- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-23
- Bylos Nr.
- 2A-326-324/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-00097-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė (pirm.), Galina Blaževič, Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- T. G.
- Advokatai
- Kristina Česnauskienė
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Nijolios Indreikienės, sekretoriaujant Neringai Gudašytei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei, atsakovui T. G., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo T. G. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-686-540/2010 pagal V. V. ieškinį atsakovui T. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 30000 Lt skolai grąžinti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2009 m. gegužės 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovui pardavė 680/2730 dalis 0,273 ha žemės sklypo ir ½ dalį gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini). 260000 Lt atsakovas ieškovui sumokėjo sutarties pasirašymo metu, o likusią 30000 Lt sumą sutarties 3.4 punktu įsipareigojo sumokėti iki 2009 m. gruodžio 31 d. Atsakovas atsisako sumokėti likusią sumą tol, kol ieškovas neatlygins jam nuostolių, patirtų likviduojant pastato defektus, tačiau nepateikia dokumentų, patvirtinančių defektų pašalinimo aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 14 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovo ieškovui 30000 Lt skolai grąžinti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. sausio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 450 Lt žyminio mokesčio, 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, valstybei 6,6 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir 2010 m. sausio 14 d. preliminaraus teismo sprendimo. Nurodė, kad pradėjus naudotis nusipirktu gyvenamuoju namu, paaiškėjo jo defektai, apie kuriuos atsakovas nebuvo informuotas ir kurie nebuvo akivaizdūs sutarties sudarymo ir turto priėmimo-perdavimo metu. Atsakovas apie pastebėtus defektus nedelsiant pranešė ieškovui. Atsakovas pašalino defektus ir notariniais pareiškimais kreipėsi į ieškovą, informuodamas jį apie patirtas defektų šalinimo išlaidas ir ketinimą sustabdyti savo įsipareigojimo sumokėti 30000 Lt iki 2009 m. gruodžio 31 d. vykdymą tol, kol bus susitarta dėl defektų šalinimo išlaidų atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 1 d. sprendimu 2010 m. sausio 14 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Priteisė iš atsakovo ieškovui 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, valstybei 15,48 Lt pašto išlaidų. Konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius apie namo defektus ir jų šalinimo išlaidas. Įvertinęs aplinkybes, atsakovas daugiau kaip vienerius metus po sutarties sudarymo buvo pasyvus ir nesinaudojo jam įstatymo suteiktomis galimybėmis ginti, jo nuomone, pažeistas teises, nors žinojo, kad nėra pilnai atsiskaitęs su ieškovu pagal 2009 m. gegužės 21 d. pirkimo-pardavimo sutartį, ir neatsiskaitymą motyvavo nesusitarimo tarp jo ir ieškovo dėl rastų paslėptų namo defektų buvimu, padarė išvadą, kad atsakovas tinkamai ir sąžiningai neįvykdė savo prievolės pagal 2009 m. gegužės 21 d. pirkimo-pardavimo sutartį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.
Pažeistas CPK 266 straipsnyje įtvirtintas draudimas spręsti klausimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Tai sudaro CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą. Turtas buvo įgytas atsakovui ir jo sutuoktinei sudarius santuoką bei galiojant CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktui, numatančiam, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstamas jungtine sutuoktinių nuosavybė. Atsakovui nustatyta prievolė turės būti vykdoma iš bendro atsakovo ir jo sutuoktinės – B. G. – turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktai). Ši aplinkybė rodo, kad skundžiamas teismo sprendimas turės įtakos ieškovo sutuoktinės teisėms ir pareigoms, todėl ji pripažintina turinčia teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.
Prašo panaikinti sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad atsakovo sutuoktinė nebuvo sandorio dalyvė. Iš sutarties kylantys ginčai sprendžiami tarp sutartį sudariusių asmenų. Per visą bylos procesą atsakovas nenurodė, kad 2010 m. sausio 14 d. preliminarus sprendimas pažeidžia jo sutuoktinės interesus, teises. Jis naudojosi kvalifikuota advokato pagalba, todėl visas svarbias bylai aplinkybes privalėjo nurodyti tinkamai, laiku, o ne iškelti apeliacinėje instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas naujomis aplinkybėmis, tuo pažeidžiant ne tik ieškovo interesus, bet ir CPK 306 straipsnio 2 dalį. Pinigų išieškojimas yra ne teisinio ginčo dėl sutarties vykdymo klausimas, jis bus sprendžiamas pagal CPK nustatytas vykdymo taisykles, tvarką, instrukciją.
Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu apeliantas ir ieškovo atstovė palaikė savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas ir teisinius pagrindus, nustatė CPK 329 straipsnio antrosios dalies antrajame punkte reglamentuotą absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2009 m. gegužės 21 d. ieškovas ir atsakovas sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas pardavė, o atsakovas bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis pirmo 680/2730 dalį 0.1730 ha žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini). Sutarties 3.4 punktu šalys susitarė, kad 260000 Lt pirkėjas sumoka pardavėjui sutarties pasirašymo metu, 30000 Lt - įsipareigoja sumokėti iki 2009 m. gruodžio 31 d. Ieškinio dalykas - reikalavimas priteisti 30000 Lt, pirkėjui nevykdant pastarojo sutartinio įsipareigojimo. Apeliacijos dalykas – įvertinimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo sutarties pagrindu ieškovui iš atsakovo priteista 30000 Lt, įtakos atsakovo sutuoktinės teises ir pareigas.
CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktai įtvirtina, kad iš bendro sutuoktinių turto yra vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno iš sutuoktinių, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais, taip pat solidariosios sutuoktinių prievolės. Pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 4 punktą tokiu pat būdu yra vykdomos su teismo išlaidų atlyginimu susijusios prievolės, jeigu byla buvo susijusi su sutuoktinių bendru turtu arba šeimos interesais.
Kaip minėta, iš ieškovo nupirktą turtą atsakovas įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tai patvirtina sandorio turinys ir viešojo registro duomenys. 2009 m. gruodžio 21 d. ir 2010 m. sausio 15 d. atsakovas ir jo sutuoktinė persiuntė ieškovui notariškai patvirtintus pranešimus apie ketinimą atsiskaityti su juo tuomet, kai bus išspręstas žalos už pastatų defektus atlyginimo klausimas. Apie tai, kad iš sandorio kylanti atsiskaitymo už nupirktą daiktą prievolė yra bendra su sutuoktine, atsakovas nurodė teismo posėdyje ( b.l. 60-63). Taigi, pagal faktines bylos aplinkybes atsakovo sutuoktinė prisiėmė analogišką atsakovui pareigą atsiskaityti su ieškovu. Aukščiau nurodytų įstatymų pagrindu teismo sprendimu atsakovui nustatyta prievolė turėtų būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto, tačiau, priimdamas procesinį sprendimą dėl ginčo baigties, pareigą atsiskaityti su ieškovu teismas paskyrė vienam iš sutuoktinių.
Formuodamas teismų praktiką civilinėse bylose, kuriose skundžiami antstolių veiksmai vykdomosiose bylose, nukreipiant išieškojimą į bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą ar skolininkų sutuoktinių asmeninį turtą, kai skolininkas pagal vykdomąjį dokumentą yra vienas iš sutuoktinių, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad antstolis, spręsdamas dėl prievolės pobūdžio ir dėl to, jog ji vykdytina iš bendro sutuoktinių turto, negali spręsti teismui priskirtų klausimų. Šią išvadą motyvavo tuo, kad pagal Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Spręsdamas konkretų ginčą teismas konkrečioms bylos aplinkybėms taiko materialiosios teisės normas, o įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Šalys netenka teisės jo ginčyti, praranda galimybę tą patį ginčą perduoti iš naujo spręsti teismui ar kitai institucijai. Teismo sprendimas yra visiems privalomas ir vykdytinas (CPK 18 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, kad „...prievolės vykdymas iš bendro sutuoktinių turto yra prievolės asmeniui nustatymas, todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto nustato tik teismas, antstolis tokios teisės neturi ir negali priimti patvarkymo dėl skolos išieškojimo iš bendro turto.“ ( 2008 m. vasario 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje nr. 3K-7-149/2008 pagal pareiškėjų V.Š. ir I.Š.skundą dėl antstolio veiksmų). Šioje byloje išplėstinė teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad „...į bylą dėl skolos priteisimo pagal vieno sutuoktinio sudarytas sutartis dėl prievolių, susijusių su bendro turto išlaikymo vykdymu, trauktini abu sutuoktiniai. ...Tuo atveju, kai civilinė atsakomybė pagal prievolės prigimtį tenka abiem sutuoktiniams kaip solidariesiems skolininkams ir prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, tai šios prievolės išieškojimo teismo procese turi dalyvauti abu sutuoktiniai, į bylą turi būti traukiami bendraatsakoviais tie asmenys, į kurių turtą pagal prievolės prigimtį gali būti nukreiptas išieškojimas (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi spręsti klausimo dėl neįtrauktų byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir byloje nedalyvaujantiems asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis yra ieškovo, paduodančio ieškinį, pareiga (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 135 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatęs, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos ir kitų asmenų pareigoms, gali juos savo iniciatyva įtraukti į bylą dalyvauti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis). Atsižvelgdamas į dispozityvumo principą, teismas neturi teisės traukti į procesą kito atsakovo savo iniciatyva (CPK 43 straipsnio 2 dalis). Nustatęs įstatyminį (materialųjį) atsakovų (sutuoktinių) bendrininkavimą, teismas turi pasiūlyti ieškovui įtraukti į procesą ir kitą sutuoktinį bendraatsakoviu. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CK 3.109 straipsnio 1 dalis).“
Tuo vadovaudamasis apygardos teismas atmeta ieškovo argumentą, jog apeliacinio skundo pagrindu nurodoma problema yra spręstina vykdomojoje byloje, ir pripažįsta pagrįstu apelianto motyvą dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, dalyvauti į bylą neįtraukus antrojo bendrosios jungtinės nuosavybės, įgytos pagal ieškinio pagrindu nurodomą sutartį, subjekto – atsakovo sutuoktinės ( CPK 329 straipsnio antrosios dalies antrasis punktas). Ši procesinė aplinkybė pirmosios instancijos teismui buvo žinoma, todėl, prašydamas ja nesiremti, ieškovas nepagrįstai vadovaujasi CPK 306 straipsnio antrosios dalies nuostata.
Išdėstytų aplinkybių pagrindu sprendimas panaikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. ( CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą patenkinti.
Panaikinti 2010 m. spalio 1 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.