Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos degalai“ ir partneriai atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria panaikintas kreditorių susirinkimo nutarimas ir nutrauktas bankroto bylos ne teismo tvarka vykdymas, civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos degalai“ ir partneriai kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo ir bankroto proceso ne teismo tvarka nutraukimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Pabradės betonas“, uždaroji akcinė bendrovė „Turtus Vertus“, uždaroji akcinė bendrovė „Sabelus“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdamas jo ribų.

Dėl esminių aplinkybių, kurios aktualios nagrinėjant atskirąjį skundą

13. Kauno AVMI 2023 m. kovo 7 d. priėmė užduoti atlikti UAB „Baltijos degalai“ ir partneriai mokestinį tyrimą. Mokestinio tyrimo tikslas: analizuoti ir susisteminti mokėtojo veiklos duomenis; išsiaiškinti iškilusius su mokesčio mokėtojo veikla ir jos rodikliais susijusius konkrečius klausimus, pastebėtus pokyčius ir tendencijas bei nustatyti jų priežastis. Nurodyta mokestinį tyrimą pradėti 2023 m. kovo 13 d. Tą pačią dieną priimtas ir pranešimas dėl informavimo apie numatomą atlikti mokestinį tyrimą, kuriame nurodoma, kad numatomas tikrinimo dalykas (temos): pelno mokestis; fizinių asmenų pajamų mokestis/gyventojų pajamų mokestis; Valstybinio socialinio draudimo įmokos už 2021 m. sausio 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d., siekiant nustatyti ir pašalinti trūkumus ir prieštaravimus šių mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje.

14. UAB „Baltijos degalai“ ir partneriai 2023 m. kovo 13 d. atsakyme prašė Kauno AVMI pradėtą mokestinį tyrimą atidėti vėliausiai iki 2023 m. balandžio 17 d., t. y. iki buhalterinės apskaitos nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. atstatymo. Kauno AVMI 2023 m. kovo 14 d. sutiko iki 2023 m. balandžio 17 d. atidėti mokestinio tyrimo pradžios terminą.

15. UAB „Baltijos degalai“ ir partneriai 2023 m. balandžio 13 d. prašyme dėl termino pratęsimo prašė Kauno AVMI pradėtą mokestinį tyrimą atidėti vėliausiai iki 2023 m. gegužės 10 d., t. y. iki buhalterinės apskaitos nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. atstatymo. Kauno AVMI sutiko iki 2023 m. gegužės 10 d. atidėti mokestinio tyrimo pradžios terminą.

16. UAB „Baltijos degalai“ ir partneriai 2023 m. gegužės 9 d. prašyme dėl termino pratęsimo prašė Kauno AVMI pradėtą mokestinį tyrimą atidėti vėliausiai iki 2023 m. gegužės 29 d., t. y. iki buhalterinės apskaitos nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. atstatymo. Kauno AVMI 2023 m. gegužės 9 d. nutarė nepratęsti prašomo termino.

17. Kauno AVMI nurodė, kad <...> mokestinio tyrimo metu mokėtojas 2023 m. gegužės 24 d. pateikė patikslintą (pirminė pateikta 2023 m. kovo 8 d.) metinę pelno mokesčio deklaraciją forma PLN204 už 2021 m., kurioje deklaravo mokesčio bazę – 1 250 000 Eur, apmokestinamąjį pelną – 708 889 Eur ir mokėtiną pelno mokestį – 106 333 Eur. Apskaičiuotos pelno mokesčio sumos į biudžetą nesumokėjo. Mokėtojo neprimoka 2023 m. birželio 8 d. kartu su paskaičiuotais delspinigiais – 116 903,61 Eur.

18. 2023 m. gegužės 15 d. įvyko UAB „Baltijos degalai“ ir partneriai kreditorių susirinkimas, kurio metu pirmuoju darbotvarkės klausimu nutarta UAB „Baltijos degalai“ ir partneriai bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka; antruoju darbotvarkės klausimu – UAB „Baltijos degalai“ ir partneriai bankroto administratore paskirti UAB Juniver; trečiuoju darbotvarkės klausimu – nustatyti UAB „Baltijos degalai“ ir partneriai 30 dienų laikotarpį nuo sprendimo vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka paskelbimo svetainėje www.avnt.lt dienos pateikti paskirtam nemokumo administratoriui savo reikalavimus bei jų pagrindimo dokumentus; ketvirtuoju darbotvarkės klausimu – nustatyti 10 dienų laikotarpį nuo šio nutarimo priėmimo dienos, per kurį UAB „Baltijos degalai“ ir partneriai vadovas privalo administratoriui perduoti bendrovės turtą ir visus dokumentus; penktuoju darbotvarkės klausimu – patvirtinti pirmojo UAB „Baltijos degalai“ ir partneriai kreditorių susirinkimo sušaukimo dienos 500 Eur (neįskaitant bazinio atlygio) bankroto administravimo išlaidų sumą, suteikiant administratoriui teisę laisvai disponuoti paskirtos sąmatos lėšomis. Protokole nurodytas ir kreditorių sąrašas: 1. UAB „Pabradės betono centras“; 2. UAB „Turtus vertus“; 3. UAB „Sabelus“.

19. VMI 2023 m. birželio 15 d. pateikė UAB „Baltijos degalai“ ir partneriai nemokumo administratorei 116 903,61 Eur finansinį reikalavimą (pelno mokestis 106 277,08 Eur ir 10 626,53 Eur delspinigiai). Nurodė, kad pelno mokesčio mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2022 m. birželio 16 d.

Dėl ne teismo tvarka vykdomo bankroto proceso nutraukimo

20. Pirmosios instancijos teismas nutraukė atsakovės BUAB „Baltijos degalai“ ir partneriai bankroto bylą ne teismo tvarka, nustatęs, kad atsakovės bankroto procesas ne teismo tvarka negalėjo būti pradėtas, nes atsakovei buvo pradėtas mokestinis tyrimas, be to, apie pradedamą atsakovės bankroto procesą ne teismo tvarka nebuvo informuota ir kreditorė VMI.

22. Juridinių asmenų bankroto procesas ne teismo tvarka yra alternatyva teisminiam bankroto procesui. Pagrindinis kriterijus, skiriantis teismo tvarka vykdomą bankrotą nuo ne teismo tvarka vykdomo bankroto proceso, yra tas, kad pastaruoju atveju nemokumo procesas vykdomas bendru įmonės ir jos kreditorių susitarimu, o visi klausimai sprendžiami kreditorių susirinkime (JANĮ 12 straipsnio 1 dalis).

23. Bankroto procesas ne teismo tvarka gali vykti tik esant konkrečioms įstatyme (JANĮ 11 straipsnio 1 dalyje) nustatytoms sąlygoms. Bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka, jeigu sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priėmimo dieną: 1) teismuose nėra iškelta bylų ar nevyksta išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka, kuriuose juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; 2) į juridinio asmens turtą nėra nukreiptas išieškojimas pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus; 3) nėra atliekamas mokestinis tyrimas ar mokestinis patikrinimas MAĮ nustatyta tvarka. Šios sąlygos yra imperatyvios ir jos turi būti aiškinamos siaurai. Teisės doktrinoje pažymima, kad pagrindinis JANĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų tikslas – užkirsti kelią piktnaudžiauti bankroto procesu, jų egzistavimas užtikrina, kad visi skolininko kreditoriai ginami vienodai, o jų nustatymas siejamas su valstybės pareiga kuo efektyviau ginti nemokios, t. y. nebegalinčios vykdyti ūkinės veiklos, įmonės kreditorių, taip pat ir jos darbuotojų, paties skolininko, valstybės institucijų interesus (Jokubauskas, R.; Kirkutis, M. ir Višinskis, V. (2020) Bankroto proceso ne teismo tvarka taikymo ir vykdymo problemos. Jurisprudencija, 27(1), p. 166–186).

24. Minėta, kad JANĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatytos bankroto proceso ne teismo tvarka sąlygos yra imperatyvios, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog jeigu jos nėra tenkinamos, tai nebūtinai užkerta kelią bankroto procesui ne teismo tvarka – JANĮ 11 straipsnio 2 dalyje suinteresuotiems asmenims (atitinkamai mokesčių administratoriui, ieškovams ir (ar) išieškotojams) suteikiama diskrecija duoti sutikimą vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka. Taigi įstatymų leidėjas leidžia suinteresuotiems asmenims patiems nuspręsti, ar įmonės bankrotas ne teismo tvarka nesuvaržys jų teisių ir teisėtų interesų labiau nei kitos nemokumo procedūros, ir skatina rinkos dalyvius dažniau naudotis šiuo institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-781/2022 16 punktas).

25. Bylos atveju aktuali trečioji JANĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta sąlyga – atliekamas mokestinis tyrimas ar mokestinis patikrinimas. Ši sąlyga skirta sklandžiam mokesčių administravimui užtikrinti ir garantuoti, kad bankroto procesas ne teismo tvarka būtų pradedamas tik kai mokesčių administratorius neatlieka minėtų mokesčių administravimo veiksmų.

26. Mokestinis tyrimas – mokesčių administratoriaus atliekama mokesčių mokėtojo veiklos stebėsena, apimanti pateiktų mokesčių deklaracijų, muitinės deklaracijų, dokumentų bei kitos apie mokesčių mokėtoją turimos informacijos analizę, mokesčių mokėtojų vizitavimą, jų veiklos kontrolę, siekiant nustatyti ir pašalinti trūkumus bei prieštaravimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje (MAĮ 2 straipsnio 24 dalis).

27. Taisyklių (VMI viršininko 2021 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. VA-50 redakcija) nuostatos numato, kad mokestinio tyrimo tikslas – nustatyti mokėtojo mokesčių deklaracijų ir/ar kitų dokumentų trūkumus ir/ar prieštaravimus, siekiant juos pašalinti, identifikuoti mokesčių įstatymų pažeidimų riziką ir užtikrinti mokesčių įstatymų bei kitų teisės aktų pažeidimų prevenciją (6 punktas). Mokesčių administratorius, atsižvelgdamas į mokestinio tyrimo tikslus ir uždavinius, pasirenka mokestinio tyrimo formą, t. y. atlikti stebėseną ar veiklos kontrolę (8 punktas). Mokėtojo veiklos stebėsena – tai mokesčių administratoriaus vykdoma veiklos vykdymo ir apie konkretų mokėtoją turimų ir/arba papildomai surinktų bei paties mokėtojo pateiktų duomenų analizė ir/arba dokumentų įvertinimas mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje (3.1 punktas). Mokėtojo veiklos kontrolė – tai mokėtojo ūkinės finansinės veiklos, kuria siekiama gauti ir (arba) uždirbti pajamų ar kitos ekonominės naudos, kontrolė, apimanti mokėtojų vizitavimą, siekiant nustatyti, kaip mokėtojas vykdo mokesčių įstatymų reikalavimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo srityje (3.2 punktas). Mokėtojo veiklos kontrolė pradedama, išrašius Užduotį atlikti mokestinį tyrimą (forma FR0688), kurios forma patvirtinta šias taisykles tvirtinančiu įsakymu (toliau – užduotis) (15 punktas). Mokesčių administratorius, išrašęs užduotį, turi informuoti mokėtoją apie numatomą atlikti jo veiklos kontrolę (toliau – mokestinis tyrimas) ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas iki jo pradžios, išskyrus atvejus, kai mokėtojo neprašoma pateikti papildomos informacijos, duomenų ir/ar dokumentų (16 punktas).

28. Esant nurodytam teisiniam reguliavimui sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ginčijamo kreditorių susirinkimo metu buvo atliekamas mokestinis tyrimas, todėl ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas pažeidus JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Esant atliekam mokestiniam tyrimui egzistavo JANĮ nustatyta kliūtis bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Ta aplinkybė, kad VMI 2023 m. birželio 15 d. pateikė prašymą patvirtinti jos finansinį reikalavimą, atsižvelgiant į VMI nurodytas aplinkybes, nesudaro pagrindo daryti išvados, jog VMI sutiko su bankroto procedūrų ne teismo tvarka vykdymu. VMI nesutikimą vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka patvirtinta jos veiksmai šioje byloje (skundo teikimas, kuriame prašoma nutraukti bankroto procesą ne teismo tvarka, prašymas palikti skundžiamą nutartį, kuria patenkinti jos reikalavimai, nepakeistą ir kt.). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal ginčijamo kreditorių susirinkimo trečiąjį nutarimą buvo nustatytas 30 dienų terminas pateikti paskirtam bankroto proceso administratoriui savo reikalavimus bei jų pagrindimo dokumentus, o, kaip paaiškinimo VMI, jį prašė tvirtinti jos finansinį reikalavimą siekdama nepraleisti minėto termino. Taigi skundžiamas bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimas vykdyti bendrovės bankroto procesą ne teismo tvarka prieštarauja JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytai sąlygai.

29. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad iš bylos duomenų nustatyta, jog UAB „Baltijos degalai“ ir partneriai nors ir žinodama apie prievolę VMI, atliekamą mokestinį tyrimą, neinformavo VMI apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, kuriame sprendžiamas klausimas dėl bankroto procedūrų vykdymo ne teismo tvarka, todėl pažeidė kreditorių susirinkimo ir informavimo tvarką. Atskirajame skunde teigiama, kad skundžiamo kreditorių susirinkimo dieną VMI nebuvo apeliantės kreditorė.

30. JANĮ 55 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.

31. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad <...> atsižvelgiant į pirmiau aptarto reguliavimo tikslus ir paskirtį, tuo atveju, kai ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas inicijuoti juridinio asmens bankroto procesą ne teismo tvarka, teisė skųsti tokį nutarimą dėl neatitikties JANĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms suteiktina ne tik JANĮ 55 straipsnio 2 dalyje išvardytiems asmenims (kreditoriams, nemokumo administratoriui), bet ir JANĮ 11 straipsnio 2 dalyje išvardytiems suinteresuotiems asmenims, turintiems teisę duoti sutikimą vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka, inter alia (be kita ko), mokesčių administratoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-781/2022 27 punktas).

32. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, aptariamu atveju aplinkybė, ar VMI ginčijamo kreditorių susirinkimo metu buvo atsakovės kreditorė, neturi teisinės reikšmės ginčo išsprendimo rezultatui: pirma, kaip išaiškinta pirmiau, ir mokesčių administratorius turi teisę skųsti kreditorių susirinkimo nutarimą dėl JANĮ 11 straipsnyje nustatytų sąlygų (ne)buvimo; antra, kaip nustatyta pirmiau, skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas neatitiko sąlygos, kad nėra atliekamas mokestinis tyrimas MAĮ nustatyta tvarka; trečia, nors ir nesant visų sąlygų vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka, bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka tik tuo atveju, jeigu mokesčių administratorius sutinka. Taigi atsakovė, vien jau žinodama apie VMI vykdomą mokestinį tyrimą, apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, kuriame bus sprendžiamas klausimas dėl bendrovės bankroto vykdymo ne teismo tvarka, turėjo informuoti ir mokesčių administratorių, tačiau to nepadarė.

33. Apie ketinimą vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka turi būti informuotas kiekvienas skolininko kreditorius, neatsižvelgiant į jo finansinio reikalavimo įmonei dydį. Sistemiškai aiškinant bendrąją kreditoriaus sąvoką prievolių teisėje ir JANĮ 11 straipsnio 3 dalį manytina, kad kreditoriais laikomi visi turtinį reikalavimą skolininkui turintys asmenys, nepaisant to, ar mokėjimo terminas yra pasibaigęs ar ne (Jokubauskas, R.; Kirkutis, M. ir Višinskis, V. (2020) Bankroto proceso ne teismo tvarka taikymo ir vykdymo problemos. Jurisprudencija, 27(1), p. 171). Lietuvos apeliacinio teismo suformuotoje praktikoje yra pasisakyta, kad nepripažinti kreditoriaus statuso ir jo teisės prašyti skolininkui iškelti bankroto bylą teismas turėtų tik tada, kai yra didelė tikimybė, jog atsakovas nėra skolingas ieškovui. Todėl teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai gali inicijuoti įmonei restruktūrizavimo arba bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1760-381/2017). Šie teismų praktikos išaiškinimai taip pat aktualūs sprendžiant klausimą, kokius asmenis atsakovė privalo informuoti siekdama bankroto ne teismo tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012).

34. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorių susirinkimas vyko 2023 m. gegužės 15 d., o atsakovė 2023 m. gegužės 24 d. pateikė patikslintą metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN204) už 2021 m. (pirminė deklaracija pateikta 2023 m. kovo 8 d.), kurioje deklaravo mokesčio bazę – 1 250 000 Eur, apmokestinamąjį pelną – 708 889 Eur ir mokėtiną pelno mokestį – 106 333 Eur, darytina išvada, kad pačiai atsakovei buvo žinoma apie mokestinę nepriemoką VMI, todėl ji turėjo informuoti ir VMI apie šaukiamą kreditorių susirinkimą iškelti bankroto bylą ne teismo tvarka. Tokios pareigos atsakovė neįvykdė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ir pareigos informuoti VMI apie šaukiamą kreditorių susirinkimą iškelti bankroto bylą ne teismo tvarka pažeidimą.

Dėl bylos procesinės baigties

35. Atsižvelgiant į nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ištyręs faktines bylos aplinkybes nustatė teisinį pagrindą (JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą sąlygą) panaikinti ginčijamą UAB „Baltijos degalai“ ir partneriai 2023 m. gegužės 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimą bei teisingai nutraukė bendrovės bankroto ne teismo tvarka procesą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti ginčijamą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.