Alytaus apylinkės teismo nutarimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), A. Š. gamybinės prekybinės įmonės savininkas ir vadovas, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Prienų rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 20 d. nutartimi pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimą iškėlė administracinio nusižengimo bylą A. Š. pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį, dėl to, jog jis, būdamas A. Š. gamybinės prekybinės įmonės (įmonės kodas 170659289), (duomenys neskelbtini), vadovu, laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d., organizuodamas ir vykdydamas A. Š. gamybinės prekybinės įmonės atsiskaitymus su kreditoriais, A. Š. gamybinei prekybinei įmonei atliekant atsikaitymus su kreditoriais ir neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nes VMI atlikus A. Š. gamybinės prekybinės įmonės operatyvų patikrinimą, kuris baigtas 2017 m. rugpjūčio 23 d., (surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-5616), nustatyta, kad įmonė atsiskaitymus atliko kitiems kreditoriams, nors pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą pirmiausia turėjo padengti mokestinę nepriemoką. Pagal operatyvaus patikrinimo metu pateiktus kasos dokumentus už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. nustatyta, kad lėšų likutis kasoje tikrinamojo laikotarpio pradžioje, t. y. 2016 m. rugpjūčio 1 d. buvo 1 546,87 Eur, per laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. gauta 30 855,18 Eur pajamų. Kasos išlaidos per tą patį laikotarpį - 30 345,89 Eur, ši visa suma išduota atskaitingiems asmenims. Pinigų likutis kasoje 2017 m. liepos 31 d. – 2 056,16 Eur. Per tikrinamą laikotarpį atskaitingas asmuo ir įmonės savininkas A. Š. iš kasos gavo 22 629,51 Eur, iš jų: 15 205,76 Eur panaudojo darbo užmokesčiui, 3 600,00 Eur sumokėjo nuomos mokestį, 802,58 Eur sumokėjo SODRAI, 440,00 Eur sumokėjo VMI prie FM ir 2581,17 Eur vykdė kitus atsiskaitymus - mokėjo už elektros energiją, už komunalinės paslaugos, mokėjo atliekų tvarkymo mokesčius, pirko žaliavas, medžiagas, nors 21 386,93 Eur kasos pajamų suma (22 629,51-802,58-440) turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, tačiau buvo panaudota kitiems atsikaitymams, iš kurių didžiausi įvykdyti mokėjimai, turint įsiskolinimą valstybės biudžetui yra:1) pagal 2016 m. rugpjūčio 4 d. kasos išlaidų orderį Nr. 38 A. Š. sumokėjo 516 Eur už prekes, kai skola valstybės biudžetui, kurios mokėjimas terminas suėjęs, buvo 28 901,40 Eur; 2) pagal 2016 m. rugpjūčio 10 d. kasos išlaidų orderį Nr. 40 A. Š. sumokėjo 314,76 Eur už prekes ir nuomos mokestį, kai skola valstybės biudžetui, kurios mokėjimas terminas suėjęs, buvo 27 969,28 Eur; 3) pagal 2016 m. rugsėjo 18 d. kasos išlaidų orderį Nr. 46 A. Š. sumokėjo 300 Eur nuomos mokesčio, kai skola valstybės biudžetui, kurios mokėjimas terminas suėjęs, buvo 26 697,15 Eur; 4) pagal 2016 m. spalio 27 d. kasos išlaidų orderį Nr. 55 A. Š. išmokėjo 1 406 Eur darbo užmokesčio, kai skola valstybės biudžetui, kurios mokėjimas terminas suėjęs, buvo 26 342,02 Eur; 5) pagal 2016 m. gruodžio 19 d. kasos išlaidų orderį Nr. 61 A. Š. išmokėjo 1 381 Eur darbo užmokesčio ir už prekes, kai skola valstybės biudžetui, kurios mokėjimas terminas suėjęs, buvo 27 849,08 Eur; 6) pagal 2017 m. sausio 16 d. kasos išlaidų orderį Nr. 01 A. Š. sumokėjo 366,39 Eur nuomos mokesčio ir už paslaugas, kai skola valstybės biudžetui, kurios mokėjimas terminas suėjęs, buvo 27 941,78 Eur; 7) pagal 2017 m. balandžio 21 d. kasos išlaidų orderį Nr. 08 A. Š. sumokėjo 1 447 Eur darbo užmokesčio, kai skola valstybės biudžetui, kurios mokėjimas terminas suėjęs, buvo 28 424,93 Eur; 8) pagal 2017 m. liepos 13 d. kasos išlaidų orderį Nr. 16 A. Š. sumokėjo 315 Eur nuomos mokesčio ir už paslaugas, kai skola valstybės biudžetui, kurios mokėjimas terminas suėjęs, buvo 24 166,25 Eur ir kt. Dėl tokių įmonės savininko veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta ir 2017 m. liepos 31 d. įmonės skola valstybės biudžetui buvo 19 735,67 Eur. Tokius veiksmus įmonės savininkas padarė pakartotinai, nes jam Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutarimu buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje, už pažeidimą paskirta nuobauda įvykdyta 2017 m. rugsėjo 5 d.

Pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas neatvyko į teismo posėdį, pareiškėjui tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, pateikė prašymą nagrinėti bylą VMI atstovui nedalyvaujant, kuriame nurodė, kad laikosi pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo pateiktos pozicijos, todėl byla nagrinėjama pareiškėjo atstovui nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 ir 2 dalys, 639 straipsnis).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Š. neatvyko į teismo posėdį, jam tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, todėl byla nagrinėjama pareiškėjui A. Š. nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 ir 2 dalys, 639 straipsnis).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Š. 2017 m. rugpjūčio 2 d. paaiškinime nurodė, jog įmonė mažino savo veiklą, atleido dalį darbuotojų, visas gautas pajamas įmonė paskirsto: išmoka atlyginimus, moka mokesčius „Sodrai“ ir VMI. Planuoja panaikinti susidariusią skolą, paėmęs paskolą kredito unijoje. Kreditorių ir debitorių, išskyrus „Sodra“ ir VMI, neturi.

Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo bei nuostolių atlyginimo priteisimo prašo už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą paskirti A. Š. ANK 120 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį – 4 350 Eur dydžio baudą; pripažinti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nukentėjusiuoju bei priteisti iš A. Š. 18 280,99 Eur dydžio nuostolių atlyginimą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Prašyme nurodė, kad įmonės savininkas, žinodamas apie įmonės finansinę padėtį, t. y. tai, kad įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2016-08-01 iki 2017-07-31, nustatyta, kad A. Š. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais įmonės savininkas pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu kasos išlaidų dalis - 21 386,93 Eur turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, o ne kitiems kreditoriams. Iš šių duomenų galima daryti išvadą, kad įmonė buvo pajėgi atsiskaityti su VMI ir padengti visą susidariusią mokestinę nepriemoką tikrintino laikotarpio pabaigai 2017 m. liepos 31 d., t. y. 19 735,67 Eur. Tačiau įmonei geranoriškai mokant įmokas, bei išieškant priverstine tvarka, žalos dydžiu turėtų būti pripažinta sumažėjusi mokestinė nepriemoka - 18 280,99 Eur. Tokia administracinio nusižengimo sudėtis atitinka visas būtinąsias sąlygas tam, kad VMI patirti nuostoliai būtų vertinami kaip negautos pajamos, t. y.: 1) pajamos (mokesčiai) buvo numatytos gauti iš anksto (mokesčiai buvo deklaruoti ir mokėtini nusižengimo padarymo momentu); 2) pajamas (mokesčius) pagrįstai tikėtasi gauti esant normaliai veiklai (mokesčiai turėjo būti mokami įstatymo numatytais terminais ir tvarka); 3) šių pajamų (mokesčių) negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (jei įmonės vadovas būtų laikęsis CK 6.930¹ straipsnyje numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos, VMI būtų gavusi sumas, kurios nagrinėjamu atveju buvo panaudotos atsiskaitymams su kitais įmonės kreditoriais). Nustačius, kad įmonės vadovas padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą, bus įrodytos visos aplinkybės, reikalingos tam, jog iš būtų priteisti dėl padaryto administracinio nusižengimo kilę nuostoliai. Minėtos sąlygos yra pagrindžiamos žemiau: 1) žala – 18 280,99 Eur mokestinė nepriemoka, kuri galėjo būti padengta, jei būtų buvę laikomasi CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo; 2) neteisėti veiksmai - ANK 120 straipsnyje numatyti veiksmai; 3) priežastinis ryšys - mokestinė nepriemoka būtų visiškai padengta, jei įmonės vadovas būtų laikęsis CK 6.930¹ straipsnyje numatytos kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eilės ir pirmiausia atsiskaičiusi su VMI prie FM, o ne kitais kreditoriais; 4) kaltė preziumuojama. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, teismui pripažinus, kad įmonės vadovas įvykdė ANK 120 straipsnyje numatytą nusižengimą, yra pagrindas konstatuoti, kad dėl šio nusižengimo VMI prie FM patyrė 18 280,99 Eur nuostolį. Atsižvelgiant į tai, kad ANK 120 straipsnyje numatytu pažeidimu VMI prie FM buvo padaryta 18 280,99 Eur dydžio žala, prašo VMI prie FM pripažinti nukentėjusiuoju.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už pakartotinį kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). ANK 120 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių septynių šimtų iki šešių tūkstančių eurų. Pažymėtina, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti.

Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Taigi iš minėtų įstatymų nuostatų matyti, kad bet kuriuo atveju kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau, negu kitų kreditorių reikalavimai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015).

Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, t.y. administracinėn traukiamo asmens A. Š. rašytinį paaiškinimą, VMI pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo bei nuostolių atlyginimo priteisimo (b. l. 2-7); mokesčių mokėtojo – fizinio asmens aktualius duomenis, iš kurių matyti, kad A. Š. gamybinės prekybinės įmonės vadovas ir savininkas yra A. Š. (b. l. 10); informaciją apie mokestines prievoles, kurių mokėjimo terminas suėjęs, 2017 m. liepos 31 d., iš kurios matyti, kad A. Š. gamybinė prekybinė įmonė 2017 m. liepos 31 d. skolinga VMI 19 735,67 Eur, kurių mokėjimo terminas suėjęs (b. 11); informaciją apie mokestines prievoles, kurių mokėjimo terminas suėjęs, 2017 m. spalio 17 d., iš kurios matyti, kad A. Š. gamybinė prekybinė įmonė 2017 m. spalio 17 d. skolinga VMI 18 280,99 Eur, kurių mokėjimo terminas suėjęs (b. 11); informaciją apie mokestines prievoles, kurių mokėjimo terminas suėjęs, 2017 m. liepos 13 d., 2017 m. balandžio 21 d., 22017 m. sausio 16 d., 2016 m. gruodžio 19 d., 2016 m. spalio 27 d., 2016 m. rugsėjo 18 d., 2016 m. rugpjūčio 10 d., 2016 m. rugpjūčio 4 d. (b.l. 13-20); VMI 2017 m. rugpjūčio 23 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (23.30-08)-FR1042-5616, iš kurios nustatyta, kad atsiskaitydama su kreditoriais, įmonė pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eilės tvarką, kada įmonė neturi pakankamai lėšų visoms turimoms skoloms sumokėti (b. l. 21-24); kasos ataskaitas ir kasos išlaidų orderius (b. l. 25-45), iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. atskaitingas asmuo ir įmonės savininkas A. Š. iš kasos gavo 22 629,51 Eur, iš jų: 15 205,76 Eur panaudojo darbo užmokesčiui, 3 600,00 Eur sumokėjo nuomos mokestį, 802,58 Eur sumokėjo SODRAI, 440,00 Eur sumokėjo VMI prie FM ir 2581,17 Eur vykdė kitus atsiskaitymus - mokėjo už elektros energiją, už komunalinės paslaugos, mokėjo atliekų tvarkymo mokesčius, pirko žaliavas, medžiagas, nors 21 386,93 Eur kasos pajamų suma (22 629,51-802,58-440) turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, tačiau buvo panaudota kitiems atsikaitymams; duomenis apie asmens baustumus (b.l. 65-75), iš kurių matyti, kad A. Š. Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutarimu buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje, už pažeidimą paskirta nuobauda įvykdyta 2017 m. rugsėjo 5 d.; kitą rašytinę bylos medžiagą, teismas pripažįsta, kad A. Š., būdamas A. Š. gamybinės prekybinės įmonės vadovu ir savininku, laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, pakartotinai nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, įmonė, turėdama galimybę padengti mokestinę nepriemoką visiškai ar bent iš dalies teikė pirmenybę atsiskaityti su kitais kreditoriais, tiekėjais, todėl pažeidė kreditoriaus – VMI interesus, t.y. šiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 2 dalyje, todėl yra baustinas.

Pažymėtina, kad dėl tokių įmonės savininko veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta ir 2017 m. liepos 31 d. įmonės skola valstybės biudžetui buvo 19 735,67 Eur. Konstatuotina, kad mokestinė nepriemoka palaipsniui mažėjo, tačiau neženkliai – prašymo surašymo dieną, t.y. 2017 m. spalio 17 d. mokestinė nepriemoka buvo 18 280,99 Eur, A. Š., atsiskaitinėdamas su kitais kreditoriais ne pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, pažeidė kreditoriaus VMI interesus. Pirmiau aptartos aplinkybės kartu suponuoja išvadą dėl A. Š. kaltės padarius šį teisės pažeidimą, t.y. tokie pažeidėjo veiksmai, kuomet jis, įmonei esant skolingai VMI, atsiskaitinėjo su kitais kreditoriaus, pažeisdamas įstatymo reglamentuojamą atsiskaitymo eiliškumą, buvo sąmoningi ir tyčiniai, suprantant savo atliekamų veiksmų neteisėtumą ir norint taip elgtis.

Byloje nėra ginčo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. A. Š. gamybinėje prekybinėje įmonėje finansinė padėtis buvo sudėtinga. Šią aplinkybę patvirtino ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Š., kuris rašytiniame paaiškinime VMI nurodė, kad įmonė mažino veiklą, atleido darbuotojus, liko dirbti du darbuotojai. Darytina išvada, kad A. Š., žinodamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytus imperatyvius reikalavimus, puikiai suprato, jog bendrovė negalės atsiskaityti su visais kreditoriais laiku, todėl akivaizdu, kad A. Š., kaip bendrovės vadovas, įmonės lėšomis turėjo disponuoti itin atsakingai, finansinių sunkumų laikotarpiu jis privalėjo vykdyti CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, bet to nedarė.

Pažymėtina, kad minėtos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos imperatyvios nuostatos privaloma laikytis visiems, nes nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti, priešingai CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais, kai vienu metu negalima patenkinti visų kreditorių reikalavimų (Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 13 d. nutartis Nr. ATP-428-360/2016, Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis Nr. ATP-491-485/2016).

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo priteisti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens žalą – A. Š. gamybinės prekybinės įmonės 18 280,99 Eur dydžio mokestinę nepriemoką, kuri būtų buvusi padengta, jei A. Š. būtų laikęsis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo ir pirmiausiai atsiskaitęs su VMI, o ne kitais kreditoriais. Tačiau, bylos duomenimis, minėta mokestinė nepriemoka yra išieškoma iš A. Š. gamybinės prekybinės įmonės, todėl, nesant duomenų, jog ši suma nebus išieškota, nėra pagrindo teigti, jog A. Š. neteisėtais veiksmais VMI buvo padaryta žala. Už mokestinės prievolės įvykdymo termino praleidimą VMI įstatymų nustatyta tvarka turi teisę prisiteisti netesybas. Be to, teismo nuomone, nenustatytas priežastinis ryšys tarp neteisėtų A. Š. veiksmų ir mokestinės nepriemokos susidarymo. Reikalaujama suma yra mokestinė nepriemoka, tuo tarpu A. Š. traukiamas administracinėn atsakomybėn už kreditorinių reikalavimų patenkinimo eiliškumo pažeidimą, o ne už vengimą ar atsisakymą sumokėti mokesčius. Mokestinė nepriemoka nėra administracinio nusižengimo pasekmė, ji išieškoma Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatyta tvarka. Esant nurodytoms aplinkybėms, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymas dėl pripažinimo nukentėjusiuoju ir nuostolių atlyginimo atmestinas. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnieji teismai (pvz. Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. eATP-209-256/2016).

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį - padarytas tyčinis administracinis nusižengimas, taip pat į pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į tai, kad pažeidėjas eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Esant nurodytoms aplinkybėms, manytina, kad nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, A. Š. paskyrus ANK 120 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą – baudą (ANK 32, 34 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 637 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

A. Š. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 2 dalyje, paskirti 3000,00 Eur (trijų tūkstančių eurų 00 ct) baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.