- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-16
- Bylos Nr.
- 2S-2417-232/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30220-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Pareiškėjas
- UAB „Teisinė sfera“
- Suinteresuotas asmuo
- R. Š., BUAB „Kristima“
- Kategorijos
- 3.1.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (pareiškėjo) UAB „Teisinė sfera“ atskirąjį skundą dėl 2016 m. rugpjūčio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Teisinė sfera“ prašymą dėl išieškotojo pakeitimo, suinteresuoti asmenys R. Š., BUAB „Kristima“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „SBS Legale“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas UAB „Teisinė sfera“ kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti pradinį išieškotoją BUAB „Kristima“, atstovaujamą bankroto administratoriaus UAB „SBS Legale“, naujuoju išieškotoju UAB „Teisinė sfera“. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-17662-871/2016 priėmė 2016-06-08 sprendimą už akių, kuriuo nusprendė priteisti pradinio išieškotojo BUAB „Kristima“ naudai 16 526,70 EUR žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2016-08-11 tarp pareiškėjo ir pradinio išieškotojo BUAB „Kristima“ buvo sudaryta Reikalavimo teisės perleidimo sutartis, kuria reikalavimo teisė, kylanti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-08 sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-17662-871/2016, buvo perleista naujajam kreditoriui – pareiškėjui. Nurodė, kad minėtas teismo sprendimas nėra pateiktas vykdyti antstolių kontorai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi netenkino pareiškėjo UAB „Teisinė sfera“ prašymo dėl išieškotojo pakeitimo.
Teismas pažymėjo, kad CPK 48 str. 1 d. reglamentuoja teisių perėmimą iki tol, kol procesas teisme dar nėra pasibaigęs – iki bylos išnagrinėjimo. Šiuo atveju procesas jau yra pasibaigęs – byla yra išnagrinėta teismui priėmus 2016-06-08 sprendimą už akių, kuris jau yra įsiteisėjęs (2016-07-11). Todėl šioje situacijoje remtis CPK 48 str. ir civilinėje byloje Nr. e2-17662-871/2016 pakeisti BUAB „Kristima“, atstovaujamą bankroto administratoriaus UAB „SBS Legale“, pareiškėju nėra teisinio pagrindo. Teismas pažymėjo, kad išieškotojo, kaip vykdymo proceso dalyvio, keitimas yra vykdomas CPK 596 str. nustatyta tvarka. Išieškotojas yra keičiamas vykdymo proceso metu, t.y. tokiu atveju, kai atsakovui nevykdant teismo procesinio sprendimo yra išduodamas vykdomasis dokumentas ir jo pagrindu yra pradėta vykdomoji byla. Į bylą nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad atsakovo R. Š. atžvilgiu ieškovo BUAB „Kristima“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „SBS Legale“, naudai būtų išduotas vykdomasis dokumentas, ir jo pagrindu būtų pradėta vykdomoji byla antstolių kontoroje. Be to, pareiškėjas pats nurodo, kad minėtas teismo sprendimas nėra pateiktas vykdyti antstolių kontorai. Teismas nenustatęs CPK 596 str. 1 d. taikymui būtinosios sąlygos – vykdomosios bylos užvedimo dėl skolos išieškojimo iš atsakovo R. Š. ieškovo BUAB „Kristima“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „SBS Legale“, naudai, sprendė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti prašymą dėl išieškotojo pakeitimo pagal CPK 596 str. 1 d. nuostatas. Todėl pareiškėjo prašymo dėl išieškotojo pakeitimo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas (pareiškėjas) UAB „Teisinė sfera“ atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-25 nutartį dėl pradinio išieškotojo pakeitimo nauju, pakeičiant pradinį išieškojimą. Pareiškėjo nuomone teismas netinkamai taikė teisės normas ir neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, kad vykdomasis dokumentas nebuvo pateiktas vykdymui ir vykdymo procesas nebuvo pradėtas. Šiuo atveju šalis turėjo būti pakeista vadovaujantis prašyme nurodytu CPK 48 str. 1 d., kuris reglamentuoja procesinės šalies pakeitimą bet kurioje proceso stadijoje. Apelianto teigimu teismas maišo du esminius dalykus t.y. proceso stadijas su bylos nagrinėjimo stadijomis. Civilinio proceso stadijos apima visą procesą nuo pat bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo stadija pasibaigia sprendimo (nutarties) priėmimu. Akivaizdu, kad CPK 48 str. nurodytos bendrosios procesinių teisių perėmimo taisyklės taikomos viso proceso metu. Be to šiuo atveju ieškovas pateikė visus būtinus įrodymus t.y. 2016-08-11 reikalavimo teisės perledimo sutartį, kuri perėjo naujajam kreditoriui. Naujasis kreditorius pateikė pakankamai įrodymų pagrindžiančių savo teises dalyvauti procese. Pažymėjo, jog teismui atsisakius pakeisti pradinį išieškotoją nauju būtų pažeistos naujojo kreditoriaus teisės, kadangi tokiu atveju naujasis kreditorius remiantis CPK 137 str. negali iš naujo kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, taip pat negali kreiptis į antstolius, kad būtų pradėtas vykdymo procesas, kadangi antstoliai vadovaujantis CPK 48 str. reikalauja teismo nutarties, kuria būtų pakeista šalis. Akivaizdu, kad esant tokiai situacijai kreditorius neturi jokių galimybių atgauti skolos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl išieškotojo vykdymo procese pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (CPK 48 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). Procesinį teisių perėmimą reglamentuoja dvi normos, įtvirtintos CPK 48 straipsnio 1 dalyje ir 596 straipsnyje. Jeigu pirmoji iš jų nustato bendrąsias procesinių teisių perėmimo sąlygas, tai antroji reglamentuoja proceso dalyvių pakeitimo procedūrą vykdymo procese. CPK 596 straipsnis taikomas tik tada, kai pradėtas vykdymo procesas, t. y. antstolis yra pradėjęs vykdymo veiksmus. Kokiu teisiniu pagrindu ir kurioje proceso stadijoje turėtų būti atliekamas procesinių teisių perėmimo įteisinimas teisinio kvalifikavimo požiūriu sprendžia teismas, kuriam pareiškiamas prašymas dėl procesinių teisių perėmimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2-716-943/2016).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Teisinė sfera“ kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti pradinį išieškotoją nauju t.y. išieškotoją BUAB „Kristima“ į UAB „Teisinė sfera“. Teismui pateikė 2016 m. rugpjūčio 9 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. BD-002 SP, kurios pagrindu reikalavimo teisė, kylanti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-08 sprendimo už akių civilinėje byloje Nr.e2-17662-871/2016, buvo perleista naujajam kreditoriui – UAB „Teisinė sfera“. Byloje duomenų, kad pradėtas priverstinis vykdymas, nėra.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu sutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo UAB „Teisinė sfera“ prašymo dėl išieškotojo pakeitimo, nurodydamas, kad remtis CPK 48 str. nėra teisinio pagrindo, kadangi procesas jau yra pasibaigęs – byla yra išnagrinėta teismui priėmus sprendimą už akių, kuris jau yra įsiteisėjęs, taip pat nurodė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti prašymą dėl išieškotojo pakeitimo pagal CPK 596 str. 1 d. nuostatas, nes nėra užvesta vykdomoji byla dėl skolos išieškojimo antstolių kontoroje. Vadovaujantis pirmosios instancijos teismo pozicija, išieškotojo pakeitimo klausimas, po tai kai byla išnagrinėjama ir jeigu nėra pradedamas vykdymo procesas t.y. kai reikalavimų teisių perleidimas įvyksta iki vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui ir vykdomosios bylos užvedimo, negalėtų būti sprendžiamas (negalimas). Tačiau su tokia teismo pozicija nėra pagrindo sutikti, kadangi tai akivaizdžiai prieštarauja taisyklei, kad procesinių teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje plačiąja prasme. Pažymėtina, jog UAB „Teisinė sfera“, kaip teisėto reikalavimo perėmėjo teisės negali būti nepagrįstai suvaržomos. Todėl šiuo nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas gavęs pareiškėjo prašymą dėl išieškotojo pakeitimo negalėjo apskritai netenkinti apelianto prašymo. Minėta, jog byloje duomenų apie tai, jog būtų pradėtas priverstinis vykdymas, nėra. Pareiškėjas tiek pareiškime dėl išieškotojo pakeitimo, tiek atskirajame skunde yra nurodęs, jog vykdymo procesas nebuvo pradėtas. Todėl teismas negalėjo netenkinti pareiškėjo prašymo netaikydamas CPK 48 str. 1 d., spręstinas klausimas dėl išieškotojo pakeitimo.
Dėl išdėstyto teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina. Kadangi sprendimas dėl teisių perėmimo vykdymo procese yra priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir apelianto prašymas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo prašymą dėl išieškotojo pakeitimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.