Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Švykai“ dėl turtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „Pirklys“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (2012-11-28 redakcija, galioja nuo 2013 m. kovo 1 d., toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių I dalies „Draudimo sąlygos“ 9.5. punktą transporto priemonės sugadinimo atveju, nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad žala buvo apskaičiuota naudojantis Audatex sistema, ieškovė pagal remonto sąmatą apskaičiavo, kad transporto priemonės remonto kaina sudaro 1669,66 Eur ir išmokėjo tokio dydžio draudimo išmoką. Ieškovės atstovė atkreipė dėmesį į kasacinio teismo praktiką dėl kompensacinių palūkanų priteisimo – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-405-313/2017.

Advokatas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė šioje byloje neįrodė žalos dydžio. Pažymėjo, kad ieškovė, siekdama pagrįsti automobiliui padarytos žalos dydį, pateikė (duomenys neskelbtini) transporto priemonės techninės apžiūros aktą bei (duomenys neskelbtini) žalos sąmatą. Automobilio techninės apžiūros akte buvo nurodyta, kad automobiliui yra reikalingas viso kėbulo poliravimas/valymas bei žibintų ir stiklų valymas. Šios aplinkybės sutampa su kitų greta objekto buvusių automobilių, t. y. BMW, Mazda ir Opel, apgadinimo aplinkybėmis bei padarinių (žalos) šalinimo būdu, atstatant automobilių būklę, buvusią iki ginčo įvykio, t. y. atsakovei ir anksčiau minėtiems asmenims įvertinus jų automobiliams faktiškai padarytą žalą, buvo konstatuota, jog šiems automobiliams reikalingas kėbulo, žibintų bei langų valymas/poliravimas. Advokatas atkreipė dėmesį į tai, kad žalos sąmatoje nurodyti darbai nėra reikalingi siekiant atsistatyti automobilio būklę, buvusią iki sugadinimo. Be to, ieškovės prašoma suma sudaro 75 procentus automobilio vertės.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje uždaroji akcinė bendrovė „Pirklys“ atsiliepimo nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (1 t., e. b. l. 98–99, 116–117).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

(duomenys neskelbtini) atsakovės UAB „Švykai“ darbuotojai adresu (duomenys neskelbtini), vykdė reklaminio stulpo dažymo darbus (1 t., e. b. l. 49). Darbų atlikimo metu buvo apgadinta (apipurkšta dažais) trečiajam asmeniui UAB „Pirklys“ priklausanti transporto priemonė O. S., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis), taip pat dar kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės (1 t., e. b. l. 3–4, 12, 56–57). Teismo vertinimu, atsakovės atstovo advokato išreikštos abejonės, ar apskritai atsakovės darbuotojai apgadino automobilį, nepagrįstos. Byloje pateiktų įrodymų (1 t., e. b. l. 4, 12, 49) pakanka, kad būtų nustatyta faktinė aplinkybė, jog atsakovės darbuotojai apipurškė pilkos spalvos dažais automobilį.

Automobilis laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 31 d. iki 2016 m. gegužės 30 d. buvo apdraustas transporto priemonių draudimu (1 t., e. b. l. 14).

2016 m. gegužės 17 d. ieškovės darbuotojas žalų ekspertas vertintojas T. J. apžiūrėjo automobilį ir nustatė, kad reikės poliruoti ir valyti visą automobilio kėbulą bei visus žibintus ir stiklus – valyti (1 t., e. b. l. 2). (duomenys neskelbtini) ieškovės darbuotojas V. P. naudodamas Audatex sistemą apskaičiavimo žalos automobiliui sąmatą, bendra suma 1 669,66 Eur (1 t., e. b. l. 5–10). 2016 m. birželio 1 d. ieškovė pervedė į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, sąskaitą 1 669,66 Eur draudimo išmoką (1 t., e. b. l. 19).

2016 m. birželio 9 d. ieškovė pareikalavo iš atsakovės per 15 dienų pervesti 1 669,66 Eur į ieškovės nurodytą sąskaitą (1 t., e. b. l. 18).

2016 m. birželio 27 d. atsakovė raštu atsakė į ieškovės pareikalavimą sumokėti žalos atlyginimą, prašydama pagrįsti šalinant transporto priemonei padarytą žalą faktiškai atliktų remonto darbų poreikį (1 t., e. b. l. 53).

Ieškovė 2019 m. gegužės 13 d. per EPP pateikė ieškinį teismui.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos atlyginti žalą, atlygintinos žalos dydžio ir kompensacinių palūkanų priteisimo, toliau teismas pasisako dėl kiekvieno kilusio ginčo atskirai.

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas. Todėl civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) bei asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis), išskyrus CK 6.270 straipsnyje numatytą atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą.

Teismas turi įvertinti reiškiamo reikalavimo pagrįstumą tiek teisiniu, tiek faktiniu aspektu – ar yra įrodytos reikšmingos civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti faktinės aplinkybės. Teismo vertinimu, nagrinėjamojoje byloje pakankama įrodymų atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti, t. y. byloje pateikti rašytiniai įrodymai (2016 m. gegužės 13 d. prašymas išmokėti draudimo išmoką, 2016 m. gegužės 23 d. baigiamasis darbų atlikimo aktas, 2016 m. gegužės 30 d. Viešosios policijos skyriaus raštas, atsakovės kitų automobilių valymo ir poliravimo darbų atlikimas) patvirtina, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) vykdė reklaminio stulpo dažymo darbus, atsakovei pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, darbų atlikimo metu buvo apgadintas trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, priklausantis automobilis, t. y. apipurkštas dažais.

CK 6.248 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Kalto asmens elgesys suprantamas kaip nemokėjimas užtikrinti reikiamo atidumo, rūpestingumo ir apdairumo, kuris buvo būtinas konkrečiomis sąlygomis. Pažymėtina, kad asmens neteisėti veiksmai, pasireiškę bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieti su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Teismui konstatavus atsakovės pažeidimą bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, atsakovės kaltė preziumuojama.

CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. CK 6.249 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Byloje pateikti įrodymai, kad ieškovė turėjo tiesioginių nuostolių, t. y. išmokėjo trečiajam asmeniui draudimo išmoką, kurios nebūtų reikėję išmokėti, jei ne atsakovės nerūpestingumas. Teismo vertinimu, tarp atsakovės nerūpestingumo ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, būtent dėl atsakovės neatidaus elgimosi atliekant dažymo darbus, buvo apgadintas automobilis. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovės civilinei atsakomybei kilti nustatytos visos būtinosios sąlygos, todėl atsakovei kyla pareiga atlyginti ieškovės patirtus tiesioginius nuostolius.

Dėl žalos dydžio

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tuo atveju, jei transporto priemonė buvo remontuojama, žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal faktiškai turėtas išlaidas, o jei neremontuojama – apskaičiuojamas pagal būtinąsias remonto išlaidas. Toks žalos dėl turto sugadinimo aiškinimas atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą.

Žalai pagrįsti ieškovė pateikė transporto priemonės techninės apžiūros aktą, kuriame nurodyta, jog reikia atlikti viso automobilio kėbulo valymą ir poliravimą, bei visų žibintų ir stiklų valymą. Tačiau ieškovė taip pat pateikė žalos sąmatą, kurioje nurodyti ne tik valymo, poliravimo darbai, bet ir dažymo darbai. Ieškovė išmokėjo draudimo išmoką pagal žalos sąmatą.

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Teismas sutinka su atsakovės atsiliepime ir jos atstovo advokato Irmanto Balsio teismo posėdžio metu nurodytais argumentais, kad ieškovės vienašališkai atliktas automobilio remonto išlaidų apskaičiavimas ir draudimo išmokos sumokėjimas savaime nereiškia automobiliui padarytos žalos realaus dydžio. Teismo vertinimu, atsakovė pateikdama kitiems automobiliams padarytos žalos atlyginimo pavirtinimo dokumentus, byloje įrodė, kad siekiant pašalinti dažus nuo automobilio pakako valymo ir poliravimo darbų (kurių kaina – 200,00 Eur), o dažymo darbai numatyti ieškovės sąmatoje, siekiant atstatyti automobilio būklę, buvusią iki pažeidimų, nėra reikalingi. Be to, atsakovė pateikė duomenis, kad žalos padarymo metu automobilio kaina be PVM buvo 2 270,00 Eur, todėl ieškovės išmokėta draudimo išmoka sudaro 75,65 proc. automobilio vertės (1 t., e. b. l. 52). Todėl tai tik patvirtina, kad ieškovės prašomas žalos dydis yra neproporcingas realiam žalos dydžiui.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteisina 200,00 Eur žalos atlyginimo.

Dėl kompensacinių palūkanų

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 289,01 Eur kompensacinių palūkanų, paskaičiuotų taikant 6 procentų metinių palūkanų normą nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę dienos – 2016 m. birželio 25 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos (popierinės bylos lapas 5).

Praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kai kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (CK 6.53 straipsnis).

Nagrinėjamojoje byloje, ieškovė 2016 m. birželio 9 d. raštu pareikalavo iš atsakovės sumokėti žalos atlyginimą, tačiau atsakovė 2016 m. birželio 27 d. raštu pareikalavo ieškovės pagrįsti prašomą sumokėti žalos dydį. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė ir atsakovė būtų bendravusios per laikotarpį iki ieškinio pateikimo. Teismo vertinimu, tolimesnis ieškovės pasyvus elgesys dėl prašomos žalos pagrindimo sudaro pagrindą netenkinti ieškovės prašymo dėl kompensacinių palūkanų priteisimo. Ieškovės atstovės nurodyta kasacinio teismo praktika šiuo atveju netaikytina, nes skiriasi bylos faktinės aplinkybės: nurodytoje kasacinio teismo nutartyje žalos prašyta dėl įvykusio eismo įvykio ir dėl draudėjo draudimo sutarties sudarymo metu neatskleistos informacijos dėl padidėjusios draudimo rizikos, tuo tarpu nagrinėjamojoje byloje ieškovė žalos atlyginimo prašo dėl atsakovės neatsargaus elgesio atliekant dažymo darbus. Teismo vertinimu, priešingas aiškinimas pažeistų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo pricipus ir suteiktų galimybę ieškovei piktnaudžiauti teise gauti kompensacines palūkanas, maksimaliai nesikreipiant į teismą dėl žalos priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

CPK 93 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė pateikė įrodymus, kad šioje byloje patyrė iš viso 114,08 Eur: 44,00 Eur už sumokėtą žyminį mokestį ir 70,08 Eur už advokato padėjėjos teisines paslaugas (1 t., e. b. l. 20, 2 t., e. b. l. 23, 26). Atsakovė pateikė, kad patyrė iš viso 1 742,40 Eur: 871,20 Eur už atsiliepimo į ieškinį surašymą ir 871,20 Eur už atstovavimą civilinėje byloje (popierinės bylos lapai 58–61).

Ieškovės ieškinys tenkintas 10,21 proc., o atmestų reikalavimų dalis sudaro – 89,79 proc., todėl ieškovei iš atsakovės turėtų būti priteista 11,41 Eur, o atsakovei iš ieškovės – 1 564,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, įskaitymo būdu iš ieškovės atsakovei priteitina 1 553,09 Eur.

Teismas turėjo 7,34 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, teismo turėtų išlaidų dalis – 6,59 Eur priteistinos iš ieškovės (proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai), likusi dalis – 0,75 Eur nepriteistinos iš atsakovės, nes ši suma yra mažesnė nei 3,00 Eur (CPK 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 93 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsniu, 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Švykai“, juridinio asmens kodas 300108121, ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų) žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (200,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atmesti ieškovės reikalavimą dėl 289,01 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 1 ct) kompensacinių palūkanų priteisimo iš atsakovės.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Švykai“, juridinio asmens kodas 300108121, iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ juridinio asmens kodas 110051834, 1 553,09 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 9 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, valstybei 6,59 Eur (šešių eurų 59 ct) bylinėjimosi išlaidas (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Įteikti sprendimą trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Pirklys“ viešo paskelbimo būdu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.