Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-33874-1006/2025 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20533-2025-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.1; 2.4.2.14; 3.2.6.1; 3.2.3.8.

2025 m. spalio 3 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. A. ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovė L. A. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei valstybės įmonei ,,Turto bankas“ (toliau – VĮ „Turto bankas“, ir ieškovė), kuriuo prašė pripažinti P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe: ½ dalį Pastato – gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių (tvora, šulinys, lauko tualetas), (duomenys neskelbtini).

2. Ieškinyje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė P. J. – ieškovės L. A. motina. Ieškovė po motinos P. J. mirties priėmė palikimą. Šią aplinkybę patvirtina (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės A. A. išduotas (duomenys neskelbtini) liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). P. J. (duomenys neskelbtini) sudarė oficialų testamentą, kurį patvirtino Vilniaus m. 1-ojo notaro biuro notarė Vaiva S. M.. P. J. testamentu visą jai priklausantį turtą paliko dukrai L. A. t. y. ieškovei. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre P. J. vardu buvo įregistruotas nekilnojamas turtas: ½ dalis Pastato – gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių (tvora, šulinys, lauko tualetas), (duomenys neskelbtini) (toliau taip pat Turtas) 6. P. J. ½ dalį Pastato gyvenamojo namo įsigijo iš I. M. pagal (duomenys neskelbtini) sutartį patvirtintą Valstybinio biuro valstybės notares L. P., registro Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas (duomenys neskelbtini) ha, esančio adresu (duomenys neskelbtini). ½ dalį žemės sklypo įsigijo pagal (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį patvirtintą (duomenys neskelbtini) biuro vyresniojo notaro R. V., registro Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) notarė A. A. ieškovei (duomenys neskelbtini) išdavė Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtino, kad po P. J. mirties, jos testamente nurodyto turto paveldėtoja yra ieškovė. Taip pat šiuo Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu patvirtinta, kad paveldimą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas, sudaro ½ žemės sklypo, (duomenys neskelbtini). Ieškovė kreipėsi į (duomenys neskelbtini) biuro notarę A. A. su prašymu pateikti informaciją dėl kokios priežasties ieškovei nebuvo išduotas Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas ½ daliai pastato – gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) ir ½ daliai kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (tvora, šulinys, lauko tualetas), (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) biuro notarė A. A. (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini) notarų biure vedamos paveldėjimo bylos duomenimis, mirusios P. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. J., gim. (duomenys neskelbtini), santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) bei santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, mirusiosios P. J. vardu nekilnojamas turtas, t. y. ½ dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įregistruoti (duomenys neskelbtini) Pirkimo – pardavimo sutarties, Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu, t. y. mirusiajai esant santuokoje. Vadovaujantis minėto turto įgijimo metu galiojusio Lietuvos TSR santuokos ir šeimos kodekso 21 str. nuostatomis, turtas įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis ir įregistruotas vieno iš jų vardu. <...> (duomenys neskelbtini) notaro biurui nėra pateikta jokių duomenų ir/ar dokumentų (įrodymų), paneigiančių šią bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją.

3. Atsakovė VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovės ieškinys galėtų būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu teismas CK 3.89 str. 1 d. 7 punkto pagrindu, nustatytų esant šioje teisės normoje nurodytų sąlygų visumą, t. y. kad: 1) P. J. ginčo turtą pirko iš asmeninių lėšų arba lėšų, gautų realizavus jos asmenine nuosavybe esantį turtą; 2) turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta P. J. valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Tuo atveju, jei byloje bus nustatytos aukščiau nurodytos sąlygos, tokiu atveju neprieštaraus, kad ieškinys būtų patenkintas.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

4. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus, patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad po tėvų skyrybų ieškovės tėvas niekada nebuvo atvažiavęs aplankyti šeimos, jokių ryšių su jais nepalaikė. Tėvai išsiskyrė (duomenys neskelbtini) m.

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė pilna apimtimi. Prašė ieškinį tenkinti.

6. Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo. Byloje kartu su atsiliepimu pateiktas prašymas bylą nagrinėti atsakovei nedalyvaujant.

7. Liudytojas E. M. nurodė, kad jis yra ieškovės kaimynas. Nurodė, kad yra pažįstami nuo (duomenys neskelbtini) m., kai ieškovės šeima atsikraustė gyventi iš (duomenys neskelbtini). Paliudijo, kad ieškovė gyveno su vaikais. Taip pat pažįsta ir ieškovės mamą. Nieko nežinojo apie ieškovės mamos vyrą.

8. Liudytojas J. M. paliudijo, kad atvažiavo gyventi tik ieškovė su mama ir seserimi. Jokio vyro jų namuose nematė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė P. J., kurios paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) P. J. sudarė oficialų testamentą, kurį patvirtino (duomenys neskelbtini) biuro notarė V. S. M.. P. J. testamentu visą jai priklausantį turtą paliko dukrai L. A..

10. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė A. A. išdavė liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kad ieškovė L. A. po motinos P. J. mirties priėmė palikimą. Ieškovė kreipėsi į (duomenys neskelbtini) biuro notarę A. A. su prašymu pateikti informaciją dėl kokios priežasties ieškovei nebuvo išduotas Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas ½ daliai pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir ½ daliai kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (tvora, šulinys, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini).

11. (duomenys neskelbtini) notarė A. A. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad minėtas turtas buvo įgytas santuokos metu ir laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis ir įregistruotas vieno iš jų vardu, kad (duomenys neskelbtini) notaro biurui nėra pateikta jokių duomenų ir/ar dokumentų (įrodymų), paneigiančių šią bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją.

12. Byloje nustatyta, kad ieškovės tėvų P. J. ir E. J. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) ir buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), o santuokos nutraukimo juridinis faktas (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos biure buvo įregistruotas (duomenys neskelbtini). Iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.) turto teisinį režimą nustatė LTSR santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). SŠK 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame CK (kai taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas) (3.87, 3.88 straipsniai). Tačiau tiek SŠK, tiek CK nustato atvejus, kai turtas, nors ir įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe (atitinkamai 22, 3.89 straipsniai). Nors reguliavimas tiek pagal SŠK, tiek pagal CK iš esmės nesiskiria, pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi šioje byloje, sprendžiant santuokoje įgyto turto nuosavybės (asmeninė ar bendroji) klausimą, vadovaujamasi Civilinio kodekso nuostatomis.

13. Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Pareiga tai įrodyti tenka asmeniui, tvirtinančiam, kad santuokos metu įgytas turtas yra ne bendroji jungtinė, o asmeninė jo nuosavybė (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas).

14. 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 (toliau – Nutarimas) (TAR, 2015, Nr. 2015-03963) buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis šiomis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas vykdo valstybės įmonė „Turto bankas“. Valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis).

15. Byloje gautas atsakovės VĮ „Turto bankas“ atsiliepimas, kuriame jis nurodė, kad ieškinys galėtų būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad P. J. ginčo turtą pirko iš asmeninių lėšų arba lėšų, gautų realizavus jos asmenine nuosavybe esantį turtą, kad turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta P. J. valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, todėl ieškiniui neprieštaravo.

16. Byloje nustatyta, kad ginčo turtas buvo įsigytas praėjus 12 metų po to, kai P. J. ir E. J. santuoka buvo nutraukta teismo tvarka, t. y. praėjus 12 metų po to, kai P. J. ir E. J. negyveno kartu ir jokių bendrų turtinių santykių neturėjo. Kiekvienas iš buvusių sutuoktinių savo turtinius klausimus tvarkė individualiai. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad jos, tėvas, E. J., po santuokos nutraukimo teisme (duomenys neskelbtini) teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo, bei šio teismo sprendimo įregistravimo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos biure Lietuvos Respublikoje, nei karto nesilankė, prie turto įsigijimo ir jo išlaikymo neprisidėjo. Aplinkybes, kad ieškovės tėvas niekada negyveno kartu su ieškovės motina, patvirtino ir teismo posėdyje dalyvavę liudytojai.

17. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad ½ dalis Pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių (tvora, šulinys, lauko tualetas), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), registracija atlikta tik P. J. vardu.

18. Byloje nėra duomenų apie tai, kad būtų pradėta paveldėjimo byla po E. J. mirties, testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus E. J. sudarytų testamentų, palikėjo palikimo priėmimo faktų, pareiškimų dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, palikėjo palikimo atsisakymo faktų.

19. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą, asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

20. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylu skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).

21. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008).

22. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

23. Išanalizavus ir įvertinus ieškovės paaiškinimus santykyje su bylos faktiniais duomenimis, rašytiniais įrodymais, taip įvertinus liudytojų parodymus, spręstina, kad P. J. nekilnojamąjį turtą įsigijo asmeninėmis lėšomis ir turėdama aiškiai išreikštą valią įgyti minėtą turtą savo asmeninėn nuosavybėn. Teismo vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės paneigia sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją, todėl ½ dalis Pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių (tvora, šulinys, lauko tualetas), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), pripažintini asmenine P. J. nuosavybe.

24. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po P. J. mirties jos palikimą būtų priėmę kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, kad kiti asmenys pretenduotų į palikimą sudarantį turtą įgyjamosios senaties pagrindu.

25. Nagrinėjamu atveju ieškovė neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad P. J. šį turtą įgijo asmeninės nuosavybės teise, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais argumentais, teismas sprendžia, kad ieškinys dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

26. Kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 185 straipsnis).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268–270, 376, 444 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės L. A. ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Turto bankas“ tenkinti.

Pripažinti P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe: ½ dalį Pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių (tvora, šulinys, lauko tualetas), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini).

Įsiteisėjusią sprendimo kopiją išsiųsti valstybės įmonei „Registrų centras“.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.