Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-01-05 · Civilinė byla Nr. e2S-65-280/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2017-01-05Panevėžio apygardos teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2017-09-21Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-05
Bylos Nr.
e2S-65-280/2017
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-02106-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimutė Sankauskaitė
Ieškovas
UAB „Audrelina“
Atsakovas
A. V.
Civilinė byla Nr. e2S-65-280/2017Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02106-2016-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.1.2.2;3.3.2.5;3.3.2.3
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 5 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Audrelina“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarties, kuria byla pagal ieškovo UAB „Audrelina“ ieškinį atsakovui A. V. buvo perduota nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 8 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo priteisė iš atsakovo A. V. 1013,67 Eur skolą, 6 proc. metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas ieškovo UAB „Audrelina“ naudai. 2016 m. rugsėjo 19 d. atsakovas pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.2016 m. rugsėjo 19 d. teismo nutartimi pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo skirta nagrinėti 2016 m. spalio 13 d., 8.30 val.2016 m. spalio 11 d. atsakovas A. V. pateikė prašymą dėl įrodymų prijungimo ir dėl civilinės bylos perdavimo nagrinėti pagal teismingumą Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 12 d. nutartimi perdavė civilinę bylą, iškeltą pagal UAB „Audrelina“ ieškinį atsakovui A. V. dėl skolos priteisimo, nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad nustatyta, jog ieškinys pateiktas pagal sutarties įvykdymo vietą, tačiau ieškovo pateikta rangos sutartis Nr. 9/14 nepasirašyta. Atsakovo gyvenamoji vieta Klaipėdoje, todėl teismas konstatavo, kad ieškinys turi būti pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas UAB „Audrelina“ prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo, kad nesutinka su ginčijama teismo nutartimi, nes atsakovas savo sutartyje gyvenamąją vietą yra nurodęs Klaipėdoje, ją deklaravęs – Trakų r., Onuškyje, o jis veiklą vykdo Vilniuje. Rangos sutartyje, iš kurios kilo ginčas, šalys nurodė, kad sutarties įvykdymo vieta yra Panevėžyje. Nors sutartis nebuvo pasirašyta, tai nedaro sandorio negaliojančiu. Atsakovas sutarties sudarymo bei įvykdymo vietos neginčija, todėl ieškovas turėjo teisę kreiptis į teismą pagal sutarties įvykdymo vietą.Panevėžio miesto apylinkės teismas, priimdamas sprendimą už akių, bylą išnagrinėjo iš esmės. Perdavus išnagrinėtą bylą, tampa neaišku, koks likimas ištiks jau priimtą teismo procesinį dokumentą - sprendimą už akių, kurį panaikinti gali tik sprendimą priėmęs teismas. Pagal CPK 34 str. 1 dalies nuostatas teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui.Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas A. V. prašo Panevėžio miesto apylinės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Apelianto nuomone, ieškovas, turėdamas duomenų apie atsakovo gyvenamąją vietą Klaipėdoje, pagal ją turėjo pareikšti ieškinį atsakovui. Panevėžio miesto apylinkės teismą pasirinko dėl patogumo, o ne dėl atsakovo gyvenamosios vietos nežinojimo. Teismui nėra pateikta abiejų šalių parašais patvirtinta sutartis, iš kurios galima nustatyti abiejų šalių suderintas ir užfiksuotas sąlygas. Šalys nėra susitarusios dėl sutarties įvykdymo vietos, todėl ieškinys negali būti pareiškiamas pagal sutarties įvykdymo vietą.Byloje nėra jokių alternatyvių aplinkybių, dėl kurių atsirastų ieškovui teisė pasirinkti vieną iš teismų, kuriam byla teisminga.Nurodo, kad ieškovo nurodyta CPK 34 str. 1 dalies norma negali būti taikoma, nes nagrinėjamu atveju byla iš karto buvo teisminga Klaipėdos, o ne Panevėžio miesto apylinkės teismui, t.y. byla netapo vėliau teisminga kitam teismui.Nesutinka, kad tik sprendimą už akių priėmęs teismas jį gali panaikinti. Byla dar nėra išnagrinėta, byla perduota kitam teismui atitinkamoje bylos nagrinėjimo stadijoje – iki rašytinio teismo posėdžio pradžios.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas, Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 str. 1 d. 2 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 str.). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 str.).Pagal bendrąją teritorinio teismingumo taisyklę ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą arba juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (CPK 29 str.). CPK 30 straipsnio 9 dalyje nurodytas vienas iš tokių atvejų, kai ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą. Ši proceso teisės norma taikoma tais atvejais, kai šalys, remdamosi sutarties laisvės principu, sutartyje nustato jos įvykdymo vietą (CK 6.156 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad nors ieškinys pateiktas pagal sutarties įvykdymo vietą, tačiau tarpo šalių sudaryta rangos sutartis Nr. 9/14 nepasirašyta, todėl ja vadovautis negalima, perdavė bylą nagrinėti atsakovo gyvenamosios vietos teismui.Bylos duomenys patvirtina, kad rašytinė rangos sutartis Nr. 9/14 nėra pasirašyta, tačiau atsakovas pripažįsta buvus rangos santykiams pagal nepasirašytos sutarties sąlygas. Tai patvirtina rašytiniai bylos įrodymai bei paties atsakovo ieškovui išrašyta sąskaita faktūra Nr. 1422, kurioje ieškovas nurodė, kad sąskaita už paslaugas pagal sutartį Nr. 9/14. Pagal CK 6.162 straipsnio 1 dalį sutartis yra sudaroma pateikiant pasiūlymą (ofertą) ir priimant pasiūlymą (akceptą) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais.Taigi nors sutartis nebuvo pasirašyta, tačiau šalių elgesys (ieškovas pervedė atsakovui avansą, atsakovas atliko darbus), t.y. sutartį vykdė, patvirtina, kad tarp šalių susitarimas dėl rangos santykių buvo ir nepasirašytoje sutartyje nurodytų sąlygų šalys laikėsi. Teismas neturėjo pagrindo suabejoti sutarties buvimu ir jos įvykdymo vieta. Teismas pasielgė formaliai, neatsižvelgdamas į ginčo esmę.Rangos sutarties Nr. 9/14 1 punkte nurodyta, kad užsakovas įpareigoja, o rangovas įsipareigoja objekte Panevėžyje įrengti poliruoto betono stalviršį. Iš šios sutarties punkto matyti, kad šalys susitarė ir dėl sutarties objekto ir dėl jo atlikimo vietos – Panevėžyje. Ginčo, kad ieškovas atliko stalviršio liejimo darbus Panevėžio rajone, Piniavoje, esančiame name taip pat nėra.CK 6.52 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolė turi būti įvykdyta toje vietoje, kuri nurodyta sutartyje ar įstatymuose arba kurią nulemia prievolė esmė. Esminę reikšmę, vertinant, ar šalys buvo susitarusios dėl sutarties įvykdymo vietos, turi sutarties pagrindinių prievolių įvykdymo vieta. Sutartyje šalys susitarė įrengti poliruoto betono stalviršį objekte Panevėžyje, jį įrengė Panevėžio r. Šie duomenys yra pakankami nustatyti, kad šalys susitarė dėl tokios sutarties, kurioje yra nurodyta jos įvykdymo vieta. Todėl ieškinys ieškovo pasirinkimu gali būti paduotas bei nagrinėjamas pagal CPK 30 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklę. Pasirinkus ieškovui konkretų teismingą ginčui spręsti teismą, šio pasirinkimo turi būti paisoma.Pažymėtina, kad atsakovas yra verslininkas, jo įmonė registruota Vilniuje, verslo liudijimas išduotas darbui Vilniaus teritorijoje, neribojant veiklos teritorijos. Kyla abejonės ir dėl atsakovo tikrosios gyvenamosios vietos. Be to, CPK 287 straipsnio 1 dalis numato, kad pareiškimą dėl sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui. Įstatyme yra nurodyta, kad tas teismas, kuris priėmė sprendimą už akių ir turi spręsti dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Panevėžio miesto apylinkės teismas byloje yra priėmęs sprendimą už akių, byloje jau buvo paskirtas posėdis dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, todėl darytina išvada, kad bylos perdavimas Klaipėdos miesto apylinkės teismui pažeidžia proceso koncentracijos ir operatyvumo principus, įtvirtintus CPK 7 straipsnyje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama dėl netinkamo proceso teisės normų, reglamentuojančių teritorinio teismingumo klausimus, taikymo, o atsakovo A. V. prašymas perduoti bylą nagrinėti pagal teismingumą Klaipėdos miesto apylinkės teismui atmetamas.Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliekamas spręsti bylą nagrinėjančiam iš esmės pirmosios instancijos teismui.Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartį panaikinti ir atsakovo A. V. prašymą perduoti bylą pagal teismingumą Klaipėdos miesto apylinkės teismui atmesti.

Teisėja Laimutė Sankauskaitė