Telšių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto bankas, ieškinį atsakovei Telšių rajono savivaldybei dėl nuosavybės teisės pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiti inžineriniai kiemo statiniai, priklausantys aukščiau minėtam gyvenamajam namui, esantys adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Nerimdaičių kolūkiui. Iš viešai prieinamų Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, jog toks juridinis asmuo kaip Nerimdaičių kolūkis nėra registruotas, o Nerimdaičių žemės ūkio bendrovė išregistruota 1993 m. gruodžio 30 d.

Iš kartu su ieškinio pateikto Telšių rajono savivaldybės administracijos Nevarėnų seniūnijos 2025 m. kovo 24 d. rašto Nr. NSRI-26 matyti, kad name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nėra gyvenamąją vietą deklaravusių, bet yra gyvenančių asmenų: P. K., O. D. bei N. D. Kartu su raštu pateikė Mitkaičių kolūkio dokumentus dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų skyrimo M. K. su P. K., O. K., taip pat V. D. su R. D., bei Nevarėnų apylinkės viršaičio sudarytas gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su M. K. bei V. D. Ieškovei susisiekus su minėto namo gyventojais nustatyta, jog D. apsigyveno dalyje minėto turto leidus V. D., kuri Gyventojų registro duomenimis 2011 m. sausio 2 d. yra deklaravusi išvykimą į Švediją. Kitas name gyvenantis asmuo P. K. buvo kreipęsis į teismą dėl nuosavybės teisių į minėtą turtą nustatytą pagal įgyjamąją senatį, tačiau 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2307-1117/2023 pareiškėjo P. K. prašymas buvo atmestas motyvuojant tuo, kad turtas nebuvo privatizuotas, liko viešąją nuosavybe, be to gyvenamasis namas 1992 m. spalio 1 d. Nerimdaičių žemės ūkio įmonės aktu buvo įtrauktas į neperduodamo ir savininkams grąžintino turto sąrašą, nurodant, kad name gyvena K. ir D., o šio gyvenamojo namo savininkas yra P., tačiau byloje nėra duomenų, kad jis būtų atkūręs nuosavybės teises į šį turtą.

L. P. anūkas A. N. 2025 m. liepos 3 d. siųstu el. laišku ieškovei patvirtino, kad nepretenduoja atkurti nuosavybės į gyvenamąjį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini).

Telšių rajono savivaldybės administracija 2025 m. balandžio 7 d. raštu Nr. R7-833 nurodė, kad turtas esantis (duomenys neskelbtini) nėra apskaitomas savivaldybės balanse, savivaldybei nebuvo perduotas, o informacijos ir dokumentų apie minėto turto nuosavybės įregistravimą neturi, nuosavybė registruota Nerimdaičių kolūkio vardu, kitų duomenų apie bandymą įregistruoti nuosavybę neturi.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise. Nuosavybės teisių fakto buvimas ar nebuvimas gali būti įrodinėjamas nepaisant to, ar daiktas yra ar nėra registruotas valstybės vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-421/2019). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-408/2007, 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-535/2008).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnį, nuosavybės teisė gali būti įgyjama: 1) pagal sandorius; 2) paveldėjimu; 3) pasisavinant vaisius ir pajamas; 4) pagaminant naują daiktą; 5) pasisavinant bešeimininkį daiktą; 6) pasisavinant laukinius gyvūnus, laukines ir namines bites; 7) pasisavinant bepriežiūrius ir priklydusius naminius gyvūnus; 8) pasisavinant radinį, lobį; 9) atlygintinai paimant netinkamai laikomas kultūros vertybes ir kitus daiktus (turtą) visuomenės poreikiams; 10) konfiskuojant ar kitu būdu už pažeidimus paimant pagal įstatymą daiktus (turtą); 11) įgyjamąja senatimi; 12) kitais įstatymo nustatytais pagrindais.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, valstybė turtą įgyja: 1) įstatymų nustatyta tvarka gaudama pajamų iš mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų; 2) gaudama pajamų iš valstybės turto valdymo ir naudojimo; 3) pagal sandorius; 4) paveldėdama turtą; 5) įstatymų nustatyta tvarka paimdama fizinių ir juridinių asmenų, veikiančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, turtą visuomenės poreikiams; 6) pagal Vyriausybės nutarimą perimdama savivaldybės turtą, jeigu šį turtą valstybei nusprendžia perduoti savivaldybės taryba; 7) paimdama savo nuosavybėn lobį; 8) pagal teismo sprendimą perimdama bešeimininkį turtą ir konfiskuojamą turtą; 9) pagal teismo sprendimą perimdama netinkamai saugomas kultūros vertybes; 10) kitais įstatymų nustatytais būdais.

Valstybės nekilnojamasis turtas, išskyrus Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo rūmus, laikantis šiame įstatyme nustatytų principų, gali būti valdomas centralizuotai – tai yra valstybės nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo veiklas perduodant vykdyti vienam subjektui (toliau – centralizuotas valdymas). Valstybės įmonių patikėjimo teise valdomas valstybės nekilnojamasis turtas gali būti perduodamas centralizuotai valdyti, jeigu jis nenaudojamas valstybės įmonės veiklai vykdyti arba yra pripažintas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti. Specialiosios paskirties valstybės nekilnojamasis turtas, nurodytas šio straipsnio 1 dalies 6 punkte, gali būti perduodamas valdyti centralizuotai tik gavus šio turto valdytojo sutikimą (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 3 dalį, valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą įgyvendina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas. Nuo 2014 m. spalio 1 d. centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju yra VĮ Turto bankas.

Ieškovė ieškinį reiškia CK 4.47 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kas turėtų būti minėto turto savininku. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad su ieškovės pateiktu ieškiniu sutinka. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiti inžineriniai kiemo statiniai, priklausantys aukščiau minėtam gyvenamajam namui, esantys adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Nerimdaičių kolūkiui, o viešai prieinamų Juridinių asmenų registro duomenų matyti, jog toks juridinis asmuo kaip Nerimdaičių kolūkis nėra registruotas, o Nerimdaičių žemės ūkio bendrovė išregistruota 1993 m. gruodžio 30 d. Atsakovės Telšių rajono savivaldybės administracijos apskaitos balanse minėtas turtas nėra apskaitomas, savivaldybei nebuvo perduotas, jame nėra gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų, gyvenamojo namo savininkas nėra atkūręs teisės į šį turtą, o jo anūkas nesiekia atkurti nuosavybės į šį turtą.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad minėtas nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas (parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas) privačių asmenų ar savivaldybės nuosavybėn, todėl jis turi būti vertinamas kaip priklausantis nuosavybės teise valstybei.

Atsižvelgus į visas byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad šis turtas liko valstybės nuosavybe ir ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nors ieškinys tenkinamas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, nenustačius atsakovės kaltės dėl susidariusios situacijos, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės Telšių rajono savivaldybės nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiemo statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantys adresu (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.