- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-30
- Bylos Nr.
- e2YT-49-547/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvana Girdenienė
- Pareiškėjas
- O. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus, V. R., I. L., Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Varėnos skyriui
- Advokatai
- Viktorija Varnaitė
dalyvaujant pareiškėjai O. G., jos atstovei advokato padėjėjai Viktorijai Varnaitei, suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus atstovams Tomui Baranauskui, Danutei Štreimikienei,
nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims V. R., I. L.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. G. patikslintus pareiškimus suinteresuotiems asmenims V. R., I. L., Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Varėnos skyriui, dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja patikslintais pareiškimais prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: (1) kad jos, pareiškėjos O. G. tėvas J. R., J., miręs (duomenys neskelbtini), po tėvo J. R., M. (duomenys neskelbtini) mirties iki nacionalizacijos 1940-07-22, Alytaus apskrityje, Varėnos rajone, Merkinės valsčiuje viensėdyje „Mergelių akelės“ nuosavybės teisėmis valdė 44,36 ha žemės ir 33,00 ha miško; (2) jog 1991-10-29 prašymu ir 1992-06-19 susitarimu yra išreikšta pareiškėjos O. G. tėvo J. R., J. valia atkurti nuosavybės teises į jo paties iki nacionalizacijos Alytaus apskrityje, Varėnos rajone, Merkinės valsčiuje viensėdyje „Mergelių akelės“ nuosavybės teisėmis valdytą 44,36 ha žemės ir 33,00 ha miško, (3) atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio (toliau – Atkūrimo įstatymas) 1 ir 4 dalyse nustatytą terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus: (a) atnaujinti pareiškėjai terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko – J. R., J. (mirusio (duomenys neskelbtini)) turėtą nuosavybę Alytaus apskrityje, Varėnos rajono Merkinės valsčiuje, viensėdyje „Mergelių akelės“, (b) atnaujinti pareiškėjai terminą giminystės ryšį su buvusiu savininku J. R., J. patvirtinantiems dokumentams pateikti.
Pareiškėja nurodė, kad jos tėvas J. R., J. (gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini)) su šeima nuo 1949-03-26 iki 1958-07-09 buvo ištremtas į Sibirą (Irkutsko sritį), o jo nuosavybė, namų valda (viensėdis „Mergelių akelės“), esanti Merkinės valsčiuje, Varėnos rajone, iš kurios jis su šeima buvo faktiškai ištremtas - sovietinės valdžios nacionalizuota. Nacionalizuota nuosavybė iki 1922-03-10 priklausė jos seneliui J. R., M., po kurio mirties (duomenys neskelbtini) žemę paveldėjo jo ir jo sutuoktinės O. R. sūnus J. R., J. (jos tėvas) ir valdė ją iki ištrėmimo į Sibirą (iki 1949-03-26). 1991-10-29 tuometinei Varėnos rajono Merkinės apylinkės agrarinės reformos tarnybai buvo pateiktas prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Nesulaukęs nuosavybės teisių atkūrimo proceso pabaigos, jos tėvas J. R., J., mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja yra jo duktė, įpėdinė ir vienintelė jo teisių paveldėtoja.
Pareiškėja nurodė, kad nuosavybės savininku iki 1922-03-10 mirties buvo jos senelis J. R., Mykolo (arba „Miko“, skirtinguose dokumentuose nurodoma skirtingai). Po jo mirties jo turtą paveldėjo jo sūnus - jos tėvas J. R., J., kuris nuosavybę valdė iki jo su šeima ištrėmimo į Sibirą (1949-03-26). Palikimo atsiradimo momentu ((duomenys neskelbtini)) Alytaus apskrityje Merkinės valsčiuje galiojo Rusijos imperijos civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalis (toliau - Civilinių įstatymų sąvadas). Civilinių įstatymų sąvado 1255 straipsnis nustatė, kad palikimas įgyjamas jį priimant. Palikimo priėmimo tvarką detalizavo 1261 straipsnis: „palikimo priėmimu laikoma, kada paveldėtojai nei atsišaukimo apie skolų nemokėjimą nepadarė, nei mirusiojo turto pajamų nesutaupė, tik turėjo ir naudojo savo asmens pelnui.“ Tai reiškia, kad palikimas galėjo būti priimtas pradėjus turtą faktiškai valdyti ir tvarkyti. Pareiškėjos tėvas savo tėvo palikimą priėmė faktiniu jo valdymu, rūpinosi žeme, tvarkė ūkį (viensėdį „Mergelių akelės“), mokėjo žemės mokesčius, buvo įtrauktas į žemės savininkų sąrašus.
Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1999-10-13 Archyvo pažymėjime Nr. T-3717-R, nurodyta, kad Alytaus apskrities valdybos archyviniame fonde, žemės savininkų sąrašų byloje, Merkinės valsčiaus žemės savininkų 1922-04 sąraše įrašytas „ R. J.“ (tėvo vardas ir gimimo metai nenurodyti); Lietuvos statistikos vadybos archyviniame fonde, visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo 1942-05-27 žiniose Alytaus apskrities Merkinės valsčiaus sąraše yra nurodytas „R. J., g. (duomenys neskelbtini) (t. y. jos tėvo gimimo data nurodyta); Respublikinės žemės komisijos prie Lietuvos TSR MT archyviniame fonde, 1944- 1948 m. byloje, Varėnos apskrities, Merkinės valsčiaus ūkių, „iš kurių paimama žemė, inventorius, trobesiai ir kt.“ sąraše (be datos) įrašytas ūkio Merkinėje valdytojas R. J..
Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad 1999-10-13 Archyvo pažymėjime Nr. T-3717-R, esantis įrašas apie paimamą žemę, inventorius, trobesius ir kt. yra iš 1944-1948 m. datuotos Lietuvos TSR MT archyvinio fondo bylos apie Varėnos apskrities Markinės valsčiaus ūkius, t. y. prieš 1949-03-26 įvykusį jos tėvo ištrėmimą su šeima į Sibirą. Pagal šiuos duomenis iš valdytoju nurodomo R. J. yra paimama nurodoma žemė, trobesiai ir kitas turtas, kas reiškia faktinį jos tėvo turėto turto nusavinimą (nacionalizavimą).
Pareiškėja pareiškime pažymėjo, kad pareiškėjos senelis ir tėvas buvo bendravardžiai, bet dėl anuomet buvusių pavardžių vertimų į rusų ir lietuvių kalbas, tėvo ir sūnaus pavardės skirtinguose dokumentuose buvo nurodomos skirtingai, t. y. arba „J. R.“, arba „J. R.“, atitinkamai ir skirtinguose Varėnos žemėtvarkos skyriaus užvestos nuosavybės teisių atkūrimo bylos dokumentuose jos tėvas įvardijamas tiek „R.“, tiek „R.“ pavarde, nors sūnus paveldėjo tėvo pavardę.
Patvirtino, kad jokie kiti asmenys J. R., M. nuosavybės po jo mirties ((duomenys neskelbtini)) nepaveldėjo. Byloje nėra ir suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba nepateikė teismui jokių įrodymų, kad J. R., M. palikimą būtų paveldėję kiti J. R., Mykolo giminaičiai, kiti asmenys ar, kad dar iki nacionalizavimo, turtas būtų atitekęs valstybei. Jokie kiti asmenys niekada nereiškė ir nereiškia jokių teisių į J. R., M. palikimą. Vieninteliai gyvi pareiškėjos dėdės Č. R. (pareiškėjos tėvo brolio) sūnus V. R. ir duktė I. L. patvirtinę, kad visiškai pripažįsta jos, pareiškėjos prašomą nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėjos tėvas J. R., J. paveldėjo iš savo tėvo J. R., M. jo turėtą žemę (mišką) ir valdė ją iki pat ištrėmimo į Sibirą.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad ji yra nacionalizacijos metu buvusio žemės savininko J. R., J., duktė ir jo įpėdinė/paveldėtoja. Jos tėvui J. R. LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka po jo mirties Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010-2011 m. priimtais sprendimais buvo atkurtos nuosavybės teisės į iki nacionalizacijos jo turėtą nuosavybę Merkinėje, Varėnos rajone, t. y. buvo priimti: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010-12-02 sprendimas Nr. S3-146 dėl J. R. nuosavybės teisių į 16,13 ha žemės plotą atkūrimo grąžinant natūra kartu su bendrasavininku 1,87 ha ploto dalį žemės sklype Nr. 101-1, 14,25 ha ploto dalį žemės sklype Nr. 102-2; 2010-12-31 sprendimas Nr. S3- 201 dėl J. R. nuosavybės teisų 1,88 ha žemės plotą atkūrimo grąžinant natūra kartu su bendrasavininku 0,35 ha ploto dalį žemės sklype Nr. 314, 0,67 ha ploto dalį žemės sklype Nr. 314-1, 0,73 ha ploto dalį žemės sklype Nr. 314-2, 0,13 ha ploto dalį žemės sklype Nr. 314-4; 2011-11-05 sprendimas Nr. 3S-458 dėl J. R. nuosavybės teisių į 3,63 ha žemės plotą atkūrimo grąžinant natūra su bendraturčiu 0,52 ha ploto dalį žemės sklype Nr. 1., 0,79 ha ploto dalį žemės sklype Nr. 2., 0,90 ha ploto dalį žemės sklype Nr. 3., 0.93 ha ploto dalį žemės sklype Nr. 4., 0,50 ha ploto dalį žemės sklype Nr. 5.; 2011-12-07 sprendimas Nr. 3S-502 dėl J. R. nuosavybės teisų į 8,87 ha žemės plotą ir 0,38 ha miško plotą atkūrimo grąžinant natūra kartu su bendraturčiu 9,25 ha ploto dalį žemės sklype Nr. 102.
Paaiškino, kad Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI-1650-644/2015 pagal pareiškėjų O. G. ir V. R. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl neteisėtų Varėnos skyriaus veiksmų ir neturtinės žalos atlyginimo, atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pareiškė, jog nuosavybės teisės pretendentams J. R. ir Č. R. yra atkurtos nepagrįstai, nes nėra nustatytas juridinis faktas dėl pareiškėjos O. G. tėvo J. R. buvimo žemės savininku jos nacionalizacijos metu. Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, jog žemės savininkas J. R., M. mirė (duomenys neskelbtini)iki nacionalizacijos, jis 1940 m. nacionalizacijos metu negalėjo būti žemės savininku, todėl nuosavybės teisės į jo iki nacionalizacijos turėtą nuosavybę atkurtos neteisėtai, o kiti duomenys nėra pakankami turto savininkui nustatyti. Už nuosavybės teisių atkūrimo proceso įgyvendinimą atsakingoms institucijoms ji buvo pateikusi visus pareigūnų prašytus giminystę ir nuosavybę patvirtinančius dokumentus, kad pradinis žemės savininkas buvo jos senelis J. R., M., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties žemę paveldėjo jo sūnus J. R., J., t. y. jos, pareiškėjos O. G. tėvas, iš kurio nuosavybė sovietinės valdžios buvo atimta, o jis pats kartu su šeima 1949-03-26 buvo ištremtas į Sibirą (Irkutsko sritį), nes turėjo nuosavybės ir ūkyje darbams atlikti naudojo samdomą darbo jėgą. Pareiškėja nurodė, kad institucijos pareigūnai tikėtina painioja jos senelį su tėvu, kurie yra bendravardžiai.
Taipogi ji nurodo, jog dar 2001 m. Varėnos rajono apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-0730/2001 pagal jos pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, kuriuo ji prašė nustatyti juridinį faktą, kad nuosavybę po senelio J. R., Mykolo mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjo jos tėvas J. R., J.. Tuometinė Alytaus apskrities viršininko administracija teismui patvirtino, kad nustatinėti teismui tokį juridinį faktą dėl jos, pareiškėjos tėvo J. R. iki nacionalizacijos turėtos žemės/miško nėra būtinybės, nes administracijai visiškai pakanka archyvinių duomenų tokiam juridiniam faktui patvirtinti, dėl ko prašė jos pareiškimą palikti nenagrinėtu. Varėnos rajono apylinkės teismas priėmė 2001-10-01 nutartį ir paliko jos, O. G. pareiškimą nenagrinėtu. 2010-2011 m. buvo priimti Nacionalinės žemės tarnybos Sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Praėjus 14 metų nuo Varėnos rajono apylinkės teismo 2001-10-01 nutarties civilinėje byloje Nr. 2- 0730/2001 priėmimo, Nacionalinė žemės tarnyba Kauno apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eI-1650-644/2015 pareiškė, kad už ankstesnių institucijų veiksmus neatsako ir vertina, jog Varėnos apylinkės teismo 2001-10-01 nutartis nereiškia nustatyto juridinio fakto dėl O. G. tėvo J. R. buvimo turto savininku nacionalizacijos metu, dėl ko esą Nacionalinės žemės tarnybos 2010-2011 m. priimti Sprendimai dėl nuosavybės teisių J. R. į jo turėtą nuosavybę atkūrimo yra priimti nepagrįstai, todėl šie Sprendimai, kartu su Pareiškėjos paveldėjimo teisės liudijimu, pripažintini negaliojančiais, o žemė natūra grąžintina valstybės nuosavybėn.
Pareiškėja nurodo, kad ji dėl nepagrįstai pasikeitusios valstybinės institucijos pozicijos ir/ar valstybinės institucijos klaidų yra priversta pakartotinai kreiptis į teismą, prašydama nustatyti tą patį juridinį faktą dėl jos tėvo J. R., J. iki nacionalizacijos turėtos nuosavybės, kurį prašė nustatyti 2001 metais Varėnos rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-0730/2001. Taip pat pareiškėja yra priversta prašyti teismo nustatyti papildomą juridinį faktą dėl jos tėvo 1991-1992 metais išreikštos valios atkurti nuosavybės teises į jo paties turėtą nacionalizuotą nuosavybę patvirtinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė savo pareiškimą ir patvirtino, kad J. R., M. mirė 1922 m., jam tuo metu buvo 55 metai. Jis turėjo žemę, yra išlikę dokumentai. Jo žmona – O. G.. Jie turėjo vaikus: J. (mirė (duomenys neskelbtini) ) Vladą, Juozą, Česlovą, Bronę, Anelę. Po senelio mirties liko jo žmona O. su vaikais. O. R. mirė (duomenys neskelbtini). Ji dar kartą patvirtino, kad jos tėvas J. valdė savo tėvo žemę, nes jo brolis V. neraštingas, o brolis Č. išvažiavo mokytis. Jos tėvo seserys B. ir A. ištekėjo apie 1925-1927 metus. Jos išvyko gyventi į savo vyrų namus. Joms turbūt buvo atiduota jų dalis pinigais. B. ir A. vaikų neturėjo. Tėvo brolį Č. į mokslus leido jos tėvas (Č. brolis) J., dėdė V. (Č. brolis), močiutė O. (Č. motina). Vėliau tėvo brolis Č.s vedė ir gyveno Marijampolėje. Byloje suinteresuotais asmenimis įtraukti būtent Č. vaikai – V. ir I.. Jos tėvo brolis V. neturėjo šeimos ir gyveno tėvo namuose. J. R., M. namuose gyveno jos senelė O. bei jos vaikai J. (jos tėvas) ir V. (jos dėdė). O. buvo neraštinga, todėl ūkiu rūpinosi jos tėvas J., tai patvirtina ir archyvinė pažyma apie mokesčių mokėjimą. Jos tėvas buvo labai gabus ir raštingas. Ar buvo tokia jo tėvo valia – ji nežino. V. niekada nereiškė jokių pretenzijų. Dėl to senelio turto ir buvo jie ištremti. Pavardė R. (R.) buvo rašoma tai su raide – o, tai su raide a, priklausomai nuo laikmečio. Ji nežino ar buvo tvarkytas paveldėjimas, tačiau mano, kad dokumentai dėl paveldėjimo buvo sutvarkyti, bet neišliko. 1922 metais mirus J. R., M., jos tėvui J. buvo tik 8 metai, V. 18 metų. Lietuvos centrinio archyvo pažymoje buvo nurodyta, kad ūkio šeimos galva R. V., dėl to, kad jis buvo vyriausias. 2001 m., kai byla vyko teisme, žemėtvarkos atstovas nurodė, kad pareiškėjos pateiktų dokumentų visiškai pakanka, kad jos tėvui būtų atkurtos nuosavybės teisės į jos tėvo turėtą turtą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimais jos tėvui buvo atkurtos nuosavybės teisės į turėtą nekilnojamąjį turtą, tačiau vėliau NŽT sprendimai buvo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu. Jos tėvo valia buvo atkurti nuosavybę į jo turėtą turtą. Jos tėvas ir jo brolis Č. buvo pasirašę susitarimą ir jį pateikė žemėtvarkos skyriui. D. R. (jos motina) jos tėvo J. įgaliojimo parašyti prašymą žemėtvarkos skyriui dėl nuosavybės atkūrimo neturėjo, tačiau kai ji buvo žemėtvarkoje, jai nurodė tai padaryti ir ji parašė tą prašymą.
Šalies argumentai
Pareiškėja taip pat nurodžiusi, kad jos tėvas ūkiu pradėjo rūpintis būdamas 14 metų. Jis buvo raštingas ir rūpinosi visu ūkiu. Močiutė, jos tėvo motina rūpinosi šeima, bet žemės darbais rūpinosi vaikai. Nuo 1928 m. mokesčius mokėjo jau jos tėvas.
Pareiškėjos atstovė advokato padėjėja Viktorija Varnaitė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjos pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas. Galima daryti išvadą, kad 1940 m. turtą valdė J. R., J.. Šalys kalba, jog buvo testamentas, bet jis neišliko. Visus mokesčius mokėjo pareiškėjos tėvas J., J.. 2000-09-05 protokolu Nr. 1 tame sąraše buvo įtrauktas gyvas asmuo, kuris buvo savininkas. Be priežasties asmenų netrėmė, o pareiškėjos tėvas J., J. buvo ištremtas su visa šeima. 2001 metais kreipiantis į teismą liudytojai patvirtino, J. R. buvo savininkas. Ir tai būtų pakankamas pagrindas nustatyti nuosavybės faktą. Jokie kiti asmenys jokių pretenzijų nėra pareiškę. 2001 metais nutartyje buvo pasakyta, kad faktas nenustatytas todėl, kad žemėtvarkos skyriaus atstovas nurodė, kad tų faktų pakanka ir teismo sprendimas nereikalingas. Rašant prašymą žemėtvarkos atstovai nurodė rašyti pradinį savininką. R. J., Mykolo turtą paveldėjo ne R. V., J., o R. J., J., nes tokia buvo R. J., M. valia. Kalbant apie termino atnaujinimą, tai 2003-12-31 paskutinis terminas. Administracinėje byloje teismas nurodė, kad jei pareiškėja nusistatys tą faktą, tai terminas turi būti atnaujintas. Administracinis teismas panaikino tik todėl, kad nebuvo nustatytas savininkas nacionalizacijos momentu. Vladą ištrėmė tik tuo pagrindu, kad buvo J. šeimos narys. Trėmimas vyko 1949-03-25, o į R. J., J. sodybą atėjo 1949-03-26. V. tuo metu už ežero dėjo malkas, jis pamatė, kad apsupo sodybą, tada visus šeimos narius ir surašė. Jis sakęs, kad turėjo galimybę pabėgti. Šeimos galva buvo įvardintas V. R., nes jis buvo vyriausias, bet prieš pat ištrėmimą į Sibirą jau įrašytas J. R.. Žemės nusavinimo momentu žemė paimta iš Juozo. V. mirė 1987 m. ir jis nėra pretendentas.
Atkreipė dėmesį, kad D. R. prašymas buvo priimtas ir praėjus 26 metams keliama - ar ji buvo tinkama atstovė. Tame prašyme ji nurodžiusi, kad žemė paveldėta iš tėvo. Jeigu ji nebuvo tinkama atstovė, tai institucija neturėjo priimti jos prašymo. Vėliau institucija priėmė brolių J. ir Č. susitarimą dėl žemės pasidalijimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovė nurodė, kad ginčo dėl nuosavybės dydžio nėra. Liudytojų parodymai yra užfiksuoti ankstesnėje byloje (civilinė byla Nr. 2-0730/2001) ir jie patvirtino, kad R. J. buvo savininkas.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys V. R. ir I. L. pateiktais atsiliepimais į pareiškėjos O. G. patikslintą pareiškimą ir į jos prašymus nurodė, kad su pareiškimu ir jos prašymais visiškai sutinka, prašė juos tenkinti.
Patvirtino, kad pareiškėja teisingai ir išsamiai pareiškime aprašė faktines aplinkybes bei susiklosčiusią situaciją dėl jos tėvo J. R. iš jo tėvo J. R. paveldėtos žemės Merkinės valsčiuje, Varėnos rajone „Mergelių akelės“. Niekas kitas šios žemės nepaveldėjo, jų šeimoje visada buvo žinoma, kad šios žemės šeimininkas ir valdytojas buvo jų pusseserės tėvas J. R., ir iš jo nuosavybė buvo atimta sovietinės nacionalizacijos metu, o jis pats su šeima ištremtas į Sibirą. Kadangi jų dėdė (pusseserės tėvas J. R.) 1996 metais mirė, tai teisėta jo įpėdinė ir turto paveldėtoja yra jo duktė, jų pusseserė O. G..
Taip pat visiškai pritaria pareiškėjos prašymui nustatyti juridinį faktą, kad 1991-10-29 prašymu ir 1992-06-19 susitarimu pareiškėjos tėvas J. R. išreiškė valią atkurti nuosavybės teises į jo paties iki nacionalizacijos turėtą nuosavybę. Yra visiškai aišku ir nekyla jokių abejonių, kad 1991-10-29 prašymu prašoma atkurti nuosavybės teises į J. R. turėtą žemę ir mišką viensėdyje „Mergelių akelės“, kurią jis paveldėjo iš savo tėvo J. R., Miko. Tai buvo išreikšta jų dėdės, pareiškėjos tėvo valia, šeimai ji buvo žinoma. Pareiškėja O. G. turi teisę į tėvo palikimą.
Šalies argumentai
Pareiškėja pagrįstai prašo atnaujinti jai terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko jos tėvo, J. R. turtą ir terminus pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V.s R. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis vasarodavo pas močiutę. Jie padavinėjo dokumentus „ant Mykolo“, nes tikrų archyvinių dokumentų neturėjo, todėl po to jo tėvas Č. ir pareiškėjos tėvas (jo tėvo brolis) J. padarė susitarimą. Pareiškėjos tėvas J. buvo išvežtas į Sibirą su visa šeima, o jo tėvas nebuvo išvežtas, nes ten negyveno. Jo tėvas baigė kelių tiesimo mokslus ir gyveno Marijampolėje, vėliau Birštone, Alytuje, dar vėliau persikraustė į Vilnių. Jų šeimoje visi viską darė bendrai. Jo tėvas Č. ir jo mama pasakojo, kad žemė buvo palikta J.. Būtent pareiškėjos tėvas J. R., J. buvo ištremtas dėl to, kad turėjo 60 ha žemės ir buvo „buožė“. Buvo parašytas toks samdinio skundas ir tada ištrėmė iš Merkinės vienkiemio. Jis sutinka, kad būtų nustatytas prašomas faktas.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Varėnos skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškimą ir prašė pareiškėjos patikslinto pareiškimo reikalavimų netenkinti. Nurodė, kad nors pareiškėja teigia, kad jos tėvas paveldėjo J. R., M. iki jo mirties (duomenys neskelbtini) Varėnos rajone valdytą žemę - 44,36 ha žemės ir 33,00 ha miško, tačiau nepateikia jokių tai pagrindžiančių teisinių argumentų ar šią aplinkybę patvirtinančių dokumentų.
Suinteresuoto asmens nuomone, yra akivaizdu, kad J. R., M. negalėjo būti žemės savininku nacionalizacijos metu 1940-07-22, svarbu nustatyti kas tapo jo valdytos žemės savininku. Duomenų apie J. R. testamentą byloje nėra pateikta, todėl manytina, kad J. R. turtas galėjo būti paveldėtas pagal įstatymą. Palikimo atsiradimo momentu ((duomenys neskelbtini)) Alytaus apskrityje galiojo Rusijos imperijos civilinių įstatymų sąvadas (toliau - Sąvadas). Remiantis Sąvado X tomo l dalies 1128 straipsniu, „vaikai (. . .) išskyrus įsakytinę dalį likusiam gyvam sutuoktiniui, dalija palikimą po lygią dalį kiekvienai galvai“.
Duomenų apie J. R., M. įpėdinius, atsisakiusius teisės į palikimą, byloje nėra pateikta. Įvertinus Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1999-10-13 pažymėjimą Nr. T-3717-R, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1991-07-19 archyvinę pažymą Nr. 6/6-18409, D. R. 1991-10-20 prašymą (jame nurodyti J. R., M. įpėdiniai) bei kitus byloje esančius giminystės ryšį įrodančius dokumentus, darytina išvada, kad teisę paveldėti J. R., M., mirusio (duomenys neskelbtini), turtą, turėjo jo sutuoktinė O. R., sūnūs V., J. ir Č., dukterys A. J. ir B. K..
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia, kad visą turtą po J. R., Mykolo mirties paveldėjo jos tėvas J. R., J., kitiems pretendentams atsisakius palikimo, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų. Pareiškėja, siekdama įrodyti, kad jos tėvas buvo vienintelis J. R., Mykolo turto paveldėtojas turėtų pateikti tai pagrindžiančius dokumentus.
Valią atkurti nuosavybės teises į J. R., M. iki nacionalizacijos valdytą žemę pareiškėjos tėvas J. R., J. kartu su Č. R. išreiškė 1992-06-19 susitarimu, kuriame yra aiškiai nurodytas buvęs žemės savininkas - J. R., M., todėl mano, kad toks susitarimas negalėtų būti vertinamas kaip J. R., J. valios atkurti nuosavybės teisęs į jo pateis iki nacionalizacijos valdytą žemę pareiškimas.
Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad 1991-10-29 prašymą pateikė D. R., kuri nebuvo nei pretendente atkurti nuosavybės teises į J. R., M., ar J. R., J. iki nacionalizacijos galimai valdytą žemę, nei pretendentų įgaliota atstovė, todėl toks prašymas negali būti vertinamas kaip J. R., J. valios atkurti nuosavybės teises į jo pateis iki nacionalizacijos valdytą žemę pareiškimas.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, mano, kad minėtais prašymu ir susitarimu J. R., J. nesiekė pareikšti ir nepareiškė valios atkurti nuosavybės teises į jo paties iki nacionalizacijos galimai valdytą žemę.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Varėnos skyrius nurodo, kad pareiškėjos prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai byloje neįrodyti, todėl neturėtų būti nustatomi bei šiuo atveju termino nuosavybės teise patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimas neturėtų jokios prasmės.
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemė ūkio ministerijos atstovai Tomas Baranauskas ir Danutė Štreimikienė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos pareiškimą atmesti. Nurodė, kad palaiko atsiliepime nurodytus argumentus bei paaiškino, kad į J. R. J. žemę prašymo nėra pateikta. Prašymas pateiktas į J., sūnaus M. žemę. Pareiškėja negali teigti, kad taip liepė rašyti agrarinės reformos darbuotojai. Teisę paveldėti turėjo J., sūnaus M. žmona ir galėjo paveldėti pilnametis jo sūnus V., o nepilnamečių vaikų dalį tik valdymo teise, jų motina. Būtent V. galėjo būti žemės savininkas. R. J., J., kuriam jo tėvo mirties dieną buvo 8 metai, veikdamas per motiną, ar galėjo paveldėti žemę? - mažai tikėtina. Kad būtų kažkas paveldėję, dokumentų nėra. Prašymą Varėnos skyrius priėmė, nes neištyrus, negalima pasakyti ar jis teisingas. Č. R. buvo pretendentas, nes jis galėjo būti pretendentu tik į J., M. žemę arba į savo žemę. Pretendentų susitarimas buvo jų valios išreiškimas, kuris patvirtina, kad pretendavo į J., M. žemę. Administraciniam teisme buvo pateiktas susitarimas, kad procedūra vyko dėl atkūrimo į J., M. turtą. Paveldėjimo dokumentų nėra išlikusių. V. buvo nurodytas, kaip šeimos galva - ūkininkas turintis samdinių.
Teismas konstatuoja:
pareiškimas atmestinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga - ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Pareiškėjui neįrodžius pareiškimo faktinio pagrindo, pareiškimas netenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 187/2012). Vadovaujantis CPK 178 straipsniu ir formuojama teismų praktika pareiškėja, norėdama atkurti nuosavybės teises į savo tėvo žemę, turi įrodyti, kad iki turto nacionalizavimo jos tėvas J. R., Juozo, miręs (duomenys neskelbtini), po tėvo J. R., M. (duomenys neskelbtini) mirties iki nacionalizacijos 1940-07-22, Alytaus apskrityje, Varėnos rajone, Merkinės valsčiuje viensėdyje „Mergelių akelės“ nuosavybės teisėmis valdė 44,36 ha žemės ir 33,00 ha miško.
Kasacinio teismo konstatuota, kad tais atvejais, kai turto valdymo nuosavybės teise juridinį faktą prašoma nustatyti siekiant atkurti nuosavybės teises į buvusio nekilnojamojo turto (šiuo atveju – žemės ir miško) savininko nuosavybės teise iki nusavinimo valdytą turtą, teismas vadovaujasi ne tik CPK nustatytomis bylų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjimo taisyklėmis, bet ir specialiosiomis normomis – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010). CPK nustatytas įrodinėjimo priemonių sąrašas yra platesnis, nei nustatytas nagrinėjant prašymus atkurti nuosavybės teises administracine tvarka, ir bendroji taisyklė yra ta, kad asmuo turi teisę visomis šiomis priemonėmis įrodinėti valdymo nuosavybės teise nacionalizavimo momentu faktą. Nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, taip pat ir dėl žemės valdymo nuosavybės teise nustatymo, taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos įstatyme (CPK 176–185 straipsniai) bei suformuluotos kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į įrodinėjimo proceso šios kategorijos bylose ypatumus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012; 2015 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).
Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad šios kategorijos (dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo) bylose, siekiant protingo įsitikinimo apie faktus, proporcingai įvertintinas laiko veiksnys, nes neprotinga siekiant susiformuoti įsitikinimą apie senokai buvusius faktus visuomet reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama dėl ką tik įvykusių faktų, nes jų objektyviai negali būti tiek išlikę. Tačiau bet kokiu atveju protingas teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu turi išlikti, todėl įrodymų turi būti pakankamai tam, kad susiformuotų vidinis teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2011). Leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pripažįstami rašytiniai įrodymai, teismas, spręsdamas dėl juridinio fakto nustatymo, įrodymais, patvirtinančiais nuosavybės teisę, gali pripažinti ne tik Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 12 ir 13 punktuose nurodytus dokumentus, bet ir kitus bet kokius faktinius duomenis, kurie pagal CPK atitinka sąsajumo ir leistinumo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2007; 2015 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).
Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad jos, tėvas J. R., J., miręs (duomenys neskelbtini), po tėvo J. R., M. (duomenys neskelbtini) mirties iki nacionalizacijos 1940-07-22, Alytaus apskrityje, Varėnos rajone, Merkinės valsčiuje viensėdyje „Mergelių akelės“ nuosavybės teisėmis valdė 44,36 ha žemės ir 33,00 ha miško bei, kad 1991-10-29 prašymu ir 1992-06-19 susitarimu yra išreikšta pareiškėjos tėvo J. R., J. valia atkurti nuosavybės teises į jo paties iki nacionalizacijos Alytaus apskrityje, Varėnos rajone, Merkinės valsčiuje viensėdyje „Mergelių akelės“ nuosavybės teisėmis valdytą 44,36 ha žemės ir 33,00 ha miško.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai paskutiniame dokumente apie nacionalizuotą turtą savininku nurodytas asmuo mirė iki turto nacionalizacijos ar kito neteisėto nusavinimo, tai valdžios institucijos, spręsdamos dėl nuosavybės teisių atkūrimo, ir teismai, tikrindami jų sprendimus, pagal faktines aplinkybes turi nustatyti, kas tapo buvusio savininko nekilnojamojo turto savininku po buvusio savininko mirties (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2010). Taigi šiuo atveju, pareiškėja O. G. teigia, kad būtent jos tėvas, J. R., J. buvo turto savininkas jo nacionalizavimo metu, t. y. būtent jis paveldėjo J. R., M. iki jo mirties (duomenys neskelbtini), Varėnos rajone valdytą žemę - 44,36 ha žemės ir 33,00 ha miško.
Byloje nustatyta (teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys), ir šiuo aspektu akcentuotina, kad Kauno apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-1650-644/2015 pagal pareiškėjų O. G. ir V. R. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai ir Lietuvos valstybei atstovaujamai NŽT dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Šioje administracinėje byloje 2015 m. balandžio 8 d. sprendimu teismas konstatavo, kad „byloje neginčijamai nustatyta (tą pripažįsta ir šalys), kad J. R., M. mirė (duomenys neskelbtini) (1992-05-19 mirties liudijimas), todėl jis nacionalizacijos metu nebuvo ginčo žemės savininku. Esant tokioms aplinkybėms, 1991 spalio 29 d. D. R. bei vėlesni J. R., Č. R. bei pareiškėjų prašymai atkurti nuosavybės teises į J. R., M. iki nacionalizacijos Merkinės viensėdyje (Mergelių akelės) valdytą žemę, negali (ir negalėjo) būti tenkinami“. Teismas taip pat pažymėjo, „kad bylos nagrinėjimo metu nepateikta duomenų, kas iš tikrųjų nacionalizacijos metu buvo ginčo žemės savininku, o pareiškėjai nurodė, jog jie artimiausiu metu kreipsis į Varėnos rajono apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad galėtų įrodyti, jog ginčo žemės savininke nacionalizacijos metu buvo J. R., M. sutuoktinė O. R.“. Pabrėžtina, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-472-261/2016, tikrindamas minėtą teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pareiškėjų apeliacinį skundą, 2016 m. gegužės 24 d. nutartyje taip pat nurodė, kad J. R., Mykolo priklausantis turtas negalėjo būti nacionalizuotas nuosavybės teisių atkūrimo teisės aktų prasme ir konstatavo, kad „nuosavybės teisės atkūrimo į neatkurtą R. J., M. žemės dalį procedūros negali būti tęsiamos, nesant įrodymų, patvirtinančių, kas valdė žemės sklypą jo nacionalizavimo metu“. Tokiu būdu, įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo konstatuotas šiai nagrinėjamai bylai reikšmingas faktas, kad J. R., M. nebuvo turto savininkas jo nacionalizavimo metu ir kad įrodymų patvirtinančių, kas valdė ginčo žemę jo nacionalizavimo metu, nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent dėl šio teismo sprendimo, be kita ko, pačių atsakovų O. G. (šioje byloje pareiškėjos), V. R. ir I. L. (šioje byloje suinteresuotų asmenų) prašymu, nagrinėjama byla 2015 m. gruodžio 2 d. teismo nutartimi buvo sustabdyta, siekiant sulaukti prejudicinę galią turinčio klausimo išsprendimo Lietuvos Vyriausiame administraciniame teisme, nustatant kas yra tikrasis žemės savininkas jo nacionalizavimo momentu.
Šiuo atveju yra akivaizdu, kad J. R., M. negalėjo būti žemės savininku nacionalizacijos metu 1940-07-22, svarbu nustatyti kas tapo jo valdytos žemės savininku.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus kolegija konstatavusi (Teismų praktika Nr. 11, p. 19-24), kad aplinkybė, kas buvo po 1940 m. birželio 15 d. pagal TSRS įstatymus nacionalizuoto ar kitai nusavinto turto savininkas, turi būti nustatoma pagal iki 1940 m. birželio 15 d. atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojusius teisės aktus. Šiuo atveju, jeigu J. R., Mykolo (miręs 1922-03-10) nepaliko testamento, tai atsirado paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, kurie nustatytini pagal Alytaus apskrityje galiojusio Rusijos imperijos civilinių įstatymų sąvadą (toliau - Sąvadas). Remiantis Sąvado X tomo l dalies 1128 straipsniu, „vaikai (<...>) išskyrus įsakytinę dalį likusiam gyvam sutuoktiniui, dalija palikimą po lygią dalį kiekvienai galvai“. Sąvado X tomo 1 dalies 1148 straipsnyje įtvirtintos įsakytinės dalies likusiam gyvam sutuoktiniui nustatymo taisyklės: „Žmona gauna po vyro 1/4 dalį jo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nuosavybe“. Vyriausiojo Tribunolo sprendime, aiškinant Sąvado X tomo 1 dalies 1255 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, yra nurodoma: įstatymas nereikalauja įpėdinystės teisių patvirtinimo, tad įvykdymui savo paveldėjimo teisės pakanka faktinai valdyti pačiam ar kam kitam pavedus valdyti (V. T. K. S. 1927.1 3, Nr. 217)“. Sąvado 1255 straipsnis nustatė, kad palikimas įgyjamas jį priimant. Palikimo priėmimo tvarką detalizavo 1261 straipsnis: „palikimo priėmimu laikoma, kada paveldėtojai nei atsišaukimo apie skolų nemokėjimą nepadarė, nei mirusiojo turto pajamų nesutaupė, tik turėjo ir naudojo savo asmens pelnui”.
Pareiškėja O. G. teigia (tai tvirtina ir suinteresuoti asmenys V. R. ir I. L.), kad visą turtą po J. R., M. mirties paveldėjo pareiškėjos tėvas J. R., J., kitiems pretendentams atsisakius palikimo bei, kad D. R. 1991-10-29 prašymu ir J. R., J. ir Č. R., J. 1992-06-19 susitarimu yra išreikšta pareiškėjos tėvo, J. R., J. valia atkurti nuosavybės teises į jo paties iki nacionalizacijos Alytaus apskrityje, Varėnos rajone, Merkinės valsčiuje viensėdyje „Mergelių akelės“ nuosavybės teisėmis valdytą 44,36 ha žemės ir 33,00 ha miško. Jie teigia, kad būtent J. R., J. buvo turto savininkas jo nacionalizavimo metu.
Vertindamas šias pareiškėjos O. G. bei suinteresuotų asmenų V. R. ir I. L. nurodytas aplinkybes, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šių asmenų pozicija dėl nacionalizuoto turto savininko pakito po Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 8 d. priimto sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-1650-644/2015, teismui nustačius, kad J. R., Mykolo, miręs 1922 m., nebuvo turto savininkas. Tik apeliaciniame skunde dėl nurodytame teismo sprendime konstatuotų faktų minėti asmenys pradėjo teigti bei įrodinėti, jog nacionalizuotos žemės savininkas buvo J. R., J.. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjant minėtą bylą O. G. ir V. R. buvo nurodę, jog jie „artimiausiu metu kreipsis į Varėnos rajono apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad galėtų įrodyti, jog ginčo žemės savininke nacionalizacijos metu buvo J. R., M. sutuoktinė O. R.“.
Teismo vertinimu, pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų teiginiai nuolat keitėsi, yra nenuoseklūs, prieštaringi, objektyviais duomenimis nepatvirtinti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama, kad pagal Atkūrimo įstatymą reikalaujama nustatyti asmenį, nuosavybės teise valdžiusį nekilnojamąjį turtą nacionalizacijos momentu (žr. pvz., 2003 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-232/2003, 2004 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-178/2004, 2009 m. balandžio 27 d.nutartį administracinėje byloje Nr. A261-532/2009, 2010 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-364/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. liepos 21 d. administracinėje byloje Nr.A502-1310/2008 yra išaiškinęs, kad tam, jog kompetentingas administravimo subjektas turėtų pagrindą priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, turi būti įrodyta, kad asmuo, į kurio nuosavybės teisių atkūrimą pretenduojama, iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą, kuris iš jo buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas. Pirminis elementas nuosavybės teisių atkūrimo procese yra turto savininko jo nacionalizavimo (kitokio nusavinimo) metu nustatymas, nuosavybės teisės atkuriamos tik į to asmens nekilnojamąjį turtą, kuris jam priklausė šio turto nacionalizavimo ar kitokio nusavinimo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2093/2010 Administracinė jurisprudencija. 2010, 20).
Bylos medžiaga patvirtina, kad 1991 spalio 29 d. D. R. tuometei Varėnos rajono Merkinės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į J. R., M. iki nacionalizacijos Merkinės viensėdyje (Mergelių akelės) valdytą žemę, išreikšdama valią susigrąžinti žemę buvusioje vietoje, pretendentais nurodydama J. R., J. ir Č. R., J.. 1992 birželio 19 d. J. R. ir Č. R. įgaliotas asmuo, V. R. pasirašė susitarimą, kuriuo sutarė atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. R., M. iki nacionalizacijos valdytą žemę lygiomis dalimis, kiekvienam po 29,68 ha., žemę grąžinant natūra. J. R., J. mirė 1996 m. liepos 10 d., o Č. R., J. mirė 1992 m. lapkričio 15 d., jų teisių paveldėtojai yra pareiškėja ir suinteresuoti asmenys.
Byloje pateiktas Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1999-10-13 pažymėjimas Nr. T-3717-R, kuriame yra nurodyta „<...> Lietuvos statistikos valdybos archyviniame fonde, visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo 1942 05 27 žiniose, Alytaus apskrities Merkinės valsčiaus Merkinės kolonijos gyventojo R. V. buto-ūkio lape įrašyti: R. V. (tėvo vardas nenurodytas), g. (duomenys neskelbtini), šeimos galva, ūkininkas, šeimininkas su samdiniais; R. A., g. (duomenys neskelbtini) sesuo; R. J., g. (duomenys neskelbtini), brolis (abiejų tėvo vardas nenurodytas), dirbantys šeimos nariai; R. O., g. (duomenys neskelbtini), motina, išlaikoma sūnaus (visų pavardės-taip dokumente); G. O., g. (duomenys neskelbtini), teta, išlaikoma sūnėno; N. A. ir I. O., samdiniai <...>“. Vertinant šį pažymėjimą galima daryti prielaidą, kad J. R., M. (pareiškėjos senelio) žemę galėjo paveldėti vyriausias sūnus V. R., kuris yra nurodomas kaip šeimos galva, ūkininkas ir asmuo, turintis samdinių, kas leidžia manyti, kad V. R. valdė žemę paveldėtą po savo tėvo mirties.
Šiuo atveju įvertinus minėtą archyvo pažymėjimą, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1991-07-19 archyvinę pažymą Nr. 6/6-18409, D. R. 1991-10-20 prašymą (kuriame nurodyti visi J. R., M. įpėdiniai) bei kitus byloje esančius giminystės ryšį įrodančius dokumentus, darytina išvada, kad teisę paveldėti J. R., M., mirusio (duomenys neskelbtini), turtą, turėjo jo sutuoktinė O. R., sūnūs V. R., J. R. ir Č. R., dukterys A. J. ir B. K..
Pareiškėja nors ir teigia, kad visą turtą po J. R., M. mirties paveldėjo pareiškėjos tėvas J. R., J., kitiems pretendentams atsisakius palikimo, tačiau į bylą tokių įrodymų nepateikė.
Byloje esančiais dokumentais nustatyta, kad 1991 m. spalio 29 d. prašymą atkurti nuosavybės teises į J. R., M. (miręs (duomenys neskelbtini)) Alytaus apskrities Merkinės valsčiaus Merkinės seniūnijos Merkinės viensėdyje turėtą žemę, pateikė D. R. – J. R., J. žmona, nurodydama pretendentus J. R. ir Č. R.. 1992 m. birželio 19 d. J. R., M. sūnūs J. R., J. ir Č. R., J. pasirašė susitarimą, kuriuo sutarė atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. R., M. (jų tėvo) iki nacionalizacijos valdytą žemę lygiomis dalimis, t. y. kiekvienam po 29,68 ha žemės. Šiuo atveju akivaizdu, kad patys pretendentai J. R., J. ir Č. R., J. dar 1992 m. birželio 19 d. susitarime nurodė pretenduojantys į buvusio savininko J. R., M. (jų tėvo) turėtą žemę.
Aukščiau nurodytos aplinkybės, kad Č. R. įpėdiniai V. R. ir I. L. nebereiškia pretenzijų į ginčo žemę, neįrodo nei Č. R., kuris netgi aktyviai siekė nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo žemę, nei kitų turto paveldėtojų atsisakymų nuo palikimo. Nesant įrodymų apie testamentą ar įpėdinių atsisakymą nuo palikimo, manytina, kad teisę paveldėti J. R., M., mirusio (duomenys neskelbtini), turtą, turėjo jo sutuoktinė O. R., sūnūs V. R., J. R. ir Č. R., dukterys A. J. ir B. K..
Pareiškėja O. G. nurodžiusi, kad aplinkybę, jog turtą nuosavybės teise jį nacionalizuojant valdė J. R., J., patvirtina ir civilinės bylos Nr. 2-0730/2001, kurioje buvo siekiama nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, duomenys ir šioje byloje priimta Varėnos rajono apylinkės teismo 2001 m. spalio 1 d. nutartis, taip pat tremties bylos duomenys. Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendime Nr. eI-1535-406/2016 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2018-01-30 nutartimi Nr. eA-245-525/2018 sprendimą paliko nepakeistą) nurodžiusi, kad nei paminėta Varėnos rajono apylinkės teismo nutartis, kuria O. G. pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo buvo paliktas nenagrinėtu, nei J. R., J. trėmimo faktas, nėra pakankami ir nepatvirtina jų nurodomos aplinkybės, kad J. R., J. turtą paveldėjo iš (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo J. R., M. ir buvo savininkas jo nacionalizavimo metu.
Šiuo atveju teismas daro išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu nepateikta duomenų, kas iš tikrųjų nacionalizacijos metu buvo ginčo žemės savininku. Pareiškėja nors ir teigia, kad visą turtą po J. R., M. mirties paveldėjo pareiškėjos tėvas J. R., J., kitiems pretendentams atsisakius palikimo, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad Č. R. įpėdiniai V. R. ir I. L. nebereiškia pretenzijų į ginčo žemę, neįrodo nei Č. R., kuris netgi aktyviai siekė nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo žemę, nei kitų turto paveldėtojų atsisakymų nuo palikimo. Niekuo nepagrįsti ir pareiškėjos bei jos atstovės pasisakymai, kad J. R., M. sutuoktinė O. R. bei sūnus V. R. buvo neraštingi, todėl ūkiu rūpinosi pareiškėjos tėvas J. R., J. bei, kad R. J., M. turtą paveldėjo ne R. V., J., o R. J., J., nes tokia buvo R. J., M. valia. Nesant įrodymų apie testamentą ar įpėdinių atsisakymo nuo palikimo, manytina, kad J. R., J. turėjo teisę paveldėti ne daugiau nei 3/20 dalis J. R., M. turto.
Šiuo atveju nesant išlikusių paveldėjimo dokumentų galima daryti išvadą, kad (duomenys neskelbtini) mirus J. R., M., jo valdytą turtą paveldėti pagal įstatymą, tuo metu galėjo jo sutuoktinė O. R. arba jo pilnametis sūnus V. R., J.. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1999-10-13 pažymėjimas Nr. T-3717-R, kuriame yra nurodyta „<...> Lietuvos statistikos valdybos archyviniame fonde, visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo 1942 05 27 žiniose, Alytaus apskrities Merkinės valsčiaus Merkinės kolonijos gyventojo R. V. buto-ūkio lape įrašyti: R. V. (tėvo vardas nenurodytas), g. (duomenys neskelbtini), šeimos galva, ūkininkas, šeimininkas su samdiniais buvo nurodytas, kaip šeimos galva - ūkininkas turintis samdinių <...>“, patvirtina, kad būtent V. R., gimęs (duomenys neskelbtini) buvo šeimos galva, ūkininkas turintis samdinių. Vertinant šį pažymėjimą galima daryti prielaidą, kad J. R., M. (pareiškėjos senelio) žemę galėjo paveldėti vyriausias sūnus V. R., kuris yra nurodomas kaip šeimos galva, ūkininkas ir asmuo, turintis samdinių, kas leidžia manyti, kad V. R. valdė žemę paveldėtą po savo tėvo mirties. Šiuo atveju, mažai tikėtina, kad R. J., J., kuriam jo tėvo mirties dieną buvo tik 8 metai, galėjo paveldėti po tėvo mirties likusią žemę ir mišką.
Teismo surinktų duomenų analizė, teismo nuomone suponuoja išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu nepateikta duomenų, kas iš tikrųjų nacionalizacijos metu buvo ginčo žemės savininku. Konstatuotina, kad iš visų byloje pateiktų įrodymų bei šalių pasisakymų negali būti įrodytas faktas, kad pareiškėjos O. G. tėvas J. R., J., miręs (duomenys neskelbtini), po tėvo J. R., M. (duomenys neskelbtini) mirties iki nacionalizacijos 1940-07-22, Alytaus apskrityje, Varėnos rajone, Merkinės valsčiuje viensėdyje „Mergelių akelės“ nuosavybės teisėmis valdė 44,36 ha žemės ir 33,00 ha miško, todėl šis pareiškimo reikalavimas nustatyti šį juridinę reikšmę tikintį faktą yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad tiek 1991 m. spalio 29 d. prašyme atkurti nuosavybės teises, tiek Č. R. ir J. R. 1992 m. birželio 19 d. susitarime atkurti nuosavybės teises nurodyta, kad siekiama atkurti nuosavybės teises į J. R., M. (M.) valdytą žemę, todėl manytina, kad nei D. R., kuri nebuvo nei pretendente atkurti nuosavybės teises į J. R., M., ar J. R., J. iki nacionalizacijos galimai valdytą žemę, nei pretendentų įgaliota atstovė, prašymas, nei Č. R. ir J. R. susitarimas negalėtų būti vertinamas kaip J. R., J. valios atkurti nuosavybės teises į jo pateis iki nacionalizacijos valdytą žemę pareiškimas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad minėtais prašymu ir susitarimu J. R., J. nesiekė pareikšti ir nepareiškė valios atkurti nuosavybės teises į jo paties iki nacionalizacijos galimai valdytą žemę, todėl ir 2-asis patikslinto pareiškimo reikalavimas taip pat atmestinas.
Dėl praleisto termino atnaujinimo
Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Šiuo atveju netenkinant pareiškėjos prašomų nustatyti juridinę reikmę turinčių faktų, termino nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimas neturėtų jokios prasmės. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo atnaujinti termino nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu iš pareiškėjos priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (pašto išlaidos) valstybei.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290) sudaro 34,58 Eur, kurios priteistinos iš pareiškėjos valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 442-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
O. G. pareiškimą ir patikslintą pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti iš O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 34,58 Eur (trisdešimt keturis eurus 58 ct) pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.