- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-30
- Bylos Nr.
- 2A-568-828/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-06311-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė, Rita Dambrauskaitė, Vygintas Mažuika
- Ieškovas
- Ž. S.
- Atsakovas
- V. D.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Ritos Dambrauskaitės, Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. S. ieškinį atsakovui V. D. dėl skolos priteisimo ir atsakovo V. D. priešieškinį ieškovui Ž. S. dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Ž. S. prašė priteisti iš atsakovo V. D. 1 700 Eur skolos už atliktus darbus, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2020 m. birželio mėnesio pradžioje atsakovas ieškovui pateikė remontuoti automobilį Volswagen Passat, be valstybinių numerių, Vin numeris (duomenys neskelbtini). Žodžiu ieškovas ir atsakovas susitarė, kad ieškovas atliks šio automobilio remonto darbus, kurie nurodyti sąskaitoje, kadangi automobilis buvo po avarijos. Automobilį po remonto atsakovas pasiėmė 2020 m. spalio 14 d. Automobilio atsiėmimo metu kilo konfliktas, atsakovas nenorėjo pasirašyti ant pateiktos sąskaitos, todėl buvo iškviesta policija.
3. Nurodė, jog abu priekiniai žibintai buvo nekokybiški ir nepilnos komplektacijos, automobilyje buvo vandens, kas matyti iš fotonuotraukų. Remonto metu ieškovas atsakovui siūlė keisti žibintus, tačiau atsakovas vieną jų atvežė padėvėtą, o kitą su suvirintais žibinto laikikliais, kurie nebuvo kokybiški ir juos sudėjus galėjo būti paklaida. Atsakovui siūlė keisti galinį automobilio dangtį su stiklu, bet atsakovas to atsisakė. Atsakovas 2020 m. lapkričio mėnesį atliko automobilio techninę apžiūrą ir automobiliu naudojosi. Po teismo įsakymo išdavimo atsakovas atvyko pas ieškovą ir siūlė sumokėti 1 000 Eur, ieškovas su tuo sutiko ir parašė raštelį, kad atsakovas atsiskaitė, tačiau jis ketino ieškovą apgauti.
4. Atsakovas V. D. priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 2 376,70 Eur patirtą žalą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad žodžiu buvo sudaryta remonto darbų sutartis, kuri apėmė stogo lyginimą, durelių pakeitimą, lanžerono įvirinimą (atstatant gamyklinę geometriją), stogo lyginimą, mašinos išrinkimą paruošiant dažymui, dažymą, mašinos pilną surinkimą po dažymo. Atsakovas 2020 m. gegužės 1 d. ieškovui pristatė nupirktas remontui reikalingas dalis. Visos dalys buvo supakuotos: priekinis bamperis, durelės su stiklais 2 vnt., stoglangis, keleivio pusės priekinis žibintas, keleivio pusės sparnas. Naujos dalys – priekinis stiklas, galiniai stiklai 2 vnt. Jokių pastabų dėl pateiktų remontui dalių kokybės ieškovas nenurodė.
5. Automobilio remontą ieškovas pažadėjo užbaigti 2020 m. spalio 13 d., tačiau tą dieną remonto darbai nebuvo užbaigti. Automobilio remonto metu jis buvo apgadintas. Atsakovas 2021 m. sausio 26 d. kreipėsi į kilnojamojo turto vertintoją M. L. dėl ekspertinės konsultacijos suteikimo ir nepriklausomo ekspertinio vertinimo dėl atlikto remonto atlikimo. Atlikus transporto priemonės apžiūrą, buvo sudarytas apžiūros-defektų aktas Nr. 21-01-05K. 2021 m. vasario 15 d. pažyma nustatyta, jog transporto priemonės atkūrimo sąnaudos be PVM įvertinant keičiamų detalių nuvertinimą yra 2790,66 Eur (su PVM 3376,70 Eur). Kadangi pagal susitarimą su ieškovu atsakovas jam yra skolingas 1 000 Eur sumą, o ieškovo jam padarytą žala dėl nekokybiškų darbų sudaro 3 376,70 Eur sumą, tai atsakovas laiko, jog galutinė jam padaryta žala yra 2376,70 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį patenkinti iš dalies, priešieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo 1 600 Eur skolos už automobilio remonto darbus, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 1 600 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020-12-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 424,48 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai; priteisė atsakovui iš ieškovo 2 276,70 Eur žalai atlyginti, 100 Eur žalos nustatymo išlaidas ir 1 043 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat priteisė iš ieškovo 8,60 Eur, o iš atsakovo 8,50 Eur teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai,
7. Teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai, t. y. ieškovas, kuris verčiasi automobilių remontu (verslininkas), įsipareigojo pagal atsakovo (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius atsakovo poreikius
8. Teismas laikė neįrodytą aplinkybę, jog atsakovas ieškovui už ginčo remonto darbų atlikimą buvo sumokėjęs 600 Eur dydžio avansą, nes tai patvirtinančių rašytinių įrodymų nėra. Iš pateikto šalių susirašinėjimo teismas taip pat nenustatė, jog ieškovas pripažino gavęs avansą. Teisme apklausti liudytojai su avanso sumokėjimu aplinkybių išsamiai negalėjo nurodyti, nes šią aplinkybę atsakovo brolis sužinojo tik iš paties atsakovo, o tuo metu, kai brolis ieškovui davė avansą jis nedalyvavo. Tuo tarpu, atsakovo žmona teisme nurodė, jog matė, kaip jos sutuoktinis ieškovui davė avansą, tačiau tokį jos liudijimą teismas laikė subjektyvia nuomone, kadangi ji negalėjo nurodyti nei kokiomis kupiūromis atsakovas mokėjo avansą, nei konkrečiai dėl kokių darbų atlikimo pinigai buvo mokami, kitų su avanso mokėjimu susijusių aplinkybių negalėjo nurodyti.
9. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog jis neturi ieškovui mokėti už darbų atlikimą, kurių iš anksto su ieškovu nebuvo suderinęs, t. y. papildomai 100 Eur sumos, nurodytos ginčo sąskaitoje. Teismas nustatė, kad atsakovas priešpriešiniam reikalavimui pagrįsti pateikė teismui įvertinti eksperto M. L. 2021 m. vasario 15 d. pažymą dėl automobilio žalos, kur transporto priemonės atkūrimo (remonto) sąnaudos su PVM nurodytos 3 376,70 Eur. Teismas sutiko su ieškovo atstovės išsakytu teiginiu, kad PVM sumos atsakovas negali reikalauti iš ieškovo, kadangi teismui nebuvo pateikti duomenys, jog tokias išlaidas atsakovas patyrė. Teisme atsakovas taipogi nurodė, jog darbų trūkumų ištaisymas nėra atliktas. Teismas sutiko su ieškovo atstovės teiginiu ir dėl 2021 m. vasario 15 d. remonto sąmatoje įtrauktų papildomų išlaidų (210 Eur sumoje), kurios iš ieškovo negali būti priteistinos. Teismas nustatė, kad 2021 m. vasario 10 d. MB ,,Maksimali švara“ išduotoje pažymoje/ priėmimo – perdavimo akte nurodyta, jog grindų kiliminės dangos neįmanoma išvalyti, nes danga pradeginta kampinio šlifuoklio arba suvirinimo aparato. Būtent tokio pobūdžio darbus ieškovas atsakovo užsakymu ir atliko. Nors pažyma išduota praėjus pakankam laiko tarpui po darbų atlikimo, tačiau tai nesudarė pagrindo teismui padaryti priešingą išvadą, jog dėl nekokybiškai atlikto remonto darbų kaip tai šalintų ieškovo atsakomybę. Teismas nenustatė, jog ginčo kiliminę dangą visgi galima išvalyti, atkuriant į pradinę padėtį, buvusią iki ieškovo remonto darbų atlikimo. Todėl sprendė, kad ieškovas turi padengti kiliminės dangos keitimo išlaidas. Teismas, įvertinęs atsakovo paaiškinimą, atsakovo pusėje buvusių liudytojų parodymus, taip pat M. L. parodymus teisme, neturėjo pagrindo netikėti atsakovo teiginiais, jog būtent dėl ieškovo nekokybiškai atliktų automobilio remonto darbų, buvo apgadinti atsakovui priklausančio automobilio stiklai, salonas, automobilio dugnas, nes ieškovas atlikdamas virinimo darbus, šlifuojant, dažant automobilį, nenaudojo apsauginių priemonių. Ieškovas teismui nėra pateikęs jokių objektyvių duomenų, kurie teismui leistų suabejoti 2021 m. vasario 15 d. sąmatoje nurodytais darbų, medžiagų įkainiais šalinat ieškovo padarytą darbų broką. Teisme liudytoju apklaustas M. L. parodė, jog vadovavosi Audatex sistema, kur yra nurodyti vidutiniai remonto darbų įkainiai, jis taip pat vertino dalių nusidėvėjimą, neužfiksavo anksčiau buvusių (galimai dėl avarijos) automobilio apgadinimų, jis skaičiavo dažų dangos pagerinimų nusidėvėjimą. M. L. taip pat nekilo abejonių, kad atsakovo nurodyti apgadinimai buvo padaryti naudojant metalo pjovimo diską arba atliekant šlifavimo darbus, neapsaugant kitų automobilio dalių. Visa tai rodo, jog atsakovo nurodytas darbų brokas buvo padarytas išimtinai dėl ieškovo kaltės, todėl ieškovas turi atlyginti atsakovui padarytą žalą. Ta aplinkybė, jog M. L. automobilio bazinę vertę nustatė net 22 070 Eur, šiuo atveju teisinės reikšmės neturi, nes atsakovas nors automobilį įsigijo po avarijos, tačiau jo tolesnė eksploatacija nebuvo apribota, atsakovas pirko papildomas brangiai kainuojančias detales automobiliui, tokiu būdu siekdamas, kad būtų atstatyta automobilio būklė, vertė iki avarijos. Automobilis taipogi palyginti nėra senas, yra 2017 metų pagaminimo. Todėl teismas sprendė, jog automobilio dalyvavimas avarijoje niekaip nėra susijęs su žalos paskaičiavimo dydžiu.
10. Teismas nesutiko su ieškovo argumentu, kad darbų kokybę rodo tai, jog po ieškovo darbų atlikimo automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra. Pažymėjo, jog atsakovas neįrodinėjo, jog iš ieškovo gavo techniškai netvarkingą automobilį, atsakovas nurodė konkrečius ieškovo darbų trūkumus, kurių jis nepageidavo. Teismas sprendė, jog esant tarp šalių ginčui dėl detalių būklės ir kartu dėl remonto darbų kokybės, būtent ieškovas (kaip rangovas) turi įrodyti aplinkybę, jog atsakovas jam buvo pateikęs nekokybiškas detales, nuo kurių ir priklausė atliekamų remonto darbų kokybė. Šiuo atveju, ieškovas to leistinais rašytiniais įrodymais neįrodė. Todėl teismas remiasi atsakovo paaiškinimu apie automobilio kokybę jo perdavimo ieškovui metu, o kartu buvusių detalių būklę. Netgi tuo atveju, jeigu ieškovas iš atsakovo gavo kokią tai nekokybišką keičiamą detalę, jis privalėjo atsisakyti atlikti susijusius darbus, jeigu negalėjo užtikrinti darbų kokybės, o kartu užsakovo lūkesčių. To nepadaręs, ieškovas darbus atliko savo rizika, dėl ko jam kyla civilinė atsakomybė dėl netinkamai atliktų darbų, netgi tuo atveju, jeigu jam buvo pateiktas šlapiu ir purvinu dugnu automobilis. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios šalintų ieškovo atsakomybę dėl darbų atlikimo, dėl ko atsakovas įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš ieškovo.
11. Atsakovas, pareiškęs priešieškinį dėl 2 376,70 Eur žalos atlyginimo, savo iniciatyva sumažino 2021 m. vasario 15 d. pažymoje bei sąmatoje eksperto paskaičiuotą žalą, taipogi prašė iš ieškovo priteisti 100 Eur jo (atsakovo) papildomai patirtas žalos nustatymo išlaidas. Teismas iš ieškovo priešieškinio kainos ribose (2 376,70 Eur suma) atsakovo naudai priteisė 2276,70 Eur sumą žalai atlyginti ir susijusias atsakovo papildomai turėtas 100 Eur išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovas Ž. S. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. birželio 29 d sprendimo dalį dėl priešieškinio patenkinimo panaikinti ir toje dalyje priimti priešingą sprendimą- atsakovo priešieškinį atmesti arba grąžinti bylą toje dalyje nagrinėti iš naujo.
13. Nurodo, kad teismas kvalifikavęs sudarytą žodinę sutartį tarp apelianto ir atsakovo neišsiaiškino ir niekaip sprendime nepasisakė dėl kokių darbų buvo susitarta. Šalys nurodė, kad buvo susitarta tik dėl automobilio stogo privirinimo ir automobilio atstatymo į geometrinius parametrus, tiek tik dėl kai kurių detalių nudažymo, t. y variklio dangčio, priekinio bamperio, priekinio dešinės pusės sparno, stogo, vidinio statramsčio ir galinių dešinės bei kairės pusės sparnų. Jokios kalbos ir susitarimo, kad apeliantas automobilį nudažys visą ir jį visą paruoš dažymui nebuvo. To neneigė ir pats atsakovas savo priešieškinyje nurodydamas, kad kaina už dažymo darbus buvo tik 550 Eur. Akivaizdu, kad viso automobilio paruošimas dažymui ir dažymas kainuoja daugiau nei nuo 1 500 Eur iki 2 000 Eur. Teismas niekaip nevertino sutarties apimties ir atliktų darbų kiekio bei susitarimo dėl kainos. Teismui neįvertinus ir nenustačius sutarties apimties, teismas ir nagrinėdamas pateiktą atsakovo remonto sąmatą, jos taip pat neanalizavo. Mano, kad pirmiausia tik nustačius sudarytos sutarties apimtį, galima spręsti atsakovo kaip vartotojo teisių pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas, pasisakydamas, kad V. D. kaip vartotojas stokojo informacijos, patirties ir neaišku kodėl nevertino to fakto, kad pats atsakovas dirbo prie savo automobilio. Jis pats tvarkėsi automobilio priekinę panelę, pats buvo pasiėmęs automobilio priekinę grindų kiliminę dangą, kurią išsivežęs dvi dienas džiovinosi, taip pat pats jungėsi laidus prie galinių abiejų pusių statramščių. Atsakovas šių aplinkybių neneigė, tačiau teismas šių aplinkybių niekaip nevertino.
15. Teismo sprendimo motyvuose niekaip nėra konstatuota ir neargumentuota, kad atsakovas 2017 metų gamybos automobilį įsigijo tik už 2 500 Eur po avarijos, ką nurodė pats atsakovas. Teismo nurodytas argumentas, kad automobilio vertė 22 070 Eur po apelianto atlikto remonto neturi reikšmės, nes atsakovas pirko brangiai kainuojančias detales siekdamas atstatyti automobilio būklę ir jo vertę iki avarijos, prieštarauja ne tik sveikai logikai, bet paneigia patį automobilio remonto faktą. Atsakovas neteikė į bylą jokių įrodymų, kad automobilis dar buvo remontuojamas po to, kai jis buvo pasiimtas 2020 m spalio 14 d. Taip, atsakovas automobilį pasiėmė be surinktos bagažinės, nes jis nebuvo pristatęs reikiamų detalių, kad būtų galima automobilį surinkti iki galo. Netgi paties atsakovo pateikta fotonuotrauka 4442624 patvirtina, kad laidai buvo sutraukyti ir tam, kad bagažinę būtų galima surinkti, buvo būtina laidus sutvarkyti. O laidus tvarkėsi pats atsakovas pasiėmęs automobilį. Todėl jau vien tas faktas, kad automobilio vertė po apelianto atlikto remonto iki automobilio atidavimo ir jo eksploatacijos pakilo kelias dešimtis kartų, paneigia atliktų darbų atsakovo deklaruojamą broką.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismo sprendime nėra jokių argumentų dėl atsakovo pateiktos M. L. remonto sąmatos. Ji teismo posėdžio metu nebuvo analizuojama. Apklaustas liudytoju M. L. labai aiškiai atsakė, kad jam buvo atvežti durelių stiklai, kurie buvo pažeisti suvirinimo aparato, tačiau automobilio durelėse buvo sveiki stiklai. Teismas šios ypač svarbios aplinkybės niekaip nevertino. Kadangi teismas nesiaiškino ir nevertino sudarytos sutarties apimties, todėl nevertino ir to fakto, kad pateiktoje remonto sąmatoje nurodyta, kad būtina durų apdaila. Kokią durų apdailą apeliantas turėjo atlikti, jei dėl jų remonto nebuvo tartasi. Taip pat nevertinta ir tai, kad liudytojas patvirtino, jog stiklai duryse buvo sveiki ir nepažeisti, o į sąmatą jis juos nurodė kaip pažeistus tik atsakovo prašymu. Sąmatoje prie dažymo darbų nurodyti tokie dažymo darbai, kaip arkų (rato ir užd. skyd.) dažymas, nors dėl to nebuvo tartasi.
17. Iš atsakovo pateiktų duomenų apie jo pirktas detales matyti, kad jos buvo pirktos ne naujos ir ne brangiai kainuojančios, kaip teigia teismas. Atsakovas pats savo priešieškinyje nurodė, kad keleivio pusės priekinis žibintas ir kitos detalės buvo padėvėtos. Naujos buvo pateiktos tik priekinis stiklas ir du galiniai stiklai (fortkutės). Atsakovas nepaneigė apelianto nurodytos aplinkybės, kad priekiniai žibintai buvo nekokybiški, todėl akivaizdu, kad jie negali būti identiškai vienodai įstatyti. Teismas šios aplinkybės taip pat nesiaiškino.
Žemesnės instancijos teismas
18. Nesutinka su teismo padarytomis išvadomis, kad kiliminė danga buvo pradeginta, nes kiliminė danga nebuvo pradeginta ir ji negalėjo būti pradeginta. Tokio pobūdžio darbus apeliantas atlieka ne pirmą kartą ir tikrai nevirina stogo ar kitų detalių jų neuždengęs. Kad kiliminė danga buvo nešvari, šlapia ir ilgai buvusi šlapia, patvirtina apelianto pateiktos nuotraukos prie ieškinio, kokio stovio automobilis jam buvo pristatytas. Tačiau šių nuotraukų teismas taip pat nevertino apie kiliminės dangos stovį. Mašinai būnant be stogo, akivaizdu, kad jos dugnas yra paveiktas lauko kritulių. Priekinę kiliminę dangą atsakovas buvo pats išsiėmęs ir ją buvo išsivežęs džiovintis. Prieš atliekant stogo privirinimo darbus danga buvo susukta ir uždengta neperdegančiu popieriumi (medžiaga), todėl ji niekaip negalėjo pradegti. Jei jau kiliminė danga būtų pradeginta, tą būtų matęs pats atsakovas, kai dalį dangos pasiėmė, bei būtų matęs pasiimant automobilį, nes danga akivaizdžiai matosi. Kritiškai vertintina pažymoje nurodyta aplinkybė, kad dėl to, jog kiliminė danga pradeginta, jos negalima išvalyti. Pradegintos vietos tikrai netrukdo visos kiliminės dangos išvalymui. Sutinka, kad pirmos instancijos teisme neprašė teismo apžiūrėti kiliminę dangą natūroje, nes atsakovas teigė, kad jos nėra pasikeitęs. Be to, kiliminę dangą, jeigu atsakovas ir ketino ją valyti, pateikė valymui praėjus beveik pusei metų po apelianto atlikto remonto. Todėl ji galėjo būti sugadinta paties atsakovo. Taip pat neaišku pagal ką ir kaip MB „Maksimali švara“ nustatė, kad kiliminė danga yra pradeginta kampinio šlifuoklio arba suvirinimo aparato. Įvertinus liudytojo M. L. parodymus, kad jis įrašė į sąmatą tai, ką sakė atsakovas, tikėtina, kad pažymą atsakovas taip pat gavo pagal savo pageidavimą. Nematyti pradegintos kiliminės dangos keletą mėnesių ir tik gavus teismo įsakymą, atsiranda tiek pažyma apie kiliminės dangos pradeginimą, tiek kreipiamasi dėl neva nekokybiškai atliktų remonto darbų sąmatos ir padarytos žalos nustatymo. Visi atsakovo veiksmai iki ieškinio pareiškimo byloja, kad jis ketina pasipelnyti.
19. Teismas nurodė, kad nepagrįstas atsakovo reikalavimas dėl 210 Eur papildomų darbų, kurie nurodyti sąmatoje, tačiau vis tiek priešieškinį tenkino visa apimtimi, neišminusuodamas 210 Eur sumos. Teismas nurodė, kad priešieškinys nagrinėjamas 2 376,70 Eur sumoje, šią sumą išskaidė į 2 276,70 žalą ir 100 Eur už sąmatos sudarymą, bei tokią sumą ir priteisė, nors sutiko, kad 210 Eur papildomų išlaidų reikalauti atsakovas neturi teisės. Tokiu būdu, teismo sprendimo motyvai neatitinka vientisinio procesinio dokumento ir jo rezoliucinė dalis neatitinka motyvų. Mano, kad pirmos instancijos teismas neatskleidė bylos esmės dėl pareikšto priešieškinio.
Atsiliepimas
20. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytais motyvais, kad tarp šalių buvo susiklostę vartojimo rangos santykiai, apeliantas nesurašė užsakymo paraiškos, kurios turiniui keliami reikalavimai įtvirtinti Apraše. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neatliko Apraše nurodytų veiksmų ir pats konkrečiai rašytiniais dokumentais neapibrėžė darbų apimties, nefiksavo kitų faktinių aplinkybių, kurios privalomos pagal Aprašą. Akivaizdu, kad šias aplinkybes ginčydamas apeliantas turėjo pateikti įrodymus pirmos instancijos teisme (to nepadarė) ,o ne apeliaciniu skundu teigti, kad tų įrodymų nepateikė teismas ir jų nevertino.
Šalies argumentai
21. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jo darbų atlikimo vertė automatiškai paneigia atsakovo deklaruojamą broką. Priešieškinyje atsakovas iš esmės neginčijo Ž. S. atliktų darbų vertės (išskyrus 100 Eur už broko taisymą), o kalba buvo apie tų darbų atlikimo metu sugadintus stiklus, kiliminę dangą, nepilną nudažymą, šlifavimo metu padarytus mechaninius pažeidimus bei vertę kuri nustatyta specialisto, ir kuri būtina šiam brokui pašalinti. M. L. kaip specialisto padarytos išvados patvirtina, kad žala atsirado Ž. S. atliekant atsakovo a/m remonto darbus, nenaudojant apsauginių priemonių šlifavimo suvirinimo metu.
22. Apeliantas tik apeliaciniame skunde nurodo, kad jis atlikdamas virinimo ir šlifavimo darbus visas detales kruopščiai uždengdavo, šių aplinkybių neminėjo pirmosios instancijos teisme.
23. Teismas detaliai išnagrinėjo 2021-02-15 M. L. ekspertinio vertinimo pažymą ir jos priedus, bei joje nustatytus atsakovo a/m pažeidimus remonto metu, bei apklausė teisme M. L., kuris patvirtino teisme savo pateiktas išvadas ir nurodė, kad visi nurodyti pažeidimai atsirado būtent Ž. S. netaikant apsaugos priemonių remonto metu ir dirbant neatsakingai su suvirinimo ir šlifavimo ir dažymo įrenginiais. Teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad ieškovas teismui nėra pateikęs jokių objektyvių duomenų, kurie teismui leistų suabejoti 2021-02-15 sąmatoje nurodytais darbų, medžiagų įkainiais šalinant ieškovo padarytą darbo broką.
Šalies argumentai
24. Ieškovas nurodo, kad teismas nepaneigė jo nurodytos aplinkybės, kad priekiniai žibintai buvo nekokybiški, todėl akivaizdu ,kad jie negali būti identiškai įstatyti. Šis apelianto teiginys prieštarauja Aprašo 18.1 punktui, kad jeigu yra pateikiamos užsakovo nekokybiškos detalės, tai turi būti padarytas įrašas priėmimo akte ir pranešta užsakovui, bei sustabdyti darbai. Ieškovas nepateikė jokių atsakovo a/m ir detalių priėmimo dokumentų.
25. Apelianto argumentai, kad jis kiliminės dangos pradeginti negalėjo prieštarauja visetui įrodymų byloje, kai analogiškai buvo pažeisti langų stiklai, bamperis, nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad ir jie buvo uždengti.
26. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovas siekė pasipelnyti, nes tai neatitinka teismo nustatytų faktinių aplinkybių proceso metu ir teismo sprendime.
Šalies argumentai
27. Ieškovo teiginys, kad teismas nepagrįstai pilnumoje tenkino atsakovo priešieškinio reikalavimus yra nepagrįstas ir klaidinantis. Teismas pagristai konstatavo, kad atsakovas, pareiškęs priešieškinį dėl 2 376,70 Eur žalos atlyginimo, savo iniciatyva sumažino 2021 m. vasario 15 d. pažymoje bei sąmatoje eksperto paskaičiuotą žalą, taipogi prašė iš ieškovo priteisti 100 Eur jo (atsakovo) papildomai patirtas žalos nustatymo išlaidas. Dėl pasakyto, teismas iš ieškovo priešieškinio kainos ribose (2 376,70 Eur suma) atsakovo naudai priteisė 2 276,70 Eur sumą žalai atlyginti ir susijusias atsakovo papildomai turėtas 100 Eur išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovo Ž. S. apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
29. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl turtinės žalos atlyginimo teisėtumo ir pagrįstumo.
30. Bylos duomenimis nustatyta, kad žodžiu ieškovas ir atsakovas susitarė, kad ieškovas atliks automobilio Volswagen Passat (po avarijos, be valstybinių numerių), kurio Vin numeris (duomenys neskelbtini), remonto darbus. 2020 m. birželio mėnesį atsakovas ieškovui pateikė remontuoti automobilį, kurį po remonto atsakovas pasiėmė 2020 m. spalio 14 d., buvo išrašyta PVM sąskaitą-faktūra Nr. 1 (b.l. 2). Atsakovas ginčo sąskaitą pasirašė su prierašu, kur nurodė darbų trūkumus, atsakovas darbų trūkumus taip pat užfiksavo 2020 m. spalio 13 d. Remonto darbų priėmimo akte (b. l. 61).
31. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė šalių sudarytos sutarties apimties, nesiaiškino dėl kokių darbų buvo tartasi. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus.
32. Byloje nėra ginčo, kad tarp ieškovo Ž. S. ir atsakovo V. D. susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai, t. y. ieškovas (verslininkas), kuris verčiasi automobilių remontu, įsipareigoja pagal atsakovo (fizinio asmens, vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius atsakovo poreikius (CK 6.672 straipsnis). Sprendžiant dėl šalių sutartinių prievolių vykdymo, visų pirma turi būti vadovaujamasi vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.672–6.680 straipsniai), kurios laikytinos specialiosiomis bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644–6.671 straipsniai) reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu. CK 6.674 straipsnio 1 dalyje numatyta rangovo pareiga iki sutarties sudarymo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, – kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusių duomenis. Jei dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį to, ką užsakovas turėjo omenyje, užsakovas turi teisę nutraukti vartojimo rangos sutartį nesumokėdamas už atliktus darbus ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.674 straipsnio 2 dalis).
33. Kaip teisingai yra nurodęs pirmosios instancijos teismas, automobilių remonto paslaugų teikimo atvejais pagrindinis įrodymas, patvirtinantis aukščiau išdėstytus reikalavimus atitinkančios informacijos suteikimą vartotojui prieš jam suteikiant automobilio remonto paslaugas, yra užsakymo paraiška, kurios turiniui keliami reikalavimai įtvirtinti Apraše, pvz., reikalavimas nurodyti numatytus atlikti transporto priemonės techninio aptarnavimo ir remonto darbus (Aprašo 11.6 punktas), taip pat paslaugų (darbų) bei transporto priemonės atsarginių dalių ir (ar) medžiagų preliminarią kainą (Aprašo 11.10 punktas). Be to, Apraše įtvirtinti reikalavimai dėl transporto priemonės priėmimo – perdavimo akto surašymo: „Jeigu transporto priemonės valdytojas palieka transporto priemonę, kad būtų suteikta techninio aptarnavimo ir remonto paslauga, techninį aptarnavimą ir remontą atliekantis asmuo kartu su užsakymo paraiška turi įforminti transporto priemonės priėmimo–perdavimo aktą (toliau – priėmimo–perdavimo aktas), kuriame turi būti nurodyti techninį aptarnavimą ir remontą atliekančio asmens pavadinimas, adresas, transporto priemonės valdytojo vardas, pavardė, transporto priemonės markė, modelis, valstybinis numeris, transporto priemonės komplektiškumas, matomi išoriniai ir vidiniai (salono) pažeidimai ir defektai, transporto priemonės priėmimo ir perdavimo datos“. Aprašo 18. 1. nustato, kad jei transporto priemonės valdytojo pateiktos atsarginės dalys ir medžiagos yra netinkamos jis gali sustabdyti darbus apie tai pranešant valdytojui. Pažymėtina, kad už visų šių nurodymų laikymąsi buvo atsakingas ieškovas, jis turėjo pateikti įrodymus dėl kokių darbų buvo tartasi, kokios detalės ir kokios būklės automobilis jam buvo perduotas ir kt., tačiau nepagrįstai to nepadarė. Be to darbų apimtis aiškiai matyti iš ieškovo išrašytos sąskaitos. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad teismas nustatė sutarties darbų apimties ir jų neįvertino.
34. Pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad po automobilio remonto jo vertė pakilo, nesudaro pagrindo teigti, kad apeliantui atliekant automobilio remontą nebuvo padaryta žala automobiliui. Priešingai, byloje esanti eksperto M. L. 2021 m. vasario 15 d. pažyma dėl automobilio žalos, 2021 m. vasario 10 d. MB ,,Maksimali švara“ pažyma patvirtina atsakovo nurodytas aplinkybes, jog būtent dėl ieškovo nekokybiškai atliktų automobilio remonto darbų, buvo apgadinti atsakovui priklausančio automobilio stiklai, salonas, automobilio dugnas, nes bylos duomenimis, atsakovas atlikdamas virinimo darbus, šlifuojant, dažant automobilį, nenaudojo apsauginių priemonių. Be to, pats apeliantas 2021-05-31 teismo posėdyje duodamas parodymus nurodė, kad stiklai galėjo būti aptaškyti žiežirbomis (taškiukais). Taip pat jis patvirtino aplinkybę, kad remonto metu buvo pradegintas bamperis, o kaip įskilo stiklas paaiškinti negalėjo.
35. Nesutiktina su apelianto argumentais, jog teismas nepateikė jokių argumentų dėl M. L. remonto sąmatos. Priešingai negu nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjo 2021-02-15 M. L. ekspertinio vertinimo pažymą ir jos priedus, bei joje nustatytus atsakovo automobilio pažeidimus, kurie susidarė remonto metu. Be to, teismo posėdyje buvo apklaustas ir pats ekspertas M. L., kuris patvirtino teisme savo pateiktas išvadas ir nurodė, kad visi nurodyti pažeidimai atsirado būtent apeliantui netaikant apsaugos priemonių remonto metu ir dirbant neatsakingai su suvirinimo, šlifavimo bei dažymo įrenginiais. Pažymėtina, jog apeliantas nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie paneigtų 2021-02-15 sąmatoje nurodytus darbus, medžiagų įkainius, kurie buvo nustatyti naudojant Audatex Baltics sistemą (kuri yra skirta skaičiuoti vidutinį remonto darbų įkainį). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad specialistas, pateikdamas išvadas dėl nuostolių dydžio, pagrįstai įvertino ir detalių susidėvėjimą.
36. Apeliantas teigia, kad teismas nepaneigė jo nurodytos aplinkybės, kad priekiniai žibintai buvo nekokybiški, todėl akivaizdu, kad jie negali būti identiškai įstatyti. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto argumentais. Kaip jau minėta nutarties 33 punkte - jeigu yra pateikiamos užsakovo nekokybiškos detalės, tai turi būti padarytas įrašas priėmimo akte ir pranešta užsakovui, bei sustabdyti darbai (Aprašo 18.1 p.). Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas pateikė ieškovui nekokybiškas detales, ieškovas nepadarė apie tai jokių įrašų, šias detales priimdamas, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad jo nurodytos aplinkybės dėl detalių kokybės yra įrodytos.
37. Apeliantas teigia, kad jis atsakovo automobilio kiliminės dangos negalėjo pradeginti, nes kai atliko šlifavimo bei virinimo darbus ją buvo uždengęs. Teisėjų kolegija tokius apelianto teiginius laiko deklaratyviais. Byloje esanti valymo įmonės pažyma, kt. įrodymai (kuriais nesiremti nėra jokio pagrindo) akivaizdžiai patvirtina, kad kiliminė danga buvo pažeista. Manytina, tai buvo padaryta, ieškovui atliekant remonto darbus.
38. Nesutiktina su apelianto argumentais, kad atsakovas neįrodė nuostolių, nes įrodymus apie juos pateikė tik vėliau procese. Priešingai nei teigia apeliantas, bylos duomenimis nustatyta, kad jau atsiimant transporto priemonę, atsakovas iš karto surašė darbų trūkumus pačioje sąskaitoje. Taip pat surašė ir darbų priėmimo aktą, kuriame nurodomi blogai atlikti darbai, padaryti apgadinimai. Taigi, akivaizdu, kad atsakovui jau atsiimant transporto priemonę iš remonto, ji jau buvo su trūkumais.
39. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog teismo nustatytas 2 276,70 Eur atsakovui atlygintinų nuostolių dydis bei 100 Eur išlaidos, susijusios su žalos nustatymu, nagrinėjamu atveju atitinka visiško nuostolių atlyginimo, teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus, ir yra pagrįsti bei pakankami atkurti padėtį, buvusią iki žalos padarymo (CK 1.5 str. 4 d., 6.251 str.). Dėl ko apelianto argumentai apie teismo atliktą netinkamą šių sumų skaičiavimą atmetami.
40. Kiti apeliacinio skundo argumentai, kolegijos vertinimu, neturi esminės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to išsamiau dėl jų nepasisakoma.
41. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieškovo apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
42. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš ieškovo atsakovui priteistinos jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos – 300 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.