Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo) ir Birutės Simonaitienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi antstolės V. Š. prašymą dėl procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo civilinėje byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė V. Š. kreipėsi į teismą su prašymu, prašydama išaiškinti ir patikslinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartį, kurioje nuryta, kad R. Č. grąžintina 8273,52 Eur sumos ribose G. Č. parduoto asmeninėn nuosavybėn 0,0870 ha ploto žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančius (duomenys neskelbtini), nurodant (išaiškinat), kuri konkrečiai turto dalis (ne pinigine išraiška) grąžintina skolininkui R. Č..

Prašymas netenkintinas.

Šiaulių apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimą iš esmės paliko nepakeistą, patikslinant pripažino iš dalies 8273,52 Eur sumos ribose negaliojančia 2014-01-31 pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas R. Č. pardavė atsakovei G. Č. asmeninėn nuosavybėn 0,0870 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), nukreipiant ieškovei J. Č. priteistos 8273,52 Eur žalos atlyginimo išieškojimą į sandoriu perleistą turtą, patikslinant pripažino iš dalies 8273,52 Eur sumos ribose negaliojančiu 2014-06-13 sutartinės hipotekos sandorį (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)), pagal kurį atsakovė G. Č., atstovaujama atsakovo R. Č. pagal įgaliojimą, įkeitė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį 0,0870 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), atsakovo kredito unijos „Žemdirbio gerovė“ naudai, priteisė iš atsakovų R. Č. ir KU „Žemdirbio gerovė“ ieškovei J. Č. iš kiekvieno po 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismo sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti, nekeisdamas jo turinio. Kasacinio teismo praktika dėl šios procesinės teisės normos taikymo bei aiškinimo yra suformuota, joje konstatuota, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2207).

Civiliniame procese egzistuoja ir kitas išaiškinimo institutas, t. y. įstatyme įtvirtinta antstolio teisė kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką (CPK 589 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad abi teisės normos (tiek CPK 278 straipsnio 1 dalis, tiek 589 straipsnio 1 dalis) sudaro vieną visumą ir skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2007). Teismas antstolio prašymu turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien tik vykdymo tvarką, priklausomai nuo antstolio prašymo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarties rezoliucinė dalis yra aiški, joje nurodyta, kad 2014-01-31 pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas R. Č. pardavė atsakovei G. Č. asmeninėn nuosavybėn 0,0870 ha ploto žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), yra negaliojanti 8273,52 Eur sumos ribose, nukreipiant ieškovei J. Č. priteistos 8273,52 Eur žalos atlyginimo išieškojimą į sandoriu perleistą turtą. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje civilinėje byloje, nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme, nebuvo nustatinėjama konkreti turto dalis grąžintina skolininkui R. Č., todėl antstolio prašymas išaiškinti, kuri konkrečiai turto dalis (ne pinigine išraiška) grąžintina skolininkui R. Č., išeina iš Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi išspręstų klausimų ribų.

Sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdytas, tačiau ši procesinė antstolio teisė neturi būti suprantama kaip teismo pareiga teikti antstoliui teisines konsultacijas dėl jo kompetencijai priskirtinų funkcijų vykdymo, kadangi antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, specialus viešosios teisės subjektas ir profesionalus teisininkas, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 278, 589, 290, 291 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Antstolės V. Š. prašymo dėl procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo civilinėje byloje netenkinti.