Šiaulių apygardos teismo sprendimas, e2A-556-569/2019

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-11-07
Bylos Nr.: e2A-556-569/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-36-3-01444-2018-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Birutė Simonaitienė, Lina Muchtarovienė, Vilija Valantienė
Pareiškėjas: E. S., M. S.
Suinteresuotas asmuo: Kredito

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-556-569/2019 Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01444-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.20; 3.3.4.4; 3.3.4.5 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Simonaitienės, Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal suinteresuoto asmens Kredito unijos Taupkasė pareiškimą dėl proceso atnaujinimo ir santuokos nutraukimo pasekmių patvirtintos sutarties patikslinimo, pareiškėjai E. S. ir M. S..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai M. S. ir E. S. (toliau – ir Pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti 2007 m. vasario 20 d. Raseinių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), bendru pareiškėjų sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2019 m. sausio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjų prašymą tenkino – nutraukė M. S. ir E. S. santuoką ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

2. 2019 m. vasario 19 d. suinteresuotas asmuo bankrutuojanti Kredito unija (toliau – BKU) Taupkasė pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Pareiškėja prašė atnaujinus procesą pareiškėjams M. S. ir E. S. nustatyti terminą patikslinti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalį dėl bendrojoje jungtinėje nuosavybėje įgyto turto ir prievolių pasidalijimo, kad ši atitiktų kreditoriaus BKU Taupkasė interesus; nemodifikuoti M. S. ir E. S. solidarios prievolės pagal 2017 m. gruodžio 22 d. paskolos sutartį (duomenys neskelbtini) bei pripažinti, kad pagal šias prievoles pareiškėjai atsako kreditoriui BKU Taupkasė solidariai.

3. Byloje pareiškėjas M. S. paaiškino, jog, kai ėmė kreditą, santuokoje nebegyveno. Su E. S. kartu nebegyveno nuo 2017 m. pabaigos. Kreditą ėmė 2017 m. gruodžio mėnesį. Kreditą naudojo automobilio remontui, buto nuomai ir išvykimui į užsienį, kad ten įsitvirtintų. Taip pat paimtu kreditu padengė kito kredito įsiskolinimą, kuriuo ėmė kompiuterį. Kompiuteris liko buvusiuose namuose. Taip pat refinansavo pirmą paskolą iš UAB ,,Credit24“. Taupkasė pati pervedė apie 1 500 Eur. Automobilis, kurį remontavo, buvo įgytas santuokos metu. Paaiškino, kad, sutuoktinė nežinojo, jog jis ima paskolą iš Taupkasės, tačiau apie tai, kad išmokėjo kreditą dėl kompiuterio – informavo. Taupkasei kredito paskolos padengta apie 600 – 700 Eur. Nurodė, kad D. S. name remontą darė jis pats, tačiau kredito pinigai ten nebuvo investuoti. E. S. priklausančiam turtui paskola taip pat nenaudota. Kitą kreditą iš Credit24 jis ėmė 2018 m. gegužės mėnesį, kai buvo grįžęs į Lietuvą. Kadangi paskolą ėmė dar santuokoje, pareiškėjas mano, jog dėl to paskola yra bendra paskola ir turi būti solidari atsakomybė, nors sutuoktinė apie paskolą ir nežinojo. Nurodė, kad jis buvo sudaręs kitą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje nurodyta, jog jie su E. S. yra solidariai atsakingi kreditoriui, tačiau jis sutartyje pasirašė, bet nepasirašė E. S..

4. Byloje pareiškėja E. S. nesutiko, kad už kreditą pareiškėjai atsakytų solidariai. Paaiškino, jog santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nepasirašė, nes abejoja ar M. S. mokės paskolą. Teigė, kad, jeigu nemokės, tada jai su vaikais reikės nešti šią naštą. Nurodė, kad M. S. nebetiki, nes jis nesilaikė ankstesnių susitarimų. Teigė, kad apie paskolą sužinojo tik tada, kai pirmą kartą pas advokatą nuėjo pasirašyti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nurodė, jog žino, kad buvo išmokėta paskola 600 Eur už kompiuterį. Apie tai, kad pareiškėjas remontavo iš ginčo paskolos automobilį, sužinojo tik santuokos nutraukimo metu. Santuokos nutraukimo metu jų turtas buvo padalintas, pareiškėjos asmenine nuosavybe pripažintas paveldėtas turtas ir automobilis. Kai pareiškėjai nebegyveno kartu, pareiškėja dirbo ir užsidirbo pinigus, sumokėjo iš asmeninių lėšų 1 500 Eur už automobilį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2019 m. gegužės 21 d. sprendimu pakeitė Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. sausio 7 d. sprendimo dalį, kuria patvirtina pareiškėjų E. S. ir M. S. 2018 m. gruodžio 17 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir sutarties 7 punktą išdėstė taip: 7. Dėl kreditorių. 7.1 E. S. kreditorių, kuriuos sutinkamai su CK 3.126 straipsniu turėtų informuoti apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą teisme, neturi. 7.2 M. S. asmeniniams poreikiams gavo kreditą UAB ,,Credit24“ pagal 2018-05-09 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Nutraukus santuoką, finansinius įsipareigojimus kreditoriui asmeniškai vykdyti įsipareigoja M. S.. 7.3 M. S. gavo kreditą iš Kredito unija Taupkasė pagal 2017-12-22 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Nutraukus santuoką E. S. ir M. S. prievolė kreditoriui lieka solidari. Kitą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. sausio 7 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

6. Teismas nustatė, kad dalis gauto kredito buvo panaudota asmeniniams M. S. tikslams (įsikurti išėjus gyventi skyrium nuo šeimos, vykti į užsienį ir ten gyvenimo pradžiai), tačiau kita dalis – bendriems šeimos poreikiams: išmokėta už kompiuterį ir televizorių pagal paskolą, kurie po santuokos nutraukimo liko pas E. S., remontuotas automobilis, kuris įgytas šalims gyvenant santuokoje, refinansuota kita paskola, kuri buvo paimta E. S. ir M. S. gyvenant kartu.

7. Teismas darė išvadą, jog Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. sausio 7 d. sprendimu neteisingai išspręstas pareiškėjų M. S. ir E. S. prievolės prieš kreditorių Kredito unija Taupkasė klausimas. Teismas, spręsdamas, ar pareiškėjų prievolė kreditoriui dalinė, ar solidari, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, vadovaudamasis CK 3.109 straipsnio nuostatomis, darė išvadą, kad pareiškėjų prievolė kreditoriui Kredito unija Taupkasė yra bendra solidari prievolė, nes paskola naudota šeimos poreikių tenkinimui.

8. Teismas konstatavo, kad Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. sausio 7 d. sprendimu patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje, kurioje išspręstas M. S. ir E. S. prievolės prieš kreditorių Kredito unija Taupkasė klausimas, prieštarauja imperatyvioms teisės normoms.

9. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjų kreditorius – suinteresuotas asmuo Kredito unija Taupkasė, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB ,,Klaipėdos administratorių biuras“ – turi teisę pasirinkti, iš abiejų pareiškėjų ar vieno iš jų reikalauti skolos, be to, gali reikalauti tiek visos skolos, tiek jos dalies.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

10. Apeliaciniu skundu pareiškėja E. S. prašo: panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gegužės 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naują sprendimą – palikti 2019 m. sausio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Iš 2017-12-22 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 4400 Eur paskola suteikta M. S., sutuoktinės E. S. nei duomenų, nei parašo joje nėra. Paraiškoje dėl vartojimo kredito suteikimo M. S. nurodė, jog paskola reikalinga būsto remontui. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad paskola imta M. S. ir E. S. gyvenant santuokoje, nors, kaip šalys nurodė teismo posėdžio metu, jau nuo 2017 m. lapkričio mėnesio gyveno skyrium. E. S. apie kreditą sužinojo prieš pasirašant santuokos nutraukimo teisinių paslaugų sutartį. Iš suinteresuoto asmens pateiktos informacijos nustatyta, kad 4400 Eur M. S. suteikta paskola paskirstyta taip: 1200 Eur pervesta UAB „IPF Digital Lietuva“ , 695,90 Eur pervesta UAB SB „Lizingas“ remontuotas automobilis, 1260 Eur pervesta į M. S. sąskaitą, 1243,82 Eur išmokėta M. S. grynais pinigais. Liudytoja D. S. paliudijo, kad sūnus jai nuosavybės teise priklausančiame būste atliko remontą, tačiau medžiagos supirktos iš D. S. 2009 m. suteiktos paskolos. D. S. patvirtino, kad buto remontui paskolos lėšos nebuvo naudotos. Byloje nėra įrodymų, kad minėta paskola būtų panaudota kitiems šeimos reikalams. Iš bylos medžiagos matosi, kad paskolą M. S. paėmė pareiškėjams jau negyvenant kartu. Šios paskolos lėšas jis panaudojo savo asmeniniams tikslams. Esant tokioms aplinkybėms, M. S. iš savo asmeninių lėšų turėtų padengti paskolą pagal 2017-12-22 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Kredito unija Taupkasė prašo Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Suinteresuotas asmuo nesutinka su apeliaciniu skundu ir laiko jį nepagrįstu. Suinteresuoto asmens vertinimu, apeliantė neįrodė nė vieno iš CPK 327, 329 ir 330 straipsniuose numatytų skundžiamo sprendimo panaikinimo pagrindų, todėl apeliacinis skundas turėtų būti atmestas.

11.2. Byloje nėra nuginčyta, kad kreditas buvo paimtas ir panaudotas šeimos interesais. Visi sandoriai, sudaryti nors vieno iš sutuoktinių, sukuria bendras prievoles abiem sutuoktiniams, nes sąžiningi kreditoriai negali būti priklausomi nuo sutuoktinių tarpusavio santykių, jų nelojalumo vienas kitam, piktnaudžiavimo vienas kito pasitikėjimu ar kitokių panašių priežasčių. Dėl to įrodinėti, kad prievolė yra asmeninė vieno sutuoktinio, o ne jų abiejų bendra, tenka tam asmeniui, kuris siekia paneigti prievolės bendrumo prezumpciją. Šiuo atveju apeliantė neįrodė, kad prievolė pagal vartojimo kredito sutartį yra asmeninė M. S. prievolė (CPK 178 str.), todėl naikinti skundžiamo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

11.3. Vien apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog apeliantė ir M. S. nuo 2017 m. lapkričio mėnesio negyvena kartu ir neveda bendro ūkio, nesudaro pagrindo teigti, kad nuo šio momento apeliantės ir M. S. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigė.

11.4. Nesutiktina ir su apeliantės argumentais, jog pagal tarp suinteresuoto asmens ir M. S. egzistuojanti piniginė prievolė turėtų būti pripažinta kaip asmeninė M. S. prievolė, nes apeliantė paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymui nedavė sutikimo, t. y. paskolos sutartyje nėra apeliantės parašo ir duomenų. Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu.

11.5. Nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens ir M. S. sudaryta paskolos sutartis priskirtina prie antrosios grupės prievolių pagrindų, nes ji buvo sudaryta šeimos interesais, kas reiškia, jog bylos nagrinėjimo metu egzistavo teisinis pagrindas 2017 m gruodžio 22 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti bendra sutuoktinių prievole.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis)

13. Byloje sprendžiamas ginčas dėl sutuoktinių kreditoriaus teisių gynimo, sutuoktiniams nutraukiant santuoką bendru sutikimu, jiems sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

14. Nagrinėjamu atveju šalių santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutarimu - Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2019 m. sausio 7 d. sprendimu nutraukė santuoką tarp M. S. ir E. S., sudarytą 2007-02-20 Raseinių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), bendru sutikimu ir patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 7 punkte Dėl kreditorių numatyta, kad „E. S. kreditorių, kuriuos sutinkamai su LR CK 3.126 str. turėtų informuoti apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą teisme, neturi. M. S. asmeniniams poreikiams yra gavęs kreditus iš Kredito unijos Taupkasė ((duomenys neskelbtini)) pagal 2017-12-22 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei iš UAB „Credit24“ pagal 2018-05-09 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Nutraukus santuoką, finansinius įsipareigojimus kreditoriams asmeniškai vykdyti įsipareigoja M. S.. Kreditoriai apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą informuoti persiunčiant jiems sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių kopijas.“

15. Kreditorius BKU Taupkasė pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Kreditorius prašė atnaujinus procesą pareiškėjams M. S. ir E. S. nustatyti terminą patikslinti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalį dėl bendrojoje jungtinėje nuosavybėje įgyto turto ir prievolių pasidalijimo, kad ši atitiktų kreditoriaus BKU Taupkasė interesus; nemodifikuoti M. S. ir E. S. solidarios prievolės pagal 2017 m. gruodžio 22 d. paskolos sutartį (duomenys neskelbtini) bei pripažinti, kad pagal šias prievoles pareiškėjai atsako kreditoriui BKU Taupkasė solidariai.

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad: 1) iš paskolos sutarties kilusi prievolė gali būti pripažinta solidariąja sutuoktinių prievole, jeigu įrodoma, kad paskolos sutartis sudaryta šeimos interesais; 2) iš CK 3.109 straipsnio nuostatų išplaukia kreditoriui tenkanti procesinė pareiga įrodyti bendros prievolės sąlygas (CPK 178 straipsnis); 3) toks įrodinėjimo naštos paskirstymas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2012). Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė pagal paskolos sutartį būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-611/2017). Taigi, kreditorius, nors ir būdamas susijęs sutartiniais santykiais su vienu iš sutuoktinių, gali būti suinteresuotas įrodyti, kad prievolė turi būti vykdoma iš bendro turto (pvz., yra solidarioji sutuoktinių prievolė) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019).

17. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas. Kvalifikuodamas sutuoktinių prievoles teismas pirmiausia privalo identifikuoti ginčo santykį – ginčas tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių) ar tarp sutuoktinių. Taip pat pažymima, kad faktas, jog teismo sprendimu kreditoriaus naudai jau yra priteista iš vieno sutuoktinio, nesaisto turto padalijimo klausimą sprendžiančio teismo spręsti dėl prievolės pobūdžio, išskyrus atvejus, kai toks sprendimas abiem sutuoktiniams turi res judicata galią ar juo nustatyti faktai turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

18. Bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios atitinka įstatyme nustatytus kriterijus: yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1–3 d.).

19. Teisėjų kolegija pažymi, jog bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais.

20. Nagrinėjamu atveju kreditorius, siekdamas, kad prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole, turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog ši paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kartu patikrinant kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp suinteresuoto asmens ir M. S. 2017 m. gruodžio 22 d. buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią M. S. suteiktas 4 400 Eur kreditas. M. S. įsipareigojo gautą paskolą grąžinti, sumokėti palūkanas ir įvykdyti kitas paskolos sutartyje nustatytas sąlygas. Suteiktos paskolos tikslinė paskirtis apibrėžta kaip ilgalaikė paskola fizinio asmens vartojimui. Paraiškoje dėl vartojimo kredito suteikimo nustatyta, M. S. nurodė, jog paskola reikalinga būsto remontui. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėjai patvirtino, jog, kai M. S. ėmė kreditą, santuokoje pareiškėjai nebegyveno. Šias aplinkybes patvirtina ir Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. sausio 7 d. sprendime konstatuotos aplinkybės, kad pareiškėjai kartu nebegyvena pusantrų metų. Iš paskolos sutarties matyti, kad paskola 4400 Eurų suteikta M. S., sutuoktinės E. S. nei duomenų, nei parašo joje nėra. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad kreditą gavo M. S., E. S. apie šį kreditą sužinojo prieš pasirašant santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį. Pareiškėjas M. S. byloje patvirtino, kad kreditą naudojo automobilio remontui, buto nuomai ir išvykimui į užsienį. Jis taip pat paimtu kreditu padengė kito kredito įsiskolinimą už kompiuterį, kompiuteris liko buvusiuose namuose. Taip pat jis refinansavo pirmą paskolą iš UAB ,,Credit24“, Taupkasė pati pervedė apie 1 500 Eur. Automobilis, kurį remontavo, buvo įgytas santuokos metu. Sutuoktinė, kad jis ima paskolą iš Taupkasės, nežinojo, tačiau apie tai, kad jis išmokėjo kreditą už kompiuterio įsigijimą – informavo. Taupkasei kredito paskolos padengta apie 600 – 700 Eur. Nurodė, kad D. S. name remontą darė jis pats, tačiau kredito pinigai ten nebuvo investuoti. E. S. priklausančiam turtui paskola taip pat nenaudota. Byloje apklausta liudytoja D. S. paaiškino, kad E. S. buvo jos marti ir gyvena kartu su ja. M. S. jos sūnus, kartu negyvena. Kad M. S. paėmė kreditą, ji nežinojo. D. S. nurodė, kad pati buvo paėmusi kreditą ir tada buvo įrengti du kambariukai, darytas apšiltinimas. Kai 2017 m. lapkričio mėnesį M. S. išėjo iš namų, jau buvo įrengti kambariai ir apšiltinta, tada pirko langus palėpei, juos keitė, kambariukuose sudėjo grindis, sienas. D. S. nurodė, kad palėpė jos nuosavybė, bet kambariukai įrengti pareiškėjų pusėje, visi darbai daryti iš jos paskolos, paimtos 2009 metais. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš aptartų įrodymų visumos negalima daryti išvados, kad kreditas buvo naudotas šeimos poreikių tenkinimui, nes pareiškėjo teiginiai dėl paskolos panaudojimo nepagrįsti jokiais įrodymais, tokių įrodymų nepateikė ir kreditorius.

22. Įvertinus bylos įrodymų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjų prievolė kreditoriui BKU Taupkasė yra bendra solidari prievolė, nes paskola naudota šeimos poreikių tenkinimui, ir padarė nepagrįstą išvadą, jog Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. sausio 7 d. sprendimu neteisingai išspręstas pareiškėjų M. S. ir E. S. prievolės prieš kreditorių BKU Taupkasė klausimas.

Dėl procesinės bylos baigties

23. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas tenkinamas, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gegužės 21 d. sprendimas naikinamas ir priimtinas naujas sprendimas – Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje

24. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas skundžiamą sprendimą naikina ir priima naują sprendimą, todėl būtų pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Tačiau byloje nėra duomenų apie pirmojoje instancijoje šalių patirtas išlaidas, todėl jos neperskirstytinos.

25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju šalys nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendė:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gegužės 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Simonaitienė Lina Muchtarovienė Vilija Valantienė