną (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau – ir Bendrija), administruojanti pastatus, adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjų, kurie nuosavybės teise valdo patalpas (duomenys neskelbtini) name, prašymu pateikė skundą Administracijos Licencijavimo skyriui dėl neteisėtai įrengtos išorinės reklamos, kuriuo prašė pateikti dokumentus - savininkų sutikimus, kurių pagrindu UAB “(duomenys neskelbtini)” buvo išduotas leidimas (Nr. (duomenys neskelbtini)) įrengti išorės reklamą ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), fasadinės sienos.

2018 m. spalio 18 bei 2018 m. lapkričio 21 dieną bendrija gavo atsakymus į skundą (Nr. A51-89637/18), kuriuose teigiama, jog minėtas leidimas gautas surinkus (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) unikalius numerius turinčių savininkų sutikimų, tačiau tikslius duomenis ar pačius sutikimus Licencijavimo skyrius išduoti atsisakė, remdamiesi Lietuvos Respublikos duomenų apsaugos įstatymu bei pasiūlė pareiškėjams, valdantiems patalpas, tokių duomenų prašyti tiesiogiai arba suteikti tokį leidimą bendrijai.

2019 m. vasario 6 dieną, bendrija, kartu su administruojamų namų patalpų savininkais I. R., D. R. bei V. P. dar kartą teikė prašymą savivaldybei dėl minėtų duomenų suteikimo, nurodė, jog pagal turimus duomenis, savinininkų daugumos, sutikusios leisti įrengti reklamą, susidaryti negalėjo, kadangi pareiškėjai sutikimo išorės reklamai nedavė, į juos niekas nesikreipė, o vien tik pareiškėjų valdomų unikalių numerių skaičius (duomenys neskelbtini) name sudaro (duomenys neskelbtini) unikalių numerių. 2019 m. vasario 28 d. Administracija pateikė atsakymą (Nr. A51-19612/12(3.3.18.1-EM4)) į pareiškėjų prašymą, tačiau iš Administracijos gautos juridinių ir fizinių asmenų sutikimo kopijos priede - “Vaizdinės reklamos projektas” netenkina pareiškėjų. Mano, jog Administracija selektyviai parinko informaciją tam, kad suklaidinti pareiškėjus. Atsakovo pateiktame priede buvo nurodytos tik vienos patalpos, valdomos pareiškėjų, unikalus numeris bei kaip už juos balsuota, nors pareiškėjai valdo (duomenys neskelbtini) patalpas su atskirais unikaliais numeriais, šias patalpas konkrečiai ir nurodė savo 2019 m. vasario 6 d. prašyme.

Atsiliepimas

Atsakovo veiksmai buvo skundžiami Komisijai, nurodant, kad atsakovas objektyviai neišnagrinėjo skundo ir prašymo dėl duomenų teikimo, o atsakymuose tyčia klaidingai teigia, jog minėtas leidimas gautas surinkus (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) unikalius numerius turinčių savininkų sutikimų, nors, anot pareiškėjų, tiek sutikimų negalėjo būti teisėtai gauta. Atsakovas neteikdamas informacijos apie visiems pastato (duomenys neskelbtini) bendrasavininkams priklausančio turto valdymą siekė klaidinti pareiškėjus, melagingai nurodydamas, kad dauguma pastato savininkų išorinei reikiamai pritaria, tuo siekė užkirsti kelią ginti pastato savininkų pažeistas teises. Pareiškėjai, gavę atsakymą, kuriame pateikta informacija akivaizdžiai nepakankama spręsti ar sutikimas išorinei reklamai atsakovo išduotas teisėtai, negali apginti pažeistų teisių kitaip nei kreipiantis į teismą.

Ant pastato išorinių sienų pakabinta neetiška, atgrasinanti UAB “(duomenys neskelbtini)” įrengta išorės reklama, kai tuo tarpu dauguma savininkų jai nepritaria, o pastaroji iškabinta be daugumos savininkų sutikimo, prieš jų valia ir interesus. Pažymi, kad pastatas yra saugomas kaip kultūros paveldo objektas.

I. ir D. R. (duomenys neskelbtini) name valdo devynis unikalius numerius, sutikimo išorės reklamai įrengti nedavė, todėl savinininkų daugumos, sutikusios leisti įrengti reklamą, susidaryti negalėjo: pareiškėjai sutikimo išorės reklamai nedavė, į juos niekas nesikreipė, o vien tik pareiškėjų valdomų patalpų skaičius įrodo, kad net visiems kitiems savininkams pritarus, daugumos nebūtą sudaryta ir pritarimas reklamai negalėjo būti duotas.

Pareiškėjai bendros dalinės nuosavybės forma (duomenys neskelbtini) name valdo ir dar viena patalpą - palėpę, kurios unikalus nr. (duomenys neskelbtini), kurioje bendrai valdoma dalis yra didesne, nei likusių bendrasavininkų.

Mano, jog atsakovui nebuvo pateiktas daugumos savininkų pritarimas reklamai, todėl Administracija leidimą išdavė neteisėtai.

Atsakovas ir Komisija netinkamai aiškina norminius aktus, susijusius su duomenų apsauga.

Šalies argumentai

Pareiškėjo Bendrijos prašoma gauti informacija apie tai, kaip, kada, kokiais ir kokių bendrasavininkų sprendimais pritarta išorinės reklamos leidimo išdavimui, sudaro bendrijos veiklos turinį, bei teises, kurias bendrasavininkai bendrijai suteikė, o tai reiškia, kad bendrija buvo neteisėtai nušalinta nuo informacijos apie jos eksploatacijai priskirto turto panaudojimą.

Neteisėtas yra atsakovo atsisakymas suteikti informaciją apie bendros su kitais bendrasavininkais patalpos - palėpės, kurios unikalus nr. (duomenys neskelbtini) valdymą.

Atsakovas piktybiškai ir neteisėtai neteikė duomenų pareiškėjams apie reklamos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimą.

Mano, jog Lietuvos administracinių ginčų komisijos atsisakymas neteisėtas ir nepagrįstas, nes be objektyvių priežasčių atsisakyta įpareigoti atsakovą pateikti visus pareiškėjų teisėtai prašomus pateikti duomenis.

Nurodo, jog pareiškėjui siekiant teisėtais būdais iki teismo tokią informaciją gauti, buvo praleistas terminas apskųsti atsakovo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl leidimo reklamai išdavimo. Tik išnaudojus visus būdus siekiant duomenų išreikalauti duomenis iš atsakovo, pareiškėjui tapo žinoma, kad jo teisės pažeistos. Iki sprendimo Komisijoje priėmimo, pareiškėjai manė, kad atsakovo sprendimas, esant daugumos savininkų pritarimui, teisėtas. Išnagrinėjus bylą Komisijoje, kuri netenkino skundo, paaiškėjo, kad duomenys apie atsakovo esą gautus daugumos savininkų pritarimus, neatitinka tikrovės bei, kad skundžiamas atsakovo sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas. Pareiškėjo teigimu, susirašinėjimas su atsakovu, atsakovo vengimas teikti privalomą informaciją, ikiteisminis procesas Komisijoje, laikytini pateisinančiomis aplinkybėmis, dėl kurių terminas paduoti skundą dėl leidimo panaikinimo turi būti atstatytas.

Atsiliepimas

Atsakovė Administracija pateikė atsiliepimą į skundą, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog į Bendrijos skundą buvo atsakyta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto departamento Licencijavimo ir leidimų skyriaus 2018 m. spalio 18 d. raštu Nr. A51-89637/18(2.3.2.1-TR3), paaiškinant skundą padavusiai Bendrijai leidimo įrengti išorinę reklamą ant pastato (duomenys neskelbtini), duomenis bei sutikimus davusių pastato turtinių vienetų savininkų skaičių, tuo tarpu skundo dalį dėl dokumentų pateikimo atsisakyta tenkinti dėl asmens duomenų teikimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytų asmens duomenų teikimo pagrindų nebuvimo.

Į Bendrijos 2018 m. lapkričio 7 d. prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsakė 2018-11-21 raštu Nr. A51-100602/18(3.3.18.1-EM4), informuodama Bendriją, jog prašymo tenkinti neturi pagrindo, kadangi prašyme nenurodytos duomenų gavimo teisėto tvarkymo sąlygos.

Į 2019 m. vasario 6 d. D. R. ir V. P. prašymą buvo atsakyta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019-02-28 raštu Nr. A51-19612/19(3.3.18.1-EM4), pateikiant sutikimus dėl išorinės reklamos ant pastato (duomenys neskelbtini), įrengimo davusių juridinių asmenų bei prašymą kartu su pareiškėjais pateikusio fizinio asmens (V. P.) sutikimų duomenis.

Šalies argumentai

Pareiškėjai prašo Komisijos sprendimą naikinti, tačiau nėra pateikę absoliučiai jokių argumentų, suponuojančių Komisijos priimto sprendimo neteisėtumą. Atkreipia dėmesį, jog nurodytų Komisijos argumentų, lėmusių pareiškėjų skundo atmetimą, pareiškėjai neginčija ir patys yra juos patvirtinę: tiek skunde Komisijai, tiek ir skunde teismui pareiškėjai yra vienareikšmiškai nurodę, jog nėra davę savo sutikimų išorinės reklamos įrengimui. Nurodytą aplinkybę patvirtina ir su šiuo atsiliepimu teismui teikiamo Išorinės reklamos projekto dokumentai, iš kurių matyti, jog nei vienos iš pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių patalpų vardu sutikimas įrengti išorinę reklamą nebuvo pateiktas, o prie pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių patalpų sutikimą patvirtinančių parašų nėra. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjai buvo suformulavę skundo reikalavimą Komisijai tik dėl įpareigojimo pateikti informaciją, tačiau Komisija pagrįstai konstatavo (ką patvirtina ir su šiuo atsiliepimu teikiami dokumentai), kad pareiškėjų prašomos informacijos pateikti atsakovė negalėjo ir įpareigoti atsakovę pateikti informaciją, kurios atsakovė neturi, nėra pagrindo, toks Komisijos sprendimas laikytinas ne tik visiškai pagrįstu, tačiau ir atitinkančiu teisės aktų reikalavimus, o Komisijos sprendimo neteisėtumo pareiškėjams neįrodžius (iš esmės net ir neįrodinėjant), reikalavimas dėl Komisijos sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsakovės skundžiamu raštu buvo pateikta informacija apie V. P. duotą sutikimą išorinės reklamos įrengimui bei juridinių asmenų vardu (nuasmeninant juridinių asmenų vardu pasirašančių fizinių asmenų duomenis) pateiktus sutikimus išorinės reklamos įrengimui. Tuo tarpu, nei vienos pareiškėjams nuosavybės teise priklausančios patalpos vardu sutikimas įrengti išorinę reklamą nebuvo pateiktas ir patys pareiškėjai tą buvo jau savo 2019 m. vasario 6 d. prašyme nurodė: „pareiškėjai sutikimo išorės reklamai nedavė“, taigi neegzistuojančios informacijos pateikti atsakovė pareiškėjams objektyviai negalėjo.

Nurodo jog asmuo, prašantis išduoti leidimą išorinės reklamos įrengimui, namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimus pateikia išorinės reklamos projekte, atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju pareiškėjams buvo pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ Išorinės vaizdinės reklamos projekto ištraukos, kuriose būtent ir buvo išreikšti pareiškėjų prašomi sutikimai. Tuo tarpu vadovaujantis asmens duomenų apsaugos reikalavimais, Išorinės vaizdinės reklamos projekto ištraukos buvo nuasmenintos, pašalinant tuos fizinių asmenų duomenis, kurių teikimui nebuvo teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjams buvo pateikta ne „selektyviai parinkta išmėtyta informacija“, tačiau nuasmenintos Išorinės vaizdinės reklamos projekto ištraukos, todėl pareiškėjų skundo teiginiams, neva Vilniaus miesto savivaldybės administracija teikė selektyviai atrinktus duomenis ar siekė suklaidinti pareiškėjus, jokio pagrindo nėra. Nurodo, jog Administracija išnagrinėjo pareiškėjų prašymą, į jį motyvuotai atsakė skundžiamu raštu ir pagal turimą informaciją pateikė pareiškėjams jų prašomus dokumentus, todėl atsakovė laikytina tinkamai ir turimos kompetencijos ribose įvykdžiusi savo pareigas pareiškėjų atžvilgiu. Mano, jog naikinti skundžiamą raštą bei įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjų skundą, į kurį buvo tinkamai ir pagrįstai atsakyta skundžiamu raštu, jokio teisinio pagrindo nėra.

Pažymi, jog vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis pareiškėjams I. R. ir D. R. pastate (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) patalpos, kurių unikalūs numeriai yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), šių pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių (duomenys neskelbtini) turtinių vienetų vardu sutikimai įrengti išorinę reklamą nebuvo duoti. Nurodo, jog sutikimus Išorinės reklamos įrengimui išreiškė kitų (duomenys neskelbtini) turtinių vienetų savininkai bei dauguma turtinio vieneto – pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkų.

Pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjai yra praleidę tiek atsakovės 2019-02-28 rašto Nr. A51-19612/19(3.3.18.1-EM4), tiek ir Leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) apskundimo terminus.

Skundžiamo leidimo priėmimo data, numeris, skundžiamą leidimą priėmęs subjektas bei visa skundžiamo leidimo turinį sudaranti informacija tapo pareiškėjui žinoma nuo atsakovės 2018-10-18 rašto Nr. A51-89637/18(2.3.2.1-TR3) gavimo dienos. Pažymi, jog nurodytas raštas pareiškėjams buvo išsiųstas jo parengimo dieną 2019-10-18 ir pareiškėjai 2018-11-07 prašyme „Dėl duomenų suteikimo“ nurodė, jog jau 2018-10-18 šį raštą gavo.

Pareiškėjai be jokių svarbių ir pateisinamų priežasčių praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatytą vieno mėnesio terminą skundui dėl skundžiamo leidimo bei skundžiamo rašto panaikinimo paduoti, nenurodė jokių reikšmingų termino praleidimą objektyviai pateisinančių įrodymų, todėl pareiškėjų prašymas dėl termino atnaujinimo Leidimui ginčyti atmestinas, o nagrinėjama byla dalyse dėl atsakovės 2019-02-28 rašto Nr. A51-19612/19(3.3.18.1-EM4) ir Leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 8 punktu, yra nutrauktina.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB “(duomenys neskelbtini)” atsiliepimo į skundą nepateikė.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu Bendrijos pirmininkas I. R. palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjų skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė prašė skundą atmesti, atsiliepime į skundą nurodytais argumentais.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovai paaiškino, jog dėl Reklamos leidimo kreipėsi į firmą, kuri ruošė reklamą ir sutvarkė dokumentus, todėl jie leidimu nesirūpino ir nežino kaip vyko patalpų savininkų balsavimas ir kokiu būdu buvo gautas Reklamos leidimas Administracijoje. Prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. liepos 19 d. sprendimo dėl reklamos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Reklamos leidimas) bei atsakovės 2019 m. vasario 28 d. rašto Nr. A51-19612/12(3.3.18.1-EM4) ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. 21R-300(AG 231/06-2019), teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Administracija 2018 m. liepos 19 d. išdavė Reklamos leidimą įrengti išorinę reklamą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. balandžio 30 d. pateiktą paraišką, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo leista ant pastato adresu (duomenys neskelbtini), fasado įrengti 1,14 kv. m. ploto išorinės reklamos įrenginį (iškabą).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje 2018 m. rugsėjo 20 d. buvo gautas (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – Bendrija) skundas „Dėl neteisėtai įrengtos išorinės reklamos“ (registracijos Nr. A50-30235/18), kuriuo buvo prašoma panaikinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotą Reklamos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei įpareigoti reklamą įrengusį asmenį reklamą išmontuoti bei pateikti dokumentus, kurių pagrindu išduotas Reklamos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini). Į Bendrijos skundą buvo atsakyta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto departamento Licencijavimo ir leidimų skyriaus 2018 m. spalio 18 d. raštu Nr. A51-89637/18(2.3.2.1-TR3), paaiškinant skundą padavusiai Bendrijai leidimo įrengti išorinę reklamą ant pastato (duomenys neskelbtini), duomenis bei sutikimus davusių pastato turtinių vienetų savininkų skaičių, tuo tarpu skundo dalį dėl dokumentų pateikimo atsisakyta tenkinti dėl asmens duomenų teikimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytų asmens duomenų teikimo pagrindų nebuvimo.

2018 m. lapkričio 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje buvo gautas dar vienas Bendrijos prašymas „Dėl duomenų suteikimo“ (registracijos Nr. A50-35990/18), kuriuo Bendrija prašė pateikti (duomenys neskelbtini), namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimą dėl išorinės reklamos, arba asmenų, davusių sutikimą reklamai, valdomų patalpų unikalius numerius, valdomą dalį ir asmenį, bei parašą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsakė 2018 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. A51-100602/18(3.3.18.1-EM4), informuodama Bendriją, jog prašymo tenkinti neturi pagrindo, kadangi prašyme nenurodytos duomenų gavimo teisėto tvarkymo sąlygos.

2019 m. vasario 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje buvo gautas I. R., D. R. ir V. P. prašymas „Dėl duomenų suteikimo“, kuriuo pareiškėjai vėl prašė pateikti butų ir kitų patalpų, kurias valdo nuosavybės teise, sutikimus įrengti išorinę reklamą, nurodant, kaip buvo balsuota už pareiškėjų valdomus turtinius vienetus pagal pateiktą jų valdomų turtinių vienetų unikalių numerių sąrašą; taip pat pateikti informaciją, kaip dėl išorinės reklamos įrengimo balsavo turtinių vienetų savininkais esantys juridiniai asmenys. Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsakė pareiškėjams 2019 m. vasario 28 d. raštu Nr. A51-19612/19(3.3.18.1-EM4), pateikiant sutikimus dėl išorinės reklamos ant pastato (duomenys neskelbtini), įrengimo davusių juridinių asmenų bei prašymą kartu su pareiškėjais pateikusio fizinio asmens (V. P.) sutikimų duomenis.

Pareiškėjai I. R. ir D. R. kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją su skundu, prašydami įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pateikti informaciją apie (duomenys neskelbtini) namo išvardintų butų ir kitų patalpų, kurias nuosavybės teise valdo pareiškėjai, sutikimus / nesutikimus įrengti išorinę reklamą, nurodant pareiškėjų valdomus unikalius numerius ir kaip buvo už juos balsuota.

Lietuvos administracinių ginčų komisija 2019 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. 21R-300(AG 231/06-2019) pareiškėjų skundą atmetė. Komisija sprendimu konstatavo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija nedisponuoja informacija apie pareiškėjams priklausančių patalpų savininkų sutikimus/ nesutikimus įrengti išorinę reklamą, dėl ko tokios informacijos pareiškėjams pagrįstai ir nepateikė.

Pažymėtina, jog pareiškėjai į Komisiją kreipėsi dėl Administracijos įpareigojimo pateikti jiems informaciją apie pastato (duomenys neskelbtini), patalpų, kurias nuosavybės teise valdo pareiškėjai, sutikimus įrengti išorinę reklamą. Tuo tarpu skundu Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškėjai reikalauja panaikinti ne tik Komisijos sprendimą, tačiau ir Reklamos leidimą bei Administracijos 2019 m. vasario 28 d. raštą.

Dėl Komisijos sprendimo

Taigi, Komisijoje buvo nagrinėjamas ginčas dėl Administracijos įpareigojimo pateikti pareiškėjams informaciją apie pastato (duomenys neskelbtini), patalpų, kurias nuosavybės teise valdo pareiškėjai, sutikimus/ nesutikimus įrengti išorinę reklamą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nagrinėdama pareiškėjų skundą Komisija, vertindama Administracijos ginčijamus veiksmus, analizavo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo bei Europos parlamento ir Tarybos 2016 m. balandžio 27 d. reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) nuostatas.

Pareiškėjai Administracijos prašė pateikti informaciją, kaip dėl išorinės reklamos įrengimo ant pastato (duomenys neskelbtini), buvo balsuota už pareiškėjų valdomas patalpas, taip pat už V. P. bei juridinių asmenų valdomas patalpas.

Atsakovė yra atsakinga už tai, kad būtų laikomasi Bendrajame duomenų apsaugos reglamente įtvirtintų asmens duomenų tvarkymo principų, todėl teikiant informaciją tretiesiems asmenims privalo užtikrinti, kad asmens duomenų tvarkymas būtų teisėtas ir atitiktų Reglamente nustatytas duomenų tvarkymo sąlygas. Nagrinėjamu atveju Administracija su 2019 m. vasario 28 d. raštu pateikė pareiškėjams nuasmenintas išorinės vaizdinės reklamos projekto ištraukas, kuriose taip pat yra ir informacija apie dalies namo savininkų sutikimą įrengti išorinę reklamą. Patys pareiškėjai neginčija minėto gavimo fakto. Taigi atsakovė vadovavosi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, todėl Komisija pagrįstai atmetė pareiškėjų argumentus, jog atsakovė su 2019 m. vasario 28 d. atsakymu pateikė selektyviai parinktą informaciją turint tikslą suklaidinti pareiškėjus. Pažymėtina, jog patys pareiškėjai sutikimų išorinės reklamos įrengimui nedavė.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Komisijos sprendimas yra vertintinas kaip teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti pareiškėjų skunde nurodytais motyvais. Pareiškėjų skundas dėl Komisijos sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl 2019 m. vasario 28 d. rašto ir Reklamos leidimo panaikinimo

Pareiškėjai skundu reikalauja teismo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019-02-28 raštą Nr. A51-19612/19(3.3.18.1-EM4) bei įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjų skundą, į kurį buvo atsakyta šiuo skundžiamu raštu. Pareiškėjų vienas iš skundo reikalavimų taip pat yra panaikinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotą Reklamos leidimą išorinės reklamos įrengimui. Anot pareiškėjų, Reklamos leidimas negalėjo būti išduotas, kadangi pareiškėjai nuosavybės teise valdo (duomenys neskelbtini) objektus iš (duomenys neskelbtini) ir sutikimo išorinės reklamos įrengimui nėra davę, kas būtų pagrindas panaikinti Reklamos leidimą.

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai (30 straipsnio 1 ir 2 dalys). Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (žr., pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Svarbios priežasties, dėl kurios praleistas skundo padavimo terminas, sąvoka aiškinama kaip apimanti tik išskirtines, objektyvias, nuo skundą paduodančio asmens valios nepriklausiusias aplinkybes.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ginčijamo rašto turinys pareiškėjams buvo žinomas jau 2019 m. kovo 28 d., t.y. tuomet, kai pareiškėjai teikė skundą Komisijai, kadangi šiame skunde yra minimas Administracijos raštas (rašto dalis cituojama). Tačiau, kaip minėta, pareiškėjai į Komisiją kreipėsi tik dėl Administracijos įpareigojimo pateikti pareiškėjams informaciją, tačiau neteikė skundo Komisijai dėl šioje byloje ginčijamo 2019 m. kovo 28 d. rašto, teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi, pareiškėjai savo teise ikiteismine tvarka skųsti minėtą raštą nepasinaudojo ir terminas nurodyto rašto apskundimui skaičiuotinas vėliausiai nuo 2019 m. kovo 28 d., tuo tarpu dėl ginčijamo rašto panaikinimo į teismą buvo kreiptasi beveik po keturių mėnesių, t.y. 2019 m. liepos 10 d. teikiant patikslintą skundą.

Nors pareiškėjai reiškė prašymą dėl termino skundui dėl 2019 m. kovo 28 d. rašto atnaujinimo, tačiau teismo vertinimu, pareiškėjų nėra nurodytos svarbios ar ekstraordinarios priežastys, dėl kurių pareiškėjai negalėjo kreiptis į teismą ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu. Taip pat pareiškėjai nenurodė svarbių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, sutrukdžiusių jiems kreiptis į teismą įstatymo nustatytu terminu. Taigi, konstatuotina, jog pareiškėjai yra praleidę atsakovės 2019 m. vasario 28 d. rašto apskundimo terminus.

Pažymėtina, jog pareiškėjai savo skunde kelia reikalavimą dėl Reklamos leidimo panaikinimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog minėtas leidimas Administracijos buvo išduotas 2018 m. liepos 19 d. Analogiškai, kaip ir su aukščiau minėtu 2019 m. kovo 28 d. ginčijamu raštu, dėl minėto Reklamos leidimo pareiškėjai savo teise ikiteismine tvarka skųsti leidimą nepasinaudojo, t.y. Reklamos leidimo neginčijo, tuo tarpu skundą teismui dėl ginčijamo leidimo panaikinimo pateikė tik 2019 m. birželio 5 d. Nors Bendrijos atstovas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog apie Reklamos leidimo priėmimo datą Bendrija nebuvo informuota, tačiau pastebėtina, jog pareiškėjas I. R., kaip kad teisingai pastebėjo atsakovė, dar 2018 m. rugsėjo 20 d. skunde Vilniaus miesto savivaldybės administracijai prašė: „nedelsiant panaikinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotą išorinės reklamos leidimą, taip pat skunde nurodė, jog: „ant namo (duomenys neskelbtini), lauko sienos buvo įrengtos lauko reklamos, priklausančios UAB „(duomenys neskelbtini)“, „<...> išorinė reklama įrengta be bendrasavininkų sutikimo, neatitinka įstatymų“. Šiuo atveju sutiktina su atsakove, jog jau nurodytu raštu pareiškėjai patvirtino žinantys faktines aplinkybes tiek apie išorinės reklamos leidimo išdavimo faktą, tiek apie išorinės reklamos įrenginių savininką UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek ir apie leidimą išdavusią instituciją Vilniaus miesto savivaldybės administraciją. Be to, Administracija 2018 m. spalio 18 d. raštu Nr. A51-89637/18(2.3.2.1-TR3) informavo pareiškėjus, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. liepos 19 d. buvo išduotas leidimas įrengti išorinę reklamą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris (leidimas) galioja iki 2023 m. liepos 18 d. ir buvo išduotas Bendrovei pateikus pastato (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) turtinių vienetų savininkų sutikimus iš (duomenys neskelbtini). Šiame rašte taip pat nurodoma, jog pareiškėjams buvo pateikta nuoroda informacijai apie išduotą leidimą rasti: (duomenys neskelbtini). Taigi, iš aukščiau išdėstyto, darytina išvada, jog ginčijamo Reklamos leidimo priėmimo data, numeris, skundžiamą leidimą priėmęs subjektas bei visa skundžiamo leidimo turinį sudaranti informacija tapo pareiškėjams žinoma nuo Administracijos 2018 m. spalio 18 d. Rašto Nr. A51-89637/18(2.3.2.1-TR3) gavimo dienos, t.y. 2018 m. spalio 18 d. (pažymėtina, jog patys pareiškėjai 2018 m. lapkričio 7 d. prašyme „Dėl duomenų suteikimo“ patvirtino rašto gavimo faktą 2018 m. spalio 18 d.).

Nagrinėjamu atveju teismui skundas dėl Reklamos leidimo panaikinimo pateiktas tik 2019 m. birželio 5 d., t. y. daugiau nei po septynių mėnesių nuo sužinojimo apie administracinio akto turinį ir jį priėmusį subjektą dienos ir praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Akcentuotina, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų, įstatymų nustatytų procesinių terminų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad procesiniai terminai žymi ribą tiek asmenims, tiek valstybės institucijoms, nuo kada teisminė kontrolė tampa nebegalima. Reikia pažymėti, kad teisės nuostatų, reguliuojančių procesinius terminus, taikymas teisės į veiksmingą teisminę apsaugą nepažeidžia. Priešingai, procesinių terminų laikymasis užtikrina lygiateisiškumo bei teisinio saugumo reikalavimus, vykdant teisingumą (žr. pvz., 2013 m. lapkričio 7 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013).

Šiuo atveju pareiškėjai skunde prašo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Reklamos leidimo paduoti kaip praleistą dėl pateisinamų priežasčių. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodo, jog griežtai nesutinka, jog nagrinėjamu atveju terminas leidimui ginčyti būtų atnaujintas, kadangi tam nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, rūpestingas ir sąžiningas. Šie reikalavimai reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais teisės aktais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmus ar sprendimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1037-624/2017).

Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-387-502/2016). Nagrinėjamu atveju pareiškėjai pateikė teismui reikalavimą dėl Reklamos leidimo panaikinimo tik 2019 m. birželio 5 d., t. y. praėjus beveik metams nuo Reklamos leidimo išdavimo 2018 m. liepos 19 d., nors visi Leidimo duomenys (išdavusi institucija, išdavimo data, numeris, turinys) pareiškėjams tapo žinomi dar 2018 m. spalio 18 d., tuo tarpu skunde nenurodytos absoliučiai jokios aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios pareiškėjams apskųsti Reklamos leidimą įstatymo nustatytu terminu.

Teismo vertinimu, pareiškėjų nėra nurodytos svarbios ar ekstraordinarios priežastys, dėl kurių pareiškėjai negalėjo kreiptis į teismą ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu. Taip pat pareiškėjai nenurodė svarbių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, sutrukdžiusių jiems kreiptis į teismą įstatymo nustatytu terminu.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog pareiškėjai be jokių svarbių ir pateisinamų priežasčių praleido ABTĮ nustatytą vieno mėnesio terminą skundui dėl skundžiamo Reklamos leidimo bei skundžiamo rašto panaikinimo paduoti, nenurodė jokių svarbių termino praleidimą objektyviai pateisinančių įrodymų, todėl pareiškėjų prašymas dėl termino atnaujinimo Reklamos leidimui ir 2019 m. vasario 28 d. rašto ginčyti atmestinas, o byla dalyse dėl Administracijos 2019 m. vasario 28 d. rašto Nr. A51-19612/19(3.3.18.1-EM4) ir Reklamos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 8 punktu, nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 103 straipsnio 8 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Administracinę bylą pagal pareiškėjų (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos, I. R. ir D. R. skundą dalyje dėl atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. liepos 19 d. sprendimo dėl reklamos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2019 m. vasario 28 d. atsakymo Nr. A51-19612/12(3.3.18.1-EM4) panaikinimo, nutraukti.

Likusioje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

TeisėjaiVioleta PetkevičienėRasa Ragulskytė-MarkovienėEglė Žulytė-Janulionienė