Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Leonardos Gurevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistosios D. P. prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012-11-28 nuosprendžio apskundimo termino atnaujinimo ir susipažinusi su pateikta baudžiamąja byla Nr. 1-130-149/2012,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2012-11-28 teismo nuosprendžiu D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. ir nuteista ją laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose už tai, kad ji laikotarpiu nuo 2010-12-24 iki 2010-12-28 tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdama apsvaigusi nuo alkoholio savo motinos L. R. namuose, esančiuose Vilniaus rajone Pagirių sen. Keturiasdešimt Totorių kaime, Vytauto g. Nr. 3, kelias dienas besitęsiančio konflikto metu, rankomis ir kojomis sudavė tyrimo metu tiksliai nenustatytą smūgių skaičių savo motinai L. R. į įvairias kūno vietas, metė į ją stiklinę ir pataikė į galvą, pastūmė ją rankomis, dėl ko L. R. nukrito ant grindų, atsitrenkdama į staliuką ir lovos kraštą ir tokiu būdu padarė L. R. dvi muštines žaizdas kaktoje, kraujosruvą dešinėje blauzdoje – sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu; kraujosruvą krūtinės ląstos kairėje pusėje, šonkaulių lanko srityje, dešinės pusės II-VI šonkaulių lūžius ties vidurine raktikaulio linija, dešinio plaučio sužalojimą, kairės pusės II-V šonkaulių lūžius ties vidurine pažastine linija – tai yra sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, kas komplikavosi pūlingu plaučių uždegimu ir ūmiu kvėpavimo nepakankamumu, dėl ko, nepaisant intensyvaus gydymo, L. R. 2011-01-25 mirė.

2014-11-24 Lietuvos apeliaciniame teisme gautas nuteistosios D. P. prašymas atnaujinti Vilniaus apygardos teismo 2012-11-28 nuosprendžio apskundimo terminą.

Skunde D. P. nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka, tačiau praleido apeliacinio skundo padavimo terminą, kadangi jos gynėjas apie galimybę paduoti apeliacinį skundą nieko neminėjo, o ji pati sirgo depresija ir nemanė, kad skundą paduoti gali būti per vėlu. Kadangi tam, kad surašyti apeliacinį skundą neturėjo teisinių žinių, o valstybės skiriamo gynėjo paslaugų neprašė, apeliacinio skundo surašymui prireikė nemažai laiko. Prašo atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, kadangi mano, kad jos atžvilgiu priimtame Vilniaus apygardos 2012-11-28 nuosprendyje padaryta nemažai pažeidimų.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 314 str. perdavė D. P. prašymą nuosprendį priėmusiam teismui, nurodydamas, jog BPK 314 str. 1 d. numato, kad asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apskundimo terminą, turi teisę prašyti atnaujinti praleistą terminą ir prašymą paduoti nuosprendį priėmusiam teismui.

2014-11-28 Vilniaus apygardos teisme gautas D. P. prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012-11-28 nuosprendžio.

Nuteistosios D. P. prašymas netenkintinas.

Nagrinėjamo prašymo kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 318 straipsnyje nustatyta, kad apeliacine tvarka gali būti skundžiamos pirmosios instancijos teismo ar teisėjo nutartys nutraukti baudžiamąją bylą ir nutartys, priimtos išnagrinėjus bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Teismo nutartį nutraukti baudžiamąją bylą turi teisę apskųsti šio Kodekso 312 straipsnyje nurodyti proceso dalyviai, o teismo nutartį, kuria išspręstas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimas, – šio Kodekso 404 straipsnyje nurodyti proceso dalyviai. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos teismo nutartys skundžiamos šio Kodekso 313 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais. Apeliaciniame skunde dėl nuosprendžio ar dėl nutarties, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, taip pat gali būti nurodyti prieštaravimai pirmosios instancijos teismo nutartims dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, dėl galimumo nagrinėti bylą, kai kas nors iš proceso dalyvių neatvyko, dėl pareikštų nušalinimų, dėl naujų įrodymų rinkimo, dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo, dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamojo posėdžio metu.

Pagal BPK 312 str. 1 d. apeliacinius skundus dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio bet kokiais pagrindais ir motyvais turi teisę paduoti prokuroras, privatus kaltintojas, nuteistasis, asmuo, kuriam byla nutraukta, jų gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, nukentėjusysis ir jo atstovas.

BPK 313 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos per nuosprendį priėmusį teismą. Suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos. Teisiamajame posėdyje nedalyvavusiam kaltinamajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos. Praleidus terminą paduotas apeliacinis skundas grąžinamas apeliantui.

BPK 314 straipsnyje nustatyta, kad turintys teisę paduoti apeliacinį skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, turi teisę prašyti priėmusį nuosprendį teismą atnaujinti praleistą terminą. Teismo ar teisėjo nutartis, kuria atmestas prašymas atnaujinti praleistą terminą, gali būti apskųsta apeliacinės instancijos teismui. Šis teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ar palikti nutartį nepakeistą. Tačiau prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jei nuo nuosprendžio ar nutarties paskelbimo praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai.

Kolegija, viena vertus, sutinka su Lietuvos apeliacinio teismo argumentais, kad jog BPK 314 str. 1 d. numato, kad asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apskundimo terminą, turi teisę prašyti atnaujinti praleistą terminą ir prašymą paduoti nuosprendį priėmusiam teismui, kita vertus, pažymi, kad įstatyme nustatytas protingas laiko tarpas, per kurį gali būti atnaujintas apeliacinio skundo padavimo terminas, nustačius, kad jis praleistas dėl svarbių pateisinančių priežasčių. Šis terminas yra 6 mėnesiai nuo nuosprendžio ar nutarties paskelbimo dienos. Pažymėtina, kad šis terminas yra naikinamasis ir prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo aplamai negali būti paduotas, jei nuo nuosprendžio ar nutarties paskelbimo praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai (BPK 314 str. 4 d.).

Kolegija taip pat pažymi, kad, net jeigu nebūtų praleistas 6 mėnesių terminas, nuteistosios D. P. prašymo argumentai, jog gynėjas jai neišaiškino, kad ji gali apskųsti nuosprendį apeliacine tvarka, o ji pati to nežinojo, kad sirgo depresija, kad jos pateikto apeliacinio skundo surašymui reikėjo daug laiko, nes ji neprašė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, yra neįtikinami. Pažymėtina, kad nuosprendis buvo perskaitytas nuteistajai dalyvaujant teismo posėdyje. Be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistoji D. P. nuosprendžio priėmimo metu ar iškart po jo priėmimo būtų sirgusi depresija.

Kadangi nuteistoji D. P. skundą padavė praėjus beveik dvejiems metams nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, jos prašymas yra nenagrinėtinas ir grąžintinas pareiškėjai.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 314 str. 4 d.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistosios D. P. prašymą palikti nenagrinėtą ir grąžinti pareiškėjai.

Nutartis per 7 dienas jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.