- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-22
- Bylos Nr.
- 2A-1178-264/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė (pirm.), Dalė Burdulienė, Neringa Venckienė
- Atsakovas
- B. Š.
- Ieškovas
- K., K. K., N. K.
- Kategorijos
- 50.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės ir Neringos Venckienės, sekretoriaujant Dovilei Stoškuvienei,
dalyvaujant atsakovei B. Š., atsakovės atstovui A. Š., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės B. Š. ir jos atstovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų K. K. ir N. K. ieškinį atsakovei B. Š. dėl paskolos priteisimo bei atsakovės B. Š. priešieškinį ieškovams K. K., N. K. dėl paskolos raštelio nuginčijimo, pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu, paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai patikslintu ieškiniu (2 t.b.l.58-59) prašė priteisti iš atsakovės 3850 Lt paskolos, 304,76 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant jas nuo priteistos skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005-07-13 ieškovė K. K. paskolino atsakovei B. Š. 10000 Lt. Šiuos pinigus ieškovė perdavė per savo vyrą N. K.. Pradžioje raštelis dėl pinigų įskolinimo surašytas nebuvo, po kurio laiko paprašius grąžinti paskolintus pinigus, atsakovė sutiko pasirašyti raštelį apie pinigų gavimą ir jame įsipareigojo skolą - 10000 Lt grąžinti, mokant nuo 2006 metų sausio mėnesio 15 dienos po 400 Lt į mėnesį, o esant galimybei ir daugiau nei 400 Lt, iki pilno skolos grąžinimo. 2006-01-18 atsakovė per N. K. grąžino 6150 Lt skolos, o likusios paskolos sumos 3850 Lt negrąžino iki šiol.
Atsakovė priešieškiniu (2 t. b. l. 134-144) prašė pripažinti paskolos raštelį, kurį turi N. K. ir K. K., o taip pat ir raštelio antrą egzempliorių kopiją, esančią pas B. Š., ir niekiniu ir negaliojančiu; pripažinti, kad paskolos sutartis tarp K. K., N. K. ir B. Š. niekada nebuvo sudaryta; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad paskolos sutarties, kurią neva patvirtina paskolos raštelis, su ieškovais niekada nesudarė ir jokių pinigų negavo, o paskolos raštelis buvo išgautas naudojant psichologinę prievartą bei grasinimą prieš B. Š., pasinaudojus sunkia ieškovės ir jos sūnaus būkle (abiejų rankų sunkiu sužalojimu). Atsakovė, pagalvojusi, kad dėl sūnaus patirtų traumų teks uždaryti įmonę, paskambino buvusiam darbuotojui N. K. ir paprašė grąžinti skolą 6888,34 Lt už pirktas 2005 metų pradžioje stakles. N. K. paprašė dar kelis mėnesius palaukti. Šiuo metu ši skola yra priteista ir išieškoma iš N. K., per anstolį V. K.. Skolos raštelio pasirašymą naudojant fizinę ir psichinę prievartą įrodo tas faktas, kad jei B. Š. būtų skolinga N. K. ir K. K. 10000 Lt, B. Š. būtų atskaičiusi K. šeimos skolas už 2005m kovo 4 d. privačiai nusipirktas stakles 6888,34 Lt, o tas faktas, kad K. K. 2005-07-13 yra paėmusi iš banko 10060 Lt, nėra įrodymas, kad šie pinigai buvo paskolinti B. Š..
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 22 d. sprendimu ieškinį tenkino pilnai, priešieškinį atmetė, priteisė iš atsakovės B. Š. 3850 Lt paskolos, 304,76 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant jas nuo priteistos skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2008-11-28 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 125 Lt žyminio mokesčio ieškovams K. K. ir N. K. bei 67,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nurodė, kad pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo paskolos gavėjui faktas yra esminė sutarties sąlyga, ir šio fakto įrodinėjimo pareiga tenka paskolos davėjui (ieškovui) (CPK 12, 178 str.). Pinigų perdavimo atsakovo nuosavybėn faktą ieškovai įrodinėjo atsakovės B. Š. ranka rašytu ir pasirašytu paskolos rašteliu. Aplinkybę, kad pinigus ieškovas perdavė atsakovei dar iki paskolos raštelio pasirašymo momento, ieškovas grindė šiame raštelyje įrašytu žodžiu „paskolintus“. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, paskolos raštelio turinį, konstatavo, kad jame atsiskleidžia pagrindinis paskolos sutarties elementas – pinigų pagal sutartį perdavimo faktas, todėl darė išvadą, jog ieškovų reikalavimas yra pagrįstas ir įrodytas.
Dėl priešieškinio reikalavimų teismas nurodė, kad atsakovė, ginčijant sutartį, neprašė taikyti restituciją, nereiškė prašymo grąžinti duotus 6150 Lt. Liudytoja S. M. teigė girdėjusi N. K. reikalavimą grąžinti 10 000 Lt, tačiau daugiau pokalbio detalių patvirtinti ar paneigti negalėjo. Ieškovų grasinimo faktas nei nagrinėjamojoje byloje, nei baudžiamojoje byloje nebuvo įrodytas, atsakovės paaiškinimai dėl pačios sutarties sudarymo aplinkybių prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir yra nenuoseklūs, su naujomis versijomis, o argumentai dėl 6 888,34 Lt priteisimo nustatyti kitoje byloje ir su šia byla ryšio neturi. Teismas konstatavo, kad priešieškinio reikalavimai yra nepagrįsti, neįrodyti, todėl atmestini.
Šalies argumentai
Atsakovė B. Š. ir jos atstovas A. Š. apeliaciniu skundu (3 t.b.l.2-16) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantai nurodo, kad sprendimas buvo priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas bei akivaizdžiai šališko ir neobjektyvaus teismo, su teismo sprendimu nesutinka dėl sekančių priežasčių:
1. Teismas neteisingai nustatė tikrosios šalių valios faktą, nes iš bylos esmės ir pateiktų įrodymų yra aišku, kad bendraieškovė K. K. visiškai nedalyvavo neva esančios paskolos teisiniuose santykiuose. Bendraieškovų parodymai FNTT tyrėjui, apie tariamo pinigų paskolinimo aplinkybes, kardinaliai skiriasi nuo parodymų šioje byloje.
2. Teismas nepasisakė kokiu momentu buvo perduotas paskolos dalykas-pinigai, todėl teismo nustatytas paskolos sutarties sudarymo tikėtinumas negali būti pripažįstamas jau konkrečiai sudaryta paskolos sutartimi ir pinigų perdavimu.
3. Teismas neteisingai aiškina, kad raštelyje parašyti žodžiai „N. K. paskolintus“ reiškia, kad paskolos pinigai buvo perduoti B. Š., nes pagal susiklosčiusią praktiką pinigų perdavimo patvirtinimo faktą gali patvirtinti tik įrašas „pinigus gavau“ ir data, kada tai buvo padaryta. Kadangi šioje byloje yra ginčijamos pačios tariamo paskolos raštelio surašymo aplinkybės ir esami rekvizitai raštelio turinyje, teismas turėjo ypač atidžiai išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su tariamu pinigų B. Š. perdavimo momentu, pasisakyti apie kiekvieną atsakovės B. Š. nurodytą svarbią bylai aplinkybę.
4. Pagal CK 6.871str. l d. fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jei suma viršija 2000 Lt, todėl yra aišku, kad pinigai 2005-07-13 nebuvo nei skolinti, nei perduoti, nei raštelis surašytas.
5. Faktas, kad K. K. paėmė iš banko 10 000 Lt, įrodo, kad juos gavo N. K., tačiau nereiškia, jog ieškovas perdavė pinigus B. Š.. Atsakovė pateikė įrodymus, kad 10 000 Lt suma buvo pervesta į Vokietiją tiekėjui H. W. GmBh, bet tai įvyko 2007-07-11, tai yra dviem dienom anksčiau nei ieškovai išėmė pinigus iš banko sąskaitos.
6. Teismas, besiaiškindamas šalių tarpusavio santykius, nepasisakė dėl to fakto, kad N. K. nuo 2005-03-04 yra iki dabar skolingas B. Š. įmonei 6888,34 Lt kas yra priteista teismo. Jei atsakovė būtų gavusi iš N, K. 10000 Lt, būtų nesiskolinusi, o taikiusi įskaitymą.
7. Teismas neteisingai pasisakė dėl liudininkės S. M. parodymų, kad apie N. K. 10000 Lt reikalavimą iš B. Š., ji yra girdėjusi netiesiogiai iš B. Š. pasakojimų, nes tokios teismo išvados prieštarauja rašytiniams įrodymams byloje, bei pačios liudytojos parodymams.
8. Teismas neįvertino fakto, kad ieškovas N. K. kalba apie darbinius santykius atsakovės įmonėje ir apie uždarbį, o ne apie pinigų paskolinimą. 2010-03-09 teismo posėdžio metu tapo akivaizdu, kad vienas iš ieškovų K. K. apie visas tariamo paskolinimo aplinkybes žino tik iš savo sutuoktinio pasakojimų, o apie kitas aplinkybes sužinojo iš atsakovės B. Š. raštiško pranešimo apie jos sutuoktinio veiksmus.
9. Teismas nepateikė nei vieno motyvo, leidžiančio atmesti ieškinį. Teismo argumentai, kad šalių paaiškinimai kaip įrodymai vertintini pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinimu pagal įstatymą, nesuponuoja teismui teisės nepasisakyti apie pateiktus šalių paaiškinimus, teismo sprendimo dėstomojoje dalyje. LR AT ne kartą yra pasakęs, kad formalus įstatymo normos nurodymas, šiuo atveju CPK 185 str., nelaikoma teismo sprendimo motyvu, o sprendimas be motyvų yra negaliojantis. Tai, kad B. Š. priešieškinyje prašydama pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu neprašo taikyti restitucijos, nėra pagrindas atmesti priešieškinį, nes pagal CK 1.78 str. 5 d. teismui pripažinus ginčijamą sandorį niekiniu, niekinio sandorio teisines pasekmes teismas konstatuoja savo iniciatyva.
10. Teismas privalėjo išsiaiškinti, ar galėjo tariamas paskolos raštelis būti išgautas pasinaudojus sunkia B. Š. ir jos šeimos situacija (sunkiai sužalotos abi A. Š. rankos, raštelio surašymo dieną 2006-01-06 A. Š. gulėjo ligoninėje) taikant psichologinę prievartą, būtent raštelio surašymo momentu, tačiau to nepadarė.
Atsiliepimas
Ieškovė K. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą (3t.b.l.64-65) prašo skundą atmesti, palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-22 sprendimą. Nurodo, kad ieškovės vyras N. K. su atsakovės sūnumi A. Š. buvo draugai, po to jis dirbo atsakovės įmonėje, todėl atsakovės sūnaus paprašyti, ieškovai atsakovei paskolino 10 000 Lt. Raštelį, kurio pagrindu ieškovai prašė priteisti iš atsakovės skolą surašė atsakovė pati savo ranka, gera valia, juo įsipareigojo skolą grąžinti dalimis, pati jį pasirašė. Šis raštelis įstatymo nustatytomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nebuvo pripažintas negaliojančiu, atsakovė byloje neįrodė, kad raštelio ji nerašė, pinigų nesiskolino, todėl teismas pagrįstai laikė ieškinį pagrįstu, įrodytu ir priteisė iš atsakovės skolą. Ieškovė nesutinka su apeliantės argumentais, kad teismo prievolė buvo išsiaiškinti kokiomis aplinkybėmis, kokiais motyvais ir kodėl buvo surašytas ginčo raštelis. Teismas bylos nagrinėjimo metu iš šalių ( ir pačios atsakovės ) paaiškinimų nustatė faktines aplinkybes, kad ieškovai paskolino apeliantei pinigus pradžioje be jokio raštelio, o po to buvo surašytas raštelis, pati apeliantė raštelio turinio bei parašo jame neginčijo, lingvistinis raštelio tekstas su atsakovės įsipareigojimu grąžinti skolą dalimis leido teismui padaryti išvadą, kad atsakovė pinigus raštelio pagrindu gavo, pati įsipareigojo juos grąžinti, todėl atsakovei kyla prievolė gautus pinigus grąžinti. Atsakovė neįrodė pinigų negavimo fakto ir CK 1.91 str. numatytų sandorio negaliojimo pagrindų t.y. kad šis sandoris buvo sudarytas realaus grasinimo įtakoje, todėl teismas pagrįstai atsakovės priešieškinį atmetė. Visi atsakovės aiškinimai apie tai, kad paskolos raštelis nepatvirtina pinigų perdavimo fakto, nes pasak atsakovės nesutampa ieškovų paaiškinimai šioje ir baudžiamojoje byloje dėl pinigų perdavimo datos, byloje nepateikta jokių įrodymų apie pinigų perdavimą yra teisiškai nepagrįsti ir atmestini. Pats raštelis su atsakovės įsipareigojimu grąžinti skolą dalimis yra įrodymas, patvirtinantis pinigų perdavimą atsakovei. Ieškovai esant galiojančiam rašteliui neprivalėjo įrodinėti pinigų perdavimo aplinkybių, nes įstatymas pareigą įrodyti pinigų negavimą numatė būtent pačiai atsakovei, o atsakovė šios pareigos neįvykdė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad 2005 m. liepos 13 d. paskolino 10 000 Lt atsakovei B. Š., kuri paskolos sutarties galiojimą patvirtino 2006-01-15 savo ranka surašytu ir pasirašytu paskolos rašteliu, kuriuo ji įsipareigojo grąžinti skolą nuo 2006-01-15 po 400 Lt per mėnesį, o pagal galimybę ir daugiau negu 400 Lt tol, kol išmokės 10 000 Lt, tačiau savo prievolę įvykdė iš dalies 2006-01-18 grąžindama 6150 Lt, likusios paskolos dalies 3850 Lt negrąžino, todėl ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės 3850 Lt negrąžintos skolos bei palūkanas. Atsakovė pateikė priešieškinį ir nurodė, kad paskolos sutartis pripažintina negaliojančia CK 1.91 straipsnio 1 dalies ir 1.80 straipsnio pagrindu, nes pinigai jai nebuvo perduoti.
1-osios instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai dėl 10 000 Lt paskolos pagal 2006-01-15 paskolos raštelį, kurį savo ranka surašė ir pasirašė atsakovė B. Š. ir kuris patvirtina pinigų perdavimo atsakovės nuosavybėn faktą iki paskolos raštelio surašymo momento. Aplinkybę, kad pinigus ieškovas perdavė atsakovei dar iki paskolos raštelio pasirašymo momento, ieškovas grindė šiame raštelyje įrašytu žodžiu „paskolintus“.
Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž., bylos Nr. 3K-3-187/2008). Be to, nagrinėjant iš paskolos santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, t. y. į faktus bei aplinkybes, kuriems įstatymu suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau kartu įstatymas suteikia teisę paskolos gavėjui šią prezumpciją nuginčyti ir įrodyti, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 straipsnis).
CK 6.871 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Iš šios normos dispozicijos matyti, jog įstatymų leidėjas yra nustatęs tam tikrus reikalavimus ne tik skolos dokumento formai, bet ir turiniui. Taigi, tam, kad būtų galima konstatuoti, jog šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi pakankamai aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis).
Nagrinėjamoje byloje paskolos raštelyje, kuriuo ieškovai įrodinėjo ginčo šalių paskolos santykių buvimą, pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktas užfiksuotas, nes iš raštelio turinio matyti, kad paskolos gavėja patvirtino faktą, jog iki šio raštelio surašymo ji gavo 10 000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti paskolos raštelyje nurodyta tvarka, todėl paskolos raštelis atitinka CK 6. 871 str. 3 d. reikalavimus, surašytas atsakovės valia. Preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui.
Apeliacinio skundo argumentai, jog raštelyje nėra įrašo „pinigus gavau“ ir data, kada tai buvo padaryta, atmestini, nes nėra esminės aplinkybės ir nepaneigia paties pinigų gavimo fakto iki raštelio surašymo. Ieškovai teisme paaiškino, kad 10 000 Lt paskolino atsakovei 2005-07-13, kuriuos nuėmė nuo ieškovės K. K. sąskaitos banke, o perdavė N. K., iš 2005-07-14 sąskaitos apie staklių pirkimą Vokietijoje ( 1 t. b. l. 51), tikėtina, kad atsakovei B. Š. paskolinti pinigai buvo reikalingi staklių įsigijimui. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad ji už stakles sumokėjo 2005-07-11, turėjo pinigų, tačiau jos pateikti išrašai iš VISA kortelės apie lėšų naudojimą ( 1 t. b. l. 73-82) šios aplinkybės nepatvirtina. Apeliantė teigia, jog ginčijamą raštelį surašė ir pasirašė, bijodama ieškovo N. K. grasinimų, tačiau iš bylos aplinkybių matyti, kad atsakovė raštelį surašė savo namuose, esant jos draugei S. M., kuri apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje (2 t. b. l. 48-49) nepatvirtino, jog atsakovei buvo grasinama. Šių aplinkybių nenustatyta nei prijungtos baudžiamosios bylos Nr.20-1-1471-06 medžiagoje, kurioje ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nei apeliacinės instancijos teismui pateiktose Kauno miesto apylinkės prokuratūros medžiagose. Atsakovė po ginčijamo raštelio surašymo dėl jo nuginčijimo į teismą nesikreipė. Byloje atsakovės pateikto 2006-01-15 raštelio egzemplioriuje yra 2006-01-18 įrašas parašytas ir pasirašytas ieškovo N. K. ranka, jog jis gavo 6150 Lt iš atsakovės. Iš atsakovės paaiškinimų teisme bei jos 2006-12-15 rašto ieškovei K. K. ( 2 t. b. l. 12-13) matyti, kad dalį skolos – 6150 Lt ji savo namuose atidavė ieškovui N. K.. Tokiu būdu atsakovė dar kartą patvirtino paskolos sandorio buvimą bei jo įvykdymą iš dalies. Su priešieškiniu į teismą kreipėsi po to, kai ieškovai pateikė ieškinį teisme. Todėl atsakovė pagal CK 1. 79 str.1 d. , 2 d. 1 p. nebetenka teisės ginčyti paskolos raštelio. Iš byloje pateiktų atsakovės pareiškimų policijai, prokuratūrai, ieškovo pareiškimų ( 1 t. b. l. 43-48, 55, 3 t. b. l. 70-71) matyti šalių santykiai nuo 2006 m. pabaigos tapo konfliktiški, kilo ginčų dėl tarpusavio atsiskaitymų: už darbą, stakles, automobilį ir kt., todėl šalių paaiškinimai, nurodant skirtingas paskolos sandorio sudarymo aplinkybes vertinti atsižvelgiant į kitus byloje esančius įrodymus, jų sąsajumą, sandorio šalių elgesį po jo sudarymo. Apeliacinės instancijos teisme apeliantės atstovas bei apeliantė nurodė, kad paskolos raštelis surašytas 2006-01-06, o ne sausio 15 d., liudytoja L. G. jokių aplinkybių dėl ginčo nepaaiškino, nes nežinojo ( 3 t. b. l. 75-78), todėl apeliantų paaiškinimai kelia abejonių, yra nenuoseklūs, vertinti kritiškai, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms bei kitiems įrodymams byloje.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, motyvais bei išvadomis. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims, nes skolos dokumente, kuriuo ieškovai grindė savo reikalavimą, pinigų perdavimas buvo užfiksuotas, todėl teismas nepažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 178 str., 185 str.).
Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą,, jog skundžiamas sprendimas priimtas akivaizdžiai šališko ir neobjektyvaus teismo, kadangi nenurodė jokių aplinkybių bei pagrindų, numatytų CPK 65 str., 66 str. teisėjo nušalinimui. Vie tai, kad teismas priėmė apeliantams nepalankų sprendimą, nėra pagrindas abejoti teisėjo nešališkumu.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstyti, nes neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui.
Įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti arba naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl šis sprendimas nekeistinas, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės B. Š. priteistinos 31, 05 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų išsiuntimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str., 96 str. 2 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutar i a:
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš B. Š. priteisti 31, 05 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei į surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank“, banko kodas 7300, įmokos kodas 5660.