Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-102-885/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-02-21
Bylos Nr.: 1A-102-885/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-36947-2021-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Arūnas Bartkus, Ieva Gavelytė-Kalytienė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Nuteistasis: Č. S., R. S.
Civilinis ieškovas: P. Z.
Advokatai: Vladimiras Vlasovas

Kategorijos

1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
1.2.17.5.1Neteisėtas naminių stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) ir aparatų jiems gaminti gaminimas, laikymas, gabenimas ar realizavimas (BK 201 str. 1 d.)
1.2.27.1Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (BK 286 str.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
2.4.6.4.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)
2.4.6.5.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-102-885/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36947-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.7.2.3; 1.2.17.5.1; 1.2.27.1; 2.4.6.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.5.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės,

sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,dalyvaujant prokurorei Ivetai Galkevičienei,nuteistajam Č. S., jo gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei-Butvilienei,nuteistajai R. S., jos gynėjui advokatui Vladimirui Vlasovui,vertėjaujant Boženai Seniut,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų Č. S. ir R. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

Č. S. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 201 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda.

R. S. buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal:

- pagal BK 201 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 286 straipsnį ir jai paskirta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir R. S. paskirta subendrinta 70 MGL (3 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į R. S. paskirtos bausmės dydį įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. spalio 23 d. iki 2021 m. spalio 24 d. (viena diena), prilyginant vieną sulaikyme išbūtą parą 2 MGL dydžio baudai, ir laikyta, kad R. S. turi sumokėti 68 MGL (3 400 Eur) dydžio baudą.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. Z. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš R. S. P. Z. naudai priteista 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. S. ir Č. S., veikdami kartu, nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos dienos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, spintoje, turėdami tikslą realizuoti neteisėtai laikė du 5 litrų talpos bakelius su etiketėmis „Saguaro“ su 5,01 dm³ naminiu stipriu alkoholiniu gėrimu (namine degtine), kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija – 47,8%, ir 3,56 dm³ naminiu stipriu alkoholiniu gėrimu (namine degtine), kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija – 48,8%, bendrai dviejuose 5 litrų talpos bakeliuose neteisėtai laikė 8,57 dm³ naminių stiprių alkoholinių gėrimų (naminės degtinės) iki kol 2021 m. spalio 23 d. 16.10 val. naminę degtinę kratos metu rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato pareigūnai, o taip pat, veikdami kartu 2021 m. spalio 23 d. ryte, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 15.03 val. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai realizavo 1 litro talpos butelį su apie 1 litru naminio stipraus alkoholinio gėrimo (naminės degtinės), kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija – 43,4% V. S. už pastarojo atliktą darbą, o V. S., grįžęs namo, adresu (duomenys neskelbtini), kur tuo metu buvo pastarojo draugas J. S., kuris prieš tai buvo paprašęs jį įsigyti naminės degtinės, šis (J. S.) dalį naminės degtinės perpylė į 0,5 litro talpos butelį su etikete „Borjomi“, o kitą dalį paliko 1 litro talpos butelyje V. S. ir 0,5 litro talpos butelį su etikete „Borjomi“, įdėjęs sau į dviračio krepšį, vežė namo iki kol 2021 m. spalio 23 d. 13.20 val. šį 0,5 litro talpos butelį su etikete „Borjomi“ su 0,23 dm³ naminiu stipriu alkoholiniu gėrimu (namine degtine), kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija – 43,4%, patikrinimo metu rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato pareigūnai.

2. R. S. 2021 m. spalio 23 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 15.03 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), lauke, atvykus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnams patikrinti gautą informaciją dėl galimo neteisėto naminių stiprių alkoholinių gėrimų realizavimo fakto, pasidarė agresyvi, neįvykdžiusi tyrėjo P. Z. teisėto reikalavimo likti lauke įbėgo į gyvenamąjį namą ir bandė uždaryti namo įėjimo duris, po to įbėgo į virtuvę sakydama „tuoj aš jums parodysiu“ ir nuo spintelės paėmė į abi rankas du virtuvinius peilius, kuriuos nukreipė į virtuvę įbėgusį tyrėją P. Z. ir pasviro jo link, todėl nukentėjusysis P. Z. turėjo realų pagrindą manyti, kad tokie jos neteisėti veiksmai kelia pavojų jo sveikatai ir gyvybei, dėl ko ištraukė prietaisą „Taser“ ir sušuko „padėk peilį, nes šausiu“, tokiu būdu R. S. pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam pareigūnui.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde R. S. (toliau – ir apeliantė) prašo: 1) panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. lapkričio 8 d. nuosprendį ir bylą nutraukti; 2) jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų atmesti jos skundą, prašo paskirti jai laisvės atėmimo bausmę bei pritaikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti 1 metų terminui.

2.1. Apeliantės teigimu, ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo surinkta jokių faktinių duomenų, kad ji būtų kam nors pardavusi ar kitaip realizavusi naminę degtinę. Kadangi naminės degtinės iki 10 litrų laikymas yra teisėtas, ji pas ją rastą naminę degtinę laikė teisėtai.

2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2021 m. spalio 23 d. prie jų namų neženklintomis transporto priemonėmis atvykus vyrams ir moteriai be uniformų, jai kilo įtarimas, kad tai gali būti ne tikri policininkai, o apsimetėliai banditai. Dėl to ji pareikalavo parodyti sankciją kratai, po ko pareigūnė S. K. pasakė, kad apeliantei iškels baudžiamąją bylą ir nuėjo į mašiną, po ko grįžusi rodė kažkokius popierius bei grasino uždėti apeliantei antrankius, atėmė iš jos telefoną ir neleido užeiti į namus.

2.3. Papildomai pažymima, kad teismo posėdžio metu pareigūnai A. G., J. S., S. K., S. B. bei P. Z. davė neteisingus parodymus, kurie nepatvirtinti jokiais faktiniais duomenimis. Be to, A. G. ir P. Z. nurodyti teiginiai apie V. S. buvimą jų namuose yra melas, nes taip tikrai nebuvo.

2.4. Apeliantė pabrėžia, kad A. G. parodymai turi būti vertinami kritiškai, kadangi dėl jo ir kai kurių kitų Šalčininkų rajono policijos komisariato darbuotojų šiuo metu yra pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl piktnaudžiavimo ir kitų nusikalstamų veikų padarymo.

2.5. Apeliaciniame skunde teigiama, kad liudytojo V. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus taip pat reikia vertinti kritiškai, kadangi įvykio dieną jis buvo visiškai girtas ir net negalėjo paeiti. Dėl to jis buvo apklaustas tik po savaitės, teisme jo apklausti nepavyko, kadangi jis mirė. Apeliantės nuomone, jeigu V. S. būtų buvęs apklaustas teisme, jis nebūtų melavęs bei būtų atsisakęs savo pirminių parodymų.

2.6. Apeliantė nurodo, kad ji nepagrįstai pripažinta kalta pagal BK 286 straipsnį, kadangi įvykio dieną pareigūnas P. Z. jai neleido grįžti iš lauko apsirengti, nors lauke buvo šalta, o virtuvėje buvo ruošiami pietūs. Užėjusi į virtuvę ji paėmė ant stalo gulintį peilį, o P. Z. pasirodė, kad ji ketino jį pulti, dėl ko jis pareikalavo padėti peilį ant stalo. Ji padarė, ko reikalavo pareigūnas bei neturėjo ketinimų pulti pareigūną ir jam nesipriešino.

2.7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ikiteisminio tyrimo apklausos metu advokatas patarė jai sakyti netiesą, t. y., kad ji pati pagamino naminę degtinę, kitaip jai būtų buvęs paskirtas suėmimas. Jai paaiškino, kad byla bus nutraukta pagal laidavimą, tačiau pareigūnas P. Z. iš jos pareikalavo 1 000 Eur ir dėl to ji atsisakė savo melagingų parodymų teisme. 2022 m. balandžio 20 d. apklausos metu ji papasakojo kaip viskas buvo iš tikrųjų.

3. Apeliaciniame skunde Č. S. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

3.1. Apeliantas nurodo, kad įvykio dieną į jų namus neženklintomis transporto priemonėmis atvyko viena moteris ir keturi vyrai, kurie elgėsi įžūliai, grubiai pradėjo daryti kratą, kurios metu pas juos rado 8,57 litrų naminės degtinės ir Baltarusijos Respublikoje pirktas cigaretes. Jo žmona R. S. paaiškino, kad naminę degtinę įsigijo savo reikmėms ir nei vienas iš jų niekada niekam tos degtinės nepardavinėjo.

3.2. Apelianto teigimu, nuosprendyje nekonkretizuota kada, kiek ir kam jis pardavė arba kitaip realizavo naminę degtinę. Teiginys, kad įvykio dieną jis neva padovanojo šią degtinę savo kaimynui V. S. yra melas, nes tą dieną V. S. jų namuose nesilankė. Be to, teismo posėdyje liudytojas J. S. parodė, jog įvykio dieną buvo užėjęs pas V. S., kuris buvo labai girtas ir negalėjo paeiti. Taip pat nurodė, kad jis (J. S.) iš V. S. įsigijo 300 g naminės degtinės, o kad V. S. lankėsi jų namuose, nematė.

3.3. Apeliantas pažymi, kad kitų duomenų, jog jis kam nors pardavė ar kitaip realizavo naminę degtinę, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Šalies argumentai

5. Teisiamojo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios R. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo Č. S. apeliacinis skundas atmetamas

Žemesnės instancijos teismas

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniuose skunduose nuteistieji nesutinka su pirmosios instancijos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu ir prašo juos išteisinti. Nuteistoji R. S., teismui įžvelgus apeliantės kaltę, prašo pakeisti paskirtą baudą į laisvės atėmimo bausmę ir, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, bausmės vykdymą atidėti 1 metams. Atsižvelgus į tai ir byloje nenustačius padarytų kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinių skundų ribose.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 straipsnio 1 dalyje

7. Apeliaciniuose skunduose tiek Č. S., tiek R. S. nesutinka su jų nuteisimu pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, kadangi baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, jog jie pardavė ar kitaip realizavo savo namuose turėtą naminę degtinę. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes bei tinkamai įvertino visus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė, jog nuteistųjų kaltės konstatavimui dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo duomenų pakanka. Šiai išvadai pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

8. BK 201 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai gamino, laikė, gabeno naminius stiprius alkoholinius gėrimus, nedenatūruotą ir denatūruotą etilo alkoholį, jų skiedinius (mišinius) arba juos realizavo, arba gamino, laikė, gabeno ar realizavo aparatus naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti.

9. Minėtoje normoje nustatytos nusikalstamos veikos būtinasis subjektyviosios pusės požymis yra tikslas realizuoti nurodytus alkoholinius gėrimus, kuris suprantamas ne tik kaip kaltininko noras nurodytus alkoholinius gėrimus parduoti, bet ir dovanoti, skolinti, išmainyti arba kitaip perduoti tretiesiems asmenims atlygintinai arba neatlygintinai. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis, vertinant visus surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste. Pagal teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl tikslo realizuoti buvimo, atsižvelgiama į rastų naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) kiekį, vietą, ar jiems gabenti buvo panaudotos transporto priemonės ir pan. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-33-303/2019, 2K-21-719/2020).

10. Aptariamu atveju neginčijamai nustatyta, jog 2021 m. spalio 23 d. kratos, atliktos gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 22–27), metu rasti ir paimti du 5 litrų talpos bakeliai su viduje esančiu skaidriu, specifinį alkoholio kvapą turinčiu skysčiu. Be to, 2021 m. spalio 23 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 t., b. l. 70–72) iš J. S. išreikalautas 0,5 litro talpos plastikinis butelis su jo viduje esančiu skaidriu, specifinį alkoholio kvapą turinčiu skysčiu, kurį, J. S. teigimu, šis gavo iš V. S., kuris galimai alkoholį parsinešė iš netoliese gyvenančių Č. S. ir R. S.. 2022 m. vasario 10 d. specialisto išvadoje (1 t., b. l. 83–87) nurodyta, jog iš J. S. paimto butelio viduje esančio skysčio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 43,4%, o Č. S. ir R. S. namuose rastuose bakeliuose esančių skysčių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra atitinkamai lygi 47,8% ir 48,8% dydžiams. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 10 straipsnyje numatytas imperatyvus draudimas gaminti naminius alkoholinius gėrimus, išskyrus fizinių asmenų asmeniniam naudojimui (t. y. ne parduoti, o tik savo ar šeimos poreikiams tenkinti) gaminamus natūralios fermentacijos alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija ne didesnė kaip 18%. Nurodyti duomenys bei teisinis reglamentavimas neabejotinai patvirtina, jog Č. S. ir R. S. neteisėtai laikė 8,57 dm³ naminių stiprių alkoholinių gėrimų (naminės degtinės).

Žemesnės instancijos teismas

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, baudžiamojoje byloje apklaustų liudytojų parodymai patvirtina faktą, jog nuteistieji neteisėtai realizavo 1 litro talpos butelį su jame buvusiu apie 1 litru naminio stipraus alkoholinio gėrimo (naminės degtinės), kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija – 43,4%, t. y., padarė nusikaltimą, numatytą BK 201 straipsnio 1 dalyje.

11.1. Pažymėtina, kad policijos pareigūnų A. G. ir P. Z. parodymai yra nuoseklūs, vienas kitą papildantys bei atitinka kitus byloje esančius objektyvius duomenis. Ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. G. (1 t., b. l. 140–141; 2 t., b. l. 160–161) parodė, kad įvykio dieną patruliavo apylinkėse netoli nuteistųjų namų, kadangi turėjo informacijos, jog neteisėtai platinami naminiai alkoholiniai gėrimai. Tuo metu pamatė iš nuteistųjų kiemo išeinantį įtartiną vyriškį, kuris ėjo svirduliuodamas ir atrodė neblaivus, o rankovėje nešėsi daiktą, panašų į butelį. Vykstant link namo pastebėjo, kad iš to namo dviračiu išvažiavo kitas vyras, apie kurį pranešė kitam policijos ekipažui. Šiuos A. G. parodymus patvirtina P. Z. paaiškinimai (1 t., b. l. 164–165; 2 t., b. l. 156–158), kadangi nukentėjusysis nurodė tapačias bendros įvykio eigos aplinkybes bei papildomai parodė, kad toje vietovėje patruliavo dėl to, jog ne pirmą kartą turėjo duomenų iš kitų gyventojų apie tai, kad Č. S. ir R. S. užsiima neteisėta veikla. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie policijos pareigūnų parodymai, priešingai nei teigiama nuteistosios R. S. apeliaciniame skunde, nelaikytini melagingais ar nepatikimais, kadangi juos patvirtina kitų bylos nagrinėjimo metu apklaustų asmenų paaiškinimai. Nors sutinkama su apeliantės argumentais, kad šiuo metu A. G. bei kai kurių kitų policijos pareigūnų atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas ir tai yra pagrindas šių asmenų parodymus vertinti atidžiai, tačiau ši aplinkybė savaime nėra pakankama priežastis jais nepasitikėti.

11.2. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog policijos pareigūnų S. K., S. S. ir S. B. parodymai taip pat patvirtina bendrą įvykių eigą bei faktą, jog Č. S. ir R. S., veikdami bendrai, padarė BK 201 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą. Liudytoja S. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje (1 t., b. l. 181–182; 2 t., b. l. 158–159) paaiškino, kad įvykio dieną gavo iš A. G. ir P. Z. informaciją apie užfiksuotą galimai naminių alkoholinių gėrimų realizavimo faktą. Jų ekipažui vykstant link nuteistųjų namų, šie policijos pareigūnai jiems papildomai pranešė, jog patikrintų dviračiu važiuojantį asmenį. Patikrinimo metu jie nustatė, kad tai yra liudytojas J. S., kuris pareigūnams paaiškino kokiomis aplinkybėmis alkoholį gavo iš V. S. Po šio patikrinimo, ji su kolegomis nuvyko į V. S. namus. S. K. parodymus patvirtina liudytojų S. B. (1 t., b. l. 186–188; 2 t., b. l. 161) ir S. S. (1 t., b. l. 192–194; 2 t., b. l. 159–160) parodymai. Nors S. B. bei S. S. nurodė, kad tą dieną V. S. neapklausė, kadangi jis buvo akivaizdžiai apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, o S. K. apklausos metu nurodė, jog V. S. jiems paaiškino kaip jis įgijo pas J. S. rastą naminės degtinės butelį, teisėjų kolegija vertina, kad šis neatitikimas nėra esminis, kadangi V. S. apklausa buvo tinkamai atlikta vėliau po įvykio. Pažymėtina, jog tarp šių liudytojų paaiškinimų pastebėtini tam tikri neatitikimai ir skirtumai (pavyzdžiui, S. B. nurodyta aplinkybė, kad J. S. išmetė su savimi turėtą alkoholio butelį į upę), tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad jie nėra esminiai, o liudytojų parodymai laikytini patikimais bei pakankamai detaliais nustatant bendrą aptariamų įvykių eigą.

11.3. Aplinkybes dėl naminių alkoholinių gėrimų realizavimo iš dalies patvirtina ir liudytojo J. S. duoti parodymai. Apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme (1 t., b. l. 107–108, 113–114; 2 t., b. l. 158) J. S. laikėsi pozicijos, kad jam atėjus pas V. S. bei jo paprašius naminės degtinės, V. S. išėjo iš namų ir po apie 10 minučių grįžo su 0,5-1 litro talpos buteliu, kuriame buvo naminė degtinė. Liudytojas taip pat paaiškino, kad kartais padėdavo Č. S. ūkyje, po ko šis J. S. pavaišindavo namine degtine, tačiau atvejų, kad nuteistasis duotų naminę degtinę kaip atlygį, nebuvo. Pažymėtina, jog J. S. duoti parodymai atitinka ir faktines bylos aplinkybes, kadangi šis liudytojas buvo pastebėtas bei policijos pareigūnų patikrintas išeinantis iš V. S. namų, o pas jį rastas 0,5 litro talpos plastikinis butelis su skaidriu, specifinį alkoholio kvapą turinčiu skysčiu (1 t., b. l. 70–72). Nors šis liudytojas negalėjo nekvestionuotinai patvirtinti, kad V. S. naminę degtinę gavo būtent iš nuteistųjų, kadangi nematė iš kur alkoholis buvo paimtas, tačiau jo parodymai iš esmės atitinka policijos pareigūnų nurodytas įvykio aplinkybes, t. y., kad V. S. iš savo namų ėjo pas nuteistuosius, iš kurių parsinešė naminės degtinės butelį.

11.4. Sutiktina ir su R. S. apeliacinio skundo argumentais, jog V. S. parodymus reikia vertinti itin kritiškai, kadangi įvykio dieną jis buvo neblaivus (šią aplinkybę patvirtina ne tik J. S. parodymai, bet ir policijos pareigūnų duoti paaiškinimai). Tačiau pažymėtina ir tai, kad V. S. buvo apklaustas 2021 m. spalio 25 d. (1 t., b. l. 124–126), t. y., praėjus dviem dienoms nuo nagrinėjimo įvykio, taigi nėra ir pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad jo būsena įvykio dieną savaime sudaro pagrindą abejoti liudytojo parodymų patikimumu. Vertinant asmens parodymų patikimumą svarbu atsižvelgti į byloje surinktų įrodymų visumą ir nors minėti duomenys nepatvirtina V. S. parodymų apie tai, kad naminę degtinę iš Č. S. gavo kaip atlygį už atliktą darbą, tačiau jie patvirtina faktą, kad alkoholį V. S. gavo iš nuteistųjų, kas atitinka faktines bylos aplinkybes.

11.5. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nuteistųjų parodymai dėl naminių stiprių alkoholinių gėrimų realizavimo yra iš esmės neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių. Nors ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje apklaustas Č. S. (1 t., b. l. 135–137; 2 t., b. l. 70–71, 155–156) pripažino, kad įtarė, jog jų namuose R. S. laikė naminę degtinę, tačiau nežinojo, kur žmona tiksliai ją laikė, jos nematė ir duoti naminės degtinės prašydavo savo žmonos, tačiau nuteistasis neigė faktą, kad įvykio dieną V. S. buvo atėjęs į jų namus, taip pat ginčijo teiginį, jog minėtas liudytojas jam būtų kada padėjęs su ūkio darbais, nes V. S. sveikata yra prasta ir jis padėti net negalėtų. R. S. teisiamojo posėdžio metu (2 t., b. l. 153–155) paaiškino, kad įvykio dieną V. S. jų namuose nebuvo ir jis pas juos niekada neidavo, tačiau reikėtų klausti Č. S. ar V. S. buvo atėjęs pas jį. Tokie nuteistųjų parodymai nėra patvirtinti jokiais objektyviais bylos duomenimis ir prieštarauja policijos pareigūnų duotiems parodymams, kurie patvirtina tai, jog įvykio dieną V. S. buvo pastebėtas išeinantis iš nuteistųjų namų su rankovėje paslėptu daiktu, panašiu į butelį. Tai patvirtina, kad nuteistųjų namuose rasta naminė degtinė nebuvo laikoma išskirtinai asmeniniais tikslais, tačiau buvo ir realizuojama kitiems asmenims.

12. Nuteistasis Č. S. apeliaciniame skunde teigia, jog nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų apie tai, kad jis pardavė ar kitaip realizavo naminę degtinę. Šiame kontekste sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad baudžiamojoje byloje esančių duomenų visuma iš esmės patvirtina faktą, jog Č. S. žinojo apie jo ir R. S. namuose laikomą degtinę. Pažymėtina, kad šį faktą patvirtino ir pats nuteistasis, nurodydamas, jog kartu su R. S. savo reikmėms laikė apie 9 litrus naminės degtinės (1 t., b. l. 135–137). Nors nuteistojo paaiškinimai dėl to ar jis žinojo, jog jų namuose buvo laikoma naminė degtinė, nebuvo visiškai nuoseklūs, tačiau kitų bylos aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog Č. S. suvokė tai, kad namie laiko naminę degtinę. Be to, ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje apklaustų policijos pareigūnų parodymai patvirtina faktą, kad įvykio dieną liudytojas V. S., nešinas daiktų, panašiu į butelį, išėjo iš nuteistųjų namų, o vėliau dalį gautos naminės degtinės įpylė liudytojui J. S., kuri patikrinimo metu iš jo buvo paimta.

13. Nors iš dalies sutiktina su skundų argumentais, kad nagrinėjamu atveju negalima vienareikšmiškai teigti, kad Č. S. ir R. S. turėjo tikslą parduoti naminį stiprų alkoholinį gėrimą V. S., tačiau, vadovaujantis pirmiau pateiktais teismų praktikos išaiškinimais, vien tai, kad Č. S. ir R. S. už naminio stipraus alkoholinio gėrimo realizavimą negavo piniginio atlygio, t. y. minėto gėrimo tretiesiems asmenims nepardavė, tai savaime nereiškia, jog nuteistieji neturėjo tikslo kitokiu būdu realizuoti laikytą naminę degtinę, pavyzdžiui, atsilyginti ja už kitų asmenų atliktą darbą ar pavaišinti pas juos atvykusius svečius per šventes. Pažymėtina, kad iš dalies tokį tikslą patvirtina ir R. S. parodymai, jog naminę degtinę ji nusipirko šventėms (2 t., b. l. 38–41), bei Č. S. teiginiai, jog žmona, jei ateidavo kas iš giminių, jiems duodavo išgerti (2 t., b. l. 155–156). Tai, kad nuteistieji realizuodavo jų laikytą naminę degtinę ir kitiems asmenims patvirtina J. S. parodymai, kad Č. S. jį pavaišindavo namine degtine po liudytojo pagalbos atliekant ūkio darbus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrįsto pagrindo sutikti su nuteistųjų argumentais, kad aptariamu atveju esamų duomenų visuma nėra pakankama nustatyti kaltininkų turėtą tikslą realizuoti neteisėtai laikytą naminį stiprų alkoholinį gėrimą.

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju liudytojų parodymai ir kiti byloje esantys duomenys iš esmės pagrindžia faktą, jog nuteistieji Č. S. ir R. S. bendrai dviejuose 5 litrų talpos bakeliuose neteisėtai laikė 8,57 dm³ naminių stiprių alkoholinių gėrimų (naminės degtinės), o 2021 m. spalio 23 d., tiksliau nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 15.03 val., neteisėtai realizavo 1 litro talpos butelį su apie 1 litru naminio stipraus alkoholinio gėrimo (naminės degtinės) V. S. Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, 2022 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu pripažindamas Č. S. ir R. S. kaltais dėl nusikaltimo, numatyto BK 201 straipsnio 1 dalyje, padarymo, baudžiamojo įstatymo nepažeidė, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, o teisingai ir pagrįstai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, dėl to nėra jokio pagrindo skundžiamą nuosprendį keisti ar naikinti šioje dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis bei skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir nuteistųjų apeliacinių skundų motyvus, sprendžia, kad aplinkybė, jog Č. S. ir R. S. realizavo 1 litro talpos butelį su apie 1 litru naminio stipraus alkoholinio gėrimo (naminės degtinės), kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija – 43,4% V. S. būtent kaip atlygį už pastarojo atliktą darbą nėra visapusiškai įrodyta byloje surinktų duomenų visumos, todėl tikslinamos nustatytos Č. S. ir R. S. padarytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės ir konstatuotina, kad:

R. S. ir Č. S., veikdami kartu, nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos dienos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, spintoje, turėdami tikslą realizuoti neteisėtai laikė du 5 litrų talpos bakelius su etiketėmis „Saguaro“ su 5,01 dm³ naminiu stipriu alkoholiniu gėrimu (namine degtine), kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija – 47,8%, ir 3,56 dm³ naminiu stipriu alkoholiniu gėrimu (namine degtine), kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija – 48,8%, bendrai dviejuose 5 litrų talpos bakeliuose neteisėtai laikė 8,57 dm³ naminių stiprių alkoholinių gėrimų (naminės degtinės) iki kol 2021 m. spalio 23 d. 16.10 val. naminę degtinę kratos metu rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato pareigūnai, o taip pat, veikdami kartu 2021 m. spalio 23 d. ryte, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 15.03 val. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai realizavo 1 litro talpos butelį su apie 1 litru naminio stipraus alkoholinio gėrimo (naminės degtinės), kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija – 43,4% V. S., o V. S., grįžęs namo, adresu (duomenys neskelbtini), kur tuo metu buvo pastarojo draugas J. S., kuris prieš tai buvo paprašęs jį įsigyti naminės degtinės, šis (J. S.) dalį naminės degtinės perpylė į 0,5 litro talpos butelį su etikete „Borjomi“, o kitą dalį paliko 1 litro talpos butelyje V. S. ir 0,5 litro talpos butelį su etikete „Borjomi“, įdėjęs sau į dviračio krepšį, vežė namo iki kol 2021 m. spalio 23 d. 13.20 val. šį 0,5 litro talpos butelį su etikete „Borjomi“ su 0,23 dm³ naminiu stipriu alkoholiniu gėrimu (namine degtine), kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija – 43,4%, patikrinimo metu rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato pareigūnai.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje

16. Nuteistoji R. S. taip pat prašo išteisinti ją dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, kadangi ji nesipriešino savo pareigas atliekančiam pareigūnui ir netgi neketino jo pulti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinių skundų nagrinėjimui pateiktą bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio bei nuteistosios apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad apeliacinis skundas šioje dalyje yra pagrįstas, todėl yra tenkinamas.

17. BK 286 straipsnyje yra įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

18. BK 286 straipsnio dispozicijoje yra nurodyti šie nusikalstamos veikos padarymo būdai – fizinio smurto panaudojimas ar grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, t. y. tyčiniu smūgių sudavimu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyvius stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smūgiais rankomis ir rankine, draskymusi, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-435-677/2017, 2K-220-628/2019). Aptariamas nusikaltimas yra padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia tai, jog jis, panaudodamas arba grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikaltimo veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-190-648/2021, 2K-264-976/2022). Taigi nustatant kaltės formą, būtina išsiaiškinti ne tik paties įvykio aplinkybes, kurios turėjo reikšmės formuojantis kaltinamojo elgesiui, veiksnius, lėmusius ar reikšmingai paveikusius jo valinius sprendimus.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma negali nekvestionuotinai patvirtinti fakto, jog R. S., įėjusi (įbėgusi) į gyvenamojo namo virtuvę pasakė „tuoj aš jums parodysiu“ ir nuo spintelės paėmusi į rankas du virtuvinius peilius, nukreipė juos į nukentėjusįjį P. Z. bei taip pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam pareigūnui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog R. S. veiksmuose nėra BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties.

20. Teismų praktikoje yra laikomasi nuomonės, kad pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui galimas tik tada, kai šie asmenys veikia teisėtai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog įvykyje dalyvavę policijos pareigūnai turėjo informacijos, kad Č. S. ir R. S. savo gyvenamojoje vietoje prekiauja namine degtine ir 2021 m. spalio 23 d. nusprendė šią informaciją patikrinti. Patikrinimo metu informacija pasitvirtino, nes pas liudytoją J. S. buvo rasta ir paimta naminė degtinė, kurią V. S. įsigijo būtent iš Č. S. ir R. S., be to, nuteistųjų gyvenamojoje vietoje taip pat buvo rasta ir paimta naminė degtinė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog aptariamu atveju policijos pareigūnai veikė teisėtai ir turėjo pagrindą nuteistųjų gyvenamojoje vietoje atlikti kratą, siekiant surasti nusikalstamos veikos įrankius, nusikalstamu būdu gautus ar įgytus daiktus bei vertybes, taip pat daiktus ir dokumentus, galinčius turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti.

21. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nagrinėjamu atveju iš esmės aplinkybes dėl R. S. atliktų veiksmų ir jos tariamai sukelto pavojaus P. Z. gyvybei ir sveikatai nurodyti gali tik nuteistoji ir nukentėjusysis, kadangi niekas kitas iš įvykyje dalyvavusių asmenų šio įvykio nematė.

21.1. Pažymėtina, jog paties nukentėjusiojo P. Z. parodymai dėl esminių nagrinėjamo įvykio aplinkybių proceso metu keitėsi ir nebuvo nuoseklūs. 2022 m. vasario 10 d. apklausos metu (1 t., b. l. 145–147) nukentėjusysis nurodė, kad S. K. nuėjus paimti kompiuterio, R. S. pradėjo bėgti į namo vidų, nors jai buvo nurodyta būti lauke ir laukti. Tada jis nubėgo jai iš paskos, nuteistoji bandė užtrenkti prieš jį duris bei nereagavo į reikalavimą sustoti. Pasak P. Z., R. S., įbėgusi į virtuvę, paėmė į abi rankas du virtuvinius peilius ir atsisukusi nukreipė peilius į jį. Tai pamatęs, nukentėjusysis pareikalavo jos padėti peilius į šalį, tačiau ji į tai nereagavo ir tada kryptingai pasviro į priekį, norėdama žengti link jo. Manydamas, kad kilo realus pavojus jo sveikatai ir gyvybei, P. Z. išsitraukė iš dėklo impulsinį elektros prietaisą „Taser“ ir, nukreipęs prietaisą į ją, pareikalavo padėti peilius į šalį. R. S. tik tuomet padėjo peilius ir bandė bėgti į kitą kambarį bei nereagavo į jai pasakytą reikalavimą sustoti. Į namą įbėgus S. S., jie moterį išprašė į lauką. Teismo posėdyje (2 t., b. l. 156–158) P. Z. paaiškino, kad jam besivejant R. S., ši įbėgo į virtuvę, pagriebė du peilius ir juos atsuko į jį, dėl ko jis išsigando ir išsitraukęs impulsinį elektros prietaisą „Taser“, paruošė jį naudojimui bei liepė mesti peilius, tuo metu tarp jo ir nuteistosios buvo apie 2-3 metrų atstumas. Po to, R. S. padėjo peilius ir pradėjo bėgti į kitą kambarį, tačiau tada į namo vidų įbėgo S. S. ir jie, pagriebę R. S. už rankų, išvedė ją į lauką. Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybių, jog S. S. kartu su P. Z. išprašė (išvedė) R. S. iš namų nepatvirtino liudytojas S. S., apklaustas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje (1 t., b. l. 192–194; 2 t., b. l. 159–160). Taip pat pabrėžtina, kad apie tai, jog nuteistoji pasakė „tuoj aš jums parodysiu“ teigė išimtinai tik nukentėjusysis, kuris net nebuvo tikras ar tai buvo tikslūs R. S. jam pasakyti žodžiai. Vertintina, jog nukentėjusiojo parodymai, nors ir yra pakankamai detalūs dalyje dėl šio įvykio bendros eigos, tačiau jie yra nenuoseklūs dėl bylos aplinkybių, turinčių esminę reikšmę sprendžiant klausimą ar nuteistosios R. S. veiksmuose yra visi būtinieji nusikaltimo, įtvirtinto BK 286 straipsnyje, požymiai, todėl yra vertintini kritiškai.

21.2. Nuteistoji R. S. 2022 m. balandžio 20 d. apklausos metu (2 t., b. l. 30–31) teigė, jog įvykio dieną būdama lauke garsiai pasakė, kad eina į virtuvę toliau gaminti pietų. Stovėdama virtuvėje vienoje rankoje laikė peilį, o kitoje – mobilųjį telefoną, tuo metu į virtuvę įbėgo P. Z.. Atsisukusi ji pamatė, kad pareigūnas rankoje laiko ginklą ir tada šis pradėjo rėkti „meskit peilį, kitu atveju šausiu“. Tada ji iš karto padėjo peilį, po to į virtuvę įėjo dar vienas pareigūnas (S. S.), o tada jie visi kartu su Č. S. išėjo į lauką. 2022 m. birželio 14 d. apklausos metu (2 t., b. l. 49–50) R. S. papildomai paaiškino, kad ji nesipriešino policijos pareigūnui, peilį į ranką paėmė norėdama ruošti pietus ir tikrai policijos pareigūno neketino sužaloti peiliu. Be to, jiems būnant virtuvėje, tarp jos ir P. Z. buvo apie 3 metrų atstumas. Teismo posėdyje (2 t., b. l. 153–155) nuteistoji nurodė iš esmės tapačias aplinkybes kaip ir 2022 m. balandžio 20 d. apklausoje bei papildomai paaiškino, jog kai ji ėjo į namą, prie durų stovėjo policijos pareigūnas, kuris galėjo jos neįleisti. Įėjusi į namus paėmė peilį ir pasakė, jog tęs valgio gaminimą, tada policijos pareigūnas išsitraukė ginklą ir pradėjo jai grasinti, tuo metu tarp jos ir P. Z. buvo apie 3 metrų atstumas. Kaip matyti iš pirmiau aptartų nuteistosios parodymų, jos paaiškinimai dėl įvykio dalies namo viduje yra iš esmės nuoseklūs ir tarpusavyje neprieštaringi, baudžiamojo proceso metu nekito.

21.3. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad šios įvykio dalies nematė jokie kiti tuo metu įvykio vietoje buvę asmenys. Tiek proceso metu apklausti policijos pareigūnai, tiek nuteistasis Č. S. paaiškino, kad jiems būnant lauke jie išgirdi riksmą dėl peilių iš namo vidaus. Pabrėžtina, kad įvykio aplinkybes policijos pareigūnai sužinojo vienareikšmiškai iš nukentėjusiojo, dėl to jų duoti parodymai yra laikytini išvestiniais ir savaime nei patvirtina, nei paneigia P. Z. nurodytas aplinkybes dėl R. S. veiksmų. Vienintelis policijos pareigūnas, kuris tuo metu buvo įėjęs į namo vidų, yra S. S., kuris paaiškino, jog nepastebėjo ar tuo metu R. S. kažką laikė rankose, tačiau nurodė, kad įbėgus į namus P. Z. rankose laikė elektros prietaisą „Taser“ (1 t., b. l. 192–194; 2 t., b. l. 159–160). Nors teismo posėdžio metu tiek S. K., tiek S. S. nurodė, kad po išgirstų riksmų P. Z. atrodė susijaudinęs, vien tai savaime nepatvirtinta nukentėjusiojo pateiktų paaiškinimų.

21.4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad R. S. pateikta versija, jog virtuvėje ji toliau ruošė valgį ir dėl to paėmė į rankas peilį, nėra patvirtinta kitų byloje surinktų įrodymų, kadangi kratą atlikę policijos pareigūnai šio fakto nepatvirtino. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apylinkės teismo motyvais. Atkreiptinas dėmesys, kad 2021 m. spalio 23 d. kratos protokole (1 t., b. l. 22–27) nėra jokių duomenų apie tai gyvenamojo namo virtuvėje buvusią situaciją, o aprašyti tik vienas iš gyvenamojo namo kambarių ir ūkinis pastas, kuriuose buvo rasti ir paimti tam tikri daiktai. Be to, teismo posėdžio metu nukentėjusysis P. Z. (2 t., b. l. 156–157) nurodė, kad neprisimena ar virtuvėje buvo išdėliotas maistas ir ar matėsi, jog yra ruošiami pietūs. Šio fakto nepatvirtino ir liudytojas S. S. (2 t., b. l. 159–160), tačiau tai savaime nereiškia, kad aplinkybė, jog R. S. pateikta versija yra nepatvirtinta, reiškia, jog ji yra paneigta. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad šios aplinkybės nuteistosios kaltės nepaneigia, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

22. Taigi apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, iš esmės rėmėsi tik nukentėjusiojo P. Z. parodymais, o kitus įrodymus vertino kaip netiesiogiai patvirtinančius, arba tiksliau – nepaneigiančius nukentėjusiojo parodymų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad toks apylinkės teismo atliktas įrodymų vertinimas yra ydingas, selektyvus, padarytas neatsižvelgiant į surinktų įrodymų visumą, todėl ir teismo padarytos išvados šioje dalyje yra klaidingos.

23. Siekiant konstatuoti BK 286 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties buvimą iš esmės nepakanka nustatyti atliktus tam tikrus veiksmus pareigūno atžvilgiu, bet būtina įrodyti kryptingą smurto panaudojimą ar grasinimą tuoj pat jį panaudoti, siekiant pasipriešinti pareigūnams. Iš šioje byloje nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad R. S. policijos pareigūno P. Z. akivaizdoje paėmė į rankas virtuvinius peilius, tačiau tai nėra pakankama aplinkybė konstatuoti BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties buvimą, kadangi nėra nustatyta, kad nuteistoji sąmoningais ir apgalvotais veiksmais, keliančiais grėsmę tarnybos funkcijas atliekančiam pareigūnui, grasino tuoj pat panaudoti smurtą jo atžvilgiu, siekdama pasipriešinti ir tokiu būdu trukdyti jam atlikti tarnybines funkcijas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog įrodyta, kad R. S. veiksmai buvo tyčiniai bei tiek intensyvus ir agresyvūs, jog juos galima būtų vertinti kaip pasipriešinimą BK 286 straipsnio prasme, bei tiek pavojingi, kad už juos kiltų baudžiamoji atsakomybė.

24. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad in dubio pro reo (lot. abejojant – kaltinamojo viršus) taisyklė savo ruožtu reiškia, kad visos proceso metu nepašalintos abejonės ir neaiškumai dėl nusikaltimo padarymu įtariamo arba kaltinamo asmens kaltės ar kitų bylai reikšmingų aplinkybių turėtų būti vertinami nusikalstamos veikos padarymu įtariamo ar kaltinamo asmens naudai. Ši taisyklė yra vienas iš nekaltumo prezumpcijos principo turinio elementų. Kadangi asmens kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, privalo būti surinkta pakankamai to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, vadovaujamasi bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo, kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje P. Z. ir R. S. skirtingai aiškinant įvykio aplinkybes, esant nevisiškai nuosekliems nukentėjusiojo parodymams ir byloje nesant kitų objektyvių, patikimų ir neginčytinų R. S. tyčią galinčių patvirtinti įrodymų, nėra galimybės daryti vienareikšmiškos išvados, kad R. S. turėjo tyčią pasipriešinti viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

25. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, remiantis įrodymų visumos analize, nėra pagrindo konstatuoti įrodyta tai, jog apeliantė veikė tiesiogine kryptinga tyčia, siekdama akivaizdžiai grasinti panaudoti fizinį smurtą pareigūno P. Z. atžvilgiu. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. lapkričio 8 d. nuosprendis, kuriuo R. S. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje, naikinamas dalyje ir, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

26. Atsižvelgiant į tai, kad R. S. yra pagal BK 286 straipsnį išteisinama, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, nukentėjusiojo P. Z. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtas.

Dėl nuteistajai R. S. paskirtos bausmės

27. Apeliaciniame skunde nuteistoji R. S. taip pat prašo jai paskirtą baudą pakeisti į laisvės atėmimo bausmę ir, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymą atidėti 1 metų terminą, kadangi nuteistoji, būdama 40% neįgali, negali sumokėti jai paskirtos baudos per nustatytą terminą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, dėl ko R. S. paskyrė netinkamai individualizuotą bausmę.

28. Pirmosios instancijos teismas R. S. už BK 201 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą. Nuteistoji padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai, veikė tiesiogine tyčia, reali materialinė žala valstybei nebuvo padaryta, nenustatyta duomenų, galinčių patvirtinti, kad tokia jos veika buvo suplanuota iš anksto ar kad R. S. turėtų polinkį nusikalsti. Individualizuodamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistosios asmenybę charakterizuojančius duomenis, be kita ko, ir į aplinkybes, kurios nurodomos apeliaciniame skunde. Iš R. S. charakterizuojančių duomenų matyti, kad ji anksčiau neteista (2 t., b. l. 56–57), per paskutinius vienerius metus buvo administracine tvarka bausta vieną kartą, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra (2 t., b. l. 58), nedirba, dirbo iki 2015 m. gruodžio 31 d. (2 t., b. l. 59–60), šiuo metu gauna nedideles pajamas (2 t., b. l. 139), yra 40% neįgali (2 t., b. l. 142) – nurodyti duomenys yra įvertinti skundžiamame nuosprendyje ir, vadovaujantis tuo, pirmosios instancijos teismas nuteistajai R. S. paskyrė švelniausią BK 201 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintą baudos bausmę. Pažymėtina, kad BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte yra numatyta tai, jog už nesunkų nusikaltimą skiriama nuo 50 MGL (2 500 Eur) iki 2 000 MGL (100 000 Eur) dydžio bauda, taigi apylinkės teismas nuteistajai už BK 201 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą paskyrė minimalią baudą.

29. Nors įvertintina, kad BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostata įtvirtina, jog pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai, tačiau aptariamu atveju manytina, jog R. S. paskirta bausmė, nors ir yra švelniausia iš bausmių, numatytų BK 201 straipsnio 1 dalies sankcijoje, yra pernelyg sunkiai įvykdoma nuteistajai šiuo konkrečiu atveju. Teisėjų kolegija pažymi, kad R. S. prašymas iš esmės paduotas jos padėtį bloginančiais pagrindais, kadangi pati R. S. prašo jai paskirti pačią griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą – ir jos vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui. Kaip pirmiau, R. S. yra nedirbanti, neįgali, gauna nedideles pajamas, todėl ir esant galimybei nuosprendžio vykdymo metu pratęsti baudos sumokėjimo terminą ar pakeisti baudą vadovaujantis BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalies nuostatomis skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė yra pernelyg griežta nagrinėjamu atveju. Taip pat pabrėžtina, jog nuteistajam Č. S. paskirta bausmė nekeičiama šiuo nuosprendžiu, o atsižvelgus į tai, kad nuteistieji yra sutuoktiniai, veda bendrą ūkį, manytina, jog bendrai abiem nuteistiesiems paskirta 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda iš esmės sunkina jų padėtį, nepriklausomai nuo to, kad ši bausmė švelniausia iš numatytų BK 201 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, R. S. paskirtos bausmės pakeitimas į griežtesnę šiuo atveju atitiks protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principus, taip pat padės įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį.

30. Nors nuteistoji prašo paskirti jai laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėti, teisėjų kolegija sprendžia, kad pačios griežčiausios bausmės rūšies paskyrimas nagrinėjamu atveju neatitiktų nei R. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, nei nuteistosios asmenybę charakterizuojančių aplinkybių. Kaip jau buvo minėta, R. S. yra teisiama pirmą kartą, BK 201 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos mastas, t. y., stiprių naminių alkoholinių gėrimų platinimas nesiekia tokio pavojingumo, kad pagrįstų laisvės atėmimo bausmės skyrimą nuteistajai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju bausmės tikslus užtikrins ir laisvės apribojimo bausmės paskyrimas, bausmės terminą nustatant šiek tiek mažesnį negu vidurkis, t. y., vieneriems metams. Atsižvelgiant į nuteistąją apibūdinančias aplinkybes, spręstina, kad nėra pagrindo kartu su laisvės apribojimo bausme nuteistajai skirti intensyvią priežiūrą ar vietoj jos paskirti BK 48 straipsnio 4 dalyje numatytus įpareigojimus ar jų kompleksą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši bausmė atitiks BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį, taip pat yra paskirta remiantis įstatymu ir visapusiškai bei objektyviai ištyrus baudžiamosios bylos medžiagą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 ir 4 dalimis, 328 straipsnio 2 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo Č. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistosios R. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. lapkričio 8 d. nuosprendį dalyje dėl R. S. pripažinimo kalta bei nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

R. S. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, nukentėjusiojo P. Z. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

R. S. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 201 straipsnio 1 dalyje paskirtą 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą pakeisti į 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į R. S. paskirtos bausmės dydį įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. spalio 23 d. iki 2021 m. spalio 24 d. (viena para), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Arūnas BartkusIeva Gavelytė-KalytienėSonata Raupėnaitė-Lekarauskienė