Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės R. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. C. ieškinį atsakovei R. C. dėl nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikiančios institucijos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas R. C. prašė: nustatyti vaiko A. C., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu bei priteisti iš atsakovės R. C. vaikui A. C. išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, paskiriant ieškovą lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. Nurodė, kad:šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Santuokoje gimė du vaikai: R. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. C., gim. (duomenys neskelbtini). Nuo 2014 m. atsakovės elgesys pakito: ji nenakvoja namuose, vaikais nesidomi, neskambina ir nebendrauja. Atsakovė vartojo neaiškios kilmės vaistus. Iš namų pradėjo dingti daiktai. Nepilnametis sūnus patiria psichologinę įtampą dėl neprognozuojamo mamos elgesio. Atsakovė dirbtinai inicijavo keletą konfliktų, bandė provokuoti ieškovą panaudoti smurtą prieš ją. Atsakovė išsikraustė iš šeimos gyvenamojo namo. Nei ieškovui, nei vaikams dabartinė atsakovės gyvenamoji vieta nežinoma;šalys turi nuosavybės teise priklausančio turto. Ieškovas dirba pagal patentą bei ūkininkauja ir jo pajamos per metus siekia apie 10 000 Eur. Atsakovė dirba (duomenys neskelbtini) mokytoja ir jos pajamos per mėnesį sudaro iki 650 Eur. Nepilnametis A. C. specialių poreikių neturi, lanko dziudo, tinklinį, mėgsta skaityti knygas, vaiko poreikiams per mėnesį skiriama apie 500 Eur.Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-08-18 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones: priteisė iš atsakovės R. C. nepilnamečiui laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis po 175 Eur kas mėnesį nuo 2016-08-16 iki galutinio sprendimo byloje priėmimo. Vilniaus apygardos teismas 2016-12-30 nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-08-18 nutartį paliko nepakeistą. Atsakovė R. C. atsiliepimu ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad:atsakovė gyvena kartu su ieškovu ir nepilnamečiu sūnumi šeimos name, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad atsakovė nesirūpina vaiku, juo nesidomi, nebendrauja, ketina vaiką išvežti į Angliją, inicijuoja konfliktus, neatitinka tikrovės;ieškovas nepateikė įrodymų apie gaunamas pajamas. Nepateikė įrodymų, kad atsakovė neteikia išlaikymo vaikui, neteisingai nurodė, kad atsakovė negyvena kartu su šeima. Atsakovė rūpinasi vaiku ir teikia jam būtiną jo kasdieniniams poreikiams išlaikymą. Ieškovas nepateikė vaiko poreikių lentelės, nenurodė kokiu būdu įvertino sumą būtiniems vaiko poreikiams. Ieškovas nutylėjo, jog jis patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl smurto prieš vaiko motiną, jam taikytos kardomosios priemonės. Atsakovė R. C. prašė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-08-18 nutartimi priteistą laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis po 175 Eur kas mėnesį nuo 2016-08-16 iki galutinio sprendimo byloje priėmimo pakeisti į laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis po 110 Eur kas mėnesį iki galutinio sprendimo byloje priėmimo. Nurodė, kad:iš ieškovo metinės pajamų deklaracijos už 2015 m. matyti, kad ieškovas gavo 15 000 Eur neapmokestinamų pajamų, 773,03 Eur su darbo santykiais susijusių pajamų, 9 600 Eur pajamų, gautų dirbant pagal verslo liudijimą bei 2 000 Eur pajamų už parduotą turtą. Visos ieškovo pajamos, gautos už 2015 m. buvo 27 373 Eur arba 2 281 Eur per mėn. Atsakovė, dirbdama mokytoja, 2015 m. per mėn. uždirbo 546 Eur, 2016 m. per mėn. uždirbo 458 Eur, dar 100 Eur atsakovė uždirbo, dirbdama pagal patentą vaikų stovykloje, iš viso 558 Eur per mėnesį. Ieškovo gaunamos pajamos paskutiniaisiais metais buvo didesnės nei atsakovės;iš 558 Eur atėmus 175 Eur atsakovei pragyvenimui lieka 383 Eur. Atsakovė moka apie 98 Eur įmokas bankui už šalių bendrą kreditą, nes ieškovas atsisakė jas mokėti. Išsikeldamas iš namų ieškovas nutraukė į šeimos namą tiekiamą elektrą, palikęs įsiskolinimą bendrovei, užsuko vandens tiekimą, atjungė signalizaciją. Namo atstatymui į pradinę būseną, spynų pakeitimui, atsakovė buvo priversta samdyti žmones, pirkti būtinas priemones. Atsakovė viena moka mokesčius už namo išlaikymą, žiemos sezonui turėjo įsigyti kuro namo šildymui. Atsakovės pajamų neužtenka būtiniausioms reikmėms, susidarė skolos tretiesiems asmenims Atsakovės turtinė padėtis sunki. Atsakovė nepajėgi vienodai su ieškovu išlaikyti savo sūnų. Ieškovas R. C. su prašymu nesutiko. Nurodė, kad atsakovė pateikė melagingus faktus. Atsakovės pagrindinės išlaidos tenka advokatei, kuriai moka 3 400 Eur. Priteistos išlaidos atitinka teismų praktiką. Prioritetas turi būti teikiamas vaiko interesams prieš kreditorių interesus, tad reikalingumas mokėti kreditą negali būti pagrindu nemokėti vaikui išlaikymo. Priteisto išlaikymo mažinimas pažeistų vaiko interesus.Išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus nepalaikė atsakovės prašymo dėl laikino išlaikymo sumažinimo. Nepilnamečiui 14 metų, vaikas augantis, sportuojantis, tad jo poreikiai tik didėja. Priteisto išlaikymo sumažinimas neatitiktų vaiko poreikių ir interesų. Nepateikta objektyvių priežasčių dėl kurių išlaikymas turėtų būti mažinamas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 1 d. nutartimi prašymo netenkino. Apylinkės teismas nurodė, kad:atsakovė prašymą motyvuoja sunkia finansine padėtimi, tačiau sunki tėvų finansinė padėtis neatleidžia tėvų nuo jų pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą. Abu tėvai turi vienodą pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką ir teikti bent pusės minimalios algos dydžio išlaikymą. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-08-18 nutartimi iš atsakovės priteistas mažesnis nei minimalus laikinas išlaikymas;ieškovo turtinė padėtis geresnė nei atsakovės, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo mažinti priteistą laikiną išlaikymą. Vaikas yra paauglys, sportuoja, tad jo poreikiai pakankamai dideli. Atsakovas labiau prisideda prie vaiko išlaikymo. Tėvui, su kuriuo gyvena vaikas, apskritai tenka didesnė našta, nei tam su kuriuo vaiko gyvenamoji vieta nėra nustatyta.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė R. C. prašė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – atsakovės prašymą pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-08-18 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones patenkinti. Nurodė, kad:ieškovas nepateikė įrodymų, jog vaikui reikalingas didesnis išlaikymas. Tai, kad vaikas yra paauglys ir du kartus savaitėje sportuoja, neįrodo, jog jo išlaikymas didesnis. Ieškovo pragyvenimo lygis yra geresnis. Atsakovei nustatytas išlaikymo dydis pagal jos gaunamas pajamas neproporcingas, jai neužtenka lėšų tenkinti būtinuosius poreikius;atsakovės teikiamo išlaikymo sumažėjimą turėtų kompensuoti daugiau pajamų gaunantis vaiko tėvas. Ieškovo teikiamo išlaikymo dydis padidėtų 40 Eur. Dėl to ieškovo finansinė padėtis nepablogėtų. Ieškovo pajamos per mėnesį, atėmus 270 Eur vaiko išlaikymui, būtų 630 Eur. Atsakovės pajamos yra apie 558 Eur, atėmus išlaikymą, pragyvenimui lieka 383 Eur, t. y. tiek pat, kiek paaugliui vaikui, neskaitant bankui mokamos įmokos. Teismas nukrypo nuo proporcingumo taisyklės, diskriminavo atsakovę, palikdamas ją tokioje turtinėje padėtyje, kuri neužtikrina jos būtinųjų poreikių;šalims pateikus naujus įrodymus, kurie nebuvo žinomi priimant Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-08-18 nutartį, būtina juos vertinti. Ieškovas nurodė, kad statybų verslas sekasi gerai, jis nespėja vykdyti užsakymų. Iš sutarties dėl rangos darbų matyti, kad laikotarpiu nuo 2016-07-12 iki 2016-07-29 ieškovas uždirbo 6 430 Eur. Įmokos bankui yra apie 98 Eur kas mėnesį, tačiau atsakovė moka pusę, nes neturi pinigų. Atlyginimas advokatei nesumokėtas. Teismas nevertino šalių galimybės gauti pajamų. Atsakovė neturi galimybių uždirbti daugiau, o ieškovo verslas leidžia uždirbti daugiau. Ieškovas R. C. prašė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad:atsakovės turtinė padėtis nepakito. Teismui 2016-08-18 nutartimi priteisus laikiną išlaikymą atsakovės finansinė padėtis buvo tokia pat. Atsakovė kitų išlaikytinių neturi. Ieškovas materialiai prisideda prie pilnamečio sūnaus poreikių. Atsakovė bylinėjasi su vyresniuoju sūnumi dėl pažeistų atsakovės turtinių teisių ir siekia, kad pilnametis sūnus būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Atsakovės teiginiai apie jos sveikatos būklę negali būti laikomi naujomis aplinkybėmis, nes atsakovė jau nuo 2008 m. naudoja antidepresantus;atsakovės teiginiai apie patirtas išlaidas, susijusias su namo atstatymu negali būti pagrindas mažinti vaiko išlaikymo. Atsakovės minimi poreikiai hiperbolizuoti. Spynas pakeitė ne todėl, kad buvo sugadintos, bet siekiant, kad pilnametis sūnus nepatektų į namus. Už kreditą moka abi šalys. Atsakovė blogina finansinę padėtį, inicijuodama eilę bylų. Atsakovė teikia prioritetą savo poreikių tenkinimui. Vaiko kasdienių poreikių užtikrinimas yra svarbiau nei atsakovės bylinėjimosi kaštai bei jos atstovų ar trečiųjų asmenų poreikiai. Atsakovė pagal patentą mokė moksleivius papildomai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. Byloje kilo ginčas dėl to, jog apylinkės teismas atsisakė sumažinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-08-18 nutartimi priteistą laikiną 175 Eur išlaikymą iki 110 Eur.

Dėl priteisto laikino išlaikymo dydžio pakeitimo

Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Minėta laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio nuostatomis, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Toje pačioje byloje priimtoje Vilniaus apygardos teismo 2016-12-30 nutartyje pagrįstai buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui teismas tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime, kai byla bus išnagrinėta iš esmės. Vilniaus apygardos teismo 2016-12-30 nutartimi palikta nepakeista Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-08-18 nutartis, kurią prašyta pakeisti priimant skundžiamą nutartį. Šiais teismo procesiniais dokumentais buvo įvertintas laikino išlaikymo dydis bei nustatyta pareiga išlaikymą mokėti. Apeliantė teigia, jog ankstesnio proceso metu nebuvo žinoma šalių turtinė padėtis, todėl laikino išlaikymo dydis nustatytas netinkamai. Su tokia ieškovės pozicija nesutiktina. Pažymėtina, jog dar prieš teismui priimant 2016-08-18 nutartų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė bei jos atstovė dalyvavo procese bei teikė dokumentus. Ieškovė turėjo galimybę apeliacine tvarka nagrinėjant atskirąjį skundą dėl laikino išlaikymo dydžio nustatymo pateikti visus skundo išnagrinėjimui reikalingus duomenis. Dar prie bylos pagrindu esančio ieškovo ieškinio buvo pridėti dokumentai apie šalių turimą nekilnojamąjį turtą ir transporto priemones. Su atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas teikė dokumentus apie gaunamas pajamas, turėtas išlaidas vaiko išlaikymui. 2016-12-11 atsakovės atstovė į bylą pateikė duomenis apie atsakovės gautas pajamas. Atsakovė, nesutikdama su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-08-18 nutartimi nustatytu bei Vilniaus apygardos teismo 2016-12-30 nutartimi patvirtintu laikino išlaikymo dydžiu, pradėjo naują procesą dėl to paties dalyko. Nors atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo negali būti laikomas tapačiu dėl to, kad atsakovė teikia naujus duomenis, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimui turi būti nustatytas faktinis pagrindas. Prie ieškovės 2017-01-25 prašymo sumažinti laikino išlaikymo dydį pridėti tie patys dokumentai, kurie jau buvo pateikti byloje iki Vilniaus apygardos teismo 2016-12-30 nutarties priėmimo, papildomai pateikiama kreditavimo sutartis bei įvairios atsakovei išrašytos sąskaitos. Papildomai pateikti dokumentai esminio faktinių aplinkybių pasikeitimo nelemia ir didesnę reikšmę turinčio atsakovės turtinės padėties pablogėjimo nerodo.Byloje teisingai nustatyta, jog ieškinys yra preliminariai pagrįstas, o nepilnamečio sūnaus poreikiai turi būti tenkinami. Kadangi tarp šalių yra kilęs ginčas, tai šių poreikių dydžiui įvertinti pagrįsta remtis minimalios mėnesinės algos kriterijumi. Atskiruoju skundu atsakovė nustatyto išlaikymo masto, koks reikalingas sūnaus poreikių tenkinimui neginčija, sutinka, jog tokiu kriterijumi būtų pasirinktas minimalios mėnesinės algos dydis, todėl teismas plačiau dėl šios aplinkybės nepasisako. Atskiruoju skundu atsakovė siekia, jog jai būtų nustatyta mažesnė sūnaus išlaikymo dalis, nes jos turtinė padėtis blogesnė už ieškovo. Byloje nėra pateikta duomenų, jog sumokėjusi išlaikymą, atsakovė negali patenkinti savo būtinųjų poreikių. Nors atsakovės pajamos nėra didelės, tačiau, sumokėjus išlaikymą, jai pragyvenimui lieka didesnė pinigų suma, nei minimali mėnesinė alga. Atsakovės pateiktos jai išrašytos sąskaitos nerodo, kad tokios išlaidos būtų būtinos. Dėl šalių konfliktų atsakovė viena gyvena individualiame name, kurio išlaikymo išlaidos yra didelės. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti taip pat didelės, tačiau nutraukti santuoką bendru sutikimu galima ženkliai pigiau. Vertinama, kad atsakovės turimos išlaidos yra jos pasirinkimo dalykas. Tiek ieškovas, tiek atsakovė turi nekilnojamojo turto, taip pat ir gyvenamąjį namą su žemės sklypu, šį turtą padalinimus santuokos nutraukimo byloje šalys įgis galimybę disponuoti šiuo turtu bei pasirinkti jų pajamas atitinkantį gyvenimo būdą.Byloje nustatyta, kad ieškovo turtinė padėtis 2015 metais buvo geresnė, tačiau šeimos name gyvena ir to teikiamais privalumais naudojasi atsakovė. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis R. C. yra nurodęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Esamos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog R. C. gaunamos didesnės pajamos rodo jo geresnę turtinę padėtį ir nukrypti nuo abiem tėvams tenkančio išlaikymo lygių dalių principo. Įvertinus išdėstytą daroma išvadą, jog, nustatydamas laikino išlaikymo dydį, apylinkės teismas teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsakovės R. C. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą