- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-27
- Bylos Nr.
- 1-74-1046/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09997-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė
- Kaltinamasis
- V. T.
- Nukentėjusysis
- L. R.
- Civilinis ieškovas
- Panevėžio teritorinės ligonių kasos
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2013 m. rugsėjo 10 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 10 mėnesių, įpareigojant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą;
2) 2014 m. balandžio 17 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 60 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalies ir 65 straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme bausmes iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė bausmė – 90 parų areštas;
3) 2016 m. sausio 22 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams, įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą arba tokią žalą pašalinti savo darbu bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ar mokytis;
4) 2016 m. rugsėjo 1 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, paskirtos bausmės vykdymą atidedant 2 metams. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu panaikinta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžio dalis, kuria, pritaikius BK 75 straipsnį, nuosprendžiu paskirtos subendrintos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2017 m. birželio 6 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi pakeisti ankstesni du nuosprendžiai ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;
5) 2017 m. balandžio 10 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį subendrinta bausme – 60 parų areštu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu ir Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 parų arešto bausmė subendrinta su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartimi skirta laisvės atėmimo bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams; 2017 m. spalio 13 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, turintis neišnykusį teistumą,
kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. T. 2018 m. kovo 2 d., apie 00.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sudavė kumščiu ne mažiau kaip vieną kartą buvusiai sugyventinei L. R. į veido sritį, o nukentėjusiajai pabėgus į vonią, kurioje ji norėjo užsirakinti, ją pasivijęs vonioje pastūmė, dėl ko L. R. trenkė galvą į radiatorių, taip šiais veiksmais padarė L. R. nosies kaulų lūžį, odos nubrozdinimą galvos plaukuotoje dalyje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis V. T. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2018 m. kovo 2 d., tarp 20-22 valandos vakaro, grįžęs iš Vilniaus užsuko aplankyti savo vaiko, gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), kartu su L. R.. Bute buvo tik buvusi sugyventinė L. R. ir vaikas. Pašalinių asmenų bute nebuvo. L. R. buvo sveika, be jokių sužalojimų. Atvažiavęs pamatė, kad L. R. nemažai išgėrusi. Tai matėsi iš akių, iš pokalbio temų parinkimo. L. R. iš karto pradėjo kalbėti apie santykius, priekaištauti dėl jo (V. T.) naujos draugės. Nesivėlė į pokalbį su L. R.. Buvo su vaiku, pažaidė su juo gal pusvalandį. Jokių smūgių L. R. nesudavė. Pažaidęs su vaiku prieš 22 val. išvažiavo į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Kitą dieną po apsipykimo L. R. nematė. Apie L. R. sužalojimus sužinojau tik tada, buvo iškviestas tyrėjos. L. R. neklausė, kaip ji susižalojo, tik buvo įdomu kodėl ji taip padarė ir jį (V. T.) apkaltino. L. R. sakė, kad taip pasielgė iš pavydo.
Nukentėjusioji L. R. parodė, kad įvykis buvo 2018 m. kovo 1 d., nuomojamame bute, (duomenys neskelbtini). Tos dienos vakarą, apie 21 val., buvęs sugyventinis V. T. lankė vaiką. Įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad V. T. išėjo pas kitą moterį. Pati daugiau priekaištavo buvusiam sugyventiniui. Viskas truko gal pusę valandos. Vaikas tuo metu jau miegojo, todėl V. T. išvažiavo. Buvusiam sugyventiniui išvažiavus, iš pradžių nieko nedarė, apie 22 val. paskambino ir pakalbėjo telefonu su drauge K. M.. Draugei pasakė, kad susipyko su V. T., bet apie sumušimą nieko neminėjo. Su drauge kalbėjo apie valandą. Po pokalbio su K. M. dar apsitvarkė ir apie dvyliktą valandą nakties nuėjo į vonią. Palindo tik po dušu. Makiažo nenusiplovė, po to jį valėsi su tam skirtomis priemonėmis. Lipdama iš vonios vieną koją užkėlė ant vonios krašto, o kitą statė ant žemės ir nežino kaip pargriuvo. Trenkėsi nosimi į gyvatuką, o paskui nugriuvo ant žemės. Griūnant niekas nesudužo ir nesulūžo. Paskui atsikėlė ir pajuto skausmą. Neatsimena, kaip susižalojo kaktą plaukuotoje dalyje. Tik žino, kad susižalojo tą vakarą, anksčiau tų sužalojimų nebuvo. Labai kraujavo nosis ir kakta kažkur po plaukais. Nubrozdinimas buvo nedidelis, bet gal nuo alkoholio kraujas bėgo smarkiau. Nieko nedarė, kad sustabdytų kraują. Pagalvojo, kad reikia medikų. Pamatė, kad pačios telefonas išsikrovęs, todėl nuėjo pas kaimynę S. S. ir paprašė, kad ši iškviestų greitąją pagalbą. Pas kaimynę nuėjo pati, pabeldė. Kaimynė atidarė duris, išsigando, apsirengė ir atėjo pas ją (nukentėjusiąją). Tada kadangi buvo išgėrusi apie keturias taures šampano ir labai supykusi, sugalvojo sumušimu apkaltinti buvusį sugyventinį. Kaimynei pasakė, kad konfliktavo ir, kad V. T. pastūmė vonioje. Nieko daug neaiškino. Kaimynė irgi išsigando. Su kaimyne pirmiausia iškvietė greitąją pagalbą, o po to ir policiją. Iš pradžių abejojo, ar reikia medikų pagalbos, bet paskui sutiko, kad kaimynė iškviestų greitąją pagalbą. Atvykusiems medikams irgi pasakė tą patį, t. y., kad sumušė V. T.. Kartu buvo ir policija. Taip sakė iš pykčio ir pavydo. Buvo nuvežta į ligoninę, kur buvo nustatytas nosikaulio lūžis, kaktos nubrozdinimas ir sužalojimas priekyje plaukuotoje galvos dalyje. Kaktos siūti nereikėjo. Įvykio naktį buvo apklausta policijoje. Tada viską pasakodama nesuprato, kad tai jau pareiškimas. Tik kitą dieną suprato, kad čia viskas rimta. Į medicinos ekspertus pati nesikreipė. Buvo iškviesta po kurio laiko, jau gal po nosies operacijos. Ekspertams pasakė viską kaip buvo iš tikrųjų, t. y., kad pati griuvo ir susižalojo griūdama. Iki nosies operacijos buvo pas šeimos gydytoją, nes gydytoja turėjo išrašyti siuntimą. Tai galėjo būti prieš 2018 m. kovo 7 d. Neatsimena ką sakė šeimos gydytojai, bet gali būti, kad sakė, jog sužalojo sugyventinis, nes laikėsi pirminių parodymų. Kai nutarė pakeisti parodymus, ją (nukentėjusiąją) apklausė tyrėja. Niekas negrasino ir neprašė pakeisti parodymų.
Liudytoja S. S. parodė, kad buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir tvirtina tuos parodymus. Papildomai parodė, kad įvykis buvo 2018 m. kovo mėnesį, apie pirmą valandą nakties, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kurį nuomoja. Minėtas butas yra virš buto, kuriame gyvena. Namas blokinis, tikrai labai girdisi, kas vyksta viršuje. Tuo metu nemiegojo ir kažką tvarkėsi. Išgirdo triukšmą minėtame bute – lyg baladojosi kažkas, lyg verkė – ir pati nuėjo pažiūrėti. Paskambino į duris, kurias visa kruvina atidarė L. R.. Buvo kruvinas visas veido šonas, nosis ir plaukai. Kraujas buvo visur – ant veido, matėsi kažkur kaktoje praskelta. Kraujas jau buvo šiek tiek sukrešėjęs. Neatsimena, ar nukentėjusioji buvo su chalatu, ar su sijonu ir palaidinuke. Kaltinamasis tuo metu irgi buvo bute. V. T. tik pasakė „atsiprašau, atsiprašau“. Nežino ką reiškė kaltinamojo žodžiai „atsiprašau, atsiprašau“. Ji (liudytoja) paklausė „kas čia atsitiko?“, „ar tu ją sumušei?“, bet V. T. pasakė, kad „nieko čia nebuvo“, atsiprašė ir išbėgo. L. R. nebuvo apsvaigusi, bent jau to nesimatė. Gal kiek ir buvo išgėrusi. Kaltinamasis irgi atrodė blaivus. Bute nepastebėjo jokių alkoholio vartojimo požymių – nebuvo paliktų nei butelių, nei taurių. Virtuvėje matė kraujo. L. R. paprašė iškviesti policiją ir nieko daug nekomentavo, tik paminėjo, kad sumušė sugyventinis. Niekas nieko nesakė apie maudymąsi. Nežino, kodėl pati L. R. nekvietė policijos, gal V. T. neleido. Ji (liudytoja) iš karto nubėgo į savo butą atsinešti telefono. Kai grįžo su telefonu, V. T. bute jau nebebuvo. Iškvietė ir greitąją, ir policiją. L. R. savijauta buvo prasta – jai skaudėjo galvą, nosį. Laurą išvežė į ligoninę, o ji (liudytoja) pasiliko su vaiku. L. R. grįžo apie antrą valandą tą pačią naktį. Kai nukentėjusioji grįžo iš ligoninės, sakė, kad V. T. sulaužė nosį ir, kad reikės operacijos. Vėliau nukentėjusioji nieko nesakė, kad apkalbėjo V. T..
Liudytojas J. S. parodė, kad šio konkretaus įvykio neatsimena, nes būna labai daug panašių įvykių. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir tuos parodymus tvirtina. Iškvietimas buvo dėl smurto artimoje aplinkoje. Tada turėjo būti užpildytas specialus tarnybinis pranešimas. Paprastai jį užpildo po įtariamo smurtautojo sulaikymo, bet jeigu įtariamojo nesulaiko, kaip ir šiuo atveju, tai tarnybinį pranešimą užpildo grįžę į komisariatą. Įvykio vietoje, jeigu reikia, iškviečia nukentėjusiajam greitąją, išsiaiškina kas atsitiko, daro vaizdo įrašą, išsiaiškina kur gali būti įtariamasis. Tada atvažiuoja kriminalistai ir operatyvinės grupės darbuotojai ir jie priima pareiškimą iš nukentėjusio asmens.
Liudytojas A. A. parodė, kad dirba Panevėžio AVPK patrulių kuopoje. Gauna labai daug iškvietimų dėl smurto, todėl neatsimena šio konkretaus įvykio. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir tuos parodymus tvirtina. Įprastai atvykę į įvykio vietą kalbasi su iškvietusiu asmeniu, nukentėjusiuoju, aiškinasi įvykio aplinkybes. Kai kada yra daromas vaizdo įrašas. Kartais nesuveikia įranga arba pamirštama įjungti filmavimą. Jeigu būna įtariamasis, jį sulaiko, o jei ne, pranešame operatyvinei grupei ir tada atvyksta kiti pareigūnai ir toliau aiškinasi įvykio aplinkybes. Užpildo keturlapį tarnybinį pranešimą ir jame pažymi sužalojimo vietą, bet tą daro, kai grįžta į komisariatą.
Liudytoja N. S. parodė, kad buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu. Tuos parodymus tvirtina. Papildomai parodė, kad dirba greitojoje pagalboje. Datos neatsimena, bet žino, kad buvo 2018 kovo mėnuo. Gavo iškvietimą, kad sumušta mergina. Į butą atvyko jau po vidurnakčio. Įvykis galėjo būti kelių valandų bėgyje. Nuvykę rado merginą praskelta galva ir pamėlynavusia nosimi. Nukentėjusioji verkė, buvo išsigandusi, susijaudinusi. Kai atvyko, bute buvo nukentėjusi mergina, vaikas ir kaimynė. Neatsimena, ar bute tuo metu policijos pareigūnai jau buvo, ar jie atvyko vėliau. Mergina buvo gražiai pasipuošusi: raudona, aptempta suknele, pasidažiusi, su makiažu. Nusivedė nukentėjusiąją į vonią, apsiprausė kraują nuo veido, sutvarstė. Nukentėjusioji sakė, kad ją sužalojo draugas ar sugyventinis. Sakė, kad pastūmė ir ji trenkėsi į radiatorių bei susižalojo. Dar sakė, kad draugas trenkė į nosį. Nukentėjusioji sakė, kad konfliktas su draugu vyko namuose, bet nesakė kokioje buto vietoje. Nukentėjusioji kalbėjo rišliai, alkoholio kvapo nesijautė, bet kai nuėjo į vonią nusiprausti, tai vonioje buvo privemta. Paklausė nukentėjusiosios, ar tai ji privėmė. Ši atsakė, kad ne, kad šventė su drauge ir kad vonioje privėmė draugė. Kai atvyko, tos draugės bute jau nebebuvo. Buvo tik kaimynė, kuri pasiliko su nukentėjusiosios vaiku. Nukentėjusioji sakė, kad su draugu vakare buvo susitikę ir paskui po konflikto draugas pasišalino. Kai atvyko, kraujas nukentėjusiajai iš nosies nebebėgo, buvo kruvina galva. Sužalojimai buvo tokie, kad buvo mėlyna nosis ir plaukuotoje galvos dalyje, nepamena, ar kairėje, ar dešinėje pusėje, bet priekyje, buvo kirstinė žaizda, kurią reikėjo siūti, todėl nukentėjusiąją vežė į ligoninę. Vežant į ligoninę, nukentėjusioji minėjo, kad tai ne pirmas kartas, kai buvo sumušta.
Liudytoja K. M. parodė, kad apie įvykį nieko daug negali papasakoti, nes nelabai žino jo aplinkybes. Paskambinusi L. R. sakė, kad pykstasi su V. T., kad susistumdė, bet nei, kad ją (nukentėjusiąją) V. T. sužalojo, nei, kad ši pati susižalojo, nesakė. Su L. R. telefonu kalbėjosi apie valandą. Kalbant telefonu L. R. atrodė blaivi, mintis dėstė rišliai, gal tik buvo kiek sutrikusi. Iš pradžių L. R. sakė, kad policijos pareigūnams apie įvykį sakė vienaip, paskui kitaip, bet neaiškino, kodėl pakeitė parodymus. Žino, kad L. R. su kaltinamuoju tai pykdavosi, tai vėl susitaikydavo. Gal kokį vieną kartą L. R. ir yra pasakiusi, kad V. T. agresyvus, bet jokių sužalojimų ant nukentėjusiosios nėra mačiusi. Po įvykio pačios L. R. nematė, nežinojo apie sužalojimus. Pati nukentėjusioji sakė, kad susižalojo galvą, koją, bet nesakė kaip. Buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu. Sakė tiesą. Tvirtina tuos parodymus.
Specialistė S. M. patvirtino savo išvadas ir paaiškino, kad šioje byloje pateikė pagrindinę ir papildomą specialisto išvadą. Pagrindinę išvadą rašė 2018 m. gegužės 7 d. gavusi tik medicininius dokumentus iš gydymo įstaigos. Tada nukentėjusioji L. R. apžiūroje nedalyvavo. Tuo metu po įvykio buvo praėję apie du mėnesiai. Vertino nukentėjusiosios pirminį apsilankymą Panevėžio ligoninėje, tada nosies operacijos atlikimo dokumentus. Būtent dėl nosies kaulo lūžio sveikatos sutrikdymo mastas kvalifikuotas nesunkiu. 2018 m. liepos 17 d. atliko papildomą tyrimą dalyvaujant nukentėjusiajai. Tada tyrimas buvo atliekamas remiantis nukentėjusiosios pasakojimu, nes sužalojimų jau nebesimatė. Nukentėjusioji papasakojo tai, kas parašyta papildomoje specialisto išvadoje. L. R. nurodė, kad buvo nubrozdinimas galvos plaukuotoje dalyje, kairėje kaktinės dalies pusėje ir nosies sužalojimas. Sakė, kad susižalojo pati krisdama. L. R. buvo nustatytas odos nubrozdinimas galvos plaukuotoje dalyje ir nosies lūžis. Tai, kad buvo nubrozdinimas plaukuotoje kairėje kaktinėje galvos pusėje patikslino pati nukentėjusioji, nes medicininiuose dokumentuose to nebuvo nurodyta. Jau pirminėje išvadoje nurodė, kad abu sužalojimai nėra būdingi griuvimui. Ši išvada nesikeitė ir po pokalbio su nukentėjusiąja, kai ši pasakė, kad lipdama iš vonios paslydo, trenkėsi veidu į vonios radiatorių ir nugriuvo ant vonios grindų. Tokie sužalojimai mažai tikėtini griūvant todėl, kad užfiksuoti sužalojimai buvo nosies kaulo lūžis su kaulo impresija, t. y. kaulo įsispaudimu, iš kairės pusės ir odos nubrozdinimas plaukuotoje galvos dalyje kairėje pusėje. Mažai tikėtina, kad sužalojimai atsirado griūnant ir atsitrenkiant veidu į radiatorių, o paskui nukritus ant grindų, todėl, kad sužalojimai ne vienoje plokštumoje. Mažai tikėtina, kad žmogus veidu atsitrenkęs į ką nors, pvz. į radiatorių, nukris veidu į grindis. Jis kris šonu ar ant nugaros. Gal griuvinėjant jie galėtų atsirasti, bet griūnant ir atsitrenkiant į radiatorių, o paskui nukritus ant grindų, mažai tikėtina, kad jie būtų tokie. Pirminės aplinkybės prieš atliekant ekspertizę buvo nurodytos tokios: kad sužalojimai atsirado suduodant ne mažiau 5 kartų kumščiu į veidą, o paskui pastūmus ir trenkusis į radiatorių. Negali pasakyti, ar buvo penki smūgiai, ar jų nebuvo, bet atvykus nukentėjusiajai į ligoninę po įvykio buvo užfiksuoti sužalojimai, atsiradę dviejų trauminių poveikių į galvos sritį pasekoje. Tačiau ne visada trauminis poveikis gali būti matomas. Tokių trauminių poveikių galėjo būti penki ar daugiau, galėjo būti ir mažiau. Užfiksuoti buvo du: nubrozdinimas ir nosies lūžis. Ikiteisminio tyrimo metu nurodytas pirminis nukentėjusiosios pasakojimas apie įvykį neprieštarautų nustatytiems sužalojimams.
Iš 2018 m. kovo 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra penkių aukštų, renovuotas daugiabutis namas. Butas Nr. 71 yra vieno kambario, penktame pastato aukšte. Bute yra vonios kambarys, tualetas, virtuvė, koridorius ir vienas kambarys. Virtuvėje matosi langas, prie kurio stovi stalas ir kėdės, prie virtuvės sienų matosi virtuvės baldai, viryklė, plautuvė. Vonios kambaryje matosi vonia, o prieš vonią ant sienos matosi kabantis metalinis gyvatukas ant kurio sukabinti rūbai. Ant kitos sienos matosi veidrodis, o po juo – plautuvė. Įvyko vietos apžiūros metu tyrimui reikšmingų daiktų, pėdsakų nerasta, nepaimta (1 t., b. l. 16-22).
Iš 2018 m. kovo 2 d. Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patrulių kuopos vyr. patrulio J. S. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad pagal 2018 m. kovo 2 d., 01.14 val., gautą iškvietimą nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur nustatė, kad V. T. smurtavo prieš savo vaiko motiną L. R.. V. T. atėjus į svečius aplankyti jų bendro mažamečio vaiko tarp L. R. ir V. T. kilo konfliktas, kurio metu jis sužalojo L. R. galvą. L. R. vizualiai atrodė blaivi. Iki atvykstant V. T. buvo pasišalinęs. L. R. nurodė, kad V. T. gali būti savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu, buto durų niekas neatidarė, V. T. nerastas. L. R. nurodė, kad smurtas pasireiškė smūgiais kumščiu į veidą, smogta buvo vieną kartą kumščiu į nosį ir du kartus kumščiu į dešinę kaktos sritį. Fiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai: kraujuojanti žaizda dešinėje kaktos srityje ir patinusi, pamėlusi nosis (1 t., b. l. 23-24).
Iš 2018 m. gegužės 14 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuotas 2018 m. kovo 2 d., 01.10 val., pranešimas iš tel. Nr. 861175734: BPC operatorė sako: 112 klauso. Moteris sako: 112. BPC operatorė sako: taip, klausau jūsų ponia. Moteris sako: laba vakarą čia policija (balsas susijaudinęs). BPC operatorė sako: bendrasis pagalbos centras policiją norite išsikviesti? Moteris sako: taip (duomenys neskelbtini). BPC operatorė sako: (duomenys neskelbtini). Moteris sako: taip. BPC operatorė sako: supratau ir kas atsitiko? Moteris sako: atėjo jos šitas draugas Brazauskaitės Lauros ir sumušė ją visa kruvina. BPC operatorė sako: o, čia kada sumušė dabar? Moteris sako: dabar. BPC operatorė sako: o čia sugyventinis ją sumušė? Moteris sako: taip. BPC operatorė sako: supratau, o greitoji reikalinga jai? Moteris sako: aš nežinau, kad ji visa kruvina. BPC operatorė sako: tai paklauskit jos ar jai reikia greitosios. Moteris sako: ar tau reikia greitosios? Moteris sako (kitas balsas fone): nežinau. Moteris sako: ką aš žinau. BPC operatorė sako: o tai palaukit, palaukit kas turi žinoti aš gi jos nematau. Moteris sako: na žinokit tikrai kruvina gal ir reikėtų. BPC operatorė sako: supratau, sakykit kiek jai metų būtų? Moteris sako: jai dvidešimt, kiek tau metų? Dvidešimt vieni. BPC operatorė sako: supratau, o kur dabar tas sugyventinis? Moteris sako: išbėgo. BPC operatorė sako: supratau, o sakykit dabar kas jai veidas sužalotas labiausiai? Moteris sako: galva, plaukai visi kruvini. BPC operatorė sako: supratau, kuris aukštas. Moteris sako: penktas, durų kodas 27. BPC operatorė sako: o laiptinė kuri nuo įvažiavimo? Moteris sako: laiptinė nuo darželio trečia. BPC operatorė sako: nuo darželio trečia supratau, jūsų vardas, pavardė kaip būtų? Moteris sako: S. S.. BPC operatorė sako: laukite policijos ir medikų, gerai? (1 t., b. l. 55-57).
Iš 2018 m. gegužės 7 d. specialisto išvados Nr. G 583/2018 (05) matyti, kad L. R. nustatytas nosies kaulų lūžis, odos nubrozdinimas galvos plaukuotoje dalyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai suduodant kumščiu ar panašiai, mažiausiai 2 trauminių poveikių į galvos sritį pasekoje. Dėl nustatyto nosies kaulų lūžio L. R. sveikata sutrikdyta nesunkiai. L. R. nustatyti sužalojimai visumoje nėra būdingi griuvimui (1 t., b. l. 81).
Iš 2018 m. liepos 17 d. specialisto išvados Nr. pG 908/2018 (05) matyti, kad mažai tikėtina, jog L. R. nustatyti sužalojimai (nosies kaulų lūžis, odos nubrozdinimas galvos plaukuotoje dalyje) galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. „pati paslydo lipdama iš vonios ir griūdama trenkėsi veidu į vonios radiatorių ir nugriuvo ant vonios grindų“, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija visumoje (1 t., b. l. 86).
Nors kaltinamasis V. T. tvirtina, kad prieš nukentėjusiąją L. R. smurto nenaudojo, o nukentėjusioji šiuo metu taip pat tvirtina, kad susižalojo pati griūdama ir V. T. apkalbėjo, teismas tokius kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus atmeta kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius byloje surinktų įrodymų visumai.
Pažymėtina, kad iš karto po įvykio nukentėjusioji L. R., duodama parodymus, kurie buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, nurodė, jog bekalbant su V. T. kilo žodinis konfliktas, kurio metu V. T. ją virtuvėje pradėjo stumdyti ir tada ne mažiau kaip penkis kartus sudavė kumščiu į veido sritį. Po šių smūgių ji (L. R.) bandė pabėgti į vonios kambarį ir jame užsirakinti, bet užsirakinti ten nespėjo. V. T. atbėgo iš paskos ir vonios kambaryje pastūmė. Po pastūmimo ji (L. R.) nenugriuvo, bet trenkė galvą į radiatorių ir po to iš galvos pradėjo bėgti kraujas (1 t., b. l. 66-69). Šie nukentėjusios pirminiai parodymai, kad ją sumušė buvęs sugyventinis V. T., sutampa su kitais byloje surinktais įrodymais. Iš 2018 m. kovo 2 d. Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patrulių kuopos vyr. patrulio J. S. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad pagal 2018 m. kovo 2 d., 01.14 val., gautą iškvietimą nuvyko adresu Panevėžys, Parko g. 21-71, kur nustatė, kad V. T. smurtavo prieš savo vaiko motiną L. R.. V. T. atėjus į svečius aplankyti jų bendro mažamečio vaiko tarp L. R. ir V. T. kilo konfliktas, kurio metu jis sužalojo L. R. galvą. L. R. vizualiai atrodė blaivi. Iki atvykstant V. T. buvo pasišalinęs. L. R. nurodė, kad V. T. gali būti savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu, buto durų niekas neatidarė, V. T. nerastas. L. R. nurodė, kad smurtas pasireiškė smūgiais kumščiu į veidą, smogta buvo vieną kartą kumščiu į nosį ir du kartus kumščiu į dešinę kaktos sritį. Fiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai: kraujuojanti žaizda dešinėje kaktos srityje ir patinusi, pamėlusi nosis (1 t., b. l. 23-24). Liudytoja S. S., kuri priešingai nei tvirtino kaltinamojo gynėjas, teisiamojo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad jokio priešiškumo nei nukentėjusiajai, nei kaltinamajam nejaučia, su jais nėra susipykusi, taip pat patvirtino, kad 2018 m. kovo mėnesį, apie pirmą valandą nakties buvo savo namuose ir tuo metu dar nemiegojo, kai nuomojamame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo triukšmą– lyg baladojosi kažkas, lyg verkė – ir pati nuėjo pažiūrėti. Paskambino į duris, kurias visa kruvina atidarė L. R.. Kaltinamasis tuo metu irgi buvo bute. V. T. tik pasakė „atsiprašau, atsiprašau“. Nežino, ką reiškė kaltinamojo žodžiai „atsiprašau, atsiprašau“. Ji (liudytoja) paklausė „kas čia atsitiko?“, „ar tu ją sumušei?“, bet V. T. pasakė, kad „nieko čia nebuvo“, atsiprašė ir išbėgo. L. R. paprašė iškviesti policiją ir nieko daug nekomentavo, tik paminėjo, kad sumušė sugyventinis. Ji (liudytoja) iš karto nubėgo į savo butą atsinešti telefono. Kai grįžo su telefonu, V. T. bute jau nebebuvo. Analogiškus parodymus liudytoja S. S. davė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 119-122). Iš byloje esančio 2018 m. gegužės 14 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuota, kaip skambinančioji moteris (S. S.) nurodo, jog reikalinga policija, nes „atėjo jos šitas draugas B. L. ir sumušė ją visa kruvina“ (1 t., b. l. 54, 55-56). Liudytoja N. S. teisme parodė, kad 2018 kovo mėnesį gavo iškvietimą, kad sumušta mergina. Nuvykę rado merginą praskelta galva ir pamėlynavusia nosimi. Nukentėjusioji verkė, buvo išsigandusi, susijaudinusi. Nusivedė nukentėjusiąją į vonią, apsiprausė kraują nuo veido, sutvarstė. Nukentėjusioji sakė, kad ją sužalojo draugas ar sugyventinis. Sakė, kad pastūmė ir ji trenkėsi į radiatorių bei susižalojo. Dar sakė, kad draugas trenkė į nosį. Nukentėjusioji sakė, kad su draugu vakare buvo susitikę ir paskui po konflikto draugas pasišalino. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. S. parodė, kad įvykio vietoje nukentėjusi moteris paaiškino, jog ją sumušė sugyventinis. Sugyventinis ją pastūmė, ji krito ir prasiskėlė galvą (1 t., b. l. 110-113). Aplinkybę, kad nukentėjusioji susižalojo ne pati, o buvo sumušta patvirtina ir byloje esanti pagrindinė ir papildoma specialisto išvados. Iš 2018 m. gegužės 7 d. specialisto išvados Nr. G 583/2018 (05) matyti, kad L. R. nustatytas nosies kaulų lūžis, odos nubrozdinimas galvos plaukuotoje dalyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai suduodant kumščiu ar panašiai, mažiausiai 2 trauminių poveikių į galvos sritį pasekoje. L. R. nustatyti sužalojimai visumoje nėra būdingi griuvimui (1 t., b. l. 81). Iš 2018 m. liepos 17 d. specialisto išvados Nr. pG 908/2018 (05) matyti, kad mažai tikėtina, jog L. R. nustatyti sužalojimai (nosies kaulų lūžis, odos nubrozdinimas galvos plaukuotoje dalyje) galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. „pati paslydo lipdama iš vonios ir griūdama trenkėsi veidu į vonios radiatorių ir nugriuvo ant vonios grindų“, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija visumoje (1 t., b. l. 86). Teisme apklausta specialistė S. M. patvirtino šias savo išvadas ir paaiškino, kad jau pirminėje išvadoje nurodė, kad abu sužalojimai, t. y. odos nubrozdinimas galvos plaukuotoje dalyje ir nosies lūžis nėra būdingi griuvimui. Ši išvada nesikeitė ir po pokalbio su nukentėjusiąja, kai ši pasakė, kad lipdama iš vonios paslydo, trenkėsi veidu į vonios radiatorių ir nugriuvo ant vonios grindų. Tokie sužalojimai mažai tikėtini griūvant todėl, kad užfiksuoti sužalojimai buvo nosies kaulo lūžis su kaulo impresija, t. y. kaulo įsispaudimu, iš kairės pusės ir odos nubrozdinimas plaukuotoje galvos dalyje kairėje pusėje, ir šie sužalojimai buvo ne vienoje plokštumoje. Mažai tikėtina, kad žmogus veidu atsitrenkęs į ką nors, pvz. į radiatorių, nukris veidu į grindis. Jis kris šonu ar ant nugaros. Ikiteisminio tyrimo metu nurodytas pirminis nukentėjusiosios pasakojimas apie įvykį neprieštarautų nustatytiems sužalojimams. Taigi visi šie aptarti įrodymai sutampa tarpusavyje ir patvirtina pirminę nukentėjusiosios papasakotą įvykių seką. Teismas atmeta gynėjo argumentą, kad įvykio metu nukentėjusioji L. R. buvo neblaivi ir dėl to galėjo netinkamai įvertinti situaciją bei duoti nepagrįstus parodymus. Pažymėtina, kad iš 2018 m. kovo 2 d. Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patrulių kuopos vyr. patrulio J. S. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, jog L. R. vizualiai atrodė blaivi (1 t., b. l. 23-24). Liudytoja S. S. teisme parodė, kad L. R. nebuvo apsvaigusi, bent jau to nesimatė. Gal kiek ir buvo išgėrusi. Bute nepastebėjo jokių alkoholio vartojimo požymių – nebuvo paliktų nei butelių, nei taurių. Liudytoja N. S. teisme parodė, kad nukentėjusioji kalbėjo rišliai, alkoholio kvapo nesijautė. Visi šie asmenys, t. y. pareigūnas J. S., kaimynė S. S. ir greitosios medicinos pagalbos darbuotoja N. S., iš karto po įvykio bendravo su nukentėjusiąja L. R. ir nei vienas iš jų nenurodė, kad nukentėjusioji buvo tokia neblaivi, kad negalėjo suvokti įvykio aplinkybių. Teismas neturi pagrindo netikėti šių asmenų parodymais ir remiasi jais. Tačiau teismas nesiremia liudytojos K. M. parodymais, nes ši liudytoja po įvykio gyvai su nukentėjusiąja nebendravo, tik kalbėjosi telefonu, be to, jos parodymai prieštaringi – ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad L. R. jai pasirodė neblaivi, o teisme jau tvirtino, kad nukentėjusioji buvo blaivi.
Teismas nesiremia ir paskesniais L. R. parodymais, kurie taip pat yra prieštaringi. Darydamas tokią išvadą teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusioji negalėjo teismui paaiškinti, kodėl tvirtina, jog pas S. S. nuėjo ji (L. R.), kai tuo tarpu liudytoja S. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme kategoriškai ir nuosekliai patvirtino, kad į L. R. butą nuėjo pati išgirdusi iš ten sklindantį triukšmą. Taip pat neįtikinami yra nukentėjusiosios parodymai, kad ji susižalojo pati lipdama iš vonios, kur maudėsi. Pažymėtina, kad liudytoja N. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme patvirtino, kad nukentėjusioji buvo su makiažu ir šventiškai gražiai apsirengusi. Be to, kai nuvedė nukentėjusiąją į vonią apiprausti kraujo, vonioje buvo privemta. Taigi iš šių liudytojos parodymų akivaizdu, kad nukentėjusioji L. R. vonioje tikrai nesimaudė. Atsakant į kaltinamojo gynėjo argumentą dėl to, kaip greitosios medicinos pagalbos darbuotoja N. S. vonioje galėjo matyti skrandžio turinį, o policijos pareigūnai, apžiūrėję įvykio vietą, to neužfiksavo, atkreiptinas dėmesys į tai, kad N. S. į nukentėjusiosios butą atvyko 01.24 val. , o iš ten išvyko 01.40 val. (1 t., b. l. 105), tuo tarpu policijos pareigūnai įvykio vietos apžiūrą atliko nuo 03.30 val. iki 03.45 val., t. y. jau po to, kai N. S. vonioje apiprausė nukentėjusiąją L. R., ir tuo metu skrandžio turinys galėjo patekti į kanalizacijos vamzdį.
Teismas atmeta kaltinamojo V. T. parodymus, kad nukentėjusiosios L. R. nemušė, nes šie parodymai prieštarauja byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumai.
Teismo vertinimu, ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. T. 2018 m. kovo 2 d., apie 00.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sudavė kumščiu ne mažiau kaip vieną kartą buvusiai sugyventinei L. R. į veido sritį, o nukentėjusiajai pabėgus į vonią, kurioje ji norėjo užsirakinti, ją pasivijęs vonioje pastūmė, dėl ko L. R. trenkė galvą į radiatorių, taip šiais veiksmais padarė L. R. nosies kaulų lūžį, odos nubrozdinimą galvos plaukuotoje dalyje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo įvykdyta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas.
Civilinė ieškovė Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 219,82 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai, susijusiai su nukentėjusiosios L. R. gydymu, atlyginti (1 t., b. l. 30-40). Pareikštą civilinį ieškinį pagrindžia pridėti rašytiniai duomenys. Įvertinus tai, kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai yra tiesiogiai susiję su kaltinamojo tyčiniais veiksmais, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant jį iš kaltinamojo Vidmino T. V. ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnis). Veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis šią nusikalstamą veiką įvykdė būdamas prieš tai ne kartą teistas, taip pat ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimus bei būdamas neseniai paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos taikant lygtinį paleidimą (1 t., b. l. 162-196; 2 t., b. l. 1-39), V. T. ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 157-161), nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b. l. 142-143), turi psichologinių problemų, tačiau jam ekspertizę skirti netikslinga (1 t., b. l. 146-149). Aptarti duomenys rodo, kad V. T. jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro ir nerodo pastangų gyventi dorai. Taip pat akivaizdu, kad kaltinamasis nusikalsta sistemingai ir tai rodo didesnį šio asmens pavojingumą bei abejingumą visuomeninio gyvenimo taisyklėms. Atsižvelgdamas į šias išdėstytas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, taip pat į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei atsakomybę sunkiančią aplinkybę, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas šios bausmės vidurkiui. Atsižvelgiant į tai, kad naują nusikalstamą veiką V. T. įvykdė lygtinio paleidimo metu, jam šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, subendrintina su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartimi subendrinta bausme, bausmes iš dalies sudedant ir skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas. V. T. reali laisvės atėmimo bausmė paskirtina atlikti pataisos namuose.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo V. T. išieškotinos 9,90 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti į valstybės pajamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, 309 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nusprendžia:
V. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartimi subendrinta bausme, bausmes iš dalies sudedant ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. T. sulaikymo vykdant šį teismo nuosprendį dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš Vidmino T. V. ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisti 219,82 Eur (du šimtus devyniolika eurų 82 ct) turtinei žalai atlyginti.
Išieškoti iš V. T. 9,90 Eur (devynis eurus 90 ct) proceso išlaidų į valstybės pajamas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.