- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-16
- Bylos Nr.
- ATP-491-485/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-34-3-00141-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Remeika, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. K. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutarimo T. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ str. 1 d. už tai, kad jis, būdamas Uždarosios akcinės bendrovės „ (duomenys neskelbtini)“, registruotos (duomenys neskelbtini), vadovu, laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 14 d. iki 2015 m. spalio 30 d., organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekant atsiskaitymus su kreditoriais ir neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ str. 1 d. numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynaisiais pinigais iš įmonės kasos 2015 m. spalio 14 d. sumokėjo 243066,50 Eur skolą kreditoriui G. K. ir 2015 m. spalio 16 d. sumokėjo 1416,43 Eur skolą kreditoriams A. R. ir T. R., nors mokestinė nepriemoka tuo metu buvo 70528,09 Eur bei 2015 m. spalio 30 d. sumokėjo 136,00 Eur skolą kreditoriams L. K., M. M., A. S., R. J., J. K., nors mokestinė nepriemoka tuo metu buvo 72494,09 Eur ir tokiu būdu pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) interesus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ str. 1 d.
Prienų rajono apylinkės teismas T. K., pritaikius ATPK 30¹ str. nuostatas, paskyrė 1000 Eur baudą ir VMI prašymą dėl nuostolių atlyginimo atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde T. K. prašo panaikinti 2016 m. balandžio 11 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę įtvirtina CK 6.930¹ str. 1 d. Apeliantas turėjo ne tik pareigą, tačiau ir teisę vykdyti atsiskaitymus susijusius su darbo santykiais. To paties CK 6.930¹ str. 3 d. yra numatyta pirmiau nurodyto atsiskaitymo eiliškumo išimtis, t. y. atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai. Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliantas daro išvadą, jog jis iš dalies nepažeidė CK 6.930¹ str. 1 d. ir atitinkamai ATPK 50⁶ str. 1 d. numatytos sankcijos paskyrimas yra neteisėtas ir neproporcingas. Apelianto veiksmų kvalifikavimui yra būtina įvertinti jo, kaip bendrovės vadovo, veiksmų atitikimą CK 6.930¹ str. 3 d. įtvirtintoms normoms. Pasak apelianto, nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes nėra būtino elemento – kaltės. T. K. pirmosios instancijos teismui pateikė išsamius paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus, patvirtinančius, kad jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektyviojo elemento - kaltės. Nutarime pirmosios instancijos teismas dėl šio apelianto argumento nepasisakė ir pripažino jį kaltu dėl ATPK 50⁶ str. 1 d. pažeidimo. T. K. elgėsi sąžiningai, nepažeisdamas bendrovės bei jos darbuotojų interesų, turėdamas pagristą ir teisėtą lūkestį, jog įmonė nebankrutuos, be to negalėjo numatyti, kad Kauno apygardos teismas tikrai patenkins prašymą dėl įmonės bankroto. Kadangi bendrovės delsimas atsiskaityti su VMI fiksuotas nuo 2015 m. spalio mėnesio, akivaizdu, kad bendrovė, vykdydama prievoles kreditoriams, iki 2016 m. sausio 20 d. Kauno apygardos teismo sprendimo dėl bendrovės bankroto, nėra formaliai pažeidusi CK 6.930¹ str. 1 d. numatytos atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos. Apeliantas akcentuoja, kad tol, kol Kauno apygardos teismas sprendė bankroto klausimą, jis ėmėsi teisėtų ir būtinų priemonių bendrovės tolimesnės veiklos išsaugojimui, valdymo organizavimui, pinigines lėšas skyrė labiausiai socialiai pažeidžiamam kreditorių sluoksniui - darbuotojams. Praradus darbuotojus bendrovė nebūtų galėjusi užtikrinti elementarių savo poreikių tenkinimo, susijusio su turto apsauga, likusių įrengimų technine priežiūra, vykdoma gamyba ir t.t. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis ir nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu. Teismo sprendimas prieštaringas, kadangi jame nurodoma, jog apeliantas neprisipažino padaręs pažeidimą. Tačiau tame pačiame nutarime jau nurodoma, kad T. K. iš esmės pripažįsta jam inkriminuojamus veiksmus. Teismo nustatytos skirtingos faktinės aplinkybės dėl apelianto pozicijos, neleido tinkamai įvertinti T. K. atsakomybę ir paskirti teisingą nuobaudą. Apelianto nuomone, aplinkybės, kuriomis pirmosios instancijos teismas motyvavo ATPK 30¹ str. normos taikymą, realiai sudarė pagrindą konstatuoti apelianto kaltės nebuvimą, atitinkamai ir administracinio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės nebuvimą.
Vis tik, pripažinus, kad apeliantas yra baustinas už administracinio teisės pažeidimo padarymą, jo atžvilgiu turėtų būti skirta švelnesnė piniginė nuobauda. Atkreipia dėmesį į tai, kad T. K. yra jauno amžiaus, pažeidimo padarymo metu neturėjo nei gyvenimiškos, nei praktinės, nei teisinės patirties vykdant sudėtingus bendrovės finansinius įsipareigojimus, veikė kritinėje situacijoje, kai bendrovė nebegavo pakankamai lėšų, buvo spaudžiamas kreditorių ir pan.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 302¹¹ str. yra numatyta, jog apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs apeliacinio skundo ir skundžiamo nutarimo motyvus bei susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, sprendžia, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje dėl įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimo nustatyta administracinė atsakomybė įmonių ir įstaigų administracijos vadovams ar administratoriams už vieną iš šioje dalyje numatytų alternatyvių veikų: 1) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; 2) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą; 3) kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Objektyvieji aptariamo administracinio teisės pažeidimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal ATPK 50⁶ str. 1 d. argumentuodamas tuo, jog nėra šio administracinio teisės pažeidimo sudėties būtinų požymių (kaltės), be to nebuvo įvertintas jo veiksmų atitikimas CK 6.930¹ str. 3 d. nurodytai išimčiai. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl T. K., kaip bendrovės vadovo, netinkamo elgesio konkrečių, visiems privalomų teisės normų, nurodytų CK 6.930¹ str.1 d., nesilaikymo ir iš to kylančios administracinės atsakomybės pagal ATPK 50⁶ str. 1 d., šiuo atveju dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo.
Susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo medžiaga aukštesnės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad byloje esantys dokumentai: VMI pareiškimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), įmokų balansai, mokesčio mokėtojo – juridinio asmens aktualūs duomenys, kasos knygos ir kasos išlaidų orderių kopijos, avanso apyskaitų kopijos, sąskaitos išrašai, VMI atstovo parodymai bei kiti byloje esantys dokumentai neabejotinai patvirtina T. K. kaltę, padarius ATPK 50⁶ str. 1 d. numatytą pažeidimą, t. y. šių įrodymų visuma neginčijamai įrodo, kad apeliantas nesilaikė CK 6.930¹ str. 1 d. numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmiau atsiskaitydamas su kitais kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ str. prasme yra žemiau nei VMI, o ne su VMI ir tuo pažeidė kreditoriaus – VMI teises. Apeliantas T. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi tapo nuo 2015 m. spalio 3 d. VMI nustatyti pažeidimai padaryti laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 14 d. iki 2015 m. spalio 30 d. Be to, ir iš paties T. K., nors ir jam nesutinkant su kaltinimu, paaiškinimų matyti, jog žinojo ir suvokė, kad pradėjus jam vadovauti įmonės padėtis buvo kebli. Anot apelianto, tuo metu buvo sprendžiamos visos versijos kaip laiku atsiskaityti su tiekėjais, darbuotojais, apmokėti susidariusias skolas ir išvengti įmonės bankroto. Apeliantas neneigia, jog buvo atsiskaityta su kitais bendrovės darbuotojais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ str. prasme buvo žemesnėse eilėse už VMI, o iš bylos medžiagos matyti, jog tuo laikotarpiu, kai šie atsiskaitymai vyko, apelianto vadovaujama bendrovė buvo skolinga VMI. Taigi atsižvelgiant į tai, kad byloje yra vertinamas ne vienas įrodymas atskirai, o jų visuma, darytina išvada, kuri priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, tapati apylinkės teismo padarytai išvadai, t. y. kad iš esmės apeliantas pripažįsta atlikęs jam inkriminuotus veiksmus (objektyviuosius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius), nors apelianto nuomone, jis už tokius veiksmus neturėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, nes gelbėjo bendrovę nuo susidariusios sudėtingos finansinės situacijos ir nėra jo kaltės. Pažymėtina, kad CK 6.930¹ str. įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.
Šalies argumentai
T. K. nurodyti skundo argumentai, kuriais grindžiamas pažeidimo sudėties subjektyvaus požymio - kaltės - nebuvimo faktas, nėra pagrįstas. Tiek apylinkės teismas nagrinėdamas bylą teisme, tiek apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, kitokios nuomonės nepriėjo. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog apelianto kaltė įrodyta byloje išnagrinėtais ir aptartais rašytiniais įrodymais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas T. K. yra tinkamas subjektas, kuris laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 14 d. iki 2015 m. spalio 30 d., turėdamas įsiskolinimų VMI, tuo pačiu metu atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ str. prasme buvo žemesnėse eilėse nei VMI. Pirmiau aptartos aplinkybės kartu leidžia spręsti ir dėl apelianto kaltės padarius šį teisės pažeidimą, t. y. kad tokie pažeidėjo veiksmai, kuomet jis būdamas skolingas VMI atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, pažeisdamas įstatymo reglamentuojamą atsiskaitymo eiliškumą, buvo sąmoningi ir tyčiniai, apeliantas puikiai suprato savo atliekamų veiksmų neteisėtumą ir norėjo taip elgtis.
Dėl apelianto skunde nurodyto argumento, jog teismo sprendimas yra prieštaringas, nes jame nurodoma, kad apeliantas neprisipažino padaręs pažeidimą, o kitoje nutarimo vietoje – iš esmės pripažįsta jam inkriminuojamus veiksmus, teismo nuomone, T. K. juos savaip interpretuoja. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas sprendime teisingai nurodė, jog T. K. neprisipažino padaręs pažeidimo, tačiau skundžiamo nutarimo motyvuojamojoje dalyje, nurodant teisės pažeidimo kvalifikavimą ir padarytų išvadų pagrindimą faktinėmis aplinkybėmis, akivaizdu, jog iš visų nustatytų ir įvertintų faktinių aplinkybių, matyti jog T. K. neginčijo ir patvirtino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis buvo sudėtinga ir negalėjo atsiskaityti su visais kreditoriais. Pažeidėjas pripažino, kad buvo atsiskaityta su darbuotojais, siekiant gelbėti įmonę nuo bankroto. Tą teismas ir nurodė nutarime, o paskui šias aplinkybes vertino ir padarė pagrįstas teisines išvadas. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Bylos nagrinėjimo teisme dalyvių pozicija dėl savito aplinkybių vertinimo teismui nėra privaloma ir savaime negali būti absoliučiu pagrindu dėl apeliacinio skundo tenkinimo.
Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą. T. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 50⁶ str. 1 d., pritaikius ATPK 30¹ str. nuostatas, jis nubaustas 1000 eurų bauda. Administracinė nuobauda paskirta laikantis bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių, įvertinus pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidėjas nebaustas administracine tvarka, neteistas, todėl paskirta administracinė nuobauda yra proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui ir ja bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai. Šių aplinkybių pagrindu dar labiau mažinti paskirtą administracinę nuobaudą nėra pagrindo, be to ir pats apeliantas kitokių ir išskirtinai reikšmingų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė, todėl ir prašymas mažinti paskirtą baudą nėra tenkinamas.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde nurodo, jog apylinkės teismo nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu buvo pritaikytos ATPK 30¹ str. nuostatos, yra traktuotinos kaip jo kaltės nebuvimas. Su tokia T. K. pozicija, teismas nesutinka, kadangi kaltė yra įrodyta ir dar kartą įvertinta apeliacine tvarka, o mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo arba administracinės nuobaudos neskyrimo motyvai, nesudaro pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltumu.
Atsižvelgus į pirmiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad Prienų rajono apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, pripažindamas T. K. kaltu padarius ATPK 50⁶ str. 1 d. numatytą pažeidimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo apylinkės teismo nutarimą panaikinti ar pakeisti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o teismo nutarimas kaip teisėtas ir pagrįstas paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 302¹³ straipsniu, teismas
nutaria:
Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą ir T. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.