Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėja yra translytis vyras. Pagal civilinės būklės aktų įrašus N. B. yra moteriškos lyties (biologinė lytis) asmuo, tačiau pareiškėja ilgą laiką save identifikuoja kaip vyrą ir gyvena kaip vyras (socialinė lytis). N. B. transseksualumas (TLK-10 kodas F64.0) oficialiai diagnozuotas „Temple Bar“ medicinos centre (Dubline, Airijoje) 2020 m. birželio 9 d. Pareiškėja, privačiai konsultuojama endokrinologo užsienio valstybėje, yra pradėjusi ir pakaitinę hormonų terapiją. 2019-07-30 privačioje klinikoje „Luxmed“ pareiškėja yra atlikusi mastektomijos (t.y. krūtų pašalinimo) plastinės chirurgijos procedūrą. Hormoninis gydymas ir plastinės chirurgijos procedūros pareiškėjai duoda pageidaujamų rezultatų. Sėkmingas hormoninio gydymo ir plastinės chirurgijos taikymas sąlygoja pageidaujamus fizinės išvaizdos pokyčius - Pareiškėja N. B. socialinėje erdvėje yra matoma ir atpažįstama išimtinai kaip vyriškos lyties asmuo. Be to, pareiškėja sąmoningai kryptingai konstruoja su vyriška lytimi sietiną identitetą, yra pasirinkusi „N. B.“ vardą ir pavardę. 2019 m. vasario 28 d. Pareiškėja Airijos Respublikoje registravo Vardo pakeitimo pareiškimą, kuriuo užsienio valstybėje buvo pakeisti Pareiškėjos vardas ir pavardė iš „L. G.“ į „N. B.“. Vadovaujantis Airijos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais teisės į lytinės tapatybės pripažinimą realizavimo sąlygas ir tvarką, 2019 m. kovo 12 d. pareiškėja užsienio valstybėje pakeitė ir teisinę savo lytį iš moteriškos į vyrišką. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius (toliau - CMS) 2020 m. balandžio 17 d. pakeitė civilinės būklės aktų įrašus apie Pareiškėjos vardą ir pavardę iš „L. G.“ į „N. B.“. Vienareikšmiškai konstatuotina, jog Pareiškėja yra pradėjusi negrįžtamą lyties pakeitimo procesą. Atsižvelgiant į radikalius pageidaujamus fizinės išvaizdos pokyčius bei besikeičiančias teisines aplinkybes, Pareiškėja kreipėsi į CMS su individualiu prašymu dėl lyties įrašo pakeitimo civilinės būklės aktuose, siekiant sinchronizuoti šį įrašą su tikrąja Pareiškėjos N. B. lytine tapatybe ir lytimi. N. B. prašymą dėl lyties ištaisymo civilinės būklės aktų įrašuose pateikė 2020 m. vasario 29 d. CMS nusprendė netenkinti Pareiškėjos prašymo dėl lyties ištaisymo (išvada Nr. A136-823/20(2.4.1.55-TD1) parengta 2020 m. vasario 29 d., patvirtinta 2020 m. kovo 13 d.). Išvadoje nurodoma, jog „[...] šiuo metu Lietuvos Respublikos įstatymais nėra nustatytos nei lyties pakeitimo sąlygos, nei tvarka. Kol nėra priimtas lyties pakeitimo įstatymas, Civilinės metrikacijos skyrius neturi teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl lyties pakeitimo registravimo. Atsižvelgiant į tokią susidariusią situaciją, t.y., kad Lietuvos Respublikoje nėra priimta teisės aktų, reglamentuojančių lyties pakeitimo klausimus, tačiau atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių teismo praktiką, tokiu teisiniu pagrindu galėtų būti teismo sprendimas, kuriuo būtų išspręstas pareiškėjo prašymas.“ Valstybės institucijos atsisakymas pakeisti lyties įrašą civilinės būklės aktuose taip, kad jis atspindėtų tikrąją Pareiškėjos lytinę tapatybę, ir dėl to susidariusi situacija, kai Pareiškėja, pradėjusi negrįžtamą lyties pakeitimo procesą, yra priversta gyventi su jos faktinės išvaizdos, tikrosios lytinės tapatybės ir besikeičiančios lyties neatitinkančiais asmens tapatybės dokumentais, vienareikšmiškai laikytina konstitucinės teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą, įvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių konvencijos 8 str. 1 d., ribojimu. Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 514 str. 2 d., Pareiškėja kreipiasi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu pripažinti negaliojančia aukščiau paminėtą CMS išvadą (Nr. A136- 823/20(2.4.1.55-TD1)) ir įpareigoti CMS pakeisti įrašą apie Pareiškėjos lytį civilinės būklės aktuose taip, kad šis įrašas atspindėtų vyrišką Pareiškėjos lytį. Pažymėtina, jog šiuo prašymu Pareiškėja nesikreipia į teismą dėl galimybės pakeisti civilinės būklės aktų įrašą apie asmens kodą, kuris taip pat leidžia Pareiškėją identifikuoti kaip moteriškos lyties asmenį. Gyventojų registro įstatymo 8 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmeniui suteiktas asmens kodas yra unikalus ir nekečiamas. Tačiau teisės aktai numato dvi galimas išimtis, kai gali būti suteikiamas naujas asmens kodas. Vadovaujantis Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir civilinės būklės aktų įrašų ir kitų duomenų formų patvirtinimo“, 113 punktu, asmeniui yra suteikiamas naujas asmens kodas, kai gimimo įraše ištaisoma vaiko gimimo data arba lytis. Vadovaujantis Gyventojų registro įstatymu ir Gyventojų registro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1495 „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų registro nuostatų patvirtinimo“, Registrų centro pareiga suteikti naują asmens kodą yra išvestinė ir atsiranda tik po civilinės būklės aktų įrašų pakeitimo ir jų duomenų pateikimo Registrų centrui. Dėl šios priežasties darytina išvada, jog, gavęs duomenis iš civilinės metrikacijos skyriaus apie pakeistą asmens lytį, Registrų centras Pareiškėjui automatiškai sugeneruos naują asmens kodą. Savo prašymą dėl lyties įrašo pakeitimo civilinės būklės aktuose Pareiškėja grindžia išdėstytais argumentais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT) yra konstatavęs, kad translyčių asmenų teisės patenka tarp pagal EŽTK 8 straipsnį (teisė į šeimos ir privataus gyvenimo gerbimą) ginamų teisių, o valstybė turi užtikrinti šias teises ir įgyvendinti su šiomis teisėmis susijusias pareigas (žr. EŽTT sprendimą byloje Christine Goodwin prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 289957/95)). Taip pat pažymėtina, jog valstybės yra įpareigotos, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės nuožiūros laisvę tam tikrose ribose, užtikrinti lyties pakeitimo pripažinimą, inter alia, pakeičiant civilinės būklės aktus (žr. EŽTT sprendimą byloje Grant prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 32570/03)). Vadovaujantis EŽTT jurisprudencija, sprendžiant, ar konkrečios žmogaus teisės ribojimas yra teisėtas, turi būti atsižvelgiama į šiuos tris aspektus: (a) ar ribojimas yra numatytas įstatymu; (b) ar ribojimu yra siekiama teisėtų tikslų; (c) ar ribojimas yra proporcingas pageidaujamų pasiekti teisėtų tikslų atžvilgiu. Asmens teisę pakeisti lytį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Civilinio kodekso 2.27 straipsnis. Minėtame straipsnyje nustatyta, kad nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma. Šio straipsnio antra dalis numato, kad lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymai. Lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustatantys teisės aktai (įstatymai) turėtų sureguliuoti du tarpusavyje itin glaudžiai susijusius lyties keitimo proceso etapus, būtent: (1) administracinės civilinės būklės aktų įrašų keitimo tvarkos reglamentavimą; (2) medicininį lyties pakeitimą ir gydymą nustatantį teisinį reguliavimą. Pažymėtina, jog Civilinio kodekso 2.27 straipsnis neapibrėžia skirtingų lyties keitimo proceso etapų, t. y. teisinio lyties pakeitimo pripažinimo ir medicininio gydymo, tarpusavio sąveikos - tai turėtų padaryti lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustatantys įstatymai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 12 straipsnyje numatyta, kad Civilinio kodekso 2.27 straipsnio norma dėl teisės pakeisti lytį įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d. Šio įstatymo 50 straipsnio (e) dalimi Vyriausybei buvo pasiūlyta iki 2003 m. sausio 1 d. parengti lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką reglamentuojantį įstatymo projektą. Toks Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos parengtas įstatymo projektas Nr. IXP-2627 Seimo posėdžių sekretoriate buvo registruotas 2003 m. birželio 4 d., tačiau niekada taip ir nebuvo priimtas. 2007 m. EŽTT byloje L. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 27527/03) konstatavo, jog Lietuvos Respublikos neteisėtas neveikimas, pasireiškiantis delsimu priimti teisės aktus, reglamentuojančius administracinę civilinės būklės aktų įrašų keitimo tvarką ir medicininį lyties pakeitimą ir gydymą, prilygsta EŽTK 8 straipsnio pažeidimui. EŽTT konstatavo, jog „Lietuvos teisėje pripažįstama jų [translyčių asmenų] teisė pasikeisti ne tik lytį, bet ir civilinės būklės aktų įrašus <...>. Tačiau egzistuoja teisės spraga - nėra įstatymo, reglamentuojančio lyties pakeitimo operacijas. Kol nebus priimtas toks įstatymas, neatrodo, kad Lietuvoje būtų teikiamos tinkamos ir prieinamos medicininės lyties pakeitimo paslaugos.” [57-oji sprendimo byloje L. prieš Lietuvą pastraipa] EŽTT įpareigojo Lietuvą priimti reikiamus teisės aktus (t. y. specialų įstatymą, reglamentuojantį lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką) per tris mėnesius nuo galutinio sprendimo įsigaliojimo datos. Nepavykus to padaryti - išmokėti pareiškėjui 40,000 eurų su medicininės lyties pakeitimo procedūros kaštais užsienyje susijusią turtinę žalą. Lietuvos Vyriausybė trumpuoju laikotarpiu pasirinko pastarąjį sprendimo įgyvendinimo variantą. Pažymėtina, jog, kompensavus turtinę žalą pareiškėjui, t. y. pritaikius individualiąsias sprendimo įgyvendinimo priemones, EŽTT įpareigojimas priimti lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką reglamentuojantį įstatymą niekur neišnyko. Praėjus daugiau nei dešimtmečiui nuo EŽTT sprendimo priėmimo, su lyties pakeitimo reglamentavimu susijusi spraga Lietuvos teisinėje sistemoje vis dar išlieka nepašalinta. Atkreiptinas teismo dėmesys į aplinkybę, jog, reaguodamas į Lietuvos Vyriausybės delsimą įgyvendinti sprendimą byloje L. prieš Lietuvą, EŽTT sprendimų įgyvendinimą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų komitetas 2014 metų rugsėjo mėnesį bylai pritaikė sustiprintos priežiūros procedūrą. Vadovaudamiesi EŽTT sprendimu byloje L. prieš Lietuvą ir siekdami užtikrinti efektyvų konstitucinės teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą įgyvendinimą lytinės tapatybės pripažinimo kontekste, Lietuvos Respublikos nacionaliniai teismai buvo išplėtoję nuoseklią jurisprudencinę praktiką, kuri įpareigoja atsakingas institucijas pakeisti translyčių asmenų, pareiškusių reikalavimus teismui, lyties, vardo ir pavardės įrašus civilinės būklės aktuose (pavyzdžiui, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-30838-294/2016, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-13394-640/2009, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. kovo 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1450-553/2008 ir kt.). Pažymėtina, kad šios teismų nutartys buvo priimtos pareiškėjų, kurie atliko chirurgines lyties keitimo operacijas užsienyje, atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje pareiškėjas dar nėra atlikęs chirurginės lyties pakeitimo operacijos, tačiau, kaip nurodoma faktinėse aplinkybėse, savo konkliudentiniais veiksmais (t. y. hormoninių preparatų vartojimu) yra aiškiai išreiškęs siekį atlikti su pageidaujamais fizinės išvaizdos pokyčiais susijusias medicinines lyties pakeitimo procedūras. Kita vertus, šiuo metu Lietuvos Respublikoje galiojantis teisinis reguliavimas nesuteikia galimybės atlikti visų su medicininiu lyties pakeitimu susijusių procedūrų. Šiuo metu galiojantys teisės aktai ir nacionalinių teismų sprendimai nenumato imperatyvaus reikalavimo atlikti chirurginę lyties pakeitimo operaciją prieš kreipiantis į atsakingas institucijas dėl atitinkamų įrašų civilinės būklės aktuose pakeitimo. Pareiškėjos nuomone, jos teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą taip pat apima ir teisę reikalauti pakeisti įrašus civilinės būklės aktuose neatlikus chirurginės lyties pakeitimo operacijos. Lietuvos Respublikoje neegzistuojant atskiram lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką reglamentuojančiam įstatymui, su lyties pakeitimu susijusių civilinės būklės aktų įrašų keitimo tvarkos reglamentavimo požymių galima įžvelgti kituose teisės aktuose. Civilinio kodekso 2.18 straipsnis nustato civilinės būklės aktų valstybinę registraciją. Valstybė privalomai registruoja asmens lyties pakeitimą (2.18 straipsnio (8) dalis). Civilinės būklės aktai, išskyrus partnerystę, registruojami civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka (Civilinio kodekso 2.19 straipsnis). Pažymėtina, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymas (Nr. XII-2111) apskritai nemini su lyties pakeitimu susijusios civilinės būklės aktų valstybinės registracijos. Civilinio kodekso 3.281 straipsnyje nustatyta, kad civilinės būklės aktai ištaisomi, laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių, kurias tvirtina Teisingumo ministras. Teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 buvo patvirtintos Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės, kurių 133 punktas nustato, kad „[k]ai gimimo įraše ištaisoma vaiko gimimo data arba lytis, jam suteikiamas naujas asmens kodas.“ Šių taisyklių 131 punktas suteikia teisę civilinės būklės akto įrašą ištaisyti remiantis teismo sprendimu. Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1495 patvirtintų Gyventojų registro nuostatų 15 punkte nustatyta, kad Gyventojų registre tvarkomi asmens duomenys, tarp jų ir asmens lytis (4 dalis). Asmens vardo ir pavardės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333, 9.5. punktas numato, kad pareiškėja gali pakeisti savo pavardę, jeigu turi pavardės formą, neatitinkančią jo lyties. Kaip matyti iš šios su lyties pakeitimu susijusių civilinės būklės aktų įrašų keitimo tvarkos reglamentavimo požymių turinčių teisės aktų analizės, nė vienas Lietuvos Respublikos teisės aktas nedetalizuoja „lyties pakeitimo“ teisinės sąvokos turinio, t. y. niekur nėra nustatyta, jog lyties pakeitimas yra registruojamas tik atlikus konkrečias medicinines procedūras, inter alia, chirurginę lyties keitimo operaciją. Manytina, jog tiksliausiai „lyties pakeitimo“ teisinės sąvokos turinį turėtų apibrėžti lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustatantys įstatymai (Civilinio kodekso 2.27 straipsnio 2 dalis). Dėl šios priežasties darytina išvada, jog šiuo metu Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai nenumato (ir niekada nenumatė) imperatyvaus reikalavimo atlikti chirurginę lyties pakeitimo operaciją prieš kreipiantis į atsakingas institucijas dėl atitinkamų įrašų civilinės būklės aktuose pakeitimo. Šiuo metu pareiškėja, net ir pageidaudamas, negalėtų atlikti chirurginės lyties keitimo operacijos Lietuvoje, nes tokios galimybės nenumato Lietuvos Respublikoje galiojantis teisinis reguliavimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-152/2010). 2017 m. birželio-rugsėjo mėnesiais Sveikatos apsaugos ministerijoje veikė ministro įsakymu sudaryta darbo grupė, kuriai buvo pavesta parengti lyties tapatumo sutrikimo (transseksualumo) diagnostikos ir gydymo aprašą, apimantį pirminio bei antrinio lygio psichiatro konsultacijų bei endokrinologinio gydymo pakaitine hormonų terapija paslaugų teikimą translyčiams asmenims. Tokią ribotą rengiamo diagnostikos ir gydymo aprašo apimtį (t. y. nereglamentuojant chirurginių lyties pakeitimo operacijų) sąlygojo dvi aplinkybės. Visų pirma, Sveikatos apsaugos ministerija atsisako reglamentuoti chirurgines lyties pakeitimo operacijas tol, kol nebus priimtas atitinkamas lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką reglamentuojantis atskirasis įstatymas (Civilinio kodekso 2.27 straipsnio 2 dalis). Visų antra, atsižvelgiant į progresyvią nacionalinių teismų jurisprudenciją civilinėse bylose Nr. e2YT-5329- 934/2017, Nr. e2YT-5326-987/2017, Nr. e2YT-26625-466/2017, Nr. e2YT-43448-294/2017 ir Nr. e2YT-46226-861/2017, nuspręsta reglamentuoti būtent tų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, kurios sudarytų prielaidas translyčiams asmenims pasikeisti asmens tapatybes dokumentus teismine tvarka be privalomojo chirurginės operacijos reikalavimo. Nepaisant šių teigiamų tendencijų, lyties tapatumo sutrikimo (transseksualumo) diagnostikos ir gydymo aprašas kol kas nebuvo priimtas ir, atitinkamai, neįsigaliojo. Pareiškėja pažymėjo, kad Lietuvos sveikatos priežiūros institucijos taip pat negali nukreipti pareiškėjo atlikti chirurginės lyties pakeitimo operacijos užsienyje, nes, kaip konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-152/2010), translyčiai asmenys nėra tinkami subjektai pasinaudoti 2001 m. rugsėjo 6 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 478 patvirtintų Pacientų siuntimo konsultuotis (išsitirti) ir (ar) gydytis Europos Sąjungos ir kitose šalyse ir išlaidų apmokėjimo aprašu, nes jie neatitinka subjektams keliamų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos manymu, jai neturėtų būti keliamas reikalavimas atlikti chirurginę lyties pakeitimo operaciją prieš kreipiantis dėl įrašų civilinės būklės aktuose pakeitimo, nes toks reikalavimas pareiškėjai yra neįmanomas įgyvendinti ir nėra numatytas Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Siekiant įvertinti, kokia apimtimi galimybė atsisakyti pakeisti įrašus apie translyčio asmens lytį, vardą ir pavardę civilinės būklės aktų įrašuose, remiantis tuo, jog translytis asmuo yra neatlikęs konkrečių medicininių procedūrų, inter alia, chirurginės lyties keitimo operacijos, galėtų būti pateisinama tuo jog esą yra siekiama teisėtų ir demokratinėje visuomenėje būtinų tikslų, svarbu įvertinti, koks teisinis reguliavimas galioja kitose Europos Tarybos (toliau – ir ET) valstybėse narėse. Remiantis 2019 metų duomenimis, net 28 ET valstybėse narės – tarp jų Estija, Lenkija, Danija bei Švedija - suteikia galimybę translyčiams asmenims pasikeisti asmens tapatybės dokumentus (t. y. pakeisti civilinės būklės aktų įrašus) be privalomosios chirurginės operacijos, sąlygojančios sterilizaciją, reikalavimo. Iš esmės tai reiškia, jog lyties, vardo ir pavardės įrašai civilinės būklės aktuose yra keičiami iš anksto numatytuose ir teisiškai reglamentuotose lyties pakeitimo proceso etapuose. Toks lankstus reguliavimas yra grindžiamas prielaida, jog faktinę besikeičiančią translyčių asmenų fizinę išvaizdą atspindintys asmens tapatybės dokumentai (t. y. atitinkami ir teisingi įrašai apie lytį, vardą ir pavardę) yra būtina sąlyga siekiant socialinės ir ekonominės lytį keičiančių asmenų integracijos. Dėl šios priežasties lyties, vardo ir pavardės įrašai civilinės būklės aktuose yra keičiami kaip įmanoma ankstesniuose lyties keitimo proceso etapuose. 2010 metų kovo mėnesį Europos Tarybos Ministrų komiteto priimtoje rekomendacijoje CM/Rec2010(5) valstybėms narėms dėl priemonių kovai su diskriminacija seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės pagrindais (toliau - ir Rekomendacija) suformuluotas greitos, skaidrios ir prieinamos lyties pakeitimo procedūros principas. Šis principas remiasi EŽTT jurisprudencija translyčių asmenų žmogaus teisių apsaugos srityje, įskaitant teisinio lyties pakeitimo pripažinimo (t. y. civilinės būklės aktų įrašų pakeitimo) reglamentavimą. Nors ši rekomendacija nėra teisiškai įpareigojanti, šio dokumento tekstui pritarė visų 47 Europos Tarybai priklausančių valstybių narių - įskaitant ir Lietuvos Respublikos - atstovai, tokiu būdu išreikšdami savanorišką nacionalinių vyriausybių pasiryžimą laikytis rekomendacijoje įtvirtintų nuostatų. Nagrinėjamo pareiškimo kontekste ypatingai aktuali Rekomendacijos 20 punkte suformuluota nuostata, būtent: „[...] nustatyti reikalavimai, įskaitant fizinės prigimties pokyčius dėl lyties pakeitimo teisinio pripažinimo, turėtų būti nuolat peržiūrimi, siekiant pašalinti perteklinius reikalavimus“. Iš esmės tai reiškia, jog reikalavimas atlikti konkrečias medicinines procedūras, inter alia, chirurginę lyties keitimo operaciją, siekiant pakeisti įrašus apie translyčio asmens lytį, vardą ir pavardę civilinės būklės įrašuose, laikytinas pertekliniu, t. y. translyčių asmenų teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą pažeidžiančiu, reikalavimu, o ET priklausančios valstybės narės yra kviečiamos tokio reikalavimo atsisakyti. 2015 metų balandžio mėnesį priimtoje ET Parlamentinės asamblėjos rezoliucijoje 2048(2015) „Dėl translyčių asmenų diskriminacijos Europoje“ (toliau - ir Rezoliucija) įtvirtinami aukščiausi translyčių asmenų žmogaus teisių apsaugos standartai ET lygmeniu. Nors ši rekomendacija nėra teisiškai įpareigojanti, šio dokumento tekstui pritarė dauguma ET valstybių narių parlamentinių delegacijų atstovų, įskaitant ir tris Seimo delegacijos ET Parlamentinėje asamblėjoje narius (t. y. Dalia Kuodytė, Birutė Vėsaitė ir Emanuelis Zingeris). Nagrinėjamo pareiškimo kontekste ypatingai aktuali Rezoliucijos 6.2.2. punkte suformuluota rekomendacija, būtent: „atsisakyti sterilizacijos ir kitų privalomųjų medicininio pobūdžio reikalavimų [...] kaip būtinų teisinių sąlygų pripažįstant asmens lytinę tapatybę teisės aktuose, numatančiuose įrašų apie asmens vardą ir lytį pakeitimą (ištaisymą)“. Iš esmės tai reiškia, jog Rezoliucijoje raginama visiškai atsisakyti reikalavimo atlikti konkrečias medicinines procedūras, inter alia, chirurginę lyties keitimo operaciją, siekiant pakeisti įrašus apie translyčio asmens lytį, vardą ir pavardę civilinės būklės aktuose, tokiu būdu realizuojant aukščiausius translyčių asmenų žmogaus teisių apsaugos standartus. Šiuo metu tarp ET priklausančių valstybių narių formuojasi nauja progresyvi paradigma, pagal kurią apskritai atsisakoma bet kokio pobūdžio reikalavimų (pavyzdžiui, psichiatro diagnozės), pakeičiant įrašus apie lytį, vardą ir pavardę civilinės būklės aktuose. Kitais žodžiais tariant, nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtinama kiekvieno asmens teisė pasikeisti lytį asmens tapatybės dokumentuose vadovaujantis paprasta administracinio pobūdžio procedūra. Įstatymais yra pripažįstama translyčių asmenų apsisprendimo teisė dėl savo lytinės tapatybės, o valstybinės institucijos yra įpareigojamos įgyvendinti šią teisę greitu, skaidriu ir prieinamu būdu, pakeičiant asmens tapatybės dokumentus. Toks išimtinai individualia asmens apsisprendimo teise ir prerogatyva paremtas reguliavimas šiuo metu yra įtvirtintas penkiose ET priklausančiose valstybėse narėse, būtent - Danijoje, Maltoje, Airijoje, Norvegijoje, Portugalijoje - ir atitinka pagrindinių žmogaus teisių apsaugos standartus. Įdomu pastebėti, kad pareiškėja teisę į lytinės tapatybės pripažinimą jau yra realizavęs užsienio valstybėje, t. y. Airijoje, ir visi šioje valstybėje pareiškėjui išduodami dokumentai atspindi tikrąją, t.y. vyrišką, pareiškėjo lytinę tapatybę. Susidaro paradoksali situacija, kai pareiškėja Lietuvoje ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra skirtingų lyčių. Atsižvelgiant į ET lygmeniu Rekomendacijoje CM/Rec2010(5) ir Rezoliucijoje 2048(2015) kodifikuotus aukščiausius translyčių asmenų žmogaus teisių apsaugos standartus bei individualiose ET valstybėse narėse galiojantį teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog galimybė translyčiams asmenims pakeisti lyties, vardo ir pavardės įrašus civilinės būklės aktuose be reikalavimo atlikti konkrečias medicinines procedūras, inter alia, pilną chirurginę lyties keitimo operaciją, demokratinėse visuomenėse nėra ribojama remiantis valstybės saugumo, viešosios tvarkos, šalies ekonominės gerovės interesų, teisės pažeidimų ar nusikaltimų prevencijos, gyventojų sveikatos ar dorovės bei kitų žmonių teisių ir laisvių apsaugos išlygomis. Veikiau priešingai - galimybė translyčiams asmenims pakeisti lyties, vardo ir pavardės įrašus civilinės būklės aktuose be privalomojo reikalavimo atlikti konkrečias medicinines procedūras, inter alia, pilną chirurginę lyties keitimo operaciją, laikytina elementariu efektyvios translyčių asmenų žmogaus teisių apsaugos standartu. Įdomu pastebėti, jog Lietuvos Respublika, neteisėtu neveikimu nuo 2003 m. liepos 1 d. ribojanti translyčių asmenų konstitucinę teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą elgiasi dvilypiai, kadangi tarptautiniu ET lygmeniu savanoriškai prisiima rekomendacinio pobūdžio reikalavimus laikytis aukščiausių standartų efektyvios translyčių asmenų žmogaus teisių apsaugos srityje. Lieka įvertinti, ar ribojimas pakeisti lyties, vardo ir pavardės įrašus civilinės būklės aktuose neatlikus konkrečių medicininio pobūdžio procedūrų, inter alia, pilnos chirurginės lyties keitimo operacijos, gali būti laikomas proporcingu, nors šiuo ribojimu ir nėra siekiama jokių teisėtų tikslų. Siekiant įvertinti, ar taikomas translyčių asmenų teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą ribojimas, t.y. atsisakymas pakeisti lyties, vardo ir pavardės įrašus civilinės būklės aktuose neatlikus konkrečių medicininio pobūdžio procedūrų, inter alia, chirurginės lyties keitimo operacijos, galėtų būti laikomas proporcingu konstitucinės teisės ribojimu, būtina įvertinti, kokią įtaką toks ribojimas byloje nagrinėjamu atveju turėtų pareiškėjui N. B. Lyties pakeitimas yra procesas, kurio metu individai įvairių pokyčių ir procedūrų pagalba iš naujo apibrėžia savo kūno santykį su individualia lytine tapatybe. Šis procesas gali, tačiau neprivalo, apimti įvairias medicinines procedūras (pavyzdžiui, pakaitinę hormonų terapiją), kurių pagalba translyčiai asmenys „sinchronizuoja“ savo fizinę išvaizdą su savo tikrąja lytine tapatybe. Translyčių asmenų konstitucinė teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą yra realizuojama per dvi pagrindines procedūras, būtent - įtvirtinant galimybę pakeisti įrašus apie asmens lytį, vardą ir pavardę civilinės būklės aktuose ir sudarant sąlygas gauti pageidaujamas su lyties pakeitimu susijusias sveikatos priežiūros procedūras, t. y. gydymą. Tuo atveju, kai šios procedūros yra viena nuo kitos priklausomos, t. y. teisinis lyties pokyčio pripažinimas nėra įmanomas be konkrečių medicininio pobūdžio procedūrų, inter alia, chirurginės lyties keitimo operacijos, yra ribojama translyčių asmenų konstitucinė teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą. Situacija komplikuojasi dar labiau, kai valstybė lytį norintiems pakeisti asmenims kelia neįmanomus išpildyti reikalavimus, t. y. nesudaro galimybių medicininiu būdu pakeisti lytį nacionalinės sveikatos apsaugos sistemos rėmuose. Būtent su tokia situacija šiuo metu susiduria lyties pakeitimo procedūrą pradėjusi pareiškėja N. B. Pareiškėja N. B. ateityje galimai pageidautų atlikti pilną lyties pakeitimo procedūrą, įskatinat ir chirurginę lyties pakeitimo operaciją. Kita vertus, dėl jau daugiau nei penkiolika metų besitęsiančio neteisėto Lietuvos valstybės neveikimo, delsiant priimti lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką reglamentuojančius teisės aktus, pareiškėja net teoriškai negalėtų gauti pageidaujamų sveikatos priežiūros paslaugų (t. y. chirurginės lyties keitimo operacijos) Lietuvoje. Nepaisant šių aplinkybių, pareiškėja dėjo kryptingas ir nuoseklias pastangas ieškant, identifikuojant ir pasinaudojant jos sveikatos būklei gydyti būtinomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Kaip matyti iš prie pareiškimo pridedamų dokumentų, visos sveikatos priežiūros paslaugos (t. y. psichiatro konsultacija ir pakaitinė hormonų terapija) pareiškėjui buvo suteiktos privačiose sveikatos priežiūros įstaigose, apmokamos paties pareiškėjo lėšomis. Šių sveikatos priežiūros paslaugų nėra įmanoma gauti valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose Lietuvoje, nes Sveikatos apsaugos ministro įsakymu nėra patvirtintas tokių sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojantis diagnostikos ir gydymo aprašas. Be to, konstatuotina, jog tolimesni medicininio transseksualumo gydymo etapai, t. y. pilna chirurginė lyties pakeitimo operacija, Lietuvoje nėra atliekama nei valstybinėse, nei privačiose sveikatos priežiūros įstaigose. Galiausiai, pareiškėja užsienio valstybėje realizavo savo teisę į lytinės tapatybės pripažinimą, t.y. Airijos Respublikoje pareiškėja yra vyriškos teisinės lyties. EŽTT yra konstatavęs, jog nagrinėjant su medicininiu lyties pakeitimu susijusius teisinius klausimus, translyčiams asmenims negali būti keliamas reikalavimas įrodyti, jog medicininis lyties keitimas (įskaitant chirurginę lyties pakeitimo operaciją) yra vienintelis tinkamas diagnozuotos ligos gydymo būdas, nes toks reikalavimas yra perteklinis ir pažeidžia translyčių asmenų teisę į privataus gyvenimo gerbimą (žr. sprendimą byloje Van Kuckprieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 35968/97)). Pažymėtina, jog šioje byloje klausimas dėl taikomo gydymo tinkamumo apskritai nenagrinėtinas, nes jis tiesiogiai nėra susijęs su pareiškime keliamu reikalavimu, t. y. pakeisti asmens lyties, vardo ir pavardės įrašus civilinės būklės aktuose. Kita vertus, konstatuotina, kad pareiškėjo N. B. asmenine iniciatyva pasirinktos teisinės ir medicininės priemonės duoda pageidaujamų rezultatų - pareiškėja yra patenkintas pakaitinės hormonų terapijos, plastinės chirurgijos ir lytinės tapatybės pripažinimo sąlygotais fizinės išvaizdos ir teisiniais pokyčiais. Galiausiai pažymėtina, jog pareiškėja socialinėje erdvėje yra atpažįstamas išimtinai kaip vyriškos lyties asmuo, o tai sąlygojo ne tik konkliudentiniai pareiškėjo veiksmai siekiant su medicininiu lyties pakeitimu susijusių fizinės išvaizdos pokyčių, bet ir realizuota teisė į lytinės tapatybės pripažinimą užsienio valstybėje. Net ir tuo atveju, kai translyčiai asmenys laisva valia pageidauja atlikti medicininę lyties pakeitimo procedūrą, šis reikalavimas teisinio lyties pakeitimo pripažinimo kontekste laikytinas pertekliniu reguliavimu. Tokią poziciją lemia trys pagrindinės priežastys, būtent: (a) ne visi translyčiai asmenys pageidauja atlikti medicininę lyties pakeitimo procedūrą; (b) dėl individualios sveikatos būklės ne visiems translyčiams asmenims yra įmanoma medicininiu būdu pakeisti lytį; (c) asmens lyties, vardo ir pavardės pakeitimo civilinės būklės aktuose atžvilgiu asmens biologinės lyties charakteristikos nėra svarbios, nes šia procedūra siekiama įtvirtinti būtent subjektyvų asmens savęs priskyrimą vienai ar kitai lyčiai (socialinė lytis), tokiu būdu sudarant sąlygas efektyviai dalyvauti ekonominiame bei socialiniame šalies gyvenime. Būtent trečioji priežastis nagrinėjamos bylos kontekste yra ypatingai aktuali pareiškėjo N. B. atžvilgiu. Dėl pakaitinės hormonų terapijos, plastinės chirurgijos ir teisinio lyties tapatybės pripažinimo sąlygotų pageidaujamų teisinių ir fizinės išvaizdos pokyčių pareiškėja N. B. socialinėje erdvėje yra matomas ir atpažįstamas kaip vyriškos lyties asmuo. Pareiškėja kryptingai konstruoja savo socialinį identitetą kaip vyriškos lyties asmuo mokslo įstaigose, darbovietėje, draugų ir pažįstamų rate, socialiniuose tinkluose ir kitur. Pareiškėja taip pat nuolatos dėvi įprastai su vyriška lytimi asocijuojamus drabužius, trumpai kerpa plaukus, kalba ir elgiasi „vyriškai“. Kita vertus, pareiškėjo asmens tapatybės dokumentuose yra nurodyta moteriška lytis ir su ja asocijuojamas asmens kodas (prasidedantis skaičiumi „4“). Toks faktinis neatitikimas tarp pareiškėjo realios išvaizdos ir asmens tapatybės dokumentų potencialiai galėtų turėti didelį poveikį pareiškėjo gyvenimui Lietuvos visuomenėje. Dėl dabartinės situacijos galėtų būti suvaržyta pareiškėjo judėjimo laisvė keliaujant ir kertant valstybės sieną, nes būtų kvestionuojamas pareiškėjo pateikiamų asmens tapatybės dokumentų autentiškumas. Viešėdamas Lietuvoje, pareiškėja nuolatos nerimauja dėl neatitikimo tarp faktinės fizinės išvaizdos ir asmens tapatybės dokumentų sąlygotų situacijų, kai bus priverstas atsakyti į nemalonius ir teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą pažeidžiančius klausimus. Dėl neatitikimo tarp faktinės fizinės išvaizdos ir asmens tapatybės dokumentuose nurodyto asmens lyties įrašo pareiškėja galėtų susidurti su žeminančiomis situacijomis Lietuvoje, pavyzdžiui, atsiimant siuntinį pašto skyriuje ar norint atidaryti sąskaitą banke, kreipiantis į medikus ir bet kur kitur, kai, paprašius pateikti asmens tapatybę įrodantį dokumentą, pareiškėja būtų priverstas atskleisti savo translytę lytinę tapatybę ir tokiu būdu susidurti su neabejotinomis priešiškumo ar diskriminacijos apraiškomis. Galiausiai, pareiškėjo Airijos Respublikoje išduoti dokumentai nurodo, kad pareiškėja yra vyriškos lyties, o šis įrašas neatitinka pareiškėjo lyties lietuviškuose asmens tapatybės dokumentuose. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad galimybė atsisakyti pakeisti lyties, įrašą civilinės būklės aktuose neatlikus konkrečiu medicininio pobūdžio procedūrų, inter alia, chirurginės lyties keitimo operacijos, neproporcingai apribotu pareiškėjo N. B. konstitucinę teisę į privataus gyvenimo gerbimą. Turėdamas faktinę asmens išvaizdą, tikrąją lytinę tapatybę ir besikeičiančią lytį atspindinčius asmens tapatybės dokumentus, pareiškėja galėtų sėkmingiau integruotis socialiniame ir ekonominiame gyvenime, nesusidurtų su nuolatinėmis stresą, įtampą ir nerimą keliančiomis situacijomis, nebūtų priverstas nuolatos prieš savo valią atskleisti savo translytės tapatybės aplinkiniams. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato imperatyvaus reikalavimo atlikti chirurginę lyties keitimo operaciją prieš kreipiantis į atsakingas institucijas dėl atitinkamų įrašų civilinės būklės aktuose pakeitimo, o tokio reikalavimo nustatymas būtų akivaizdžiai neproporcingas, pareiškėja prašo: 1) pripažinti negaliojančią ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. vasario 29 d. išvadą A136-823/20(2.4.1.55-TD1); 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti įrašą apie pareiškėjo lytį civilinės būklės aktuose taip, kad šis įrašas atspindėtų vyrišką pareiškėjo lytį (įrašą apie asmens lytį pakeisti iš „MOT/F“ į „VYR/M“).