- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-27
- Bylos Nr.
- eI2-3847-484/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01267-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė (pirm.), Henrikas Sadauskas, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui D. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. G. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas ar Departamentas) 2022 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. 8P-54 „Dėl prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimo nutraukimo“ ir grąžinti pareiškėjo bylą iš naujo nagrinėti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Skunde paaiškina, kad per savo įgaliotinį kreipėsi į Departamentą su prašymu atkurti jam Lietuvos Respublikos pilietybę, pateikė dokumentus, liudijančius, kad pareiškėjo senelė P. R. (vadinta M. G., M. P. R.) buvo Lietuvos Respublikos pilietė iki 1940 m. birželio 15 d.
Nurodo, jog Departamentas 2021 m. vasario 18 d. jo įgaliotam atstovui atsiuntė raštą, kuriuo nurodė papildomai pateikti J. G. (jo tėvo) motinos ir jo senelės M. G. vardo ar pavardės ir gimimo datos keitimą patvirtinančius dokumentus, santuokos liudijimą, M. G. išvykimą iš Lietuvos į P. patvirtinančius dokumentus, dokumentus, kada ji įgijo I. pilietybę. Pareiškėjas teigia, jog neturėdamas tiesioginių įrodymų, kad P. R. (Lietuvoje) ir M. G. (I.) buvo tas pats žmogus, visu laikotarpiu rinko įrodymus. Jo tėvas (drauge su prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pateikusiu broliu A. G.) kreipėsi į I. teismą šeimos klausimais P. T., kuris 2019 m. lapkričio 19 d. priėmė sprendimą byloje amžiaus nustatymui Nr. 1086/04/19, rezoliucinėje dalyje nustatydamas, kad „velionė ponia M. (P.) G., ID Nr. (duomenys neskelbtini), jai dar buvus gyvųjų tarpe, gimė Lietuvoje (duomenys neskelbtini) metais. Pareiškėjas nurodo, kad I. teismas šeimos klausimams P. T. minėtą teismo sprendimą 2020 m. vasario 27 d. papildė, taip pat, pripažindamas, kad „velionės tėvų pavardės ir vardai buvo: A. (K.) R. ir P. R. Velionės mergautinė pavardė buvo R.“.
Žemesnės instancijos teismas
Paaiškina, kad tuo tikslu, jog šiais I. teismo sprendimais galima būtų pasinaudoti, kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu juos pripažinti. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2T-79-790/2020 nurodytus I. teismo sprendimus pripažinti atsisakė. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką juridinis faktas tokio pobūdžio bylose negali būti nustatomas (2022 m. sausio 13 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis c. b. Nr. e2S-206-854/2022), tokius faktus turi būti prašoma nustatyti administraciniuose teismuose skundžiant įstatymų įgaliotos institucijos sprendimą ir prašant juos nustatyti kaip įrodomuosius faktus. Nurodo, kad būtent tokia teise jis ir naudojasi, prašydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo kaip įrodomuosius faktus nustatyti tai, kad jo senelė M. G., taip pat vadinta M. P. R., taip pat Lietuvoje (duomenys neskelbtini) m. gimusi P. R., turėjusi Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., buvo vienas ir tas pats asmuo – pareiškėjo senelė. Tvirtina, kad šie faktai grindžiami pareiškėjo tėvo J. G. rašytiniais patvirtintais apostilizuotais paaiškinimais su vertimu iš ivrito kalbos į lietuvių kalbą, kuriais jis liudija, kad: yra velionės M. G., sūnus; jo motina gimė Lietuvoje (duomenys neskelbtini) metais ir atvyko į šalį, kur klaidingai buvo įrašyta jos gimimo data „(duomenys neskelbtini) metai“. Tai, kad jo senelės vardas buvo „P.“, pasak pareiškėjo, minima ir I. valstybės Vidaus reikalų ministerijos pilietybės liudijime (pridedama). Faktą, kad P. R. gimė K., Lietuvoje (duomenys neskelbtini) m. ir buvo Lietuvos pilietė, pasak jo, patvirtina Kauno regioniniame archyve laikomų dokumentų turinys bei jau minėtas įsiteisėjęs I. teismo šeimos klausimams 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimas, papildytas 2020 m. vasario 27 d.
Pareiškėjas tvirtina, kad negalėjo pasinaudoti teise nustatyti įrodomuosius faktus anksčiau ir pateikti Departamentui tai liudijančių dokumentų, nes pagal formuojamą teismų praktiką jis turi skųsti jo atžvilgiu priimtą individualų teisės aktą ir prašyti įrodomuosius faktus nustatyti toje pačioje byloje. Mano, kad tai, jog jis neturėjo objektyvios galimybės pateikti Departamentui prašomų dokumentų, sudaro pagrindą panaikinti ginčijamą Departamento sprendimą, nustatyti įrodomuosius faktus ir grąžinti bylą toliau nagrinėti Departamentui.
Šalies argumentai
Atsakovas Departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą paaiškina, kad pareiškėjas savo 2019 m. gruodžio 8 d. prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo grindė tuo, jog jo tėvai, seneliai ar proseneliai (vienas iš tėvų, senelių ar prosenelių) buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie iki 1990 m. kovo 11 d. išvyko iš Lietuvos į P. Nurodo, kad 2021 m. vasario 18 d. raštu Nr. 10K-4452 elektroniniu paštu paprašė pareiškėjo atstovą pateikti papildomus dokumentus: pareiškėjo senelės M. G. vardo, pavardės, gimimo datos kitimą patvirtinančius dokumentus, taip pat santuokos liudijimą; M. G. išvykimą iš Lietuvos į P. 1933 m. pagrindžiančius dokumentus; pareiškėjo tėvo gimimo registacijos liudijimo patikslintą vertimą į lietuvių kalbą; dokumentus, patvirtinančius, kada M. G. įgijo P. pilietybę, jei M. G. P. pilietybės neįgijo – dokumentus, patvirtinančius, kokiu teisiniu statusu M. G. gyveno P., duomenų, ar M. G., gyvendama P., kreipėsi į Lietuvos atstovybę užsienyje dėl Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančių dokumentų išdavimo (pratęsimo). Departamentas minėtame rašte taip pat nurodė, kad vadovaujantis Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punktu, pareiškėjo prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas yra sustabdomas ir bus tęsiamas nuo prašomų papildomų dokumentų gavimo Migracijos departamente dienos. Taip pat, jei per vienerius metus nuo prašymo pateikti papildomus dokumentus išsiuntimo dienos prašomi pateikti papildomi dokumentai nebus pateikti, prašymo dėl pilietybės nagrinėjimas bus nutrauktas. Atsižvelgiant į tai, kad daugiau kaip vienerius metus nuo minėto Departamento rašto išsiuntimo dienos prašomi pateikti dokumentai nebuvo pateikti, mano, kad Departamentas, vadovaudamasis Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatomis, turėjo teisėtą pagrindą nutraukti pareiškėjo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimą.
Pažymi, kad nei Pilietybės įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato Departamento pareigos išsiaiškinti dokumentų nepateikimo priežasčių, taip pat teisės aktai nenumato galimybės pratęsti minėtą vienerių metų prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimo sustabdymo laikotarpį.
Taip pat pažymi, kad ginčijamas Departamento sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka teikti naują prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė prašė skundą patenkinti remiantis skunde išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė skundą atmesti remdamasis atsiliepime nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl Departamento 2022 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. 8P-54, kuriuo nutrauktas pareiškėjo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėjas, gimęs (duomenys neskelbtini) Izraelyje, (duomenys neskelbtini) pilietis, 2019 m. gruodžio 8 d. pateikė Departamentui prašymą atkurti jam Lietuvos Respublikos pilietybę. Prašymą ir dokumentus dėl pilietybės atkūrimo pateikė Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnyje ir 38 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais bei tvarka, t. y. tuo pagrindu, kad jo vienas iš senelių iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, kuris iki 1990 m. kovo 11 d. išvyko iš Lietuvos į P. 1933 m.
Departamentas 2021 m. sausio 27 d. raštu Nr. 10K-2030 kreipėsi į Lietuvos valstybės istorijos archyvą, prašydamas atsiųsti pažymą apie asmens motinos P. R., gim. (duomenys neskelbtini) (arba duomenys neskelbtini) arba duomenys neskelbtini) m.) (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), gimimą, nurodydamas, kad P. R. tėvai – A. (K., A.) R. ir P. R., asmenys – (duomenys neskelbtini) tautybės. P. R. buvo išduota gimimo metrika Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos valstybės istorijos archyvas 2021 m. vasario 8 d. raštu Nr. (P1-657)P2-1458-(8.14) informavo, kad prašomos pažymos išduoti negali.
Departamentas 2021 m. sausio 27 d. raštu Nr. 10K-2031 kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą, kuris 2021 m. vasario 9 d. raštu Nr. R4-403 pateikė Vytauto Didžiojo universiteto archyviniame fonde esančio studentės R. P. asmens byloje esančio klausiamojo lapo, Kauno apskrities viršininko archyviniame fonde esančios Lietuvos piliečiams išduotų užsienio pasų 1933 m. alfabeto ištraukos ir Vidaus reikalų ministerijos Administracijos departamento archyviniame fonde kelionės sutarčių nuorašų byloje esančio 1933 m. kelionės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nuorašo kopijas; taip pat Lietuvos centrinis valstybės archyvas informavo, kad daugiau dokumentų, patvirtinančių kad P. (P.) R. (R.), g. (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini), gyveno Lietuvoje ir buvo Lietuvos Respublikos pilietė bei dokumentų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo iki 1940 m. birželio 15 d. faktą, pagal užklausos duomenis nerasta. Taip pat Departamentas 2021 m. sausio 27 d. raštu Nr. 10K-2030 kreipėsi į Lietuvos valstybės istorijos archyvą, kuris 2021 m. vasario 8 d. raštu Nr. (P1-657)P2-1458-(8.14) informavo, kad nesant duomenų, išduoti archyvo pažymos apie P. R., A. (K., A.) dukters, gimimą negali.
Departamentas 2021 m. sausio 28 d. raštu Nr. 10K-2230 paprašė pareiškėjo įgalioto atstovo, kartu atstovaujančio ir jo tėvą J. G. dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, pateikti papildomus dokumentus dėl pareiškėjo senelės M. G. (J. G. motinos) vardo ar pavardės, gimimo datos keitimą patvirtinančius dokumentus, santuokos liudijimą, M. G. išvykimą iš Lietuvos į P. 1933 m. patvirtinančius dokumentus, pareiškėjo gimimo registracijos liudijimo patikslintą vertimą į lietuvių kalbą, dokumentus, patvirtinančius, kada M. G. įgijo P. pilietybę, arba nurodančius, kokiu teisiniu statusu gyveno P., I., taip pat pateikti duomenis (jei yra), ar gyvendama P. kreipėsi į Lietuvos atstovybę užsienyje dėl Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančių dokumentų išdavimo (pratęsimo). Rašte Departamentas išaiškino, kad prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas sustabdomas ir bus tęsiamas gavus dokumentus, patvirtinančius anketinius duomenis ir išvykimą iš Lietuvos. Taip pat informavo, jog prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo per vienerius metus nuo prašymo pateikti papildomų dokumentų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nurodytas aplinkybes, ir (ar) patikslinti duomenis išsiuntimo dienos nepateikia prašomos informacijos ar duomenų.
Apie nurodyto rašto išsiuntimą pareiškėjo atstovas informuotas Departamento 2021 m. vasario 18 d. raštu Nr. 10K-4452 „Dėl dokumentų Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimui“.
Departamentas 2021 m. vasario 11 d. raštu Nr. 10K-3881 informavo pareiškėjo atstovą apie tai, jog, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nepateikė Migracijos departamento Pilietybės skyriaus 2021 m. sausio 28 d. rašte Nr. 10K-2230 prašomų dokumentų, o 2021 m. vasario 9 d. gautame pareiškėjo tėvo J. G. pareiškime Departamento nurodyta informacija taip pat nepateikta, pakartotinai iki 2022 m. sausio 28 d. paprašė pateikti ankstesniame rašte nurodytus dokumentus ir duomenis.
Kadangi pareiškėjas per vienerius metus nuo 2021 m. sausio 28 d. rašto išsiuntimo dienos nepateikė prašomų dokumentų ir duomenų, Departamentas 2022 m. vasario 25 d. priėmė sprendimą Nr. 8P-54, kuriuo nutraukė pareiškėjo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimą.
Nagrinėjamu atveju ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas (toliau – ir Įstatymas, ginčui aktuali redakcija Sprendimo priėmimo metu, galiojanti nuo 2022 m. sausio 28 d.), taip pat Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280 (toliau – ir Aprašas, ginčui aktuali redakcija Sprendimo priėmimo metu, galiojusi nuo 2021 m. rugsėjo 24 d. iki 2022 m. gegužės 31 d.).
Įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena.
Įstatymo 12 straipsnis nustato, jog Asmenų, turinčių teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, prašymu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija išduoda šią teisę patvirtinančius dokumentus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Įstatymo 33 straipsnis nustato, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija nagrinėja prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo.
Įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nėra išduotas teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas, prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo prideda, be kita ko, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą; dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos pilietybę, palikuonis; vardo ar pavardės keitimą patvirtinančius dokumentus, jeigu šie asmens duomenys buvo keisti.
Įstatymo 38 straipsnio 4 dalis nurodo dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę: 1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; 2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; 3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; 4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė; 5) asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d.
Įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punktas nustato, kad Pilietybės reikalų komisija ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija priima sprendimą nutraukti prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimą, jeigu asmuo per vienus metus nuo Pilietybės reikalų komisijos ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos prašymo pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius šiame įstatyme nurodytas aplinkybes, ir (ar) patikslinti duomenis išsiuntimo dienos nepateikia prašomos informacijos ar dokumentų.
Įstatymo 38 straipsnio 6 dalis nustato, kad, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka.
Įstatymo 37 straipsnio 3 dalis nustato, jog asmenų prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pakartotinai priimami ne anksčiau kaip po vienų metų nuo atsisakymo patenkinti ankstesnį prašymą, išskyrus atvejus, kai prašymas paduodamas kitu šiame įstatyme nustatytu Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo pagrindu arba pateikiami nauji dokumentai, patvirtinantys ankstesnio prašymo pagrįstumą.
Aprašo 1 priedo 6 punktas detalizuoja pateiktinus duomenis apie Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą: asmens arba jo tėvų, senelių, prosenelių arba vieno iš jų (vardas (-ai), pavardė (-ės), gimimo data ir vieta) turėta Lietuvos Respublikos pilietybė iki 1940 m. birželio 15 d.; asmens arba jo tėvų, senelių, prosenelių arba vieno iš jų (vardas (-ai), pavardė (-ės), gimimo data ir vieta) išvykimas iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. (išvykimo valstybė ir data); asmens arba jo tėvų, senelių, prosenelių arba vieno iš jų (vardas (-ai), pavardė (-ės), gimimo data ir vieta) tremtis iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. (tremties vieta ir data). Aprašo 14.3 punktas aptaria Departamento teisę pareikalauti iš asmens pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius Pilietybės įstatyme nurodytas aplinkybes, ir (ar) patikslinti duomenis.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog pareiškėjas A. G. yra gimęs (duomenys neskelbtini). Jo tėvai yra J. G. (J. G.), gimęs (duomenys neskelbtini), ir C. G., gimusi (duomenys neskelbtini) m. Pareiškėjo seneliai (tėvo J. G. tėvai) yra A. G., gimęs (duomenys neskelbtini) m., ir M., gimusi (duomenys neskelbtini) m. (pagal I. valstybės Laikinosios Vyriausybės Sveikatos apsaugos ministerijos išduotą pareiškėjo gimimo liudijimą). M. – P. G. buvo I. pilietė, gimusi (duomenys neskelbtini) m. Lietuvoje (pagal 1983 m. gruodžio 9 d. išduoto I. valstybės Vidaus reikalų ministerijos I. pilietybės liudijimo duomenis).
Remiantis byloje esančiais archyviniais duomenimis, P. R., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (kaip nurodyta (duomenys neskelbtini) gimimo pažymėjime ir (duomenys neskelbtini) m. išduotame vidaus pase, gimimo metus ir vietą taip pat patvirtina 1929 m. V.R.M. Kauno miesto milicijos vado išduotas laikinas asmens liudijimas). (duomenys neskelbtini) gimimo pažymėjime nurodyti P. tėvai – K. R. ir P. R., taip pat P. pilietybė – Lietuvos. R. P. (P.), gim. (duomenys neskelbtini) m., gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išduotas užsienio pasas (Lietuvos piliečiams išduotų užsienio pasų 1933 m. alfabeto ištraukos duomenys). Byloje taip pat yra pateikta1933 m. balandžio 26 d. kelionės sutartis, pagal kurią R. P. (duomenys neskelbtini) m. amžiaus) pirko jūrų kelionę iš T. iki J.
Teismas pateiktu I. teismo šeimos klausimais P. T. 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimu ir jį papildančiu 2020 m. vasario 27 d. sprendimu negali remtis, kadangi Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 13 d. nutartimi atsisakė juos pripažinti.
Teismo vertinimu, esamų duomenų nepakanka nustatyti, ar pareiškėjo senelė M., nurodyta pareiškėjo tėvo gimimo liudijime, yra tas pats asmuo, nurodytas Lietuvoje išduotame P. R., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pase, nes nesutampa asmens pavardė ir gimimo data. Taip pat nepakanka duomenų nustatyti, ar pareiškėjo senelė M. iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, nes nėra rašytinių įrodymų, kokiais teisiniais pagrindais ji gyveno P. ir (ar) I. iki 1940 m. birželio 15 d.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Departamentas, neturėdamas pakankamai duomenų, pagrindžiančių, jog pareiškėjas yra iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę asmens palikuonis, pagrįstai reikalavo pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius Pilietybės įstatyme nurodytas aplinkybes (pareiškėjo senelės M. G. vardo ar pavardės ir gimimo datos keitimą patvirtinančius dokumentus, santuokos liudijimą, M. G. išvykimą iš Lietuvos į Palestiną patvirtinančius dokumentus, dokumentus, kada ji įgijo I. pilietybę), kaip tai nurodyta Aprašo 14.3 punkte.
Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reguliavimą ir nustatytas bylos faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjui per vienerius metus nepateikus prašomos informacijos, Departamentas Įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu pagrįstai nusprendė nutraukti pareiškėjo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimą.
Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl nelegalizuotų Izraelio valstybės sprendimų ir minima teismų praktika, pagal kurią juridinę reikšmę turintys faktai turi būti nustatinėjami toje pačioje administracinėje byloje, kurioje yra ginčijamas individualus administracinis aktas, priimtas dėl prašymo atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, šiuo atžvilgiu yra neaktuali ir nepaneigia ginčijamo akto teisėtumo. Pažymėtina, jog ginčijamu sprendimu nutrauktas pareiškėjo prašymo nagrinėjimas, tačiau nebuvo nuspręsta dėl jo prašymo tenkinimo ar netenkinimo, t. y. nėra priimtas galutinis procedūros sprendimas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo (neatkūrimo) pagal Įstatymo 32 straipsnio 2 punktą. Priimtas sprendimas Įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu neužkerta kelio pareiškėjui vėl kreiptis į Departamentą su prašymu atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, pateikiant ir visus reikalingus duomenis (dokumentus), kaip tai numato Įstatymo 37 straipsnio 3 dalis.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas vadovaujantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei galiojančiomis teisės normomis, o remiantis skunde nurodytais argumentais jį naikinti ir grąžinti pareiškėjo prašymą nagrinėti Departamentui iš naujo nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėta, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu
nusprendžia:
Pareiškėjos A. G. (A. G.) skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.