- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-30
- Bylos Nr.
- e2-813-1097/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00899-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Latvelė
- Ieškovas
- I. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės I. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Šalies argumentai
2. I. J. (toliau – ir ieškovė) 2025 m. rugpjūčio 1 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės 2 000 Eur turtinės ir 42 800 Eur neturtinės žalos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė nurodė, kad yra pareiškėjo paveldėtoja pagal įstatymą (dukra) ir nesutinka su Komisijos priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Komisijos nustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis nepakankamas kompensuoti pareiškėjui patirtus išgyvenimus, mirus motinai dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Ieškovė taip pat nurodė, kad pareiškėjo motinos kapavietės sutvarkymui sumokėta 2 000 Eur ir šią turtinę žalą turi atlyginti atsakovė. Pareiškėjas Komisijos neprašė atlyginti šios turtinės žalos, nes pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – ir PTŽSAĮ) 13 straipsnį, teisė į turtinę žalą priklauso tik mirusio paciento išlaikomiems ar turintiems teisę gauti iš jo išlaikymą asmenims.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės I. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
5. Teismas konstatavo, kad ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo negali būti priimtas ir nagrinėjamas civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Grįsdamas šią išvadą, teismas nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 3 dalį nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu. Teisė reikalauti atlyginti neturtinę žalą yra prievolių teisė, turinti turtinį (piniginį) pobūdį, ir priskiriama prie neatsiejamai susijusių su asmeniu teisių. Nagrinėjamu atveju neturtinę žalą dėl sveikatos priežiūros įstaigos veiksmų patyrė pareiškėjas. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas su Komisijos nustatytu 7 200 Eur neturtinės žalos dydžiu nesutiko ir (ar) ketino dėl to kreiptis į teismą. Ieškovė jokių išskirtinių aplinkybių, patvirtinančių, jog ji galėtų paveldėti neturtines pareiškėjo teises, nenurodė. Pareiškėjas civilinės bylos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dėl neteisėtų sveikatos priežiūros įstaigos veiksmų neinicijavo, o ieškovė nenurodė, jog egzistuoja svarbus bendras interesas nagrinėti bylą, taip pat, kad mirusiojo J. J. išgyvenimai dėl motinos mirties yra labai artimai susiję su jo teisių perėmėjos – ieškovės – išgyvenimais.
6. Teismas nurodė, kad ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo negali būti priimtas nepasinaudojus išankstine ikiteismine tvarka ir ieškinį reiškiant asmeniui, neturinčiam tokios teisės (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3, 8 punktai). Pareiškėjas į Komisiją dėl turtinės žalos atlyginimo nesikreipė. Komisija nagrinėjamu atveju yra privaloma ikiteisminė institucija dėl žalos atlyginimo, o šia privaloma tvarka pareiškėjas nepasinaudojo, t. y. neprašė valstybės atlyginti motinos kapavietės sutvarkymo išlaidas. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad nurodytas išlaidas patyrė į bylą neįtrauktas asmuo – I. J.. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovei išaiškino, jog dėl turtinės žalos atlyginimo suinteresuotas asmuo, patyręs nurodytą žalą, galėtų kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka ne pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisų ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą, bet prašydamas taikyti deliktinę atsakomybę asmeniui, atsakingam už žalą.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė I. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir priimti jos ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, kokiais atvejais teisė į neturtinės žalos atlyginimą gali būti paveldima. Teismas nenurodė pagrįstų priežasčių, dėl kurių nagrinėjamo ginčo atveju negali būti taikomi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pateikti išaiškinimai, kuriais pripažinta asmenų, kurie mirė nespėję pareikalauti ar pareikalavo, bet nesuspėjo gauti neturtinės žalos atlyginimo, paveldėtojams teisė reikalauti mirusiajam padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
7.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė turėjo nurodyti išskirtines aplinkybes, patvirtinančias, jog ji galėtų paveldėti neturtines pareiškėjo teises. Išskirtinių aplinkybių paveldėti neturtinį reikalavimą nereikia – asmuo tiesiog turi būti mirusio asmens paveldėtoju. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, būdamas tiesioginiu nukentėjusiuoju dėl pacientės mirties, kreipėsi į Komisiją (privalomą ikiteisminę ginčo nagrinėjimo instituciją) dėl 50 000 Eur neturtinės žalos priteisimo ir tokiu būdu aiškiai išreiškė savo valią siekti atlyginimo už jam padarytą žalą, t. y. įgyvendinti savo turimą teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškime Komisijai jo reikalavimas buvo konkretizuotas, apibrėžtas pinigų suma, kurios atlyginimo yra siekiama. Pareiškėjui pareiškus reikalavimą Komisijai, jo patirti išgyvenimai įgijo turtinę išraišką. Pareiškėjas dėl mirties nespėjo įgyvendinti savo teisės į neturtinės žalos atlyginimą iki galo, tačiau šią teisę gali įgyvendinti jo įpėdinė ieškovė.
7.3. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas dėl žalos atlyginimo neturėjo galimybės kreiptis tiesiogiai į teismą. Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija dėl žalos atlyginimo. Teisę į neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjas pats pradėjo ginti, tad jo dukra (paveldėtoja) šiuo atveju paveldi jo apibrėžtą turtinę reikalavimo teisę, kylančią iš pareiškėjo patirtos neturtinės žalos. Toks reikalavimas paveldėjimo teisės aspektu kvalifikuotinas ne kaip neatskiriamai susijęs su palikėjo asmeniu, o kaip palikėjo turtinė reikalavimo teisė, kuri įeina į paveldėjimo objektą.
7.4. Ieškovė, paveldėjusi palikėjo teisę į neturtinės žalos atlyginimą, perima visas palikėjo teises ir pareigas, todėl pareiškėjo procesinė teisė nesutikti su Komisijos priteista suma taip pat yra paveldima. Pareiškėjas, kreipdamasis į Komisiją, aiškiai apibrėžė savo reikalavimo dydį – 50 000 Eur. Komisija jam priteisė tik 7 200 Eur. Komisijai jo reikalavimą tenkinus tik maža dalimi, pareiškėjas turėjo teisę ir pagrindą kreiptis į teismą dėl likusios dalies priteisimo. Nėra suprantama, kuo vadovaujantis teismas gali teigti, jog pareiškėjas su Komisijos priteista suma būtų sutikęs ir būtų nesinaudojęs savo teise kreiptis į teismą dėl likusios sumos priteisimo.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šioje byloje absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės I. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atskirajame skunde ieškovė argumentuoja, kad nepagrįsta ir turėtų būti panaikinta pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį dėl pareiškėjo J. J. patirtos neturtinės žalos atlyginimo (atskirojo skundo 6 punktas). Byloje keliami klausimai: 1) ar reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, padarytą netinkamai teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, gali būti paveldimas mirus tokį reikalavimą pareiškusiam asmeniui; 2) ar tokios reikalavimo teisės (ne)perėmimas priklauso nuo to, ar Komisijai reikalavimą reiškęs asmuo iki mirties spėjo gauti Komisijos sprendimą ir, nesutikdamas su juo, paduoti teismui ieškinį.
10. Apibrėžiant šio apeliacinio nagrinėjimo ribas, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė ieškinį reiškė dėl 2 000 Eur turtinės ir 42 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį, skirtingai motyvuodamas atsisakymo priimti reikalavimą dėl turtinės ir reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priežastis bei pagrindus. Atskirajame skunde, apeliantė prašo panaikinti teismo nutartį ir priimti ieškinį, tačiau, kaip minėta, argumentuoja, kad nepagrįsta ir turėtų būti panaikinta pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo (atskirojo skundo 6 punktas). Atskirajame skunde nėra jokių argumentų ir komentarų dėl teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į nurodytą, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, nėra apeliacijos dalykas ir nepatenka į šio apeliacinio nagrinėjimo ribas.
Dėl galimybės paveldėti asmens reikalavimo teisę dėl neturtinės žalos atlyginimo
11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodydamas, kad pagal CK 5.1 straipsnio 3 dalį nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu, o teisė reikalauti atlyginti neturtinę žalą yra prievolių teisė, turinti turtinį (piniginį) pobūdį, ir priskiriama prie neatsiejamai susijusių su asmeniu teisių. Atskirajame skunde apeliantė ginčija šią išvadą, argumentuodama, kad mirusiojo įvardinta ir teikiant reikalavimus Komisijai apibrėžta reikalavimo teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra galima paveldėti kaip palikėjo turtinė reikalavimo teisė, įeina į paveldėjimo objektą ir ieškovė gali ją paveldėti; atitinkamai, ir gali ją įgyvendinti teikdama ieškinį teismui.
12. CK 5.1 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę, į atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamybę), teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.
13. Neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis ). Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; neretai jos apskritai niekas (taip pat ir jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti panaudojant, be kita ko, materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją. Dėl to teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009). Neturtinės žalos dydį teismas nustato, atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus: žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
14. Šiame kontekste Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nors ir yra glaudžiai susijęs su ją patyrusiu asmeniu, tačiau kartu yra reikalavimas dėl konkrečios pinigų sumos gavimo. Asmuo, kreipdamasis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, suformuluoja savo reikalavimą ir apibrėžia prašomą priteisti žalos dydį. Tokiu būdu ieškovas pasirenka savo teisių gynimo būdą ir įgyvendina teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, o jo reiškiamas ieškinio reikalavimas įgyja turtinę išraišką, nes patirtus išgyvenimus jis įvertina konkrečia materialine išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242-421/2019).
15. Atitinkamai, kasacinis teismas konstatavo, kad tokiu atveju, kai asmuo, būdamas tiesioginis neturtinę žalą patyręs nukentėjusysis, kreipiasi į teismą ir tokiu būdu aiškiai išreiškia savo valią siekti atlyginimo už jam padarytą žalą, t. y. įgyvendinti savo turimą teisę į neturtinės žalos atlyginimą, ieškinyje jo reikalavimas konkretizuojamas apibrėžta pinigų suma, kurios atlyginimo yra siekiama. Tokiam asmeniui pareiškus ieškinį, jo patirti išgyvenimai įgyja turtinę išraišką, todėl tokioje situacijoje, kai ieškinį pareiškęs asmuo miršta iki proceso pabaigos, pripažintina, jog jis įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą, kad jam būtų atlyginta neturtinė žala, jo patirti išgyvenimai, dėl kurių prašoma atlyginti neturtinę žalą, yra argumentuoti ir įvertinti prašoma priteisti konkrečia pinigų suma. Atsižvelgiant į tai, tokiu atveju, kai teisę į neturtinės žalos atlyginimą ieškovas pats pradėjo ginti civilinio proceso nustatyta tvarka, po ieškovo mirties jo paveldėtojai paveldi jo ieškiniu apibrėžtą turtinę reikalavimo teisę, kylančią iš ieškovo patirtos neturtinės žalos. Toks palikėjo reikalavimas paveldėjimo teisės aspektu kvalifikuotinas ne kaip neatskiriamai susijęs su palikėjo asmeniu, o kaip palikėjo turtinė reikalavimo teisė, kuri įeina į paveldėjimo objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242-421/2019).
16. Įvertinus nurodytus išaiškinimus, pripažintinos nepagrįstomis ir kasacinio teismo praktikos neatitinkančiomis pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėjo pareiškime Komisijai suformuluota ir konkrečia pinigine suma apibrėžta teisė reikalauti atlyginti neturtinę žalą, kaip neatsiejamai susijusi su asmeniu, negalėjo būti ieškovės paveldėta. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, mirus asmeniui, teisme pareiškusiam reikalavimą atlyginti jo patirtą neturtinę žalą, jo materialiųjų subjektinių ir procesinių teisių perėmimas yra galimas. Taigi, sprendžiant klausimą dėl nagrinėjamu atveju paduoto ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo (ne)priėmimo, esminę reikšmę turi ne pats reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pobūdis, o įvertinimas, ar pareiškėjo Komisijai pareikštas reikalavimas įgijo turtinę išraišką ir, atitinkamai, galėjo būti palaikomas teisme pareiškus ieškinį, mirusiojo pareiškėjo įpėdinei nesutinkant su Komisijos priimtu sprendimu.
Dėl galimybės perimti Komisijai reikalavimą pareiškusio asmens teisę reikšti ieškinį teisme PTŽSAĮ 25 straipsnio pagrindu
17. CPK 48 straipsnio 1 dalis nustato, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas yra galimas bet kurioje proceso stadijoje.
18. Kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kai asmuo, turintis teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kreipiasi į teismą, t. y. įgyvendina savo turimą teisę į neturtinės žalos atlyginimą, jo reikalavimas tampa konkretizuotas apibrėžta pinigų suma, kurios atlyginimo yra siekiama. Tokiam asmeniui mirus, jo paveldėtojai paveldi jo ieškiniu apibrėžtą turtinę reikalavimo teisę, kylančią iš ieškovo patirtos neturtinės žalos. Toks palikėjo reikalavimas paveldėjimo teisės aspektu kvalifikuotinas kaip palikėjo turtinė reikalavimo teisė, kuri įeina į paveldėjimo objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242-421/2019).
19. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2025 m. kovo 5 d. kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją dėl 50 000 Eur neturtinės žalos, padarytos netinkamai suteikus asmens sveikatos paslaugas jo motinai, atlyginimo. Komisijai nagrinėjant bylą, pareiškėjas 2025 m. birželio 9 d. mirė. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2025 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientės sveikatai padaryta žala, kurios buvo galima išvengti, ir iš dalies tenkino pareiškėjo prašymą atlyginti neturtinę žalą, atlyginant 7 200 Eur. Ieškovė 2025 m. rugpjūčio 1 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos, dėl 42 800 Eur neturtinės žalos priteisimo.
20. Taigi, pareiškėjas, kreipdamasis į Komisiją, įgyvendino savo teisę reikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, šį reikalavimą apibrėžė konkrečia 50 000 Eur suma, t. y. pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo įgijo turtinę 50 000 Eur išraišką. Pareiškėjas mirė nepasibaigus jo prašymo nagrinėjimui Komisijoje, negavęs Komisijos sprendimo ir, atitinkamai, objektyviai nespėjęs įgyvendinti savo teisės, nustatytos PTŽSAĮ 25 straipsnyje, t. y. kreiptis į teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės, jei nesutinkama su Komisijos sprendimu. Šią teisę įgyvendinti ir procesą teisme PTŽSAĮ 25 straipsnio pagrindu pradėti siekia ieškovė (pareiškėjo įpėdinė), nesutikdama su Komisijos priteistu 7 200 Eur neturtinės žalos atlyginimu ir palaikydama pareiškėjo suformuluotą reikalavimą dėl 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (Komisijos priteisti 7 200 Eur + ieškiniu reikalaujami 42 800 Eur).
21. Atsižvelgiant į pirmiau aptartą kasacinio teismo konkrečiai įvertintą situaciją, kad tokiu atveju, kai ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pareikštas teisme, toks reikalavimas gali būti perimamas ieškovo įpėdinių, nagrinėjamu atveju esminę reikšmę įgyja procesų Komisijoje ir teisme santykis ir klausimas, ar ieškovė, kaip pareiškėjo įpėdinė, gali perimti pareiškėjo teisę kreiptis į teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės PTŽSAĮ 25 straipsnio pagrindu.
22. Sprendžiant šiuos klausimus, reikšminga atsižvelgti į tai, kad įstatymų leidėjas, siekdamas veiksmingos pacientų teisių apsaugos ir nustatydamas specialų pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo teisinį reglamentavimą, kartu sukūrė ir šiam tikslui skirtą žalos atlyginimo mechanizmą, apimantį tiek ikiteisminę, tiek teisminę ginčo sprendimo tvarką, taip užtikrindamas, kad pacientų patiriama žala būtų įvertinta atsakingai, kvalifikuotai ir operatyviai. Pagal PTŽSAĮ kiekvienas asmuo, manantis, kad sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvo padaryta žala jo sveikatai, pirmiausia privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją – specialiai šiam tikslui valstybės įsteigtą instituciją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos (PTŽSAĮ 13, 24 straipsniai). Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija, kurią sudaro septyni nepriekaištingos reputacijos specialistai, turintys aukštąjį universitetinį medicinos ir teisės sričių išsilavinimą bei ne mažesnę kaip trejų metų praktinę patirtį šiose srityse (PTŽSAĮ 26 straipsnio 1 dalis). Komisijos nariams keliami aukšti reikalavimai užtikrina, kad sprendimai būtų priimami atsižvelgiant tiek į medicininius aspektus, tiek į teisinius kriterijus, vadovaujantis profesionalumu ir objektyvumu. Be to, tuo atveju, kai nagrinėdama prašymą Komisija mano, jog tam tikroms išvadoms padaryti reikia specialiųjų žinių, ji turi teisę pasitelkti ekspertus, kurie taip pat turi atitikti jiems keliamus aukštus reikalavimus – būti nepriekaištingos reputacijos, turėti teisę verstis medicinos, odontologijos ar slaugos praktika ir būti sukaupę ne mažesnę kaip penkerių metų slaugos, medicinos arba odontologijos praktikos patirtį (PTŽSAĮ 26 straipsnio 7 dalis). Tokia valstybės sukurta ir įstatymo lygmeniu įtvirtinta sistema leidžia užtikrinti, kad kiekviena individuali situacija būtų išanalizuota visapusiškai ir išsamiai, atsižvelgiant į visas nagrinėjamam atvejui reikšmingas aplinkybes.
23. Taigi, pacientas, siekiantis gauti jo patirtos žalos atlyginimą ar kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, turi pagal nustatytą tvarką kreiptis į Komisiją su rašytiniu prašymu dėl žalos atlyginimo. Tokiame prašyme asmens patirta neturtinė žala yra konkretizuojama, ji įgyja materialinį pobūdį. Pabrėžtina, kad Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija dėl žalos atlyginimo ir tik tuo atveju, jei asmuo nesutinka su Komisijos priimtu sprendimu, jis gali pasinaudoti teise kreiptis į teismą PTŽSAĮ 25 straipsnyje nustatyta tvarka.
24. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo teisinio reglamentavimo esmė ir pagrindinis tikslas – užtikrinti veiksmingą pacientų teisių apsaugą, nustatant aiškų ir prieinamą mechanizmą, leidžiantį asmenims realiai įgyvendinti teisę į žalos atlyginimą tais atvejais, kai sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu jų sveikatai buvo padaryta žala. Aptartas teisinis reglamentavimas sukurtas kaip socialiai atsakingas, į pacientų interesus prioritetiškai orientuotas instrumentas, kuriuo siekiama supaprastinti pacientų teisių gynimo procesą ir užtikrinti greitą, veiksmingą ir teisiškai prognozuojamą žalos atlyginimą. Šio reglamentavimo tikslas grindžiamas fundamentalia nuostata, kad žmogaus sveikata yra aukščiausia vertybė, kurios apsauga privalo būti laikoma ne tik sveikatos politikos, bet ir visos teisinės sistemos prioritetu. Atitinkamai, aptartas specialusis pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo teisinis reglamentavimas lemia ir specifinę šios rūšies ginčų nagrinėjimo teismine tvarka apimtį. Įstatymų leidėjas, nustatydamas, kad: 1) valstybė prisiima atsakomybę už sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių subjektų veiksmus, nevertinant jų kaltės; 2) ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka yra privaloma ir vykdoma per specialiai šiam tikslui įsteigtą Komisiją; 3) žalos atlyginimas pacientui turi būti išmokamas iš karto po Komisijos sprendimo, nepriklausomai nuo to, ar asmuo vėliau kreipiasi į teismą; sukūrė pacientui pagrįstą ir teisėtą lūkestį, jog žalos atlyginimo procedūra bus aiški, nuspėjama ir nereikalaus ilgo bei sudėtingo bylinėjimosi (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-234-854/2025).
25. Apibendrinant aptartą žalos atlyginimo už pacientams padarytą žalą procesą bei atitinkamų reikalavimų nagrinėjimo mechanizmą, atsižvelgiant į tokio teisinio reguliavimo tikslus bei paskirtį, pripažintina, kad klausimo dėl žalos atlyginimo už pacientams padarytą žalą nagrinėjimo procesas yra vientisas, prasidedantis privaloma ikiteismine stadija ši klausimą nagrinėjant Komisijoje ir galintis tęstis teisme, jei asmenys nesutinka su Komisijos priimtu sprendimu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, jog neturtinę žalą dėl sveikatos priežiūros įstaigos veiksmų patyrė pareiškėjas; byloje nėra įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo nesutikimą su Komisijos nustatytu 7 200 Eur neturtinės žalos dydžiu; pareiškėjas civilinės bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl neteisėtų sveikatos priežiūros įstaigos veiksmų neinicijavo ir pan., nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovės, po pareiškėjo mirties perėmusios jo reikalavimo pagal pareiškimą Komisijai teises, ieškinys, reiškiamas PTŽSAĮ 25 straipsnio pagrindu, negali būti priimtas.
26. Priešingai, atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminė klausimo dėl žalos pacientams atlyginimo nagrinėjimo stadija yra privaloma, pareiškėjas objektyviai negalėjo kreiptis dėl žalos atlyginimo iš karto į teismą. Tačiau, pareiškėjui kreipiantis į Komisiją, jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo suformuluotas ir apibrėžtas konkrečia prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma, pagrįstas pareiškime nurodytomis aplinkybėmis. Pareiškėjas teisės aktų nustatyta privaloma tvarka įgyvendino teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, o jo Komisijai reikštas reikalavimas įgijo turtinę išraišką. Taigi, kaip buvo nurodyta pirmiau, tokios reikalavimo teisės gali būti perimamos po pareiškėjo mirties ir, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškė privaloma teisės aktų nustatyta tvarka, tokių teisių perėmimo (paveldėjimo) klausimas negali būti sprendžiamas skirtingai, priklausomai nuo pareiškėjo mirties momento. Dėl to pripažinimas, kad reikalavimo teisės gali būti perimamos tik tokiu atveju, jei pareiškėjas iki mirties sulaukė Komisijos sprendimo ir, nesutikdamas su juo, padavė ieškinį teismui dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės PTŽSAĮ 25 straipsnio pagrindu, neatitiktų pirmiau aptarto pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo mechanizmo ir teisinio reglamentavimo esmės bei tikslų, asmenų lygiateisiškumo, protingumo bei sąžiningumo principų.
27. Pripažinus, kad ieškovė galėjo perimti suformuluotą ir konkretizuotą pareiškėjo 50 000 Eur reikalavimo teisę atlyginti neturtinę žalą, teismo nurodytos aplinkybės, jog nėra aišku, ar pareiškėjas būtų nesutikęs su Komisijos sprendimu, kuriuo priteista 7 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nesudaro pagrindo nepriimti pareiškėjo Komisijoje pareikštus reikalavimus palaikančios pareiškėjo teisių perėmėjos ieškovės ieškinio. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, remdamasis tuo, jog pareiškėjas mirė iki Komisijos sprendimo priėmimo, nespėjęs įgyvendinti teisės kreiptis į teismą PTŽSAĮ 25 straipsnio pagrindu.
Dėl procesinės bylos baigties
28. Apibendrinant pirmiau šioje nutartyje išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino galimybės paveldėti (perimti) pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisę, kylančią iš pareiškėjo Komisijai pateikto prašymo, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl nepagrįstai atsisakė priimti ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dėl to yra pagrindas tenkinti atskirąjį skundą ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio priėmimas galimas tik pirmosios instancijos teisme (žr. mutatis mutandis (liet. su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010), ieškinio priėmimo klausimas perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.