Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. J. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojančio ir faktiškai gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl (duomenys neskelbtini) G. K. 2023 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini) (toliau – ir Institucija) (duomenys neskelbtini) G. K. 2023 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) A. J. B. buvo pripažintas kaltu padaręs tris administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, 96¹ straipsnio 1 dalyje, 362¹ straipsnio 1 dalyje, o būtent dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 26 d., 08.00 val. iki 2023 m. rugsėjo 6 d., 10.25 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, neužtikrino ir nekontroliavo, kad bendrovės veikloje būtų laikomasi imperatyvių Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, - nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nuo 2023 m. rugsėjo 5 d. iki 2023 m. rugsėjo 6 d. nelegaliai įdarbino ir leido dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naujai (duomenys neskelbtini) piliečiui A. S. atlikti (duomenys neskelbtini) darbines funkcijas įmonės naudai. Taip pat jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neužtikrino ir nekontroliavo, kad bendrovėje būtų laikomasi imperatyvių Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 22¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Užimtumo įstatymo 56¹ straipsnio 2 dalies nuostatų, - neužtikrino, kad darbuotojas A. S. statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), atlikdamas statybos darbus nuo 2023 m. rugsėjo 5 d. turėtų jam suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą. Taip pat jis, būdamas statybos objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statytoju – užsakovu, pažeidė Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalies nuostatas, kadangi neužtikrino ir nekontroliavo, kad objekte dirbęs A. S. dirbtų tik turėdamas SD ID kodą, ar kai kodas negali būti suformuotas, - kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus arba identifikavimo priemonę ir jį (ją) pateiktų Institucijos pareigūnams atliekamo patikrinimo metu. Dėl minėtų administracinių nusižengimų A. J. B. atitinkamai buvo paskirtos 1 500 Eur, 500 Eur ir 500 Eur baudos, kurias subendrinus ANK 38 straipsnio nustatyta tvarka, buvo paskirta galutinė subendrinta 1 500 Eur dydžio bauda (b. l. 5-10).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. J. B. paaiškino, kad jis su A. S. ir I. S. pasirašė trumpalaikę darbo sutartį. Paskui rugsėjo 6 d. atvažiavo darbo inspekcija. Rugsėjo 6 d. darbai vyko (duomenys neskelbtini). Ten individualus namas, jam priklausantis nuosavybės teise. Darbus jis vykdė kaip fizinis asmuo. Buvo dar vienas asmuo, sakė, kad turi individualią veiklą. Pasirodo, kad neturi. I. S. turėjo. D. K. buvo įdarbintas jo įmonėje. A. S. pagal individualią veiklą dirbo, taip sakė. Parašyta, kad pinigus jis (A. J. B.) mokėjo, tačiau jis niekada nėra A. S. davęs pinigų. A. S. per pažįstamus pažinojo. (duomenys neskelbtini) jis niekada neturėjo objekto. Nei kaip fizinis, nei kaip juridinis asmuo. Jis su A. S. susipažino prieš kelias dienas, susiorganizavo darbą. Jis (A. J. B.) įsipareigojimų turi, namą su kreditu stato. Tenka mokėti apie 1 300 Eur per mėnesį. Pajamos 2 300 Eur, dar alimentus moka už vaikus 450 Eur per mėnesį. Iki patikrinimo 2-3 dienas jis pažinojo A. S.. Sutartį (duomenys neskelbtini) pasirašė. 2-3 dienas prieš patikrinimą susitarė ir pasirašė sutartį. Pasirašė (duomenys neskelbtini), adreso neatsimena, mašinoje susitiko. Jis (A. J. B.) atvažiavo pas jį. Sutartis pasirašyta lietuvių kalba. Jie Lietuvoje yra, todėl jo manymu lietuvių kalba ir turėtų pasirašyti sutartį. Sutartis jam (A. S.) buvo išversta žodžiu, jis pats jam išvertė. Jie dviese buvo pasirašant sutartį. Paskui su I. S. buvo pasirašyta. Jis važiavo pas I. S.. Viskas vyko iki rugsėjo 6 d. patikrinimo. Jiems (A. S. ir I. S.) buvo įteikti sutarties egzemplioriai. Jis nežino, kodėl neminėjo apie sutartį. Darbai buvo užbaigti adresu (duomenys neskelbtini). Ne šie asmenys, kurie yra nurodyti sutartyje, užbaigė darbus. Per dvi dienas praktiškai jokio darbo nepadarė. Jis turėjo užsakyti betoną, neatvežė. Vietoje 200 Eur, tvora jam kainavo 1 000 Eur. Susistabdė darbai. A. S. tik vieną dieną dirbo. Kai sekančią dieną atvažiavo patikrinimui, jis (A. J. B.) sustabdė darbus. Dirbo dvi valandas. Pirmo susitikimo metu jis A. S. davė 20 Eur. Nebuvo išrašyta jokia sąskaita. Dvi valandas kažką tai darė. Jis D. K. moka atlyginimą. Jis seniau dirbo. (duomenys neskelbtini) įsidarbino vėliau. Buhalterijoje yra darbų žurnalas. A. S. buvo nurodyta kokius darbus reikės atlikti, jis buvo kaip (duomenys neskelbtini) darbuotojas. Darbams vadovavo jis – A. J. B.. Jis nurodo darbus ir palieka žmones dirbti. Jis rugsėjo 6 d. iš ryto buvo objekte, nekalbėjo ką atlikti konkrečiai. A. S. buvo D. K. pagalbinis. Jis (A. J. B.) neaptarė dėl žalos, nedidelis darbas buvo. Langų nebuvo, tvora irgi negali nukristi. Kiti asmenys raštu nebuvo instruktuoti dėl darbų saugos, bet žodžiu buvo. Jis prieš darbą pasako bendrai visiems trims darbuotojams. Po liudytojo A. S. apklausos, A. J. B. nurodė, kad liudytojas iš dalies yra teisus, kadangi iki patikrinimo jis pas jį (A. J. B.) dirbo be sutarties. Sakė, kad negali dabar sudaryti sutarties, o per posėdį sakė atvirkščiai. Jis jaučiasi kaltas, todėl prašo baudą sumažinti arba ją panaikinti. Jis turi pasiėmęs didelį kreditą, taip pat turi (duomenys neskelbtini) vaikus, moka alimentus (b. l. 59-61, 63- 65).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. S. parodė, kad dėl įsidarbinimo vis prašė, kad jam būtų duota darbo sutartis. Jam vis žadėjo, sakė po atostogų, o grįžęs po atostogų jis (A. S.) vis dar neturėjo darbo sutarties ir antrą dieną pradėjus dirbti po atostogų, pasirodė iš Darbo inspekcijos specialistai. Jis dirbo pas A., neprisimena įmonės pavadinimo. Dirbo (duomenys neskelbtini). Nuo praėjusių metų vasaros pradžios ar vidurio jis pradėjo dirbti pas A.. Birželio 26 d. įsidarbinimo data yra teisinga. Jis kai pradėjo dirbti, dirbo be darbo sutarties. Jam vis žadėjo, per kitus darbininkus perduodavo, kad bus ta sutartis. Sakė, kad po atostogų, bet grįžęs po atostogų, jis taip ir dirbo be darbo sutarties. Kai pradėjo dirbti, iki atostogų jam buvo mokamas atlyginimas. Per visą tą laiką gavo apie 2 000 Eur. Daugiausiai dirbo (duomenys neskelbtini). Atostogų jis išėjo arba rugpjūčio, arba rugsėjo pradžioje. Tvirtina, kad iki rugpjūčio vidurio dirbo objekte kažkur (duomenys neskelbtini). Grįžęs po atostogų, jis ėjo į susitikimo vietą ir jį pasitikdavo ir veždavo žmonės. Po atostogų (duomenys neskelbtini) jis jau nedirbo. Kai atvyko Darbo inspekcija, jis vis dar dirbo pas A. J. B. ir tuo metu jis neturėjo dar sudarytos darbo sutarties. Darbo sutartį sudarė po Darbo inspekcijos atvykimo. Jis buvo pasidaręs dokumentą, kad dirba sau. Per darbo laikotarpį jam buvo išaiškinę saugumo, darbo reikalavimus. Tai paaiškino kiti darbuotojai. Apie darbo užmokestį jis kalbėjo su vienu iš darbuotojų, kuris betarpiškai susisiekdavo su A. J. B.. Atlyginimo dydis priklausė nuo išdirbto darbo, išdirbto darbo apimties. Kokia turėjo būti apimtis, jam nesakė ir įkainių neminėjo. Pačioje pradžioje, kai jis atėjo tartis dėl darbo, buvo paminėtas toks atlyginimo dydis – 8 Eur už valandą, o po to darbo apmokėjimo taisyklės pasikeitė. Nurodymus duodavo vienas iš bendradarbių. Bendradarbis irgi dirbo A.. Vienoje vietoje jie dirbo. Patikrinimo dieną kolega nebuvo darbo vietoje. Su A. jis (A. J. B.) bendravo tada, kai jis atvykdavo į objektą, tačiau šiaip bendraudavo per jo darbuotoją, nes pats A. J. B. būdavo užsiėmęs. Jis (A. J. B.) kolegos prašydavo sužinoti, kada bus darbo sutartis ir jam vis žadėdavo, kad bus. A. atvykdavo į objektus, matė kaip jie dirba. Jis nežino ar A. J. B. atvykdavo taip pat į kitus objektus, nes jis (A. S.) beveik visą laiką tame pačiame objekte dirbo ir po atostogų dar kitame objekte. Individualios veiklos dokumentą jis išsiėmė po inspekcijos patikrinimo. Išsiėmė tam, kad ir toliau galėtų pilnai, teisėtai dirbti. Jam patarė, kad reikia tokį dokumentą išsiimti, kad galėtų toliau dirbti. Kurį laiką jis nedirbo, po to vėl pradėjo dirbti. Su šiuo dokumentu po inspekcijos patikrinimo pas A. B. jis jau nebedirbo. A. pilnai atsiskaitė už darbą. Tiksliai neprisimena, bet jeigu ir buvo papildomos išmokos, tai nedidelės. Tai tiesa, kad A. sumokėjo 100 Eur likutį. Jam buvo paskirta susitikimo vieta (duomenys neskelbtini), kai A. davė pasirašyti sutartį. Neprisimena kur buvo ta vieta. A. paaiškino kas tai per sutartis, kad čia laikina darbo sutartis. Ji buvo parašyta lietuvių kalba, bet jam išvertė. Egzempliorių jis gavo. Trečio asmens nebuvo, kas pasirašė tą sutartį. Tokio asmens (kalba apie I. S.) jam esant, nebuvo (b. l. 63-65).

A. S. 2023 m. rugsėjo 6 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad jis 2023 m. birželio 26 d. buvo atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš pažįstamų sužinojo apie laisvą vietą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendravo su direktoriumi dėl įsidarbinimo. Su direktoriumi vardu A. susitarė dėl darbo užmokesčio – 8 Eur valanda. Jis pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. birželio 26 d. Dirba, naudodamiesi įrankiais, kurios bendrovė nuomojasi. Darbo sutartis dar nebuvo pasirašyta, buvo sutarta pasirašyti po atostogų – 2023 m. rugsėjo 4 d. Dirbdamas šioje bendrovėje, jis iki 2023 m. rugpjūčio 19 d. dirbo objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), kur vykdė statybos darbus – (duomenys neskelbtini). Per visą laikotarpį už atliktą darbą buvo išmokėta 2 028 Eur suma grynais iš A.. Rugsėjo 3 d. jis grįžo į Lietuvą, paskambino direktoriui dėl darbo pradžios, o šis sakė, kad paskambintų bendrovės darbuotojui D., kuris paims jį į darbą ir pasakys ką daryti. Nuo vakar (2023 m. rugsėjo 5 d.) jis pradėjo dirbti adresu (duomenys neskelbtini). Šiame objekte jis dirba (duomenys neskelbtini) darbus. Individualios veiklos jis nevykdo. (duomenys neskelbtini) esančiame objekte jis dirbo (duomenys neskelbtini) kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. Pasak direktoriaus, darbo sutartis turėjo būti pasirašyta artimiausiomis dienomis po atostogų. Priežasčių, dėl kurių darbo sutartis nebuvo pasirašyta anksčiau, jis nežino. Skaidriai dirbančiojo kodo jis neturi, todėl kad šiuo metu bendrovė jo nesuteikė. Išmokant pinigus nebuvo pasirašyti jokie dokumentai. Su darbu susijusius nurodymus jis gaudavo iš aukštesnes pareigas užimančių bendrovės darbuotojų. Su direktoriumi aptartas darbas buvo atliekamas nuo pirmadienio iki šeštadienio, išskyrus švenčių dienas. Konkrečių valandų nebuvo. Valandos priklausė nuo oro (b. l. 17-18).

D. C. 2023 m. rugsėjo 6 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad jis bendrovėje dirba maždaug nuo (duomenys neskelbtini). Šiame objekte ((duomenys neskelbtini)) jis dirba dvi savaites. Šiandien (2023 m. rugsėjo 6 d.) jis dirbo su kolegomis I. S. ir A.. Jis objekte dirba antrą dieną (duomenys neskelbtini), o I. atlieka darbus. Į objektą jie atvažiavo visi kartu. A. jis anksčiau nebuvo matęs, direktorius jį davė kaip (duomenys neskelbtini). Jis skaidriai dirbančiojo kodo neturi (b. l. 19-20).

A. S. 2023 m. rugsėjo 28 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) jis pasirašė pats po atliktos patikros, ją pateikė direktorius A.. Sutartis buvo lietuviška, jam vertė pažodžiui. Kol buvo rengiama darbo sutartis, jam pateikė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Direktorius patarė vykdyti darbinę veiklą pagal šią sutartį. Taip pat jis patarė, kad dėl tolimesnės darbinės veiklos vykdymo, pasiimtų dokumentą apie savo veiklą. Jis pats nutarė iš karto ieškoti kito darbo. Darbe sumokėjo 100 Eur pinigų likučius. Pats po patikros pasiėmė dokumentą apie savo veiklą. Iki patikros dirbo (duomenys neskelbtini), tikslios vietos jis nepamena, objektas buvo prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 21).

A. J. B. 2023 m. lapkričio 9 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad objektas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra jo asmeninė nuosavybė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tame objekte vykdo statybos darbus. Dėl skaidriai dirbančio asmens kodo objekte atsakingas yra jis. Šiame objekte bendrovė dirba nuo praeitų metų pabaigos. (duomenys neskelbtini) objektų jis neturėjo, veiklos ten nevykdė. Su A. S. jis sukontaktavo šių metų pavasario pabaigoje, per pažįstamus. Darbiniai santykiai sieja nuo šių metų rugsėjo 6 d. Iki patikrinimo jis jam nėra nieko mokėjęs. Darbų atlikimo sutartį jie pasirašė (duomenys neskelbtini), trišaliu pagrindu. Po patikrinimo A. S. jis sumokėjo 20 Eur (b. l. 22).

(duomenys neskelbtini) sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. J. B. ir rangovai I. S. bei A. S., veikiantys pagal individualią veiklą, sudarė sutartį, kurios objektas bendrastatybinių darbų paslaugų teikimas. Užmokestis už atliktas bendrastatybinių darbų paslaugas po 60 Eur dienai kiekvienam rangovui. Sutartis pasirašyta visų sutarties šalių – A. J. B., I. S., A. S. (b. l. 26).

I. S. 2023 m. rugsėjo 6 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad jis šiuo metu dirba pagal individualią veiklą. Jis nori pereiti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, padavė dokumentus jau dėl perėjimo. Draugas D. C. paprašė padėti jam su darbu. Jis padeda anksčiau nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Šiandien jis atlieka (duomenys neskelbtini) darbus. 2023 m. rugsėjo 6 d. jis atvažiavo apie 9 val. ryto. Jie su D. C. ir A., kurį jis matė pirmą kartą, atvyko su savo mašina. Jis dirba su instrumentais, kuriuos duoda šeimininkas A.. Skaidraus kodo neturi. Su bendrove, šeimininku darbo sutarties nesudarė, padeda draugui, už darbą jam nemokės. Tiesiog padeda draugui (b. l. 54).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Dėl A. J. B. inkriminuotų administracinių nusižengimų

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį administracinę teisinę atsakomybę darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia nelegalus darbas.

ANK 95 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius bei darbo įstatymus, kurie buvo pažeisti. Nelegalaus darbo sąvoka apibrėžiama Užimtumo įstatyme.

Nelegaliu darbu pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Sodra teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo kaip administracinio nusižengimo sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams, t. y. tiek darbuotojui, tiek darbdaviui, rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, todėl darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).

Nagrinėjamos bylos kontekste svarbus ir DK 32 straipsnis, kuriame reglamentuojama darbo sutarties sąvoka. Darbo sutartis – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Atliekant darbo funkciją, kylanti komercinė, finansinė ar gamybinė grėsmė tenka darbdaviui. Darbo sutarties sudarymą reglamentuojanti DK 42 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis).

DK 42 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Sodra teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

Pagal ANK 96¹ straipsnio 1 dalį taikoma administracinė atsakomybė tam, kas pažeidė Užimtumo įstatyme nustatytų skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo reikalavimus. Aptariama norma yra blanketinė, todėl siekiant nustatyti kokių reikalavimų asmuo nesilaikė, būtina vadovautis kitais teisės aktais.

Pagal ANK 362¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas padarė Statybos įstatyme nustatytų statybvietėje esančių asmenų identifikavimo reikalavimų pažeidimą. Analogiškai pirmiau aptartai normai, ši norma taip pat yra blanketinė, todėl siekiant nustatyti kokių reikalavimų asmuo nesilaikė, būtina vadovautis kitais teisės aktais.

Užimtumo įstatymo 56(1) straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skaidriai dirbančiu asmeniu laikomas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą turintis fizinis asmuo, atliekantis darbą pagal darbo sutartį arba vykdantis savarankišką veiklą, kuriam (kuriai) atlikti (vykdyti) pagal specialiuosius įstatymus privaloma turėti galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, o tais atvejais, kai tokiam asmeniui skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuotas, privaloma turėti skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis, nurodytus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymas) 15¹ straipsnio 8 dalyje, pagrindžiančius dokumentus (toliau – skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiantys dokumentai). Šio straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, kad darbdavys užtikrina, kad jo darbuotojai galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, kurį pagal specialiuosius įstatymus jiems privalu turėti, arba tais atvejais, kai jiems skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuotas, skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus turėtų darbo vietoje ir (ar) atlikdami darbus ir pateiktų jį šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytoms institucijoms jų atliekamo patikrinimo metu, darbdavio užsakovams, kuriems atlieka darbdavio pavestus darbus ar teikia paslaugas, taip pat specialiuosiuose įstatymuose nurodytoms kontrolės institucijoms jų atliekamo patikrinimo metu ir (ar) specialiuosiuose įstatymuose nurodytiems asmenims.

Statybos įstatymo 22¹ straipsnis reglamentuoja statybvietėje esančių asmenų identifikavimą. Statybvietėje statybos darbus atliekantys asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnio 1 dalyje (apdraustas asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį Lietuvos Respublikos teritorijoje, arba ne Lietuvos Respublikos teritorijoje pagal darbo sutartis, sudarytas su Lietuvos Respublikoje registruotais draudėjais, taip pat asmuo, atlygintinai einantis pareigas, į kurias asmenį skiria ar deleguoja jo darbdavys kaip savo atstovą ir už tai moka atlygį, asmuo, susijęs su draudėju darbo santykiais arba jų esmė atitinkančiais santykiais; mažosios bendrijos vadovas, kuris pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tos mažosios bendrijos narys; savarankiškai dirbantis asmuo (ūkininkas ir jų partneris, individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai, ūkinių bendrijų tikrieji nariai, asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, turėdami verslo liudijimą); komandiruoti į Lietuvos Respubliką asmenys, kurie nėra draudžiami pagal šį įstatymą, tačiau informacija apie jį pateikta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka) privalo turėti galiojantį Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnyje nustatyta tvarka suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, o tais atvejais, kai toks kodas negali būti suformuotas, privalo turėti kode užšifruojamus duomenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnio 8 dalyje, pagrindžiančius dokumentus ir pateikti juos kompetentingoms institucijoms. Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statybvietėje gali būti tik asmenys, turintys kodą, arba kai jiems kodas negali būti suformuluotas, ar statytojo ar jo vieno įgalioto rangovo nustatyta tvarka užregistravo atvykimo į statybvietę pradžios laiką ir priežastį ir turi statytojo ar jo vieno įgalioto rangovo nustatytą identifikavimo priemonę. Minėto straipsnio 4 dalyje numatyta, kad statytojas arba jo vienas įgaliotas rangovas privalo užtikrinti, kad visi statybvietėje esantys fiziniai asmenys turėtų kodus arba identifikavimo priemonę ir jį (ją) pateiktų šio straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytais atvejais. Statytojas ar jo įgaliotas rangovas, nevykdantis straipsnio 4 dalyje nustatytų pareigų arba netinkamai jas vykdantis, atsako Statybos įstatymo ir ANK nustatyta tvarka (Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 5 dalis).

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuoto A. J. B. skundo matyti, kad pastarasis, skųsdamas Institucijos Nutarimą, iš esmės nesutinka su jam inkriminuotų pažeidimų kvalifikavimu, kadangi, pasak jo, toks kvalifikavimas neatitinka faktinių aplinkybių ir nėra nustatytų ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 96¹ straipsnio 1 dalyje bei 362¹ straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėčių požymių. Šiuos savo teiginius, administracinėn atsakomybėn patrauktas A. J. B. grindžia tuo, kad Institucija nepagrįstai rėmėsi nepatikimais liudytojo A. S. parodymais ir sumenkino tarp jo ir I. S. bei A. S. (duomenys neskelbtini) sudarytos sutarties įrodomąją reikšmę.

Teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, juos išanalizavęs tiek atskirai, tiek sujungęs į vientisą įrodymų grandinę, neturi pagrindo pritarti anksčiau išvardintiems A. J. B. skunde pateiktiems argumentams ir pripažinti, kad skundžiamas Nutarimas yra nepagrįstas, todėl naikintinas.

Nors A. J. B. tiek Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu apeliavo į tai, kad liudytojo A. S. parodymais nėra pagrindo remtis, kadangi jie yra prieštaringi, tačiau teismas, sugretinęs visus šio proceso dalyvio parodymus, pateiktus skirtingų proceso stadijų metu, taip pat jų turinį išanalizavęs kitų įrodymų kontekste, neturi pagrindo sutikti su pirmiau nurodyta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pozicija ir ją vertina išimtinai kaip subjektyvią byloje surinktų įrodymų interpretaciją.

Institucijos 2023 m. rugsėjo 6 d. vykusio patikrinimo metu A. S. aiškiai nurodė, kad nuo 2023 m. birželio mėnesio jis pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šioje bendrovėje dirbo iki įvykusio patikrinimo. Dėl darbo buvo susitarta su direktoriumi A. J. B., kuris nurodė, kad darbo užmokestis bus 8 Eur per valandą. Iki 2023 m. rugpjūčio 19 d. jis dirbo objekte (duomenys neskelbtini), po to išėjo atostogauti ir į Lietuvą grįžo tik 2023 m. rugsėjo 3 d. Grįžęs, jis susiekė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kuris dėl planuojamų darbų nukreipė susisiekti su D. C.. Nuo 2023 m. rugsėjo 5 d. jie pradėjo dirbti objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Jis (A. S.) šiame objekte dirbo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. Darbo sutarties nebuvo pasirašęs. Jam žadėjo, kad darbo sutartis bus pasirašyta po jo atostogų, tačiau ji taip ir nebuvo pasirašyta (b. l. 17-18). 2023 m. rugsėjo 28 d. savo rašytiniuose paaiškinimuose A. S. detalizavo tarp jo ir A. J. B. (duomenys neskelbtini) sudarytos sutarties aplinkybes, nurodydamas, kad šią sutartį jis pasirašė jau po Institucijos atliktos patikros. Sutartį pasirašyti pateikė pats UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius – A. J. B.. Po patikrinimo jis nutarė ieškoti kito darbo, o A. J. B. jam dar sumokėjo 100 Eur už likusius darbus (b. l. 21-22). Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoju apklaustas A. S. patvirtino, kad nuo 2023 m. birželio mėnesio pradėjo dirbti pas A. J. B.. Jis dirbo be darbo sutarties, vis teiravosi kada ši sutartis bus sudaryta, tačiau per visą darbo laikotarpį ji taip ir nebuvo sudaryta. Už darbą jam buvo mokamas atlyginimas. Institucijos patikrinimo metu jis dirbo pas A. J. B., tačiau tuo metu taip pat neturėjo sudarytos darbo sutarties. (duomenys neskelbtini) sutartį sudarė jau po Institucijos atlikto patikrinimo (b. l. 63-65).

Iš pirmiau aptartų ir sugretintų liudytojo A. S. parodymų matyti, kad pastarasis viso proceso metu – tiek teikdamas paaiškinimus Institucijos atstovams, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu –nuosekliai teikė paaiškinimus apie jo darbinius santykius su A. J. B. vadovaujama bendrove, kurių turinys viso proceso metu, priešingai A. J. B. pateiktiems teiginiams, nekito. Liudytojas nuosekliai ir detaliai nurodė jo darbinių santykių su A. J. B. pradžią, jo dirbto darbo pobūdį bei vietas, taip pat gauto atlygio dydį bei darbo sutarties nesudarymo aplinkybes. Be kita ko, viso proceso metu nenustatyta jokių aplinkybių, kurios sąlygotų liudytojo A. S. siekį apkalbėti A. J. B.. Priešingai, tiek rašytiniuose paaiškinimuose, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojas A. S. patvirtino, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo su juo už atliktus darbus visiškai atsiskaitė, o ir vėliau jis asmeninio apsisprendimo pagrindu pakeitė darbą ir su A. J. B. jokiais tarpusavio santykiais jau nėra saistomas.

Pažymėtina ir tai, kad A. J. B. teiginius apie liudytojo A. S. pateiktų parodymų nepatikimumą paneigia ne tik pirmiau teismo pripažintas šių parodymų nuoseklumas bei minėto proceso dalyvio suinteresuotumo bylos baigtimi stoka, bet ir šių parodymų atitikimas kitų įvykio vietoje buvusių ir kartu su A. S. dirbusių asmenų paaiškinimų turiniui, atskleistam tiek Institucijos patikrinimo metu užfiksuotoje vaizdinėje medžiagoje, tiek asmenų rašytiniuose paaiškinimuose.

Iš Institucijos atlikto patikrinimo vaizdo įrašo matyti, kad du iš trijų patikrinimo metu adresu (duomenys neskelbtini), dirbusių asmenų, o būtent – A. S. bei D. C., patvirtino, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tai daro pakankamai ilgą laiką. Be kita ko, patikrinimo metu pastarieji neminėjo, kad vienas kito nepažįsta. Priešingai, visi bendrai patvirtino, kad dirba kartu (b. l. 56-58). Be kita ko, D. C. 2023 m. rugsėjo 6 d. paaiškinime nurodė, kad objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), su juo dirbo I. S. ir A. S.. Pastarasis su juo dirbo dvi dienas ir vykdė (duomenys neskelbtini) funkcijas. Prieš tai jis A. S. nebuvo matęs, o jį kaip (duomenys neskelbtini) davė direktorius (b. l. 19-20).

Taigi, kaip matyti tiek iš paties liudytojo A. S. parodymų, tiek iš kitų proceso dalyvių pateiktų paaiškinimų, kurių turinys iš esmės sutampa ir vienas kitą papildo, administracinėn atsakomybėn patraukto A. J. B. teiginiai apie liudytojo A. S. parodymų prieštaringumą ir nepatikimumą nėra pagrįsti jokiais objektyviais bylos duomenis, todėl laikytini išimtinai pastarojo gynybine pozicija, o liudytojo A. S. parodymai pripažintini nuosekliais, išsamiais bei atitinkančiais kitus byloje surinktus ir teismo įrodymais pripažintus duomenis. Ko pasėkoje, teismas neturi pagrindo abejoti šio liudytojo pateiktų paaiškinimų įrodomąja reikšme.

Kita vertus, analogiškos išvados dėl paties administracinėn atsakomybėn patraukto A. J. B. pateiktų paaiškinimų teismas neturi pagrindo konstatuoti.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. J. B. 2023 m. lapkričio 9 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jį ir A. S. darbiniai santykiai sieja tik nuo 2023 m. rugsėjo 6 d. Iki to laiko jis A. S. pažinojo nuo pavasario, tačiau tuo metu jokie darbiniai santykiai jų nesiejo. Darbų atlikimo sutartis buvo pasirašyta (duomenys neskelbtini). Iki patikrinimo jis minėtam asmeniui nieko nėra mokėjęs, o po patikrinimo sumokėjo 20 Eur (b. l. 22). Tuo tarpu apklaustas bylos nagrinėjimo teisme metu, A. J. B. jau nurodė, kad su A. S. jis susipažino tik prieš kelias dienas iki patikrinimo, po ko suorganizavo darbą. Jis manė, kad A. S. dirba pagal individualią veiklą, o ir pastarajam jokių pinigų nemokėjo. To paties teismo posėdžio metu A. J. B. patikslino, kad visgi minėtam asmeniui pirmo susitikimo metu sumokėjo 20 Eur (b. l. 59-61, 63-65).

Akivaizdu, kad A. J. B. skirtingų proceso stadijų metu teikė skirtingus paaiškinimus tiek apie pirmojo kontakto su A. S. aplinkybes, tiek apie jo darbinių santykių su pastaruoju atsiradimo pagrindus. Be kita ko, jis nebuvo nuoseklus ir aptardamas apmokėjimo A. S. aplinkybes, todėl, atsižvelgiant į pirmiau aptartų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų kaitą, pripažintina, kad A. J. B. viso proceso metu pateikti paaiškinimai yra prieštaringi, neatitinkantys kitų proceso dalyvių ir rašytinės bylos medžiagos turinio, ko pasėkoje teismas jais minėtoje apimtyje nesivadovauja.

Pažymėtina ir tai, jog teismas A. J. B. paaiškinimais nesivadovauja ir toje apimtyje, kurioje yra apeliuojama į (duomenys neskelbtini) sudarytos rangos sutarties įtaką jam inkriminuotų administracinių nusižengimų kvalifikavimui.

Bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas A. J. B. nurodė, kad rangos sutartis su A. S. buvo sudaryta prieš 2-3 dienas iki patikrinimo (b. l. 59-61, 63-65). Tuo tarpu viso proceso metu liudytoju apklaustas A. S. patvirtino, kad aptariama (duomenys neskelbtini) sutartis buvo sudaryta jau po Institucijos patikrinimo, o būtent – po 2023 m. rugsėjo 6 d. Šios sutarties sudarymą inicijavo pats A. J. B. (b. l. 63-65). Pažymėtina, jog apie minėtos sutarties egzistavimą 2023 m. rugsėjo 6 d. vykusio Institucijos patikrinimo metu A. S. nieko neminėjo, o paklaustas apie tai ar turi sudarytą darbo sutartį ar kokią nors kitą sutartį, kaip tik nurodė, kad jokia sutartis nebuvo sudaryta, nors turėjo būti sudaryta (b. l. 56-58).

Sugretinus šiuos A. J. B. paaiškinimus su liudytojo A. S. paaiškinimais, taip pat su patikrinimo metu užfiksuotos vaizdinės medžiagos turiniu, pripažintina, kad skundžiamame Nutarime pagrįstai konstatuota, kad pirmiau nurodyta sutartis yra laikytina išimtinai A. J. B. siekiu išvengti administracinės atsakomybės, todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl A. J. B. pritaikytos administracinės atsakomybės, pastarojo akcentuota sutartimi nesivadovauja.

Apibendrinus pirmiau aptartų įrodymų analizę ir jos pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, pripažintina, kad Institucija, inkriminuodama A. J. B. skundžiamame Nutarime nurodytus administracinius nusižengimus, pagrįstai nesivadovavo A. J. B. pateiktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir jo pateiktus argumentus, atitinkančius Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuoto skundo turinį, pripažino nepagrįstais, todėl atmestinais. Pažymėtina, jog šioje byloje surinkti įrodymai – A. S. pateikti rašytiniai bei žodiniai paaiškinimai, D. C. rašytiniai paaiškinimai, Institucijos atlikto patikrinimo vaizdinė medžiaga, kurie tarpusavyje sutampa ir vienas kitą papildo, neginčijamai patvirtina, kad A. J. B. laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 5 d. iki 2023 m. rugsėjo 6 d., adresu (duomenys neskelbtini), padarė jam inkriminuotą ir ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą – vykdė nelegalų darbą. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad nurodytu laikotarpiu A. S. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, tarp pastarojo ir A. J. B. buvo išankstinis tarpusavio susitarimas dėl darbo fakto ir jo pobūdžio, asmuo dirbo konkrečios rūšies ir tam tikrų žinių reikalaujantį darbą – (duomenys neskelbtini) darbą, apie kurio atlikimo tvarką asmeniui buvo išaiškinta ir už šį darbą asmuo gavo atlygį, o tinkama darbo sutartis tarp A. S. ir A. J. B. nebuvo sudaryta. Visos šios bylai reikšmingos aplinkybės, priešingai A. J. B. teiginiams, buvo patvirtintos byloje surinktų įrodymų visuma ir atitinka visus nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo sudėties požymius, suformuluotus teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).

Be pirmiau aptartos ir teismo įrodyta pripažintos administracinio nusižengimo sudėties, A. J. B. Institucijos skundžiamu Nutarimu taip pat buvo pagrįstai pripažintas kaltu padaręs dar du administracinius nusižengimus, numatytus ANK 96¹ straipsnio 1 dalyje ir 362¹ straipsnio 1 dalyje.

Nors Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde A. J. B. apeliavo į tai, kad jo veiksmuose nėra visų jam inkriminuotų administracinių nusižengimų sudėčių, tačiau detalesnių argumentų, paneigiančių jo veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 96¹ straipsnio 1 dalį ir 362¹ straipsnio 1 dalį pagrįstumą, nepateikė.

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad A. S., dirbdamas objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), neturėjo skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo ir apie tokią būtinybę nieko nežinojo. Minėtą aplinkybę viso proceso metu nuosekliai patvirtino pats A. S.. Be kita ko, jos neginčijo ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas A. J. B., todėl akivaizdu, kad A. J. B. išreikštas nesutikimas su šioje teismo nutarties dalyje aptariamomis, jam inkriminuotų administracinių nusižengimų sudėtimis yra laikytinas išimtinai deklaratyviu teiginiu, neparemtu jokiais objektyviais bylos duomenimis. Todėl teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame Nutarime padarytomis išvadomis, kad A. J. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neužtikrino ir nekontroliavo, kad bendrovės darbuotojas A. S. turėtų jam suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą ar kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus, ir juos pateiktų Institucijos atstovams, taip pat neužtikrino ir nekontroliavo, kad A. S. darbus atliktų su pirmiau nurodytomis identifikavimo priemonėmis, todėl A. J. B. veiksmai pagrįstai Institucijos buvo pripažinti atitinkančiais ANK 96¹ straipsnio 1 dalyje bei 362¹ straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėtis.

Svarbu pažymėti, jog nors skundžiamo Nutarimo motyvuojamoje dalyje yra patikslintas administracinio nusižengimo padarymo laikas, nurodant, kad A. J. B. jam inkriminuotus administracinius nusižengimus padarė nuo 2023 m. rugsėjo 5 d. iki 2023 m. rugsėjo 6 d., tačiau šio Nutarimo nusižengimo padarymo vietos, datos ir laiko grafoje yra išlikęs administracinio nusižengimo protokole nurodytas laikas – nuo 2023 m. birželio 26 d., 08.00 val. iki 2023 m. rugsėjo 6 d., 08.00 val. Atsižvelgiant į minėtą netikslumą, skundžiamo Nutarimo dalis dėl administracinių nusižengimų padarymo laiko yra tikslintina, nurodant laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 5 d. iki 2023 m. rugsėjo 6 d., kas įtakos A. J. B. veiksmų kvalifikavimui neturi.

Taigi, visi anksčiau aptarti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teismui pripažinti, kad Institucija, priimdama Nutarimą, teisingai vertino administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir pagrįstai A. J. B. veiksmuose nustatė visus ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 96¹ straipsnio 1 dalyje, 362¹ straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų inkriminavimui būtinus požymius, todėl pastarajam inkriminuoti administraciniai nusižengimai laikytini įrodytais.

Dėl paskirtos administracinės nuobaudos

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymų leidėjas už minėto administracinio nusižengimo padarymą numato baudą nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.

Už ANK 96¹ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą įstatymų leidėjas numato baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų.

UŽ ANK 362¹ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą įstatymų leidėjas numato baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų (rangovams ar statytojams (užsakovams) fiziniams asmenims).

ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Nagrinėjamu atveju skundžiamu Nutarimu A. J. B. už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta 1 500 Eur dydžio bauda, o už du kitus administracinius nusižengimus – atitinkamai 500 Eur dydžio baudos. Šios baudos, vadovaujantis ANK 38 straipsnio nustatyta tvarka, buvo subendrintos ir A. J. B. paskirta galutinė 1 500 Eur dydžio bauda.

Tiek Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, A. J. B. prašė skirti jam švelnesnę administracinę baudą, kadangi jis turi didelių kreditorinių įsipareigojimų, moka alimentus vaikams, todėl jo finansinė padėtis nėra gera.

Pirmiau nurodytų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentų kontekste, pripažintina, kad skundžiamame Nutarime pastarojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad jis pripažino dalį jam inkriminuotų administracinių nusižengimų, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skundžiamame Nutarime pagrįstai atsižvelgta į tai, kad A. J. B. padarytas administracinis nusižengimas truko pakankamai trumpą laiko tarpą – 2 dienas, su juo buvo susijęs vienas trečiosios valstybės pilietis.

Visos šios aplinkybės patvirtina, kad Institucija, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pagrįstai paskyrė minimalias bei artimas sankcijos minimui baudas, kurių keisti teismas pagrindo nenustatė. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. J. B. turi kreditorinių įsipareigojimų, taip pat yra saistomas finansiniais įpareigojimais su savo vaikais, nepatvirtina, kad jam Institucijos paskirta galutinė administracinė nuobauda yra neteisinga ir neproporcinga. Minėtų aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Priešingai, neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ir (ar) administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Būtent neigiamu poveikiu siekiama auklėjamojo pobūdžio, prevencinių tikslų, t. y. atkreipti pažeidėjo ir visuomenės dėmesį į padaryto nusižengimo sunkumą ir padėti suvokti atsakomybės neišvengiamumą (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-41/2014, Nr. 2AT-9-746/2015).

Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo, proporcingumo bei protingumo principais, pripažįsta, kad Institucijos skundžiamo Nutarimo dalis, susijusi su A. J. B. paskirtomis baudomis, yra teisėta ir pagrįsta, atitinkanti tiek paties A. J. B. asmenybę, tiek jo padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, todėl jos keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Kita vertus, atsižvelgiant į paskirtos galutinės baudos dydį, A. J. B. nurodytą finansinę padėtį, paskirtos baudos mokėjimas jam išdėstomas 8 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant mokėti baudą kas mėnesį lygiomis dalimis (ANK 675 straipsnio 3 dalis). Baudos mokėjimo išdėstymas neužkerta kelio, esant galimybei, sumokėti visą baudą iš karto.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto A. J. B. skundą atmesti.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) G. K. 2023 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl administracinių nusižengimų padarymo laiko, nurodant, kad administraciniai nusižengimai buvo padaryti laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 5 d. iki 2023 m. rugsėjo 6 d.

Baudos mokėjimą A. J. B. išdėstyti 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant mokėti kas mėnesį lygiomis dalimis, sumokant iki kiekvieno mėnesio paskutinės darbo dienos.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.