Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-01-24 · Civilinė byla Nr. 2S-66-866/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-24
Bylos Nr.
2S-66-866/2019
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-00445-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Pikelienė
Ieškovas
J. P.
Atsakovas
G. Š.
Kategorijos
  • 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-66-866/2019Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00445-2018-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) J. P. ir apelianto (atsakovo) G. Š. atskiruosius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. spalio 26 d. nutarties, kuria panaikintos Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. birželio 25 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, bei nustatyta bendravimo tvarka su vienu iš vaikų, civilinėje byloje pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui G. Š. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su jais tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei atsakovo G. Š. priešieškinį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su jais tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui G. Š. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su jais tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei atsakovo G. Š. priešieškinį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su jais tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu turi du nepilnamečius vaikus, gyvena jiems bendrai priklausančiame bute, ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, bei priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikams.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. birželio 25 d. nutartimi, iš dalies patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priteisiant laikiną išlaikymą iš atsakovo G. Š., periodinėmis išmokomis kas mėnesį, kiekvienam iš dviejų nepilnamečių vaikų, po 150 Eur, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki byloje priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo. Prašymas dalyje dėl vaikų laikinosios gyvenamosios vietos su motina nustatymo, atmestas. Pažymėta, kad atsakovas negyvena skyrium.

Šalies argumentai

4. Atsakovas G. Š. 2018 m. liepos 31 d. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, prašydamas nustatyti sūnaus (vieno iš vaikų) laikinąją gyvenamąją vietą su juo, atitinkamai priteisinat iš ieškovės 150 Eur/mėn. laikiną išlaikymą. Šis atsakovo prašymas netenkintas 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi. Pažymėjo, kad ieškovė su vaikais neįspėjusi išvyko gyventi į kitą vietą. Šis atsakovo prašymas 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi netenkintas, be kita ko pažymint, kad atsakovas neįrodė, kad sūnui kyla kokia nors grėsmė ieškovės gyvenamojoje vietoje.

5. Teisme 2018 m. rugpjūčio 22 d. priimtas patikslintas ieškinys, kuriuo ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. vaikų bendravimo su atsakovu tvarką sekančiai: atsakovas savo iniciatyva gali susisiekti ir bendrauti su vaikais, jų gyvenamojo vietoje ar kitoje vaiko buvimo vietoje, darbo dienomis nuo 19.00 val. iki 20.30 val. ir savaitgaliais nuo 15.00 val. iki 17.00 val. grindžiant prašymą, be kita ko nurodyta, kad atsakovas paėmė sūnų A. ir neleidžia ieškovei matytis su vaiku, pasiimti vaiką į namus ir kt.

Šalies argumentai

6. A. G. Š.2018 m. rugpjūčio 20 d., 2018 m. spalio 9 d. pateikė teismui pakartotinius prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atitinkamai prašydamas nustatyti sūnaus laikinąją gyvenamąją vietą su atsakovu, priteisiant laikiną išlaikymą iš ieškovės.

7. Ieškovė 2018 m. spalio 26 d. taip pat pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatant abiejų vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, bei nustatant atsakovo bendravimo su vienu iš vaikų (sūnumi) bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas turi teisę paimti sūnų antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį iš vaiko buvimo (ugdymo įstaigos) vietos penktadienį 17.00 val. ir grąžinti pirmadienį 08.00 val. į ugdymo įstaigą; visas darbo dienas (išskyrus kas antrą ir ketvirtą mėnesio penktadienius nuo 17.00 val.) bei likusius mėnesio savaitgalius sūnus gyvena pas savo motiną.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. spalio 26 d. nutartimi, prašymai tenkinti iš dalies ir nutarta panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis priteistas iš atsakovo G. Š. laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams E. E. Š., gim. 2011 m., ir A. Š., gim. 2014 m., po 150 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo dienos 2018 m. gegužės 7 d. iki sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo.

9. Teismas, taip pat nustatė ieškovės J. P. bendravimo su sūnumi A. Š., gim. 2014 m., tvarką iki kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, pagal kurią ieškovė J. P. turi teisę antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį, t. y. nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 18 val., paimti sūnų A. Š., gim. 2014 m., iš jo faktinės gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą.

10. I. J. P. ir atsakovo G. Š. prašymų dėl vaikų laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo nagrinėjimas atidėtas iki kol Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateiks išvadą byloje.

11. Teismas nustatė, kad faktiškai sūnus gyvena su tėvu, o dukra su motina, tėvai teikia vaikams išlaikymą, tokiu būdu įgyvendinant abiejų tėvų pareigą teikiant vaikams išlaikymą. Todėl, sprendė, kad 2018 m. birželio 25 d. iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas yra perteklinis. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovei negali būti ribojama teisė ir pareiga bendrauti su sūnumi ir dalyvauti ir auklėjant, nustatė ieškovės su sūnumi bendravimo tvarką.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

12. Atskiruoju skundu apeliantė J. P. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. spalio 26 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir išspręsti klausimą iš esmės: vaikų E. E. Š., gim. 2011 m. ir A. Š., gim. 2014 m. laikinąją gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove J. P.. Nurodant, kad atsakovas G. Š. turi teisę paimti vaiką A. Š., gim. 2014 m., antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį iš vaiko buvimo (ugdymo įstaigos) vietos penktadienį 17.00 val. ir grąžinti pirmadienį 8.00 val. į ugdymo įstaigą. Visas darbo dienas (išskyrus kas antrą ir ketvirtą mėnesio penktadienius nuo 17 val.) bei likusius mėnesio savaitgalius vaikas A. Š., gim. 2014 m., gyvena pas savo motiną ieškovę J. P.. Palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. birželio 25 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo, be pakeitimų.

13. Nurodo, kad civilinė byla vyksta dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, o ne dėl ieškovės, kaip vaikų motinos valdžios apribojimo, todėl teismas nepagrįstai ir neproporcingai riboja ieškovės teisę bendrauti ir matytis su mažamečiu vaiku A. Š.. Atsakovas neteisėtai laiko nepilnametį vaiką A. Š. savo gyvenamojoje vietoje, neleidžia matytis ieškovei su vos ketverių metų amžiaus sulaukusiu vaiku, dabartinės nepilnamečio vaiko A. Š. ugdymo įstaigos darbuotojams uždraudė atiduoti vaiką ieškovei, visais būdais nuteikinėja vaiką prieš motiną, dėl ko vaikas yra įbaugintas ir bijo ieškovės, baiminasi prieiti prie ieškovės bijodamas atsakovo reakcijos, tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nereaguodamas į susidariusią situaciją, neteisėtai bei be pagrindo priimta nutartimi riboja atsakovės, kaip vaiko motinos, valdžią vaiko A. Š. atžvilgiu.

14. Ieškovė šiuo metu nuomojasi kitą gyvenamąją patalpą, Vaidotų k., Vilniaus r., nes dėl atsakovo nuolatinių priekabiavimų bei siekdama išvengti atsakovo keliamų konfliktų, kurie neigiamai atsiliepia kitų vaikų - E. E. Š. bei T. P. gyvenimui buvo priversta pakeisti gyvenamąją vietą. Ieškovė dirba Vilniaus Naujininkų mokyklos logopede – specialiąja pedagoge bei siekdama tinkamai apsaugoti vaiko A. Š. interesus, nusprendė perregistruoti vaiką iš B. V. vaikų darželio į Vilniaus Naujininkų mokyklos darželio grupę, kadangi tokiu būdu galės iš karto prieš darbą ir po darbo pasirūpinti mažamečiu vaiku.

15. Būtent, dėl atsakovo veiksmų ieškovė negali matytis su vaiku, todėl pirmosios instancijos teismui priimta skundžiama nutartimi nustačius mažamečio vaiko A. Š. bendravimo tvarką, kai ieškovė tik du savaitgalius galės rūpintis, matytis su savo mažamečiu vaiku, tokiu būdu yra sukuriamas neigiamas precedentas atsakovui naudotis vaiku, kaip priemone daryti psichologinį spaudimą ieškovei.

16. Dabartinė pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka visiškai neužtikrina ieškovės ir vaiko ryšio nepertraukiamumo ir neatitinka laikinos bendravimo tvarkos tikslų, t.y. užtikrinti, kad motina ir vaikas bendrautų bei neprarastų tarpusavio ryšio, todėl pastaroji tvarka turi būti pakeista į ieškovės prašomą, kuri atspindi visų šalių, o tuo pačiu ir vaikų interesus.

17. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priimtoje nutartyje nutarė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis priteistas iš atsakovo laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams E. E. Š.ir A. Š. po 150 Eurų kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo dienos 2018 m. gegužės 7 d. iki sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo.

Šalies argumentai

18. Ieškovė nesutinka su šios nutarties dalimi dėl to, kad teismas pasisakydamas dėl 2018 m. birželio 25 d. nutarties panaikinimo faktiškai pritarė susidariusiai situacijai, kad šiuo metu nežiūrint į visas ieškovės pastangas susigrąžinti mažametį vaiką A. Š., atsakovas laiko vaiką pas save, nesuteikdamas ieškovei galimybės rūpintis vaiku, matytis su juo, t.y. jo veiksmai yra priešingi vaiko interesams, o pirmosios instancijos teismas tokiu būdu nusprendė, kad atsakovas neprivalo teikti vaikams laikino išlaikymo.

19. Teigia, kad byloje neginčytinai nustatyta, kad būtent ieškovė atsižvelgiant į turimus profesinius įgūdžius (turi virš 10 metų pedagoginio darbo stažo), gyvenimo sąlygas (nuomoja 2 kambarių butą, (duomenys neskelbtini)), savo gyvenimo patirtį gali sudaryti nepilnamečiams vaikams E. E. Š. ir A. Š. tinkamas gyvenimo, vystymosi sąlygas, kas atitinka vaikų interesus, ir todėl nepilnamečiai vaikai E. E. Š. ir A. Š., nustačius gyvenamąją vietą su jų motina, ieškove J. P., turi teisę gauti išlaikymą iš atsakovo.

Atsiliepimas

20. Atsakovas G. Š. atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti. Pažymi, jog sūnaus A. Š. gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini) (apie vaiko deklaruotą gyvenamąją vietą duomenis teismui pateikė pati ieškovė), tėvas taip pat gyvena šiuo adresu (būsto nuosavybės teisėmis). Vadinasi, vaikas gyvena savo tėvų namuose, ir teisėtai. Pati ieškovė išsikraustė iš bendrų namų (2018 m. birželio 26 d.) ir 4 pastaruosius mėnesius nelankė sūnaus, nesidomėjo jo gyvenimu. Sūnaus ir motinos susitikimai vyko išskirtinai tėvo iniciatyva.

21. Nurodo, jog ieškovei buvo (ir yra) svarbu tik gauti mėnesinę išmoką už sūnų, tačiau ne pats sūnus. Toks ieškovės elgesys turėtų būti vertinamas kaip pačios motinos atsiribojimas nuo vaiko, o teiginiai, neva, tėvas neleidžia motinai matytis su vaiku, yra tik deklaratyvaus pobūdžio.

22. Nurodo, kad ieškovės kartojimas, jog atsakovas kelia konfliktines situacijas šeimoje, paneigtas teismo priimtu 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu (adm. Byla A2-1121-1014/2018). Atkreipė teismo dėmesį, jog būtent po J. P. nepalankaus teismo nutarimo, ieškovė liovėsi kvietusi policiją į namus, tačiau ėmėsi kitų būdų - išėjimo su vaikais iš namų, nieko neaptarusi ir nepasikalbėjusi su vaikų tėvu, o tik palikdama SMS žinutę, nepaklaususi vaikų nuomonės, vien siekdama atriboti vaikus nuo tėvo (atsakovo).

23. Nurodo, kad sūnus gyvena kartu su tėvu, vaikas yra aprūpintas, mylimas, o svarbiausia, jaučiasi saugus. Sūnus nuo pat mažens lanko Baltosios vokės vaikų darželį, turi draugų, yra mylimas auklėtojų. Nurodo, kad ieškovės sprendimas pervesti vaiką į kitą darželį patvirtina, jog ieškovė nekreipia dėmesio į vaiko nusistovėjusią aplinką, į jo gyvenamąją vietą B. V., į vaiko norus. Teigia, kad motinos siekis staigiai pakeisti vaiko aplinką, yra įtakotas tik nepagrįstai gautų lėšų už sūnaus išlaikymą praradimu.

24. Pažymi, jog nei viena iš ieškovės atskirajame skunde pacituotų teisės aktų nenumato motinos teisių išskirtinumo dėl lyties. Vadinasi, kai vaikas auga kartu su motina ir tėvui nustatoma bendravimo tvarka – yra norma, tačiau kai vaikas auga kartu su tėvu, o su motina nustatoma bendravimo tvarka, tai jau neigiamas padarinys, galintis sukurti precedentą atsakovui naudotis vaiku, kaip priemone naudoti psichologinį spaudimą ieškovei. Nurodo, jog ieškovė puikiai žino priežastis, kodėl sūnus A. nenori būti pas motiną. Pirmiausia, sūnus A. nuolat patirdavo fizinį smurtą (žnaibymą, kumščiavimą, pastūmimus ir t.t.) nuo paauglio brolio T. P. (ieškovės sūnaus iš pirmosios santuokos, kuriam 15 metų), antra, sūnui A. motina stokodavo meilės, dėmesio, apsikabinimų, pasisodinimo ant kelių, pasakų sekimo ir pan., nes motinos švelnumo užtekdavo tik Eglei ir Tomui.

25. Nurodo, kad motina nuo 2018 m. liepos 18 d. nelankė ir nebendravo su sūnumi A., nors motinai tikrai nebuvo draudžiama atvykti į šeimos namus pas sūnų, nes, butas, adresu (duomenys neskelbtini), yra įgytas dalinės nuosavybės teise kartu su ieškove. Teigia, kad motinos nenoras matyti sūnaus 4 mėnesius, neturėtų tapti staigiu pokyčiu vaiko gyvenime, juo labiau vaiką paimant 2-3 paroms su nakvyne. Sutinka, kad vaikas bendrautų su motina, tačiau tik po vaiko užsiėmimų ugdymo įstaigoje.

26. Pažymi, kad ieškovė nėra pateikusi duomenų apie savo išsilavinimą, darbą ir gaunamą darbo užmokestį; Vaiko teisių apsaugos skyrius nėra pateikęs gyvenamosios vietos buities tyrimo akto, kuriame būtų patvirtinta, kad ieškovės dabartinės gyvenamosios vietos sąlygos atitinka nepilnamečių vaikų interesus ir normalias sąlygas augti ir vystytis; byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, kad ieškovės gyvenimiškoji patirtis pagrindžia, kad ieškovė turi tvirtą pagrindą auginti 3 nepilnamečius vaikus, kad ieškovė turi gerus motinystės įgūdžius mokėti rūpintis ir auklėti vaikus. Priešingai, vertinant tai, jog dukra buvo dvi savaites neprausta (apie tai pasakė dukra E.) ir nešukuota, patvirtina, kad motina nepakankamai rūpinasi vaiku; ieškovė yra išsituokusi, kas patvirtina, kad J. P. nesugeba išsaugoti darnių santykių šeimoje. Be to, ieškovės elgesys – per prievartą vaiką tempiant važiuoti su ja ir vaikui nesutinkant miegoti motinos namuose (apie šį įvykį pranešta Vaikų teisių apsaugos skyriui Šalčininkų rajono savivaldybėje, pateikiant garso įrašą apie vaiko verksmą ir išsakomą nuomonę), tik žemina pedagogo vardą.

27. Atsakovo manymu, nėra pagrindo teigti, kad ieškovė gali sudaryti tinkamas gyvenimo sąlygas vaikų gyvenamajai vietai su motina. Kadangi sūnaus A. Š. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su tėvu, o ne su motina, nėra jokio teisinio pagrindo priteisti iš atsakovo (sūnaus tėvo) laikiną išlaikymą sūnui, kadangi sūnus gyvena kartu su tėvu, yra mylimas, aprūpintas, saugus. Sūnus nereiškia noro gyventi su motina. Priteisus laikiną išlaikymą iš tėvo, ieškovė gautų nepagrįstas/neteisėtas lėšas.

Šalies argumentai

28. Atskiruoju skundu apeliantas G. Š. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. spalio 26 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl ieškovės J. P. bendravimo su sūnumi A. S., gim. 2014 m. balandžio 14 d. tvarkos nustatymo.

29. Nurodo, kad nesutinka su teismo nutartimi taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis dalyje dėl J. P. bendravimo su sūnumi A. Š. tvarkos nustatymo. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į faktinę šiuo metu susiklosčiusią padėtį, taip pat motinos ir sūnaus A. santykius, jų bendravimą. Sutinka, kad motina ir sūnus turi ir privalo bendrauti, tačiau vertinant tai, jog motina (ieškovė) J. P. pastaruosius 4 mėnesius visai nebendravo su vaiku, jo nelankė, todėl staigus sąlygų pasikeitimas vaiko gyvenime - 3 dienų buvimas tik su motina (be tėvo buvimo šalia) ir dar vaikui svetimoje ir nesaugioje aplinkoje (ieškovės gyvenamojoje vietoje), pažeis vaiko interesus ir teises. Nurodo, kad nesupranta, kaip tokią teismo nustatytą bendravimo tvarką bus galima realiai įvykdyti, kuomet vaikas nenori būti motinos namuose.

30. Nesutinka, kad ieškovė J. P. turėtų teisę antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį, t. y. nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 18 val. paimti sūnų A. Š. iš jo faktinės gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą, remiantis šiais motyvais: sūnus A. Š. nuo 2018 m. liepos 18 d. gyvena kartu su tėvu G. Š., kuris vienas užtikrina vaiko poreikius, rūpinasi vaiko kasdieniais poreikiais (maistu, laisvalaikiu, miego ir poilsio režimu, maudymu ir t.t..), veda vaiką į darželį, migdo, žaidžia su juo, išklauso vaiko rūpesčius. Vaikas prisirišęs prie tėvo, todėl staigus vaiko atskyrimas nuo tėvo - trims dienoms, sukels vaikui neigiamas emocijas, stresą, baimę, nepasitikėjimą, kas traktuojama kaip vaiko teisių pažeidimas. Motina nuo 2018 m. liepos 18 d., t. y. beveik 4 mėnesius, nei karto nebuvo atvykusi pas vaiką, tikslu aplankyti jį, pabūti su juo, pažaisti, eiti pasivaikščioti ir pan. Vaiko susitikimai su motina vyko išskirtinai tėvo G. Š. iniciatyva, kuomet su sūnumi vykdavo aplankyti dukros-sesers E. arba kai atvažiuodavo pasiimti E., norėdami išvykti pas senelį ar nuvažiuoti į kiną, parką ir pan.

31. Teigia, kad sūnus A. nenori gyventi kartu su motina, nes motinos namuose vaikas nesijaučia saugūs. D. E. E. Š. ir sūnus A. Š. ne kartą teigė, kad Tomas (J. P. sūnus iš pirmos santuokos, kuriam šiuo metu jau 15 metų) žnaibo, kumščiuoja, stumdo A., moko jį rodyti nepadorių gestų. Kadangi sūnui A. yra tik 4 metai, jis nemoka vienas apsiginti nuo vyresniojo brolio Tomo, tuo tarpu motina J. P. nereaguoja į vaiko skausmą ir gina tik vyresnįjį sūnų Tomą. Yra įsitikinęs, kad sūnui A. nėra saugu gyventi vienuose namuose su J. P. sūnumi T., kuris nevengia fiziškai smurtauti prieš mažametį (4 metų) brolį, tuo tarpu pats vaikas aiškiai įvardina nenoro būti motinos namuose priežastį.

32. Nurodo, kad sūnus A. aiškiai išreiškė savo nuomonę, kad nenori gyventi su motina. Motinai nusprendus išsikraustyti iš bendrų namų ir su vaikais išėjus gyventi atskirai, sūnus kaskart teigdavo, kad nori grįžti namo, kad nori gyventi su tėvu, todėl atsižvelgiant į sūnaus norus, vaikas nuo 2018 m. liepos 18 d. pradėjo gyventi su tėvu.

33. 2018 m. lapkričio 6 d. namuose lankėsi Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovai, kurie bendravo su sūnumi. Atsakovas aiškiai girdėjo kaip sūnus A. aiškiai pasakė, kad nenori gyventi motinos namuose, nes ten yra Tomas (ieškovės sūnus), o pasiilgsta tik sesers E.. Vaikas net neužsiminė apie motiną, neteigė, kad pasiilgsta mamos. Nustačius sūnaus buvimą motinos namuose 3 dienas iš eilės (su nakvynėmis), akivaizdu, kad vaikas bus traumuojamas, jausis nesaugus, nuolat jaus baimę.

34. Teigia, kad 2018 m. lapkričio 7 sužinojo, jog J. P. siekia slapčiomis, net neinformuodama atsakovo pervesti sūnų A.iš B. V. darželio į kitą darželį. Be to, 2018 m. lapkričio 7 d. J. P. norėjo paimti sūnų A.iš darželio net nepranešusi atsakovui ir neaptardama vaiko grąžinimo laiko. Teigia, kad atsižvelgiant į šias aplinkybes, negali būti nustatyta sūnaus A. Š. bendravimo tvarka su motina, suteikiant jai teisę paimti vaiką penktadienį ir grąžinant sekmadienį, t. y. nustatant motinos ir sūnaus bendravimą tris dienas iš eilės, kuomet vaikas pastaruosius 4 mėnesius net nereiškė noro būti pas motiną.

35. Nurodo, kad sūnus A. bijo motinos. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, sūnaus A. Š. bendravimas su motina turėtų vykti palaipsniui, taigi, turėtų būti nustatyta bendravimo tvarka, suteikiant motinai teisę atvykti pas sūnų darbo dienomis (pvz. antradieniais ir ketvirtadieniais) po vaiko grįžimo iš darželio ir bendrauti nuo 17 val. iki 20 val.

Atsiliepimas

36. Atsiliepimu ieškovė J. P. nurodo, kad civilinė byla vyksta dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, o ne dėl ieškovės, kaip vaikų motinos valdžios apribojimo, todėl teismas nepagrįstai ir neproporcingai riboja ieškovės teisę bendrauti ir matytis su mažamečiu vaiku A. Š., (duomenys neskelbtini). Atsakovas neteisėtai laiko nepilnametį vaiką A. Š., gim. (duomenys neskelbtini). savo gyvenamojoje vietoje, neleidžia matytis ieškovei su vos ketverių metų amžiaus sulaukusiu vaiku, dabartinės nepilnamečio vaiko A. Š. ugdymo įstaigos darbuotojams uždraudė atiduoti vaiką ieškovei, atsakovas visais būdais nuteikinėja vaiką prieš motiną, dėl ko vaikas yra įbaugintas ir bijo ieškovės, baiminasi prieiti prie ieškovės bijodamas atsakovo reakcijos.

37. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose pateikia teismui ieškovę šmeižiančią, tikrovės neatitinkančią, įrodymais nepagrįstą informaciją tokiu būdu siekdamas sukurti teismo akyse neigiamą ieškovės reputaciją. Atsakovas daug kartų savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė nenori matytis su vaiku, tačiau nenurodė teismui, kad pats savo neteisėtais veiksmais sudarė kliūtis ieškovei susitikti su vaiku. Ieškovė negalėdama matytis su vaiku A. Š. kelis kartus kvietė policijos pareigūnus, kreipėsi į Vilniaus bei Šalčininkų rajono Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojus. Ieškovės iniciatyva Vilniaus bei Šalčininkų rajono Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojai dalyvaujant ieškovei bei atsakovui pravedė pokalbį bei buvo pasiektas susitarimas, kad atsakovas nebetrukdys ieškovei matytis su vaiku, sudarys ieškovei sąlygas matytis su vaiku, tačiau atsakovas ignoruoja pasiektą susitarimą ir toliau piktnaudžiaudamas savo teisėmis neleidžia ieškovei matytis su mažamečiu vaiku.

38. Teigia, kad atsakovas pasinaudojo mažamečiu vaiku A. Š. kaip priemone asmeniniams santykiams aiškintis. Ieškovė šiuo metu nuomojasi kitą gyvenamąją patalpą, (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo nuolatinių priekabiavimų bei siekdama išvengti atsakovo keliamų konfliktų, kurie neigiamai atsiliepia kitų vaikų – E. E. Š. bei T. P..

39. Ieškovė dirba Vilniaus Naujininkų mokyklos logopede – specialiąja pedagoge bei siekdama tinkamai apsaugoti vaiko A. Š. interesus, nusprendė perregistruoti vaiką iš B. V. vaikų darželio į Vilniaus Naujininkų mokyklos darželio grupę, kadangi tokiu būdu galės iš karto prieš darbą ir po darbo pasirūpinti mažamečiu vaiku, atsakovui, kurio darbo vieta taipogi yra Vilniuje, tai nesudarytų jokių kliūčių matytis su vaiku.

40. Nurodo, kad vaikui yra peršama atsakovo nuomonė apie vaiko motiną. Teigia, kad labai svari aplinkybė yra ta, kad mažametis vaikas A. Š. iki 2018 m. liepos mėn. kai buvo savo tėvo, atsakovo G. Š. faktiškai pagrobtas iš ieškovės gyveno su ieškove ir iki tos dienos nei atsakovas, nei kitos valstybinės institucijos, įstaigos neturėjo ieškovei jokių priekaištų dėl A. Š. gyvenimo sąlygų.

41. Teigia, kad nurodyta dabartinė pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka visiškai neužtikrina ieškovės ir vaiko ryšio nepertraukiamumo ir neatitinka laikinos bendravimo tvarkos tikslų, t.y. užtikrinti, kad motina ir vaikas bendrautų bei neprarastų tarpusavio ryšio, todėl pastaroji tvarka turi būti pakeista į ieškovės prašomą, kuri atspindi visų šalių, o tuo pačiu ir vaikų interesus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

42. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.

43. Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikino ginčo objekto apsaugos mechanizmo bei galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, taikymo pagrindų įstatyminiam reglamentavimui skirta CPK 144 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuomet, jei jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis.

44. Pažymėtina, kad CK 3.65 straipsnio 2 dalyje pateiktas laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis, teismas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, gali taikyti ir kitokias apsaugos priemones, kurios šiame sąraše nenumatytos, tačiau, teismo nuomone, yra būtinos siekiant apsaugoti vaiko interesus (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-448-623/2010).

45. CK 3.3 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu; vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis).

46. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad šalių santykiai yra įtempti, šalys negeba priimti abiem pusėms priimtino sprendimo, susijusio su vaikų interesais. Pagal byloje nustatytą faktinę situaciją šalys gyvena skyrium, nepilnametė dukra su motina, nepilnametis sūnus su tėvu, iki ginčo buvusioje šalių gyvenamojoje vietoje.

47. Byloje ginčas inicijuotas 2018 m. gegužės mėn. Bylos duomenimis, po 2018 m. birželio 25 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė su abiem nepilnamečiais vaikais išvyko gyventi į kitą gyvenamąją vietą, o nuo 2018 m. liepos mėn. nepilnametis sūnus gyvena su tėvu, ankstesnėje gyvenamojoje vietoje.

48. Skundžia nutartimi iš esmės konstatuota, kad kiekvienas iš tėvų teikia išlaikymą su juo gyvenančiam vaikui, ir siekiant užtikrinti motinos bendravimą su sūnumi, atitinkamai nustatyta bendravimo tvarka. Pažymėtina, kad tarp šalių ginčas iš esmės vyksta tik dėl vieno iš nepilnamečių vaikų.

49. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nenustatė, kad kuri iš šalių būtų praradusi tėvo (motinos) ryšį su vaiku. Abu tėvai pareiškė norą, kad vaiko A. Š. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su kiekvienu iš jų. Byloje nėra objektyvių duomenų pagrindžiančių, kad kuriam nors iš vaikų, jų faktinė gyvenamoji vieta būtų nesaugi.

50. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kurie sudarytų prielaidas spręsti, kad pagal esamą faktinę nepilnamečio šalių sūnaus perkėlimas dar kartą iš jo dabartinės gyvenamosios vietos su tėvu, kurioje be kita ko vaikas gyvenamo ir iki ginčo, bei lankomo darželio pakeitimas, šiuo laikotarpiu geriausiai atitiktų vaiko interesus. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją byloje 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi, paskirta teismo ambulatorinė psichologijos ekspertizė. Taigi, šalys, kaip kad teigia, besirūpindamos vaikų interesais, turėtų imtis visų priemonių, operatyviam ekspertizės atlikimui ir ginčo išsprendimui.

51. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės atskirojo skundo argumentais, kad šiuo atveju sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimas geriausiai atitiktų jo interesus, ko pasekoje sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal esamą situaciją nėra pagrindo laikino išlaikymo priteisimui ir todėl buvo pagrindas panaikinti 2018 m. birželio 25 d. nutartį.

52. Sprendžiant skundų argumentus dėl nustatytos bendravimo tvarkos, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apskritai motinos bendravimas su ketverių metų amžiaus sūnumi, tik kas antrą savaitgalį, nevisiškai atitiktų motinos ir sūnaus bendravimo nepertraukiamumą, tačiau atsižvelgiant į šiuo atveju susiklosčiusią situaciją, į tai, kad tokia bendravimo tvarka yra laikina, dėl kurios pakeitimo ieškovė turi teisę kreiptis į teismą, iš esmės nesąlygoja išvados, kad tokiu būdu bus pažeisti vaiko interesai ar iš esmės apribotos motinos teisės bendrauti su vaiku, juolab, kad pastaruosius keletą mėnesių bendravimas apskritai buvo komplikuotas. Kita vertus, nesutiktina su atsakovo skundo argumentais, kad 4 mėnesius mažamečiam sūnui nesimatant su motina, be kita ko pačioms šalims prisidėjus prie tokios situacijos susiklostymo, bendravimas kas antrą savaitgalį darytų neigiamą įtaką.

53. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Asta Pikelienė