- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-01
- Bylos Nr.
- e2-277-783/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-01021-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Skaraitis
- Ieškovas
- N. B.
- Atsakovas
- D. D.
- Advokatai
- Kastytis Paspirgėlis, Vytautas Garla
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovei N. B., jos atstovei pagal įstatymą I. V. bei įgaliotam atstovui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui,
uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal neveiksnia tam tikroje srityje ir ribotai veiksnia tam tikrose srityse pripažintos ieškovės N. B., atstovaujamos globėjos ir rūpintojos I. V. bei advokato Kastyčio Paspirgėlio, ieškinį atsakovei D. D. dėl išlaikymo neįgaliam suaugusiam vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė N. B. ieškiniu prašo iš atsakovės D. D. priteisti jai, ieškovei, išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 180 Eur nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki ieškovės N. B. gyvos galvos, išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant jos globėją/rūpintoją I. V., priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
2. Ieškinyje ieškovė N. B. nurodė, jog atsakovė D. D. yra jos motina, tėvas yra miręs. Ji, ieškovė, dėl sveikatos sutrikimo yra nedarbinga nuo vaikystės, yra teismo sprendimu pripažinta neveiksnia/iš dalies neveiksnia, jos globėja/rūpintoja paskirta yra I. V.. Mano, jog, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 1 dalies, 3.156 straipsnio, 3.194 straipsnio 3 dalies sisteminiu aiškinimu, tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nedarbingą vaiką nepasibaigia vaikui sulaukus pilnametystės, ši pareiga priklauso nuo dviejų sąlygų: pilnamečiai vaikai turi būti nedarbingi ir reikalingi paramos. Paramos reikalingais pripažįstami tokie pilnamečiai nedarbingi asmenys, kuriems pragyventi nepakanka jų turimų lėšų šaltinių, nustatant išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama ir į tėvų materialinę padėtį bei vaikų galimybę gauti išlaikymą iš kitų asmenų.
3. Ieškovė N. B. ieškinyje nurodė, jog jos pajamas sudaro 247,50 Eur dydžio neįgalumo pensija, 32 Eur vienišo asmens pensija, 71,85 Eur našlaičio pensija, viso jos pajamas sudaro 351,35 Eur. Jos poreikiai per mėnesį yra ne mažesni nei 530 Eur, todėl mano, jog jos pajamos neužtikrina poreikių patenkinimą, skirtumą prašo priteisti iš atsakovės D. D..
Atsiliepimas
4. Atsakovė D. D. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, jog ji negauna jokių draudžiamųjų pajamų, iš kurių galėtų teikti ieškovės prašomą išlaikymą. Ji yra susituokusi, jos sutuoktinis K. D. yra neįgalus, ji, atsakovė, Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartimi yra paskirta sutuoktinio rūpintoja. Jų šeimos pajamas kas mėnesį sudaro sutuoktinio gaunama 142,88 Eur socialinė pašalpa bei 82,80 Eur dydžio priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija. Kitų pajamų jie neturi, ji dėl neįgalaus sutuoktinio asmens nuolatinės priežiūros užsiimti darbine veikla neturi galimybės.
5. Atsakovė nurodė, jog su sutuoktiniu K. D. gyvena socialiniame būste, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal 2022 m. rugsėjo 13 d. sudarytą Socialinio būsto nuomos sutartį, sudarytą tarp UAB „Raseinių komunalinės paslaugos“ ir K. D., turi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių, tačiau tiek nekilnojamasis turtas, tiek transporto priemonės yra areštuotos, disponuoti areštuotu turtu ji negali. Mano, jog ieškovės N. B., gaunančios kas mėnesį 392,90 Eur pajamas, turtinė padėtis yra net geresnė, ji, įvertinus ir jos darbingumo lygį, gali dirbti pagal negalios pobūdį pritaikytą darbo aplinką, juo labiau, jog ieškovei nedarbingumas yra nustatytas palyginti seniai, ji nepateikė duomenų, koks nedarbingumo lygis būtų šiuo metu. Be to, sprendžiant dėl paramos pilnamečiam asmeniui nustatymo ir jos dydžio, negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėties, nustatyti paramos teikimą tokiais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai) teikiančiai paramą, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatyta parama apskritai negalėtų būti įvykdyta.
6. Teismo posėdyje ieškovės N. B. atstovė I. V. ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti visiškai. Parodė, jog nuo 2021 m. lapkričio 30 d. yra ieškovės rūpintoja ir globėja, ieškovė, kartu su jos sūnumi V. V., gyvena pas juos su vyru namuose Kupiškio r. sav., (duomenys neskelbtini). Jie visi gyvena individualiame name, namas yra šildomas kietu kuru, be patogumų, išskyrus tai, kad namuose yra pirtis. Visas namo išlaidas (už elektrą, dujas, malkas kurui) yra prisiėmę ji su vyru, ieškovė gaunamas pajamas išleidžia sau, savo mažamečiui vaikui, kuris gyvena pas globėją. Parodė, jog ieškovės N. B. mama atsakovė D. D. prie savo dukters išlaikymo neprisideda. Teigia, jog N. B. iš savo gaunamų pajamų viena nepragyventų, jau yra reikalinga parama.
Šalies argumentai
7. Ieškovės atstovas advokatas K. Paspirgėlis prašo ieškinį tenkinti. Paaiškino, jog nuo vaikystės ieškovė N. B. yra neįgali, jos pajamas sudaro apie 400 Eur dydžio gaunamos išmokos iš valstybės, šios išmokos nepadengia būtiniausių jos poreikių. Ieškovės motinos D. D. turtinė padėtis yra pakankamai gera, ji turi nekilnojamojo turto, kurį realizavus bus galima patenkinti ir jos neįgalaus pilnamečio vaiko poreikius. Mano, jog prašoma suma – 180 Eur kas mėnesį – nėra didelė ir atsakovė D. D. galėtų tokį išlaikymą teikti. Teigia, jog visos ieškovės poreikių lentelėje nurodytos išlaidos yra protingos, bendra suma iš esmės neviršija minimalios mėnesio algos (toliau – MMA), atskaičius mokamas ieškovei išmokas. Todėl ieškinys turėtų būti tenkintas.
8. Pati ieškovė N. B. teismo posėdyje parodė, jog neįgalumas jai buvo nustatytas 2005 metais, šiuo metu jai yra nustatytas (duomenys neskelbtini), dėl savo sveikatos būklės ji negali dirbti, yra registruota Užimtumo tarnyboje, tačiau darbo jai dėl sveikatos būklės nesiūlo. Gyvena kartu su savo draugu V. V. jo tėvų namuose, draugo tėvai padeda jiems pragyventi. Draugas šiuo metu nedirba, taip pat yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Ji turi mažametę dukrą G., tačiau ši gyvena su globėjais (duomenys neskelbtini). Parodė, jog jos pačios poreikiai per mėnesį yra apie 580 Eur: maistui yra reikalingi apie 180 Eur, vitaminams – apie 10, elektros energijai – apie 6 Eur, šildymui kietu kuru – apie 20 Eur, higienai, kirpyklai, manikiūrui – apie 65 Eur, rūbams, avalynei – apie 90 Eur, telefonui ir internetui – apie 20 Eur, nepilnametei dukrai – apie 50 Eur, kurui sugyventinio V. V. automobiliui išleidžia apie 30 Eur, pramogoms – apie 60 Eur, buičiai gerinti – apie 30 Eur. Nurodė, jog jos gaunamas pajamos per mėnesį yra apie 400 Eur dydžio socialinės išmokos.
Šalies argumentai
9. Atsakovė D. D. su ieškiniu nesutinka bei prašo atmesti. Patvirtino, jog dukra N. B. yra neįgali nuo vaikystės, jai dar 2005 metais buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), nustatytas neįgalumas. Tačiau ji pati, atsakovė, jokių draudžiamųjų pajamų negauna, kartu su neįgaliu sutuoktiniu K. D. gyvena socialiniame būste (duomenys neskelbtini) m., yra paskirta neįgalaus sutuoktinio rūpintoja ir dėl šio sveikatos problemų bei nuolatinės priežiūros faktiškai dirbti negali. Jų šeimos pajamas sudaro tik sutuoktinio gaunamos socialinės išmokos. Neneigia, jog turi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, jos vardu yra registruota ne viena transporto priemonė, tačiau nekilnojamasis turtas yra areštuotas dėl susidariusios apie 2000 Eur skolos už sūnaus T. padarytą nusižengimą, o visos transporto priemonės, išskyrus raudonos spalvos OPEL ASTRA, su kuria ji atvažiavo ir į teismo posėdį, yra tik registruotos jos vardu, ji pati jų neturi.
Atsiliepimas
10. Atsakovės D. D. atstovas advokatas V. Garla prašo ieškinį atmesti. Teigia, jog ieškovė N. B. gyvena su sugyventiniu V. V., jų šeimos pajamos yra pakankamos save išlaikyti, ieškovė pati pripažino, jog iš gaunamų pajamų jie dar gali ir pramogauti. Mano, jog ir ieškovės pateiktoje poreikių paskaičiavimo lentelėje kai kurie skaičiai kelia abejones, pavyzdžiui, 90 Eur per mėnesį rūbams, taip pat kelia abejones ir nurodytos išlaidos buičiai gerinti (360 Eur per metus), be to, nurodytos išlaidos ieškovės dukrai į poreikius negali būti įtraukiamos, nes atsakovė neprivalo išlaikyti dar ir dukters vaiko. Atsakovės atstovas taip pat teigia, jog nebūtų sąžininga priteisti išlaikymą iš atsakovės, kuri pati rūpinasi neįgaliu asmeniu, jų pajamos yra mažesnės nei ieškovės, atsakovė dėl savo situacijos negali pagerinti savo turtinės padėties.
Motyvuojamoji dalis
11. Ieškinys atmetamas.
12.1. Ieškovė N. B. yra atsakovės D. D. ir G. B. dukra, gimusi 1997 m. (duomenys neskelbtini).Ieškovės N. B. tėvas mirė 1997 m. (duomenys neskelbtini).
12.2. Ieškovei N. B. 2005 m. (duomenys neskelbtini) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) dėl (duomenys neskelbtini) (pagal TLK-10-AM kodas (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (pagal TLK-10-AM kodas (duomenys neskelbtini)) nuo 2005 m. gruodžio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 1 d. nustatė (duomenys neskelbtini). NDNT 2015 m. rugpjūčio 24 d. nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d. iki 2062 m. rugpjūčio 19 d. nustatė (duomenys neskelbtini) lygį dėl ligos ar būklės, atsiradusios iki 24 metų (diagnozės kodas pagal TLK-10-AM yra (duomenys neskelbtini)). NDNT 2015 m. rugpjūčio 24 d. priėmė išvadą, jog ieškovė N. B. negali dirbti su jonizuojančia spinduliuote, dėl darbo aplinkoje esančių cheminių jautrinančių medžiagų, dirbti naktinį, viršvalandinių darbų, dirbti aukščiau virš 5 metrų bei požeminių darbų.
12.3. Ieškovė N. B. Utenos rajono apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019 m. vasario 5 d. sprendimu pripažinta neveiksnia šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kita) ir ribotai veiksnia šiose turtinių ir neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais, srityje; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojamųjų kreditų sutarčių sudarymu, srityje; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje bei sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas). Nuo 2017 m. sausio 6 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nutartimi N. B. globėja paskirta jos motina D. D., kuri Utenos rajono apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019 m. vasario 5 d. sprendimu tose srityse, kuriose N. B. pripažinta ribotai veiksnia, nustatyta rūpyba, D. D. skirta N. B. rūpintoja. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi atsakovė D. D. nušalinta nuo globėjos ir rūpintojos pareigų, ieškovės N. B. globėja ir rūpintoja skirta I. V..
12.4. Ieškovė N. B. kartu su sugyventiniu V. V. gyvena I. V. nuosavybės teise priklausančiame individualiame name, esančiame Kupiškio r., (duomenys neskelbtini), namas yra be patogumų, šildomas kietu kuru. Ieškovė N. B. yra registruota Užimtumo tarnyboje, ieškovės pajamas 2022 m. lapkričio – gruodžio mėnesį sudarė kas mėnesį gaunama 285,45 Eur šalpos neįgalumo pensija, 32 Eur dydžio vienišo asmens išmoka, 75,45 Eur dydžio našlaičių pensija, viso ieškovės N. B. pajamos per mėnesį buvo 392,90 Eur. Ieškovės N. B. sugyventinis V. V. nuo 2022 m. balandžio 29 d. yra bedarbis, jam nuo 2022 m. gegužės 19 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. yra išmokėta 3106,43 Eur dydžio nedarbo draudimo išmokos. Ieškovė N. B. registruoto kilnojamojo turto neturi, jos sugyventinis V. V. turi automobilį OPEL ZAFIRA, pirma registracija 2006 metais.
12.5. Atsakovė D. D. 2022 m. rugsėjo 3 d. susituokė su K. D., gyvena socialiniame būste, esančiame (duomenys neskelbtini). NDNT 2021 m. liepos 15 d. K. D. nuo 2021 m. liepos 15 d. iki 2028 m. spalio 17 d. nustatė (duomenys neskelbtini), o nuo 2021 m. birželio 28 d. neterminuotai nustatė (duomenys neskelbtini) poreikį. Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartimi K. D. nustatyta rūpyba, D. D. skirta K. D. rūpintoja. Atsakovė D. D. draudžiamųjų pajamų negauna, ji nuo 2022 m. spalio 19 d. iki 2029 m. kovo 16 d. yra apdrausta valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu neįgalų asmenį slaugantis asmuo. Atsakovė D. D. sutuoktiniui K. D. 2022 m. spalio – lapkričio mėnesiais kas mėnesį išmokėta 142,88 Eur dydžio socialinė pašalpa ir 82,80 Eur dydžio priežiūros (pagalbos) tikslinė kompensacija, viso K. D. pajamos per mėnesį buvo 225,68 Eur.
12.6. Atsakovė D. D. turi transporto priemonę (duomenys neskelbtini) pirma registracija 2003 m. kovo 28 d., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) šios transporto priemonės dalyvavimas eisme yra leidžiamas. Atsakovė D. D. taip pat turi transporto priemones: automobilį (duomenys neskelbtini) pirma registracija 1998 m. balandžio 7 d., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį OPEL ASTRA-G-CARAVAN, pirma registracija 1998 m. rugsėjo 19 d., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį OPEL ASTRA-G-CC, pirma registracija 1999 m. sausio 18 d., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - šių transporto priemonių dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas. Atsakovė D. D. nuosavybės teise turi 1/3 1,1600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) m., bei 1/3 0,4133 ha ploto kitos žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Tiek transporto priemonėms, tiek žemės sklypams yra uždėtas areštas, atsakovei D. D. yra apribota disponavimo turtu teisė.
12.7. Ieškovės N. B. poreikių patenkinimui per mėnesį yra reikalingi 530 Eur.
13. Nustatydamas faktines aplinkybes dėl neįgalumo nustatymo vaikystėje, darbingumo lygio, darbo, kurio negali dirbti ieškovė, teismas remiasi ieškovės N. B. ir atsakovės D. D. parodymais, NDNT pažyma, prie jos pridėtu 2005 m. gruodžio 5 d. Neįgalumo vertinimo aktu Nr. 8113, NDNT 2021 m. spalio 20 d. išduota darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 3349 bei 2015 m. rugpjūčio 24 d. išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS-1003. Nustatydamas faktinę aplinkybę dėl ieškovei N. B. pripažinto neveiksnumo tam tikroje srityje ir riboto veiksnumo tam tikrose srityse, dėl globėjo/rūpintojo skyrimo teismas remiasi byloje esančia Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi. Dėl faktinės aplinkybės, jog ieškovė N. B. gyvena su V. V., jos gyvenamosios vietos, nustatymo teismas remiasi pačios ieškovės N. B., jos atstovės pagal įstatymą I. V. parodymais, liudytojo V. V. parodymais. Aplinkybę apie N. B. išmokėtas išmokas, jos sugyventiniui V. V. 2022 metais išmokėtas išmokas teismas nustato remdamasis VSDFV Panevėžio skyriaus išduotomis 2023 m. sausio 19 d. išduotomis pažymomis Nr. (11.4E) KA_PZ1E-700 ir Nr. (11.4E) KA_PZ1E-701. Tai, kad ieškovės N. B. sugyventinis V. V. turi automobilį bei pirma jo registracija yra 2006 metais, teismas remiasi pačios ieškovės, liudytojo V. V. parodymais. Aplinkybę dėl atsakovės D. D. šeiminės padėties, gyvenamosios aplinkos, sutuoktinio K. D. darbingumo lygio, (duomenys neskelbtini) poreikio, rūpybos nustatymo, atsakovės D. D. draudžiamųjų pajamų, jos paskyrimo sutuoktinio rūpintoja, atsakovės turimo kilnojamojo, nekilnojamojo turto, turtinių teisių suvaržymo teismas remiasi pačios atsakovės D. D. parodymais, teismo išreikalautais įrodymais apie atsakovės vardu registruotą kilnojamąjį turtą, nekilnojamąjį turtą, 2022 m. rugsėjo 13 d. socialinio būsto nuomos sutartimi, NDNT 2021 m. liepos 15 d. išduota darbingumo lygio pažyma Nr. DL-1 Nr. 2138, 2021 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. STS-3051 dėl K. D. (duomenys neskelbtini), Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-12360-476/2022, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2022 m. gruodžio 13 d. išduota pažyma Nr. 712.
14. Nustatydamas ieškovės N. B. poreikį kas mėnesį (530 Eur) teismas remiasi ieškovės parodymais, jos atstovės pagal įstatymą I. V. parodymais, liudytojo V. V. parodymais. Ieškovė N. B. teismo posėdyje paaiškino, kokie poreikiai yra jai reikalingi, pateikė poreikių paskaičiavimo lentelę, šiuos paaiškinimus iš esmės patvirtino teismo posėdyje apklausti I. V. ir V. V.. Be to, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.461 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo iki gyvos galvos vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (toliau – MMA). Tai, kad MMA yra orientaciniu kriterijumi priteisiant išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, kasacinio teismo praktikoje yra nurodęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą dėl išlaikymo dydžio nustatymo, yra nurodęs, jog tokio dydžio (MMA) išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti. Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai). Tad ir nagrinėjant civilinę bylą dėl išlaikymo priteisimo neįgaliam nuo vaikystės vaikui tai turi būti įvertinama. Ir, kadangi pagal ieškinio padavimo teismui galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimą Nr. 834 „Dėl 2022 m. taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2022 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) buvo 730 Eur dydžio neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudarė 533,65 Eur, pripažįstama, jog tokio išlaikymo dydžio ieškovė N. B. neprivalo įrodinėti. Visgi teismas į išlaikymo poreikį neįtraukia ieškovės nurodytų 50 Eur, skirtų ieškovės N. B. vaikui (dukters G. R.) išlaikymui, nes negalima nesutikti su atsakovės atstovės advokato V. Garlos teiginiais, jog atsakovė neprivalo išlaikyti savo vaikaitės esant gyvai vaiko mamai.
15. Remiantis CK 3.192 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį, išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas. Sistemiškai aiškinant šias dvi normas, išlaikymas iš vaiko tėvų ar vieno iš jų, jeigu kitas vaiko tėvas yra nežinomas ar yra miręs, gali būti priteistas ir pilnamečiam tokių asmenų vaikui, jeigu neįgalumas, dėl kurio vaikas yra nedarbingas, nustatytas jam vaikystėje.
16. Byloje nustatyta, jog ieškovė N. B. yra iš dalies nedarbinga (jai 2015 m. rugpjūčio 24 d. nustatytas (duomenys neskelbtini) lygis), jai šis darbingumo lygis nustatytas dėl ligos, atsiradusios iki (duomenys neskelbtini) (pagal TLK-10-AM sveikatos sutrikimo kodas yra (duomenys neskelbtini)). Šioje byloje taip pat nustatyta, jog 2005 m. gruodžio 5 d. NDNT dėl ieškovei N. B. diagnozuoto (duomenys neskelbtini) (pagal TLK-10-AM kodas yra (duomenys neskelbtini)) nuo 2005 m. gruodžio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 1 d. nustatė (duomenys neskelbtini). Iš šių nustatytų faktinių aplinkybių galima daryti išvadą, jog ieškovė N. B. įrodė, jog jai dar vaikystėje buvo nustatytas neįgalumas, dėl kurio ji yra iš dalies nedarbinga.
17. Kaip nurodyta sprendimo 15 punkte, išlaikymas pilnamečiam vaikui iš tėvų ar vieno iš jo likusio gyvo gali būti priteisiamas, jeigu neįgalumas, dėl kurio vaikas yra nedarbingas, nustatytas jam vaikystėje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo taisyklę, civilinėje byloje Nr. 3K-3-91-686/2016 2016 m. vasario 17 d. išaiškino, jog priteisti išlaikymą pilnametystės sulaukusiam vaikui šios teisės normos pagrindu galima tuo atveju, jeigu vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas; jeigu toks vaikas pripažintas iš dalies darbingu, išlaikymo priteisimas prieštarautų šioje teisės normoje nurodytai – vaiko buvimo nedarbingu – sąlygai (14 punktas).
18. Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nedarbingi ar iš dalies darbingi asmenys – asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis. Asmens darbingumo lygį ir netekto darbingumo procentus nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Iki 2019 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktų nuostatas, jei asmeniui nustatoma 0–25 procentų darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu, t. y. asmuo negali dirbti arba gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje ar pritaikytomis darbo sąlygomis; jei asmeniui nustatoma 30–55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu, t. y. asmuo gali dirbti pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje arba jam nebūtina pritaikyti darbo vietos.
19. Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 1, 2, 14, 16, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24 straipsnių, ketvirtojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 20¹ straipsniu įstatymą (įstatymo Nr. XIII-261), pakeitė 20 straipsnį, tačiau 15 straipsnio „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“ 4 dalyje nustatė, jog kituose teisės aktuose vartojamą sąvoką „nedarbingas asmuo“ atstoja sąvoka „asmuo, kuriam nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis“, sąvoką „iš dalies darbingas asmuo“ atstoja sąvoka „asmuo, kuriam nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis“.
20. Šioje byloje nustatyta, jog ieškovei N. B. yra nustatytas (duomenys neskelbtini), tai yra nustatyta, jog ji, atsižvelgus į 18 punkte nurodyto teisės akto nuostatą, yra ne nedarbinga, o iš (duomenys neskelbtini), be to, NDNT 2015 m. rugpjūčio 24 d. išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų yra nurodyta, jog ieškovė N. B. gali dirbti lengvatinėmis sąlygomis.
21. Todėl daroma išvada, jog priteisti iš dalies darbingai ieškovei N. B. išlaikymą remiantis CK 3.194 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu, kaip to prašoma ieškinyje, atsižvelgus į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, būtų nepagrįsta ir neteisinga. Pripažinęs nesant teisinio pagrindo priteisti išlaikymą ieškovei nustačius, jog ieškovė N. B. iš dalies darbinga, teismas plačiau nepasisako dėl šalių turtinės padėties vertinimo, atsakovės, vykdančios kitos asmens rūpintojos pareigas bei neturinčios draudžiamųjų pajamų, galimybių teikti išlaikymą savo pilnamečiam vaikui ar išlaikymo pagrįstumo iš atsakovės ieškovei gyvenant kartu bei iš esmės vedant bendrą ūkį su kitu darbingu asmeniu (V. V.) vertinimo priimant sprendimą atmesti ieškinį. Nustačius, jog ieškovė N. B. yra iš dalies darbinga, kitos aplinkybės neturi įtakos vertinant ieškinio pagrįstumą.
22. Valstybė dėl procesinių dokumentų įteikimo patyrė 13,28 Eur dydžio išlaidas. Ieškinį atmetus, jos turėtų būti priteisiamos iš ieškovė N. B. atstovės pagal įstatymą I. V.. Tačiau kadangi I. V. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr)TP-22-T-496-1876 buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, apmokant ją 100 procentų, civilinėje byloje patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš jos nėra priteisiamos, išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis CPK 259, 260, 263 – 265 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.