- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-05-24
- Bylos Nr.
- II-134-927/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00028-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Pareiškėjas
- G. S.
- Kategorijos
nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi G. S., gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono savivaldybė, skundą dėl 2023 m. sausio 25 d. Institucijos nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 57-ANR_N-34-2023 (ROIK: 22184716540), (toliau – Skundžiamas nutarimas), panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. S. 2023 m. vasario 12 d. Institucijai pateikė skundą dėl Institucijos 2023 m. sausio 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 57-ANR_N-34-2023 (ROIK: 22184716540), kuriuo Pareiškėjas nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 72 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2022 m. rugpjūčio 30 d. 21.00 val. adresu: (duomenys neskelbtini) savo veiksmais (sudavus pirštu vaikams per galvą, spaudimu kaklo ir peties srityje) neabejotinai sukėlė vaikams neigiamas emocijas, tad jie prieštaravo vaikų interesams ir buvo pažeista vaikų teisė į sveikatą ir saugią aplinką. Skundžiamu nutarimu G. S. buvo paskirtas įspėjimas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2023 m. kovo 14 d. gautas Pareiškėjo skundas dėl Skundžiamo nutarimo panaikinimo. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. kovo 17 d. nutartimi nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti. Vilniaus regiono apylinkės teisme Vilniaus rajono rūmuose 2023 m. kovo 29 d. gautas patikslintinas Pareiškėjo skundas, kuris priimtas nagrinėti (b. l. 90).
ii. Pareiškėjo skundo argumentai ir prašymai
Skundu Pareiškėjas prašo panaikinti Skundžiamą nutarimą, kadangi nesutinka su jam pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį skirta nuobauda. Skunde Pareiškėjas išdėsto faktines aplinkybes, jog 2022 m. rugsėjo 16 d. Panevėžio AVPK ir PK buvo priimtas nutarimas Nr. M-1-01-55495-22 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 140 str. 3 d. G. S. atžvilgiu; 2022 spalio 7 d. Vilniaus apskrities VPK pradėta administracinio nusižengimo teisena G. S.; 2022 m. lapkričio 17 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK byloje ROIK: 22184716540 priimtas nutarimas nutraukti bylą; 2022 gruodžio 15 d. Vilniaus apskrities VPK gavus L. S. skundą grąžino administracinio nusižengimo bylą ROIK: 22184716540 motyvuojant, kad pareigūnai papildomai netikslino įvykio aplinkybių ir nerinko papildomų įrodymų, kurie patvirtintų ar paneigtų bent vieną aplinkybę turinčią reikšmės bylai; 2023 sausio 25 dieną priimtas Skundžiamas nutarimas. Pareiškėjas tvirtina, kad jam nebuvo duota teisė apsiginti, nes atvykus į apklausa, raštiškai nebuvo supažindintas su jokiais dokumentais, taip pat, jo teigimu, tyrėjas apklausos metu parodymų nepriėmė ir nefiksavo, o sprendė technines problemas, po apklausos atsisveikino ir pasakė, kad byla bus nutraukta. Teigia, kad pakartotinai kviestas į apklausą nebuvo. Pareiškėjas nurodo, jog tyrėjui elektroniniu paštu buvo persiųsti esminės reikšmės byloje turintys įrodymai (teismo psichologo vaiku apklausa), tačiau jie nebuvo prijungti prie bylos. Pareiškėjas pažymi, kad šiuo metu tarp G. S. ir L. S. vyksta teisminis procesas ir skundais dėl galimo smurto prieš vaikus L. S. jau ne pirmą kartą bando suklaidinti teismą tam, kad pateisintų savo elgesį. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad L. S. jau aštuntą kartą teikia prašymą ir/arba apeliaciją dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau palikta galioti dabartinė bendravimo su vaikais tvarka. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad L. S. nuo skyrybų su Pareiškėju bylos pradžios iniciavo apie 8 Pareiškėjui žinomus ikiteisminius ir panašaus pobūdžio tyrimus, kurie visi buvo nutraukti, nes aplinkybės nepasitvirtino. Skunde teigiama, kad įrašytas pokalbis su vaiku apie duotą jam „sprigtą“ yra L. S. surežisuotas įrašas. Taip pat nurodoma, kad 2021 metais 3 kartus L. S. kreipėsi dėl panašių atvejų, tačiau net ir tyrime buvo minima, kad vaikams užduodami tikslingi klausimai (su L. S. sufleravimais, ką vaikams reikia atsakyti), vaizdinė medžiaga „sufabrikuota“. Pareiškėjas teigia, kad užfiksuotas vienas atvejis, kai L. S. policijoje bandė panaudoti iškirptą vaizdo medžiagą, kuria bandė nuslėpti situacijos kaltininką ir suklaidinti. Pareiškėjas nurodo, kad L. S. pati yra teismui pateikusi duomenis apie savo sveikatos sutrikimus, pagal minėtų ligų aprašymą yra perdėta reakcija į aplinką ir nerimo sindromas. Pareiškėjo teigimu, Panevėžio psichiatrijos centras savo atsiliepime yra parašęs, kad vaikų mama perdėtai reaguoja į situaciją dėl galimo smurto. Pareiškėjas pažymi, kad vaikai lanko ugdymo įstaigą, bendrauja su kitais vaikais ir iki šiol jokių pakitimų nebuvo pastebėta, vaikai socialūs greitai užmezga ryšius su nepažįstamais vaikais. Pareiškėjo teigimu, vaikams nuolatos pasakojamos istorijos, kad neva juos muša tėtis, kad jų seneliai ir močiutės blogi, kad nereikia sveikintis su pussesere ir t.t, o atsižvelgiant į tai, jog vaikams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metai, abejotina ar jie aiškiai suvokia, kas vyksta ir ar nėra paveikti mamos. Pareiškėjas remdamasis teismų praktika nurodo, kad tokio amžiaus vaikai dar negeba reikšti savo pažiūrų ir vaikų nuomonė priklauso nuo artimiausių žmonių įtakos. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad vaikai gyvena su mama L. S., kuri nuolat kalba vaikams, kad tėtis juos muša. Skunde pažymima, kad Pareiškėjas nebuvo teistas arba teisiamas, dėl smurto ar kitų nusikaltimų. Pareiškėjas skunde paaiškina, kad atvejo metu vaikams buvo (duomenys neskelbtini) metai ir (duomenys neskelbtini) metai. Pareiškėjas skundą grindžia teismo psichologų išvadomis, kuriose nurodyta, kad vaikai net nesupranta sąvokos „muša“, taip pat galiausiai apklausiamas psichologo nurodo, kad tėtis jo nemuša. Pareiškėjas skunde atkreipia dėmesį į tai, jog minėtus faktus patvirtina 2022 m. gruodžio 15 d. tesimo medicinos psichologo išklausyta vaiko nuomonė, kurioje nurodyta, kad vaikas net nesupranta, kas yra smurtas ir net psichologei susidarė nuomonė, kad „mušimo“ sąvoka yra suformuota iš aplinkos. Pareiškėjas teigia, kad šiame dokumente nurodoma, jog vaikas negalėjo atsakyti ar jį muša mama. Pabrėžiama, kad apklausose, kuriose buvo apklausiami vaikai dalyvaujant mamai, jie Pareiškėjo nuomone, kalba tai, ką juos mokė mama, o apklausiami be mamos apie mušimą kalba visiškai kitaip. Todėl Pareiškėjas teigia, jog nėra aišku, į kokias aplinkybes buvo atsižvelgta nustatant, kad jis padarė administracinį nusižengimą, nes Pareiškėjo nuomone, vaikų liudijimas vaizdo įraše buvo įtakotas mamos ir patys vaikai būdami vos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų dėl įtakos arba žaidimo forma galėjo paliudyti bet ką. Pareiškėjas mano, jog toks vaikų liudijimas yra nepakankamas nubausti nekaltą žmogų (b. l. 90-138).
Teismo posėdžio metu Pareiškėjas parodė, kad skundą palaiko ir prašo nutarimą panaikinti bei administracinę teiseną nutraukti. Pareiškėjas dėstė analogiškus argumentus, kuriuos nurodė savo skunde bei paaiškino, kad jokiais veiksmais vaikų nemušė bei tai, jog ši situacija yra konflikto su buvusia sutuoktine pasekmė, o jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių aplinkybes, nurodytas Skundžiamame nutarime, nėra nustatyta. Pareiškėjas tvirtino, kad Skundžiamas nutarimas iš esmės yra grindžiamas vaikų mamos žodžiais, kuriais ji neva perpasakoja vaikų žodžius. Teigė, kad vaikų mama nuolat jiems kartoja, kad juos muša tėtis. Taip pat nurodė, jog dėl buvusios sutuoktinės iniciatyvos buvo pradėti septyni ikiteisminiai tyrimai, kurie visi buvo nutraukti (b. l. 145-150).
iii. Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai
Atsiliepime į Pareiškėjo skundą Institucija nurodo, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnas nustatė, 2022 m. rugsėjo 16 d. Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir PK buvo priimtas nutarimas Nr. M-l-01-55495-22 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį G. S. atžvilgiu, tačiau G. S. veika atitinka ANK 72 straipsnį, nes jo veiksmai (sudavus pirštu vaikams per galvą, spaudimas kaklo srityje ir peties) neabejotinai sukėlė vaikams neigiamas emocijas, tad jie prieštaravo vaikų interesams ir buvo pažeista vaikų teisė į sveikatą ir saugią aplinką. Institucija atsiliepime nurodo, jog išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą mano, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 57-ANR_N-34-2023 priimtas teisėtai ir pagrįstai. Institucijos nuomone, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, nustatė visas aplinkybės, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgęs į byloje esančių duomenų visumą, priėmė teisingą, pagrįstą ir teisėtą nutarimą. Atsiliepime į skundą nurodoma, jog G. S. veiksmai buvo vertinami atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos tarnybos Panevėžio skyriaus pateiktas Vaiko situacijos vertinimo anketas Nr. 7P-VSV-272 ir Nr. 7P-VSV-273, VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro pranešime pateiktas išvadas, psichologo pažymą-konsultaciją dėl poros (L. S. ir G. S.) tiesioginės terapijos. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes Institucija prašo palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato nutarimą nepakeistą bei bylą išnagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant (b. l. 143-144).
Motyvuojamoji dalis
iv. Teismo argumentai ir išaiškinimai
1. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
2. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Bylos duomenimis nustatyta, kad G. S. Institucijos 2023 m. sausio 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 57-ANR_N-34-2023 (ROIK: 22184716540) nubaustas pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį, paskirtas įspėjimas, už tai, kad jis 2022 m. rugpjūčio 30 d. 21.00 val. adresu: (duomenys neskelbtini) savo veiksmais (sudavus pirštu vaikams per galvą, spaudimu kaklo ir peties srityje) neabejotinai sukėlė vaikams neigiamas emocijas, tad jie prieštaravo vaikų interesams ir buvo pažeista vaikų teisė į sveikatą ir saugią aplinką.
ANK 72 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už vaiko teisių pažeidimus. ANK 72 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiką. Šio pažeidimo padarymas pakartotinai užtraukia atsakomybę pagal ANK 72 straipsnio 2 dalį. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, reglamentuojančius su vaiko teisių apsauga susijusius teisinius santykius.
Vaiko teisės yra įtvirtintos ir ginamos tiek tarptautiniuose teisės aktuose dalyvaujančių šalių sudarytuose susitarimuose, tiek ir vidaus teisės, atskirų teisės šakų norminiuose aktuose bei kitokio pobūdžio dokumentuose. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kurią ratifikavo visos ES valstybės narės, 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog konvencijos valstybės dalyvės, siekdamos apginti vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, šiurkštaus elgesio ar išnaudojimo, įskaitant seksualinį piktnaudžiavimą, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito jį globojančio asmens, imasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių. Konvencijoje pripažįstama visų vaikų teisė turėti geriausias teises gyvenimui pradėti, sveikai ir laimingai augti bei vystyti visą savo potencialą. 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, priimtoje Generalinės Asamblėjos 44/25 rezoliucija, pabrėžiama, kad vaiko teisės yra žmogaus teisės. Būtent todėl vaiko teisių apsauga ir skatinimas yra pagrindinis Europos Sąjungos (toliau – ES) darbo ES viduje ir užsienyje tikslas. Jis nustatytas ES pagrindinių teisių chartijoje. Šio tarptautinio teisės akto 24 straipsnio pirmoje dalyje nurodyta, kad vaikai turi teisę į jų gerovei užtikrinti būtiną apsaugą ir globą. Jie gali laisvai reikšti savo nuomonę. Sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, į jų nuomonę atsižvelgiama pagal jų amžių ir brandą (ES pagrindinių teisių chartija, 2012/C326/02) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-697/2021)
3. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas nesutinka su Institucijos priimtu nutarimu, nes jo teigimu, Skundžiamas nutarimas priimtas remiantis L. S. žodžiais, kuri neva perpasakojo vaikų: D. S. ir O. S. žodžius. Pareiškėjo nuomone, L. S. nuolat kreipiasi į institucijas dėl Pareiškėjo veiksmų, tačiau jie nepasitvirtina ir net septyni jos iniciatyva pradėti ikiteisminiai tyrimai jau buvo nutraukti. Pareiškėjas teigė, kad vaikams yra įteigta, kad tėtis juos muša, nors taip nėra. Pareiškėjo nuomone, Skundžiamas nutarimas buvo priimtas nevertinus naujų duomenų, o įvertinus tuos pačius jau byloje iki ankstesnio priimto nutarimo buvusius duomenis, tačiau dėl jam neaiškių priežasčių buvo priimtas priešingas nutarimas. Pareiškėjas tvirtino, jog ši situacija galimai susiklostė ir dėl L. S. sveikatos būklės, nes Pareiškėjo teigimu, jai nustatytos dvi diagnozės: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
4. Iš bylos duomenų ir iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato pateiktos tyrimo medžiagos matyti, kad 2022 m. spalio 7 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariate pradėta administracinio nusižengimo teisena G. S. atžvilgiu, gavus Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato 2022 m. rugsėjo 16 d. nutarimą Nr. M-1-01-55495-22 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. 2022 m. lapkričio 17 d. Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK administracinio nusižengimo byloje ROIK 22184716540 priimtas nutarimas Nr. 57-ANR_N-571-2022 nutraukti administracinio nusižengimo teiseną nenustačius G. S. veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 72 straipsnio 1 dalyje požymių. 2022 m. gruodžio 7 d. gautas L. S. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK nutarimą Nr. 57-ANR_N-571-2022 kaip nepagrįstą, pripažinti pareiškėją ir jos vaikus nukentėjusiais ir administracinio nusižengimo teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK 22184716540 tęsti. 2022 gruodžio 15 d. Vilniaus apskrities VPK Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimu administracinio nusižengimo byla ROIK 22184716540 grąžinta Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, po kurio priimtas Skundžiamas nutarimas ir G. S. paskirta nuobauda pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį.
5. Iš Institucijos atsiliepimo matyti, kad Skundžiamas nutarimas buvo priimtas remiantis Vaiko teisių apsaugos tarnybos Panevėžio skyriaus pateiktomis Vaiko situacijos vertinimo anketomis Nr. 7P-VSV-272 ir Nr. 7P-VSV-273, VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro pranešime pateiktomis išvadomis, psichologo pažyma-konsultacija dėl poros (L. S. ir G. S.) tiesioginės terapijos. Teismas pažymi, kad Institucijos pateiktoje administracinio nusižengimo bylos medžiagoje iš minėtų dokumentų yra tik psichologo pažyma dėl poros (L. S. ir G. S.) tiesioginės terapijos, kurioje pažymėta, kad vaikai naudojami neišsispręstam konfliktui spręsti. Kitų duomenų, kuriais remiantis, kaip nurodoma Institucijos atsiliepime, buvo priimtas Skundžiamas nutarimas, nėra pateikta, todėl teismui nėra aišku, kokiais konkrečiai duomenimis vadovavosi Institucija, priimdama Skundžiamą nutarimą.
6. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek prie Pareiškėjo skundo pateiktų priedų, tiek administracinio nusižengimo tyrimo medžiagoje yra pateiktos Teismo psichologo išvados apie išklausytą vaiko nuomonę. Pateiktos dvi 2023 m. sausio 6 d. teismo psichologo išvados: dėl O. S. ir dėl D. S.. Teismas daro išvadą, kad Institucija, priimdama Skundžiamą nutarimą, šių duomenų nevertino. Teismo psichologo pateiktoje išvadoje apie O. S. nurodoma, kad berniukas neišgyvena neigiamų emocijų tėčio (G. S.) atžvilgiu, jo pozicija neutrali. Taip pat nurodoma, kad vaikas negeba suprasti „mušimo“ sąvokos, psichologui susidarė nuomonė, kad „mušimo“ sąvoka jam yra suformuota iš aplinkos ir pats įvardinti kaip tėtis jį „muša“ negebėjo. Teismo psichologo išvadoje apie D. S. taip pat nurodyta, kad vaikas negeba savarankiškai suvokti „mušimo“ sąvokos, taip pat, jog ši sąvoka yra suformuota iš aplinkos bei neturi suformuotos neigiamos pozicijos tėčio (G. S.) atžvilgiu. Abiejose teismo psichologo pateiktose išvadose kartojasi aplinkybė, jog vaikai teigia, kad mama (L. S.) sako, jog tėtis juos „muša“. Teismo vertinimu, galimai ši situacija susiklostė ne dėl vaikų interesų pažeidimo, o dėl L. S. ir G. S. tarpusavio konflikto.
7. ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Taigi, institucija, gavusi suinteresuoto asmens pareiškimą, privalo įsitikinti, ar tokiame pareiškime nurodyto asmens veika turi administracinio nusižengimo požymių.
8. Šiuo atveju vertindamas šioje byloje surinktus ir teisme ištirtus duomenis pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas sprendžia, kad byloje nepakanka įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad Pareiškėjas tikrai padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 72 straipsnio 1 dalyje. Todėl skundžiamas nutarimas naikintinas administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
Tenkinti G. S. skundą.
Panaikinti 2023 m. sausio 25 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 57-ANR_N-34-2023 (ROIK: 22184716540) ir administracinio nusižengimo teiseną G. S. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimui įsiteisėjus, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatui grąžinti G. S. administracinio nusižengimo medžiagą Nr. ROIK: 22184716540.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.