Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria ieškovo patikslintas ieškinys, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo buvo paliktas nenagrinėtu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo priimtas ieškovo A. K. (toliau ir ieškovo) patikslintas ieškinys atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau ir atsakovei), kuriuo buvo prašoma: priteisti ieškovo naudai iš atsakovės 1 000 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą dėl neteisėto sulaikymo suėmime laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 20 d. iki 2010 m. rugpjūčio 5 d. Šiaulių tardymo izoliatoriuje bei 5 procentų metines procesines palūkanas.

2. Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau ir atsakovės atstovė) pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškinį kaip nepagrįstą.

3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau ir trečiasis asmuo) pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė: ieškinį atmesti; civilinę bylą dalyje, kuria neturtinės žalos atlyginimas grindžiamas 2009 m. gruodžio 2 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų sumušimu, ieškovo laikymu Šiaulių tardymo izoliatoriaus mažoje kameroje tarp rūkančiųjų, neužtikrinus tinkamo gydymo ir maitinimo, ir to tariamai sukeltomis neigiamomis pasekmėmis, nutraukti; į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, įtraukti Šiaulių tardymo izoliatorių; išreikalauti ir prijungti prie civilinės bylos baudžiamąją bylą Nr. 1- 8- 282/2011.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi ieškovo patikslintą ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo paliko nenagrinėtu.

5. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, jog ieškovas apie teismo posėdį informuotas tinkamai per atstovę advokatę I. A.. 2020 m. rugsėjo 7 d. ieškovo atstovė advokatė informavo teismą, kad į teismo posėdį ji neatvyks, nes 2020 m. balandžio 28 d. yra pasibaigęs atstovavimo santykių pagrindas. 2020 m. rugsėjo 8 d. advokatė I. A. dar kartą telefonu informavo teismą, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas ieškovui yra pasibaigęs, į posėdį ji neatvyks, į posėdį atvyks pats ieškovas.

6. Į paskirtą teismo posėdį neatvyko nei ieškovas, nei atsakovės atstovas. Teismas laukė atvykstant šalių ar jų atstovų 25 minutes.

7. Pažymėjo, kad Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 246 straipsnio 1 dalis nustato, jog kai neatvyksta į teismo posėdį ieškovas, kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, o atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. Asmuo, pageidaujantis atidėti bylos nagrinėjimą arba nagrinėti bylą jam nedalyvaujant privalo apie tai informuoti teismą. Nagrinėjamu atveju į teismo posėdį neatvyko ieškovas, o atsakovės atstovui neatvykus į posėdį ir neišreiškus nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo, vadovaujantis CPK 246 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieškovo ieškinį teismas paliko nenagrinėtu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Ieškovas A. K. (toliau ir apeliantas) pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį civilinėje byloje kaip neteisėtą.

9. Nurodo, kad atstovavimo pagalbos teikimas su advokate I. A. nebuvo pratęstas, nes ieškovas nespėjo grįžti iš užsienio. Ieškovas nurodo, kad dirba užsienyje, tačiau yra aktyvus ir atvyko į pirmą teismo posėdį, nors irgi dirbo užsienyje.

10. Paaiškina, kad paprašė advokatės, kad ji informuotų teismą, kad vėluos į teismo posėdį, nes pavėlavo autobusu atvažiuoti iš Šiaulių į Vilnių. Ieškovas atvyko į posėdį pavėlavęs 23 minutes, tačiau teismas paliko ieškinį nenagrinėtą.

11. Pažymi, kad visuomet elgėsi sąžiningai ir nepažeidė CPK 7 straipsnio 2 dalies ir 246 straipsnio.

12. Atsiliepimu atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos su pateiktu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.

13. Nurodo, kad ieškovas apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai per atstovę advokatę I. A.. Iš bylos medžiagos matyti, kad pats ieškovas informavo, jog asmeniškai atvyks į teismo posėdį, jokios informacijos ieškovas iki teismo posėdžio pradžios teismui apie neatvykimo priežastis nepateikė, taip pat nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybes, nurodytas atskirajame skunde.

14. Atsiliepimu trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Vilniaus apygardos prokuratūra prašo ieškovo atskirojo skundo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos nutartį nepakeistą.

15. Nurodo, kad ieškovo skundas turėtų būti atmestas, nes ieškovas nepateikė jokių argumentų ir atskiruoju skundu neįrodinėja CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimo. Ieškovas neginčija aplinkybių, kad jis neinformavo teismo, kad neatvyks į teismo posėdį; kad jam tinkamai buvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą; jis iki teismo posėdžio pradžios nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą.

16. Nurodo, kad nesutiktina su ieškovo teiginiu, jog į teismo posėdį ieškovas atvyko pavėlavęs 23 minutes, nes užfiksuota, kad 9 val. 45 min. 22 s. teismas grįžo į teismo posėdžių salę ir paskelbė nutartį palikti ieškinį nenagrinėtą, taip pat neužfiksuota, kad ieškovas būtų dalyvavęs šios nutarties paskelbime.

17. Atkreipia dėmesį, jog ieškovas veikia nesąžiningai ir nebendradarbiauja, 2020 m. rugsėjo 9 d. posėdis buvo paskirtas 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi, todėl ieškovas turėjo pakankamai daug laiko susiplanuoti ir pasirengti kelionei į teismo posėdį. Taip pat žinodamas apie neatvykimą į teismo posėdį paskirtu laiku, nepateikė teismui prašymo dėl posėdžio atidėjimo. Ieškovo pateiktos su ieškiniu aplinkybės buvo galutinai išnagrinėtos Lietuvos Respublikos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 25 d. Ieškovas pateikė nepagrįstą ieškinį, praleidęs ieškinio senaties terminus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

19. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis, kuria ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas.

20. Dėl ieškovo neatvykimo į teismo posėdį pagal CPK galimi dvejopi ieškovui neigiami procesiniai padariniai – teismo sprendimo už akių priėmimas arba ieškinio palikimas nenagrinėto. Į teismo posėdį neatvykus ieškovui, atsakovas pirmiausia turi teisę pasinaudoti teismo sprendimo už akių institutu. Kokie ieškovo neatvykimo teisiniai padariniai bus taikomi konkrečioje byloje, priklauso nuo atsakovo valios ir veiksmų – ar prašo priimti sprendimą už akių, ar atvyko į teismo posėdį, ar neatvykęs prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ar atidėti bylos nagrinėjimą dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2012). Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovai į bylos nagrinėjimą neatvyko, prašymų dėl sprendimo už akių priėmimo, ar bylos nagrinėjimo nedalyvaujant, ar bylos negarinėjimo atidėjimo nepateikė.

21. Pažymėtina, kad CPK 246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas palieka ieškinį nenagrinėtą, kai ieškovas, neprašęs nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, neatvyksta į teismo posėdį, kai jam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, taip pat iki teismo posėdžio pradžios nebuvo pateikęs prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, arba teismas nepripažįsta ieškovo nurodytų neatvykimo priežasčių svarbiomis, o atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių. CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytos ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindo taikymas tiesiogiai susijęs su ieškovo pareiga sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis bei nevilkinti proceso - rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, gavus tinkamą teismo pranešimą, atvykti į posėdį ir kt. Neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį – tai įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus.

22. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas neinformavo teismo apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje, nei viena iš šalių neprašė priimti sprendimo už akių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, ieškinį paliko nenagrinėtą.

23. Iš byloje užfiksuotų duomenų matyti, jog teismas ir nagrinėjime dalyvavę asmenys posėdžių salę paliko 9 val. 26 min. 47 s., todėl darytina išvada, jog priešingai nei jis teigia skunde, ieškovas pavėlavo daugiau nei 23 minutes. Apie neatvykimo į teismo posėdį priežastis, vėlavimo trukmę ar kitas priežastis, nulėmusias jo nedalyvavimą teismo posėdyje, įrodymų apeliantas taip pat nepateikė (CPK 178 straipsnis). CPK 238 straipsnis, reglamentuojantis teismo posėdžio pradžią, nurodo, kad paskirtu laiku posėdžio pirmininkas pradeda teismo posėdį. Taigi pavėlavimas, t. y. neatvykimas į teismą paskirtu laiku laikytinas analogišku visiškam neatvykimui į teismą. CPK 246 straipsnis neįtvirtina sąrašo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios galėtų būti pripažįstamos svarbiomis (nesvarbiomis), ir jų svarbos įvertinimo klausimą palieka teismo diskrecijai, tačiau nustato nebaigtinį sąrašą kriterijų, į kuriuos atsižvelgtina tokį vertinimą atliekant (bylos nagrinėjimo stadija, ieškovo ar jo atstovo ankstesnis procesinis elgesys ir kitos svarbios aplinkybės). Toks teisinis reguliavimas, kai įstatymų leidėjas nepateikia neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios būtų preziumuojamos kaip svarbios (arba nesvarbios), sąrašo, suponuoja išvadą, jog teismas dalyvaujančio byloje asmens nurodytų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbą vertina konkrečios bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgdamas į CPK 246 straipsnyje nurodytus kriterijus bei vadovaudamasis civilinio proceso principais taip, kad nebūtų pažeistos kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019). Todėl sprendžiama, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių svarbių neatvykimo į teismo posėdį priežasčių. Šalims neatvykus paskirtu laiku ir neprašius priimti sprendimo už akių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą.

24. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškinį palikus nenagrinėtą, ieškovas nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 straipsnio 2 dalis).

25. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtą, todėl keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, taigi apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

ieškovo A. K. (apelianto) atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.