Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB "S.", gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2005 m. gruodžio 12 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 181 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2006 m. lapkričio 3 d. Lietuvos apeliacinis teismas veiką perkvalifikavo į BK 181 straipsnio 2 dalį ir paskyrė 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

2) 2006 m. balandžio 5 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė;

3) 2017 m. gruodžio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, paskirta 75 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinai paskirta 50 MGL bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. A. nesunkiai sutrikdė sveikatą, o būtent: jis 2020 m. sausio 30 d. apie 20.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), prie buto durų Nr. (duomenys neskelbtini), įvykus žodiniam konfliktui su V. Z., pastarajam tyčia su kumščiu trenkė į veidą, nuo ko pastarasis nukrito ant grindų, po ko užlipęs ant V. Z., pastarajam pradėjo laužyti ranką ir su kumščiais sudavė tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į dešinės ir kairės pusės šonus, tuo nukentėjusiajam V. Z., pagal 2021 m. vasario 4 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), padarydamas galvos sumušimą, pasireiškusį dešinės akies vokų kraujosruva su akies obuolio sumušimu bei dešiniųjų VIII-X-o šonkaulių lūžius, kas kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

1 klausimas: Ar nukentėjusiajam konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje skirti objektų tyrimą nurodytomis aplinkybėmis ir laiku?

4 klausimas. Ar nukentėjusiajam konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius rankomis į įvairias jo kūno vietas?

5 klausimas. Ar konstatuoti kūno sužalojimai nukentėjusiajam galėjo būti padaryti įtariamajam sėdint ant nukentėjusiojo ir spaudžiant jį savo svoriu, jei taip tai kokie iš jų?

Iš 2021 m. balandžio 17 d. Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti 2021 m. sausio 30 d. BPC garso įrašai Nr. 2021_01_30_20-26-31_37065644342, 2021_01_30_20-34-41_37060842747, 2021_01_30_20-44-32_37068652116. Apžiūrimas pirmasis pateiktas garso įrašas Nr. 2021_01_30_20-26-31_37065644342 telefoninio pokalbio tarp pranešėjo (V. A) ir BPC Vilniaus skyriaus specialisto (S.): S.: 112 klausau. V. A.: Laba diena. S.: Sveiki. V. A.: Žiūrėkit pas mus (duomenys neskelbtini) iš tikrųjų vienas prisigėręs vyras puola ant kaimynų, dabar jis yra sutramdytas ir dabar aš jį laikau iš tikrųjų, norėčiau pagalbos. S.: Supratau, taip dabar sakykit. V. A.: (duomenys neskelbtini) prašau atvykit. S.: Durų kodas yra? V. A.: Taip yra, (duomenys neskelbtini). S.: Niekam greitosios nereikia? V. A.: Nereikia, dar kol kas, bet jeigu jis toliau čia taip duosis, nes yra mažamečių vaikų. S.: Supratau, mažamečių vaikų. Gerai informuoju aš tarnybas, jūsų pavardė, kas pranešė. V. A.: V. A.. S.: Gerai, informuoju tarnybas, laukit. Apžiūrimas pateiktas garso įrašas Nr. 2021_01_30_20-34-41_37060842747 telefoninio pokalbio tarp pranešėjos (L. A) ir BPC Vilniaus skyriaus specialisto (S.): S.: 112, klausau. L. A.: Laba diena, žiūrėkit, kvietėm policiją į (duomenys neskelbtini) ar gali greičiau atvažiuot, ba čia tas vyras jau žinokit prisigėręs, nebeįmanoma gyvent žinokit. S.: Supratau, jis ten dar sulaikytas vis dar? L. A.: Taip, laiko vyras mano. S.: Supratau pone, informuoti pareigūnai, važiuoja pas jus laukit. L. A.: Tai gerai laukiam, bet jau žinot neįmanoma, jau puola šitas girtuoklis. S.: Supratau, pone tikrai informacija perduota, važiuoja, laukit. L. A..: Gerai ačiū labai tada. Apžiūrimas pateiktas garso įrašas Nr. 2021_01_30_20-44-32_37068652116 telefoninio pokalbio tarp pranešėjos (P.) ir BPC Vilniaus skyriaus specialistės (S.): S.: 112. P.: Sveiki, noriu iškviesti policiją pas dėdę. S.: Koks miestas, rajonas? P.: (duomenys neskelbtini), ir ten šalia iš tiesų policijos yra postas ar kas, skambina kaimynė jinai bijo iškviesti, ten buvęs kalinys, sako sėdi dabar ant mano dėdės. Ten jį stūmė, ten jis sudaužytas. Sako aš net nežinau ar jis gyvas, negyvas. S.: Gerai, o kokia gatvė? P.: (duomenys neskelbtini) tik dabar galvoju (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). S.: (duomenys neskelbtini)... P.: Ar tai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). O jūs galit pagal adresą įmest? S.: Ne, negalim. O jisai registruotas tam bute? Palaukit minutę, kažką mes turim (duomenys neskelbtini). P.: Pasižiūrėkit, ar turit, nes ten sakė ant jo sėdi dabar, aš jai skambinau jinai sakė, aš turiu filmuotą medžiagą sako. Jis jam ir šonkaulius jau yra sulaužęs, tai aš nežinau, atvažiuokit nu. Man iš kito miesto galo, aš galėčiau, bet tai kas. Visų pirma aš nieko nepadėsiu. S.: Į (duomenys neskelbtini) policija jau vyksta. P.: A, jau vyksta policija, gerai. S.: Bet jau, bet butas kažkoks ne toks, ten (duomenys neskelbtini), čia (duomenys neskelbtini) jūs nurodėt. P.: (duomenys neskelbtini), čia yra visai kita laiptinė. (duomenys neskelbtini) tai čia (duomenys neskelbtini) aukštas. S.: Ne (duomenys neskelbtini). P.: Ai tai gal čia mano dėdė iš (duomenys neskelbtini), tai gal tas kalinys yra iš (duomenys neskelbtini), supratau. S.: Tai jau važiuoja policija aiškintis. P.: Ačiū labai (b. t. 1, b. l. 139-142).

Iš 2021 m. kovo 15 d. Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, buvo apžiūrėtos liudytojos N. M. pateiktos skaitmeninės nuotraukos: IMG_1868.jpg; IMG_1866.jpg; IMG_1865.jpg; IMG_1864.jpg; IMG_1863.jpg; IMG_1874.jpg; IMG_1873.jpg; IMG_1872.jpg; IMG_1871.jpg; IMG_1870.jpg ir IMG_1869.jpg. Minėtose nuotraukose yra užfiksuoti nukentėjusysis V. Z., toliau žymimas sutrumpintai V.Z. ir įtariamasis V. A., toliau žymimas sutrumpintai V.A. 1. Nuotrauka IMG_1868.jpg susiliejusi, tačiau joje matoma, kad bendro naudojimo koridoriuje V.Z. guli ant grindų, o ant V.A. užlipęs ant jo nugaros, yra jį prispaudęs ir abi jo rankos yra ant kairiojo V.Z. peties. 2. Nuotrauka IMG_1866.jpg susiliejusi, tačiau joje matoma, kad bendrajame koridoriuje nugara stovi moteris, o šiek tiek toliau neryškiai matomi ant grindų esantys V.A. ir V.Z. 3. Nuotrauka IMG_1865.jpg susiliejusi, bet neryškiai matoma bendrajame koridoriuje stovinti moteris. 4. Nuotrauka IMG_1864.jpg neryški, joje matomas bendrojo naudojimo koridorius ir už liemens susidėjusi rankas stovinti moteris, kiek toliau vaizdas yra susiliejęs, tačiau matomi ant grindų esantys V.A. ir V.Z. 5. Nuotrauka IMG_1863.jpg susiliejusi, bet joje matoma koridoriuje esanti moteris. 6. Nuotraukoje IMG_1874.jpg matoma bendrajame koridoriuje V.A. yra užsilipęs ant V.Z. nugaros, sėdi sukryžiavęs rankas ir yra prispaudęs V.Z. 7. Nuotraukoje IMG_1873.jpg kairiame šone yra matoma einanti moteris, o koridoriaus gale neryškiai matoma, kad V.A. yra užsilipęs ant V.Z. nugaros, sėdi sukryžiavęs rankas ir yra prispaudęs V.A. 8. Nuotrauka IMG_1872.jpg yra susiliejusi, neryškiai matoma, kad V.A. yra užsilipęs ant V.Z. nugaros ir abejomis rankomis laiko kairįjį V.Z. petį. 9. Nuotrauka IMG_1871.jpg yra susiliejusi, bet matoma, kad V.A. yra užsilipęs ant V.Z. nugaros ir abejomis rankomis laiko kairįjį V.Z. petį. 10. Nuotrauka IMG_1870.jpg yra susiliejusi ir neryški, tačiau joje matoma, kad V.A. yra užsilipęs ant V.Z. nugaros ir rankomis galimai smūgiuoja. 11. Nuotrauka yra susiliejusi, tačiau joje matoma, kad V.A. yra užsilipęs ant V.Z. nugaros, viena ranka prilaikydamas kairį petį, o kita – kairę ranką (b. t. 1, b. l. 72-73, 74-81).

Iš liudytojos A. B. teismui pateiktų vaizdo įrašų ir fotonuotraukų nustatyta, kad V. A. sėdi ant ant žemės gulinčio V. Z.. Vaizdo įraše Nr. 202647 matyti, kad V. A. stovi ir savo kojos pėda laiko prispaudęs ant žemės gulinčio V. Z. galvą (pėda iš dalies uždėta ant nukentėjusiojo veido), vėliau atsisėda ant gulinčio nukentėjusiojo. Vaizdo įraše plaktuko, dujų balionėlio neužfiksuota.

Iš nukentėjusiojo teismui pateikto garso įrašų nustatyta, kad jame yra girdimi galimai suduodamų smūgių garsai (pvz., įrašo „Balsas 029“ 51 – 52 sekundė, įrašo „Balsas 030“ 2 min. 10 sekundžių – 2 min. 30 sekundžių), įraše „Balsas 029“ girdėti, kad po į smūgių sudavimą panašių garsų nukentėjusysis sako „Užmuši nu“ (įrašo „Balsas 029“ 53 – 54 sekundė), garso įrašuose po galimai smūgių sudavimo garsų girdimos žmogaus dejonės, garso įrašuose taip pat užfiksuoti kaltinamojo, nukentėjusiojo, kitų asmenų, o vėliau – ir į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų pokalbiai.

Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės K. M. 2021 m. birželio 15 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtas dėl to, kad V. Z. 2021 m. sausio 30 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu keikėsi, grasino susidorojimu savo kaimynui V. A., buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad šiuos kaltinamojo parodymus, paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusysis V. Z. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai parodė, kad koridoriuje nukentėjusiajam sutikus kaltinamąjį ir su juo apsižodžiavus (teisme nukentėjusysis parodė, kad pasakė kaltinamajam, jog nuomininkai turi daugiau teisių nei gyventojai), kaltinamasis prilėkė prie nukentėjusiojo, pirmiausia trenkė jam vieną kartą kumščiu į akį, nukentėjusiajam nuo smūgio iš karto nugriuvus ant grindų, kaltinamasis pradėjo daužyti nukentėjusįjį iš šonų abejais kumščiais. Nukentėjusysis nurodė, kad po to kai nukrito, jau nebeatsikėlė, kaltinamasis sėdėjo ant jo ir užlaužęs ranką daužė nukentėjusiajam į šonkaulius, nors smūgių neskaičiavo, tačiau kaltinamasis tikrai sudavė jam ne mažiau 10 smūgių, nukentėjusiajam skaudėjo. Nukentėjusysis kategoriškai neigė, kad prieš įvykį grasino kaltinamajam plaktuku ar dujų balionėliu, taip pat neigė, kad buvo įėjęs ar bandė užeiti į kaltinamojo būstą, nurodė, kad kaltinamojo nestumdė ir kitaip fiziškai jo nelietė, suduoti jam nebandė, kaltinamajam negrasino. Nukentėjusiojo V. Z. parodymus patvirtina liudytojų M. M., A. B. parodymai, nukentėjusiojo V. Z. į bylą pateiktas garso įrašas, iš dalies liudytojos A. B. teismui pateiktas vaizdo įrašas ir jos pateiktos fotonuotraukos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos antrojo būrio vyriausiojo patrulio R. R. 2021 m. sausio 30 d. tarnybinis pranešimas (kurio turinio teisingumą R. R. patvirtino teisiamojo posėdžio metu), kuriame nurodyta, jog įvykio vietoje vizualiai buvo matoma, kad V. Z. yra sužalotas veidas bei jis skundėsi skausmais šonkaulių srityje, 2021 m. vasario 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, V. Z. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs dešinės akies vokų kraujosruva su akies obuolio sumušimu bei dešiniųjų VIII-X-o šonkaulių lūžiai, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, sužalojimai padaryti 4-7 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai užduotyje nurodytu laiku (2021 m. sausio 30 d.), specialisto K. Z. paaiškinimai.

Nors kaltinamasis teisme akcentavo liudytojų N. M. bei liudytojos A. B. artimus santykius su nukentėjusiuoju, teismo vertinimu, vien tai, kad nukentėjusysis su minėtomis liudytojomis gerai sutaria, yra draugiškuose santykiuose, savaime nepatvirtina jų suinteresuotumo bylos baigtimi ir siekio melagingai apkalbėti kaltinamąjį. Minėtų liudytojų, taip pat nukentėjusiojo V. Z. parodymai yra nuoseklūs, šių liudytojų parodymus iš dalies patvirtina ir byloje pateikti vaizdo įrašai, fotonuotraukos, garso įrašai, 2021 m. vasario 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), todėl netikėti N. M. bei A. B. parodymais teismas neturi jokio pagrindo.

Pažymėtina, kad teisme apklausta liudytoja R. S. nurodė, kad įvykio dieną išėjusi iš namų pamatė, kad V. Z. gulėjo ant žemės (paties paguldymo momento liudytoja nematė), o V. A. jį buvo apžergęs ir laikė rankomis, tačiau ant nukentėjusiojo nesėdėjo. Liudytoja pažymėjo, kad visą laiko koridoriuje nebuvo, bet, kad V. A. būtų sudavęs smūgius nukentėjusiajam nematė. Tačiau iš byloje surinktų duomenų matyti, kad ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) kitą dieną po įvykio, t. y. 2021 m. sausio 31 d., liudytoja apklausta R. S. įvykio aplinkybes nurodė visiškai kitaip, t. y. teigė, kad 2021 m. sausio 30 d. apie 20.00 val. kaimynas galvodamas, kad kaimyno V. Z. keliamas triukšmas gali trukdyti jų aukšto gyventojams ilsėtis, išėjo į koridorių ir liudytojos akivaizdoje žodžiais norėjo jį apraminti, tačiau V. Z., pamatęs jį, tapo dar agresyvesnis ir jos akivaizdoje bandė jį pastumti, tačiau jam to padaryti nepavyko, todėl jos kaimynas V. A., nenaudodamas fizinio smurto, ramiai paguldė V. Z. ant žemės ir laikydamas jį paskambino 112 pranešdamas apie įvykį (b. t. 1, b. l. 155-158). Be to, teisminio nagrinėjimo metu buvo paneigti liudytojos R. S. teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai dėl to, kad įvykio metu koridoriuje buvo ir V. A. žmonos mama A. G. (liudytoja A. G. apklausta teisiamojo posėdžio metu šią aplinkybę kategoriškai paneigė, nurodydama, kad įvykio dieną namie nebuvo, įvykio nematė). Pažymėtina, kad liudytoja R. S. galimai į koridorių išėjo vėliau nei liudytojos N. M. ir A. B., kurias liudytoja nurodė mačiusi įvykio vietoje, ir dėl to nematė visų įvykio aplinkybių, tačiau minėtas liudytojos R. S. parodymų nenuoseklumas bei prieštaravimai yra pagrindas abejoti jos parodymų patikimumu. Todėl, teismo vertinimu, liudytojos R. S. teisme duoti parodymai nepaneigia byloje surinktų, jau šiame nuosprendyje aptartų duomenų, patvirtinančių, kad V. A. kumščiu trenkė nukentėjusiajam į veidą, o nukentėjusiajam nukritus ant grindų, užlipo ant V. Z., pastarajam pradėjo laužyti ranką ir kumščiais sudavė smūgius į šonus, tuo padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje yra įrodyta.

Kaltinamasis teisme pateikė versiją, kad jis gynėsi nuo nukentėjusiojo V. Z.. Teismas pažymi, kad norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios minėtame straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančio ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams.

Kaip jau buvo minėta, nukentėjusysis V. Z. neigė, kad prieš įvykį grasino kaltinamajam plaktuku ar dujų balionėliu, taip pat neigė, kad buvo įėjęs ar bandė užeiti į kaltinamojo būstą, nurodė, kad kaltinamojo nestumdė ir kitaip fiziškai jo nelietė, suduoti jam nebandė, kaltinamajam negrasino. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusysis turėjo plaktuką, juo grasino, taip pat sakė, kad kaltinamąjį „nupurkš“, nors dujų balionėlio kaltinamasis nematė, buvo perėjęs kaltinamojo buto slenkstį, o kaltinamajam jį iš kambario išstūmus, užsimojo prieš kaltinamąjį, todėl kaltinamasis nukentėjusįjį sutramdė, o fizinio smurto nenaudojo. Kaltinamojo sutuoktinė liudytoja L. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusysis išsitraukė iš kišenės kažkokį tamsų balionėlį, kurį laikė dešinėje rankoje iškėlęs, o kadangi jis ten šokinėjo su balionėliu, liudytojos vyras jį rankomis išstūmė iš jų kambario tarpdurio, nuvertė ant grindų, užlaužė nukentėjusiajam ranką ir prispaudęs laikė. Liudytojos L. A. teigimu, tą dieną nukentėjusysis turėjo dar ir plaktuką, tačiau jo niekas nerado. Tuo tarpu liudytojos A. B., R. S., nurodė, kad nei tą vakarą, nei ankščiau pas nukentėjusįjį nėra mačiusios dujų balionėlio, nėra buvę, kad V. Z. juo būtų grasinęs papurkšti dujų. Apie jokių kitų sužaloti galinčių daiktų, tokių kaip plaktukas, buvimą pas nukentėjusįjį teisme apklausti liudytojai A. B., R. S., N. M. taip pat nenurodė. Svarbu ir tai, kad tiek V. A., tiek liudytoja L. A. aplinkybes apie tai, kad nukentėjusysis turėjo plaktuką, dujų balionėlį, grasino jais kaltinamajam, perėjo per kaltinamojo buto slenkstį, nurodė ne iš karto. A. A., L. A. skambinami į Bendrąjį pagalbos centrą, vėliau bendraudami su į įvykio vietą atvykusiais policijos pareigūnais nė neužsiminė apie tai, kad V. Z. būtų turėjęs plaktuką, dujų balionėlį ir juo grasinęs. Šios aplinkybės jie nenurodė ir 2021 m. sausio 31 d. (tai yra kitą dieną po įvykio) vykusioje apklausoje pagal jų pareiškimus pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, šiame ikiteisminiame tyrime vykusių apklausų metu, tiek V. A., tiek L. A. nenurodė, kad V. Z. būtų įėjęs ar bandęs įeiti į kaltinamojo butą bei nurodė, kad V. A. galvodamas, kad kaimyno V. Z. keliamas triukšmas gali trukdyti jų aukšto gyventojams ilsėtis, išėjo į koridorių, norėdamas jį apraminti, o V. Z., pamatęs jį, tapo dar agresyvesnis, bandė jį pastumti, tačiau jam to padaryti nepavyko, tuomet V. A., nenaudodamas fizinio smurto, ramiai paguldė V. Z. ant žemės ir laikydamas jį paskambino 112 pranešdamas apie įvykį (b. t. 1, b. l. 147-154). Pats V. A. 2021 m. sausio 31 d. protokole – pareiškime nurodė, kad neblaivus kaimynas V. Z., išėjęs iš savo kambario pradėjo prie jo kabinėtis, keikėsi necenzūriniais žodžiais, provokavo muštynes, bandė jį pastumti, todėl jis, kad išvengti muštynių, nenaudodamas fizinio smurto, paguldė pastarąjį ant žemės ir jį taip laikydamas iškvietė policiją (b. t. 1, b. l. 116-120). Taigi, analizuojant kaltinamojo, liudytojos L. A. parodymus, galima matyti, kad jų nurodomos aplinkybės buvo koreguojamos, derinamos prie pasirinktos kaltinamojo gynybinės pozicijos. Toks kaltinamojo, jo sutuoktinės L. A. parodymų nenuoseklumas kelia pagrįstas abejones dėl jų teisiamajame posėdyje nurodomų teiginių atitikimo tikrovei, be to sunkiai suprantama ir net nelogiška, kad V. A. (o taip pat ir jo sutuoktinė) dėl nepaaiškinamų priežasčių būtų nenurodę tokių svarbių aplinkybių, ypač ikiteisminiame tyrime, kuris, kaip ir minėta, buvo pradėtas jų pačių iniciatyva.

Teismas, įvertinęs nuoseklius nukentėjusiojo V. Z. parodymus, byloje pateiktų vaizdo ir garso įrašų turinį, liudytojų A. B., N. M. parodymus, kitus byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, jog jokio akivaizdaus, realaus ir pavojingo kėsinimosi iš V. Z. pusės kaltinamojo atžvilgiu nebuvo, todėl susiklosčiusioje situacijoje kaltinamajam teisė į būtinąjį gintį nekilo. Dėl V. Z. keliamo triukšmo kaltinamasis turėjo visas galimybes iškviesti policijos pareigūnus. Be to, net ir darant prielaidą, jog akivaizdžiai neblaivus nukentėjusysis bandė pastumti kaltinamąjį (kaip kaltinamasis nurodė 2021 m. sausio 31 d. protokole – pareiškime), kaltinamojo ypatingai agresyvi reakcija, smūgio į žmogaus sveikatai itin pavojingą kūno sritį – veidą, sudavimas, sėdėjimas ant ant žemės gulinčio nukentėjusiojo, smūgių jam į šonus sudavimas, negalėtų būti vertinama kaip atitinkanti nukentėjusiojo veiksmų pobūdį ir pavojingumą. Pažymėtina ir tai, kad kaip teisme nurodė kaltinamasis, jis suprato, kad nukentėjusiajam skauda, tačiau nepaleido jo, nes bijojo, jog bus apkaltintas dėl sumušimo. Iš šių kaltinamojo parodymų, byloje pateikto vaizdo, garso įrašo akivaizdu, kad kaltinamasis po smūgių nukentėjusiajam sudavimo, sėdėjo ant gulinčio nukentėjusiojo ne dėl to, kad nukentėjusysis jam ar kitiems asmenims būtų kėlęs pavojų, o tik todėl, kad norėjo pateisinti savo atliktus smurtinius veiksmus.

Teismas pažymi, kad kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodyta, kad nukentėjusiajam V. Z. buvo padarytas galvos sumušimas, pasireiškęs dešinės akies vokų kraujosruva su akies obuolio sumušimu bei dešiniųjų VII-X-o šonkaulių lūžiai. Iš byloje pateiktos 2021 m. vasario 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad joje yra nurodoma, jog V. Z. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs dešinės akies vokų kraujosruva su akies obuolio sumušimu bei dešiniųjų VIII-X-o šonkaulių lūžiai (b. t. 1, b. l. 26-28). Todėl kaltinime nurodyti nusikalstama veika nukentėjusiajam padaryti sužalojimai yra tikslintini, nurodant, kad V. A. nesunkiai sutrikdė sveikatą, o būtent: jis 2020 m. sausio 30 d. apie 20.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), prie buto durų Nr. (duomenys neskelbtini), įvykus žodiniam konfliktui su V. Z., pastarajam tyčia su kumščiu trenkė į veidą, nuo ko pastarasis nukrito ant grindų, po ko užlipęs ant V. Z., pastarajam pradėjo laužyti ranką ir su kumščiais sudavė tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į dešinės ir kairės pusės šonus, tuo nukentėjusiajam V. Z., pagal 2021 m. vasario 4 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), padarydamas galvos sumušimą, pasireiškusį dešinės akies vokų kraujosruva su akies obuolio sumušimu bei dešiniųjų VIII-X-o šonkaulių lūžius, kas kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis V. Z. civiliniu ieškiniu prašo priteisti jam padarytą 4000 eurų neturtinę žalą (b. t. 1, b. l. 97-99, 10). Nukentėjusysis nurodė, kad jis buvo sumuštas, jam buvo sulaužyti šonkauliai, dėl sužalojimų jautė skausmą, gydėsi ligoninėje sužalojimų padarinius jaučia iki šiol, be to patyrė nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, jautėsi pažemintas, atsirado baimė, kad V. A. vėl jo atžvilgiu pavartos fizinį smurtą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje laikoma, kad neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas) padariniais. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jos turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai ar šeiminiams santykiams. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis padarė nukentėjusiajam kūno sužalojimą, teismo medicinos specialisto įvertintą nesunkiu sveikatos sutrikdymu, todėl neabejotinai kaltinamojo veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiojo sveikatai. Byloje nustatyta, jog nuosprendyje aptariamo įvykio metu nukentėjusiajam buvo padarytas galvos sumušimas, pasireiškęs dešinės akies vokų kraujosruva su akies obuolio sumušimu bei dešiniųjų VIII-X-o šonkaulių lūžiai. Nukentėjusysis buvo laikinai nedarbingas nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. kovo 10 d. (b. t. 1, b. l. 41). Šie byloje surinkti duomenys neabejotinai leidžia spręsti, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Be to, kaltinamasis fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo kitų žmonių akivaizdoje, kas taip pat pažemino nukentėjusįjį. Pasekmės nukentėjusiojo fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jam kaltinamojo padaryta nusikalstama veika buvo padaryta neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Pagal besiformuojančią teismų praktiką, bylose, kurių aplinkybės panašios į nagrinėjamą atvejį, nagrinėjant bylas, kuriose asmenys nuteisti už nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiems asmenims nustatomas nuo 289 Eur iki 4 500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-15/2013, 2K-506/2013, Nr. 2K-405/2013, Nr. 2K-340/2013 , 2K-300/2014, 2K-68/2014, Nr. 2K-181/20142K-258-699/2015, 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017, Nr. 2K-15-648/2017 ir kt.). Teismas, įvertinęs nukentėjusiajam padarytą sužalojimą, jo dėl kaltinamojo pavartoto fizinio smurto patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, gydymosi laiką, sprendžia, kad nukentėjusiajam nustatytinas neturtinės žalos dydis yra mažintinas. Pažymėtina, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį teismas privalo atsižvelgti ne tik į sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius, tačiau ir į kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, siekdamas nepažeisti nukentėjusiojo teisių į adekvatų, proporcingą atsiradusiems padariniams neturtinės žalos atlyginimą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismų praktika, sprendžia, kad 2000 eurų suma geriausiai atspindi nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus ir yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos atsiradusioms pasekmėms (nukentėjusiojo skausmui, patirtiems nepatogumams, nesukėlusiems rimtesnių liekamųjų pasekmių).

Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė ieškinį dėl 537,59 eurų žalos priteisimo (b. t. 1, b. l. 38 – 39). Civilinis ieškovas nurodė, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų V. Z. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2021 m. vasario 3 d. iki 2021 m. kovo 10 d. buvo paskirta 537,59 Eur ligos išmoka. Teismas atsižvelgdamas į byloje surinkus įrodymus, patvirtinančius, kad V. Z. minėtą laikotarpį buvo nedarbingas dėl kaltinamojo V. A. jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, įvertinęs kartu su ieškiniu pateiktus žalos dydį pagrindžiančius rašytinius duomenis (b. t. 1, b. l. 41 – 46), sprendžia, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir iš kaltinamojo V. A. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priteistina 537,59 Eur turtinės žalos atlyginimo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnis).

Dėl bausmės skyrimo

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą gali būti baudžiama laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Teismas, skirdamas V. A. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad V. A. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstama veika yra baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas nepripažįsta aplinkybės, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes, teismo vertinimu, ši aplinkybė teisme vienareikšmiškai nebuvo įrodyta (kaltinamasis teigė alkoholinius gėrimus vartojęs jau po to, kai policijos pareigūnai leido jam pasišalinti iš įvykio vietos, teisme apklaustas liudytojas policijos pareigūnas R. R. nurodė, kad atvykę pareigūnai kaltinamojo visą laiką nestebėjo, todėl yra tikimybė, kad kaltinamasis galėjo vartoti alkoholinius gėrimus jau po to, kai į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai). Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – vedęs, turintis (duomenys neskelbtini) mažamečius vaikus (b. t. 2, b. l. 39), dirbantis (b. t. 2, b. l. 52), teistas (taip pat ir už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymą – žmogaus nužudymą (pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą)) (b. t. 2, b. l. 43 - 45). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis jau būdamas vieną kartą teistu už smurtinio nusikaltimo padarymą, vėl padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, sprendžia, jog kaltinamasis turi sunkumų kontroliuoti savo emocijas ir pyktį yra linkęs išreikšti fiziniu smurtu. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmė turi atitikti jai keliamus tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje. Vienas iš esminių bausmės tikslų – teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu, o antra – skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016). Teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta V. A. už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skiriant šio straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurio dydis nustatytinas artimas BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta šios bausmės vidurkiui. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 2 punktu, 3 punktu, V. A. skirtini įpareigojimai: 1) per bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2) per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio vykdymo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą; 3) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas V. A. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. vasario 1 d. 23.20 val. iki 2021 m. vasario 2 d. 15.01 val. (t. 2, b. l. 7-8, 9-12) (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Dėl kitų klausimų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – byloje esantys vokai su CD diskais, kuriuose yra vaizdo įrašai, fotonuotraukos, nukentėjusiojo pateiktas USB atmintukas – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Kaltinamajam paskira kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pradėjus bausmės vykdymą, panaikinta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam vienerių metų ir vieno mėnesio laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį: 1) bausmės vykdymo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2) per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio vykdymo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, 3) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Į bausmės laiką įskaityti laiką V. A. išbūtą laikinajame sulaikyme laiką nuo 2021 m. vasario 1 d. 23.20 val. iki 2021 m. vasario 2 d. 15.01 val. (vieną dieną).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Iš dalies patenkinti civilinio ieškovo nukentėjusiojo V. Z. civilinį ieškinį ir iš V. A. priteisti V. Z. 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Visiškai patenkinti civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį ir iš V. A. priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 537,59 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – CD laikmenas, USB atmintuką palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti V. A., kad jis privalo: 1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46¹ straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti V. A., kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.