Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Vitos Valeckaitės ir Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Q. Z. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Migracijos departamente 2019 m. rugsėjo 16 d. gautas advokato Nerijaus Strazdo 2019 m. rugsėjo 13 d. prašymas pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) pilietei Q. Z. (toliau – Prašymas) bei prie jo pridedami dokumentai (leidimo laikinai gyventi ir paso kopijos, Bendrovės 2016 m. kovo 3 d. verslo planas, 2019 m. rugsėjo 16 d. išrašas iš sutarties dėl teisinių paslaugų, darbo sutartys ir kt.) (1 t., b. l. 67–76). Prašyme nurodoma, kad pareiškėja užsiima ir ketina toliau užsiimi teisėta veikla Lietuvos Respublikoje Bendrovėje, kurios akcininkė pareiškėja yra nuo 2017 m. iki dabar. Prašyme taip pat nurodoma, kad gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), pragyvenimo lėšos Lietuvoje ir jų šaltinis – atlyginimas, ne mažesnis kaip minimalus nustatytas LR, pajamos gautos iš Bendrovės nepaskirstyto pelno. Pranešimą apie priimtą sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo bei kitus pranešimus pareiškėjos leidimo laikinai gyventi klausimais nurodė siųsti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini).

Migracijos departamento Imigracijos skyrius pareiškėjai elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė 2019 m. rugsėjo 19 d. pranešimą Nr. (15/4-13) 10K-39980, kuriuo pareiškėją informavo, kad nepakanka prašymą pagrindžiančių duomenų ir dokumentų sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo priimti, todėl paprašė pareiškėjos iki 2019 m. spalio 1 d. Migracijos departamentui pateikti Bendrovės sutartis, sudarytas su tiekėjais, Bendrovės sutartį, sudarytą su UAB „(duomenys neskelbtini)“, Bendrovės sutartį, sudarytą su įmone JBT Spolkaz organiczova odpowiedzi ir Bendrovės išrašytų ir gautų PVM sąskaitų faktūrų žurnalą (-us) (2 t., b. l. 146). Pranešime pareiškėjai išaiškinta, kad kadangi Prašymas buvo pateiktas likus mažiau kaip 1 mėnesiui iki leidimo laikinai gyventi galiojimo laiko pabaigos, jis traktuojamas kaip prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi ir jo nagrinėjimo terminas – 2019 m. lapkričio 16 d. Pranešime taip pat nurodyta, kad Prašymo nagrinėjimo terminas sustabdomas nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos ir bus atnaujintas nuo sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo priimti reikiamų duomenų ir dokumentų gavimo dienos. Pranešime taip pat išaiškinta, kad išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi atsisakoma, jeigu per šiame pranešime nustatytą terminą nepateikti prašymą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindžiantys duomenys ir (ar) dokumentai sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti.

Pareiškėja su 2019 m. rugsėjo 24 d. raštu „Dėl dokumentų pateikimo“ Migracijos departamentui pateikė: patalpų nuomos sutartį su AB (duomenys neskelbtini), paslaugų sutartį su UAB „Ekonovus“, lizingo sutartį dėl lizinguojamo automobilio su UAB „Jnchcape Motors“, sutartį dėl buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo su UAB „(duomenys neskelbtini)”, bendradarbiavimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, banko paslaugų sutartį su AB SEB banku, stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo sutartį su UAB „Apsaugos komanda", dokumentų teikimo elektroniniu būdu sutartis su VMI ir kt. dokumentus (2 t., b. l. 169, 170).

Migracijos departamento Imigracijos skyrius raštu „Dėl (duomenys neskelbtini) pilietės Q. Z. gyvenamosios vietos patikrinimo” kreipėsi į Migracijos departamento Alytaus skyrių, kurio prašė nuvykti į Q. Z. gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) ir patikrinti, ar Q. Z. ten gyvena, apklausti kaimynus, o jei ne, tai pagal galimybes sužinoti, kokiu adresu ji gyvena (2 t., b. l. 139).

Alytaus skyrius Migracijos departamentui pateikė 2019 m. lapkričio 14 d. tarnybinį pranešimą, kuriame nurodoma, kad, iš Migracijos departamento 2019 m. lapkričio 13 d. elektroniniu paštu gavus pavedimą dėl Q. Z. gyvenamosios vietos patikrinimo, 2019 m. lapkričio 14 d. buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), kur duris atidarė Q. Z.; užsienietė namuose buvo viena, vežimėlyje gulėjo kūdikis (2 t., b. l. 175). Tarnybiniame pranešime taip pat nurodoma, kad Q. Z. paaiškino, kad paskutinį kartą į Lietuvą atvyko 2019 m. gegužės mėn. ir nuo to laiko gyvena Lietuvoje šiuo adresu, yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė; užsienietė nurodė, kad 2019 m. spalio 14 d. jai gimė sūnus, kurio gimimas dar neužregistruotas. Q. Z. gyvena viena, tėvų nupirktame name. Pokalbis su užsieniete buvo sunkus, kadangi Q. Z. labai blogai kalba angliškai, reikėjo ir „Google“ Vertėjo pagalbos. Prie Tarnybinio pranešimo pridedamas pareiškėjos 2019 m. lapkričio 14 d. paaiškinimas (2 t., b. l. 176).

Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 ir 10 punktais bei 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 13 punktais, priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjai išduoti leidimą laikinai gyventi bei panaikino pareiškėjai išduotą daugkartinę vizą Nr. 004285774 (1 t., b. l. 29–37). Migracijos departamentas Sprendime konstatavo, kad pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (apie savo darbinę veiklą Bendrovėje, dalyvavimą Bendrovės veikloje, tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą), dėl to yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė. Sprendime taip pat įvertinta tai, kad pareiškėja per nustatytą terminą nepateikė prašymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindžiančių dokumentų sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti.

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (2004 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-2206 redakcija) 26 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) Lietuvos Respublikoje turi tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks nurodytą vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą; 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis.

Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindai reglamentuoti Įstatymo 35 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė (2 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (12 punktas); per šio Įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju nustatytą terminą nepateikti prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindžiantys duomenys ir (ar) dokumentai sprendimui dėl leidimo gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti (13 punktas).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje laikomasi nuostatos, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, nustatyta tvarka yra išduodamas arba pakeičiamas, jeigu užsienietis atitinka sąlygas, nustatytas Įstatymo 26 straipsnyje, jo veikla Lietuvos Respublikoje vykdoma pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas ir nėra Įstatymo 35 straipsnyje numatytų atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindų (žr., pvz., 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4530-624/2017; 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016). Atsižvelgus į tai, kiekvienu atveju, kai sprendžiamas leidimo laikinai gyventi išdavimo užsieniečiui klausimas, būtina įvertinti, ar nėra Įstatymo 35 straipsnyje numatytų atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindų (LVAT 2019 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3809-756/2019).

Kaip byloje nustatyta, pareiškėja tuo pagrindu, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje kaip Bendrovės akcininkė, Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi.

Pažymėtina, jog nei Įstatyme, nei teismų praktikoje nėra išskiriami konkretūs kriterijai, kuriais turėtų būti nustatomas tikslo užsiimti teisėta veikla egzistavimas. Vertinimo dalyką pirmiausia sudaro atitiktis formaliesiems kriterijams, t. y. nustatytų dokumentų ir informacijos pateikimu, tuomet yra vertinamas pateiktos informacijos turinys, t. y. nurodomų ketinimų realumas ir autentiškumas. Pareiga įrodyti ketinimų realumą ir autentiškumą tenka pareiškėjui. Įrodinėjimo priemonės nėra griežtai apibrėžtos, todėl laikytina, kad pareiškėjas gali pats pasirinkti, kokiu būdu įrodyti savo ketinimų realumą ir autentiškumą.

Taigi pareiškėja, siekdama pagrįsti, kad Bendrovė atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies reikalavimus, atsakovui, be kita ko, pateikė šiuos įrodymus: leidimą laikinai gyventi Nr. LT7420388, galiojantį iki 2019 m. spalio 11 d., kuris patvirtina, kad pareiškėja dėl leidimo laikinai gyventi kreipiasi ne pirmą kartą (1 t., b. l. 77, 78); valstybės įmonės Registrų centro Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išrašą, iš kurio matyti, kad Bendrovė (nuo 2014 m. liepos 15 d. iki 2016 m. lapkričio 29 d. buvusi T. K. individuali įmonė) įsteigta 2014 m. liepos 15 d., bendrovės įstatinio kapitalo dydis – 42 000 Eur, Bendrovės įstatinis kapitalas yra lygus 42 000 Eur (2 t., b. l. 134–137), 2017 m. rugsėjo 1 d. duomenis apie Bendrovės akcininkus, iš kurių matyti, kad akcijos lygiomis dalimis (po 140 vnt.) priklauso (duomenys neskelbtini) piliečiams Q. Z., C. Y. ir Y. Z. (2 t., b. l. 131); tarp akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ir T. K. individualios įmonės 2016 m. sausio 18 d. pasirašytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 501-16-01, pagal kurią akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) įsipareigojo perduoti T. K. individualiai įmonei laikinai valdyti ir naudoti 2166,26 m² bendrojo ploto negyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 109–113); 2016 m. kovo 3 d. Bendrovės verslo planą, kuriame nurodoma, kad Bendrovė užsiima neapdoroto tabako prekyba, o pagrindiniai Bendrovės produkcijos tiekėjai – Jungtinių Arabų Emiratų kompanija Middelton Ventures FZE ir Lenkijoje veikianti įmonė JBT Spolka z o.o., pagrindiniai Bendrovės pirkėjai – Bulgarijos, Latvijos, Olandijos, Slovakijos, Vokietijos įmonės (1 t., b. l. 88–95); Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2019 m. rugpjūčio 8 d. raštą Nr. S-2107(5) „Dėl Licencijos verstis tabako gaminių gamyba išdavimo“, kuriame nurodoma, kad Bendrovei 2019 m. rugpjūčio 8 d. išduota licencija verstis tabako gaminių gamyba Nr. 11L-5G (1 t., b. l. 107, 108); sąskaitą-faktūrą, išrašytą Bendrovės 2019 m. gegužės 23 d. Slovakijoje registruotai įmonei Gimbli14Q, dėl 1 940 kg neperdirbto tabako 6 402 Eur sumai bei transportavimo dokumento ir pinigų priėmimo kvitą, patvirtinančius šios produkcijos pristatymą ir apmokėjimą (1 t., b. l. 173–175), 3 sąskaitas-faktūras, išrašytas Bendrovės Bulgarijoje registruotai įmonei Girlinger LLC, dėl neperdirbto tabako (2019 m. gegužės 17 d. – 1 500 kg / 5 625 Eur, 2019 m. birželio 15 d. – 1 500 kg / 4 950 Eur ir 2019 m. liepos 10 d. – 4 320 kg / 16 336 Eur) bei transportavimo dokumentų ir pinigų priėmimo kvitus, patvirtinančius šios produkcijos pristatymą ir apmokėjimą (1 t., b. l. 151-153, 155-163); 3 sąskaitas-faktūras, išrašytas Bendrovės Bulgarijoje registruotai įmonei Dekesa LLC, dėl neperdirbto tabako (2019 m. balandžio 29 d. – 1 500 kg / 5 700 Eur, 2019 m. gegužės 1 d. – 1 500 kg / 5 700 Eur ir 2019 m. birželio 30 d. – 10 480 kg / 34 584 Eur) bei transportavimo dokumentų ir pinigų priėmimo kvitus, patvirtinančius šios produkcijos pristatymą ir apmokėjimą (1 t., b. l. 165–167, 169–171, 176–178;); 3 sąskaitas-faktūras, išrašytas Bendrovės Vokietijoje registruotai įmonei Viking UG, dėl neperdirbto tabako (2019 m. birželio 11 d. – 1 000 kg / 3 300 Eur, 2019 m. birželio 20 d. – 2 000 kg / 6 600 Eur ir 2019 m. liepos 4 d. – 1 000 kg / 3 300 Eur) bei transportavimo dokumentų ir pinigų priėmimo kvitus, patvirtinančius šios produkcijos pristatymą ir apmokėjimą (1 t., b. l. 138–140, 142–144, 146); 2 sąskaitas-faktūras, išrašytas Bendrovės Latvijoje registruotai įmonei SIA Julmon, dėl neperdirbto tabako (2019 m. rugpjūčio 9 d. – 1 500 kg / 6 352,50 Eur ir 2019 m. rugpjūčio 20 d. – 800 kg / 3 388 Eur) bei transportavimo dokumentų ir pinigų priėmimo kvitus, patvirtinančius šios produkcijos pristatymą ir apmokėjimą (1 t., b. l. 132–137; 147–149), 2 sąskaitas-faktūras, išrašytas Bendrovės Vokietijoje registruotai įmonei Auto Trans Schulz, GmbH, dėl neperdirbto tabako (2019 m. rugpjūčio 9 d. – 200 kg / 800 Eur ir 2019 m. rugsėjo 3 d. – 200 kg / 700 Eur) bei transportavimo dokumentų ir pinigų priėmimo kvitus, patvirtinančius šios produkcijos pristatymą ir apmokėjimą (1 t., b. l. 131, 2 t., b. l. 154–158); sąskaitą-faktūrą, išrašytą Bendrovės Latvijoje registruotai įmonei Home-base, SIA, dėl 1 500 kg neperdirbto tabako 5 250 Eur sumai bei transportavimo dokumento ir pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį šios produkcijos pristatymą ir apmokėjimą (2 t., b. l. 151–153); Bendrovės Didžiąją knygą nuo 2019 m. sausio 1 d. (2 t., b. l. 10–12); Bendrovės kasos įrašų knygą nuo 2019 m. sausio 1 d. (2 t., b. l. 13–61); Bendrovės AB SEB banko sąskaitos išrašus nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 13 d. (2 t., b. l. 64–112); Bendrovės, atstovaujamos direktoriaus, ir V. M. 2019 m. balandžio 3 d. pasirašytą darbo sutartį, pagal kurią V. M. priimta į apskaitininkės pareigas, nustatytas darbo užmokestis – 1 000 Eur, numatyta darbo laiko norma (8 val. per dieną, 5 darbo dienos per savaitę (2 t., b. l. 115–117); Bendrovės, atstovaujamos direktoriaus, ir V. K. 2019 m. balandžio 24 d. pasirašytą darbo sutartį, pagal kurią V. K. priimtas į direktoriaus pareigas, nustatytas darbo užmokestis – 1 703,57 Eur, numatyta darbo laiko norma (8 val. per dieną, 5 darbo dienos per savaitę (2 t., b. l. 120–122); Bendrovės, atstovaujamos direktoriaus, ir A. M. 2019 m. gegužės 2 d. pasirašytą darbo sutartį, pagal kurią A. M. priimta į pagalbinės darbininkės pareigas, nustatytas darbo užmokestis ne mažesnis nei LR Vyriausybės nustatytas minimalus, numatyta darbo laiko norma (8 val. per dieną, 5 darbo dienos per savaitę (2 t., b. l. 123–125); Bendrovės, atstovaujamos direktoriaus, ir Q. Z. 2018 m. gruodžio 31 d. pasirašytą darbo sutartį, pagal kurią Q. Z. priimta į importo vadybininkės pareigas, nustatytas darbo užmokestis ne mažesnis nei LR Vyriausybės nustatytas minimalus, numatyta darbo laiko norma (8 val. per dieną, 5 darbo dienos per savaitę (2 t., b. l. 126–128); L. M. 2019 m. rugsėjo 16 d. įsipareigojimą Q. Z. suteikti gyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 129) bei kitus dokumentus.

Teismo vertinimu, šie pareiškėjos su prašymu pateikti įrodymai patvirtina, kad Bendrovė yra realiai veikiantis ūkio subjektas, o pareiškėja yra Bendrovės akcininkė, kuriai priklauso 1/3 vardinių paprastųjų akcijų. Taigi pareiškėja formaliai atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus leidimui laikinai gyventi išduoti. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad, pagal formuojamą LVAT praktiką, Įstatymo 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014, 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016), t. y. kiekvienu atveju turi būti sprendžiama, ar asmuo, teikdamas prašymą gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodo jo planuojamą vykdyti veiklą atitinkantį įstatyminį pagrindą ir ar tikrai siekia vykdyti prašyme nurodytą veiklą.

Minėta, jog Migracijos departamentas, vertindamas pateiktos informacijos turinį, teigė, kad aplinkybė, jog pareiškėja su Alytaus skyriaus darbuotojais labai sunkiai kalbėjo angliškai, sudarė pagrindą pripažinti, kad pareiškėja, kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pateikė tikrovės (faktinės situacijos) neatitinkančius duomenis (apie savo darbinę veiklą Bendrovėje). Šias išvadas atsakovas padarė atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja nemoka nei lietuvių, nei anglų kalbų, kas, atsakovo teigimu, patvirtina, jog pareiškėja negali kokybiškai atlikti importo vadybininkės funkcijų Bendrovėje (Bendrovės veikla neapima (duomenys neskelbtini) rinkos, o produkcija importuojama iš Lenkijoje bei JAE registruotų įmonių), be to, pareiškėja negali bendrauti su Bendrovės darbuotojais. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėja nemoka lietuvių ir anglų kalbų, vertinant ją byloje surinktų įrodymų visumoje, nėra pakankama išvadai, kad pareiškėja, teikdama prašymą, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo darbinę veiklą Bendrovėje. Šiuo atveju Migracijos departamentas, prieš padarydamas tokią išvadą, turėjo iš pareiškėjos ar Bendrovės pareikalauti įrodymus, iš kurių matytųsi, kokie reikalavimai keliami pareiškėjos Bendrovėje užimamoms (importo vadybininkės) pareigoms užimti ir kokias darbines funkcijas pareiškėja, kaip vadybininkė, Bendrovėje turi atlikti. Todėl vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėja negali kokybiškai atlikti importo vadybininkės funkcijų Bendrovėje dėl to, kad nemoka anglų ir lietuvių kalbų, negalima. Taip pat, teismo vertinimu, nepagrįstai Migracijos departamentas Sprendime nurodė, kad nėra jokių duomenų, jog pareiškėja būtų realiai įsitraukusi į Bendrovės veiklą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kadp atsakovas tokių duomenų nei pareiškėjos, nei Bendrovės net neprašė (pvz. akcininkų susirinkimų sprendimų, kitų dokumentų, reglamentuojančių Bendrovės valdymą ir kt.).

Be to, atsakovas išvadą, jog pareiškėja blogai kalba anglų kalba, dėl to, atsakovo vertinimu, pareiškėja negali atlikti importo vadybininkės pareigų, padarė įvertinęs Alytaus skyriaus 2019 m. lapkričio 14 d. tarnybiniame pranešime nurodytą informaciją, kad, 2019 m. lapkričio 13 d. nuvykus pareiškėjos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėja labai blogai kalbėjo angliškai. Pažymėtina, kad šis 2019 m. liepos 13 d. Alytaus skyriaus pareigūnų ir pareiškėjos pokalbis negali būti vertinamas kaip apklausa, kadangi apklausoje užsieniečio pageidavimu gali dalyvauti pastarojo atstovas, taip pat vertėjas, jei užsienietis nesupranta valstybinės kalbos. Teismo vertinimu, apklausos metu dalyvaujant vertėjui ir atstovui, pareiškėja galėtų tinkamai pateikti paaiškinimus ir atsakyti į Migracijos departamento klausimus apie dalyvavimą Bendrovės veikloje.

Teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, konstatuoja, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, neturėjo pagrindo vadovautis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, be kita ko, nustatančiu, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės.

Atsakovas Sprendimą priėmė taip pat vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu, nustatančiu, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, kai yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Atsakovas išvadą, kad pareiškėja gali kelti nelegalios migracijos grėsmę, padarė atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja siekė tik formaliai atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo dalyvavimą Bendrovės veikloje, nesant duomenų apie pareiškėjos įsitraukimą į Bendrovės veiklą ir tikrąjį atvykimo Lietuvos Respubliką tikslą, kas rodo pareiškėjos nesąžiningumą, piktnaudžiavimą leidimų laikinai gyventi išdavimo procedūra. Kadangi teismas aukščiau nustatė, kad minėtos atsakovo išvados yra nepagrįstos, todėl nepagrįstu šiuo aspektu laikytinas ir atsakovo teiginys, jog gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė.

Atsakovas Sprendime, be kita ko, vadovavosi Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Aprašas), 80.2 punktu, nustatančiu, kad užsieniečio atsisakymas būti apklaustam asmeniškai yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Taigi atsakovas išvadą, kad pareiškėja gali kelti nelegalios migracijos grėsmę taip pat padarė dėl to, jog atsakovui, 2019 m. spalio 15 d. pareiškėjai elektroniniu paštu išsiuntus kvietimą iki 2019 m. lapkričio 5 d. atvykti į Migracijos departamentą, pareiškėja nei 2019 m. lapkričio 5 d., nei vėliau į Migracijos departamentą neatvyko, apie atvykimo priežastis atsakovo neinformavo.

Kaip iš byloje esančių įrodymų matyti, atsakovas minėtą kvietimą siuntė tuo elektroninio pašto adresu, kurį pareiškėja nurodė 2019 m. rugsėjo 13 d. prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi, t. y. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja skunde nurodo, kad kvietimo negavo. Atsakovas nurodo, kad nėra gavęs jokių techninių pranešimų, kad minėtas laiškas nepasiekė adresato.

Šiuo aspektu svarbi aplinkybė yra ta, jog byloje esantys pareiškėjos paaiškinimai ir rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai 2019 m. spalio 14 d. gimė sūnus, dėl to yra pagrįsta tikėtis, kad pareiškėja dėl sveikatos būklės pogimdyviniu laikotarpiu elektroninio pašto galėjo netikrinti ir tuo labiau iš Alytaus atvykti į apklausą Migracijos departamente. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovui, prieš 2019 m. lapkričio 15 d. priimant Sprendimą ir padarant minėtą išvadą, iš Alytaus skyriaus 2019 m. lapkričio 14 d. tarnybinio pranešimo buvo žinoma aplinkybė, jog pareiškėjai 2019 m. spalio 14 d. gimė sūnus. Todėl, teismo vertinimu, nustatytų faktinių aplinkybių kontekste atsakovas nepagrįstai padarė vienareikšmišką išvadą, kad pareiškėja atsisakė dalyvauti apklausoje.

Pažymėtina ir tai, kad nors pareiškėja 2019 m. rugsėjo 13 d. prašyme gyvenamosios vietos adresą buvo nurodžiusi (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas Alytaus skyriui siųstu pirmu pavedimu dėl pareiškėjos gyvenamosios vietos patikrinimo nurodė patikrinti ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), dėl to 2019 m. spalio 1 d. nuvykus ir pareiškėjos neradus pastaruoju adresu, nepagrįstai vertino, kad pareiškėja Lietuvoje pastoviai negyvena ar negyveno bei teikė tikrovės neatitinkančią informaciją.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėja, siekdama gauti leidimą, Migracijos departamentui neteikė jokios tikrovės neatitinkančios informacijos. Atsakovo padaryta išvada, kad pareiškėja siekia įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse, šio teismo sprendimo motyvų kontekste, yra nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis.

Kaip byloje nustatyta, atsakovas, gavęs pareiškėjos Prašymą ir įvertinęs su juo kartu pateiktus dokumentus ir nustatęs, kad nepakanka šį prašymą pagrindžiančių duomenų ir dokumentų sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo priimti, 2019 m. rugsėjo 19 d. pranešimu kreipėsi į pareiškėją, kurios prašė iki 2019 m. spalio 1 d. pateikti papildomus dokumentus (2 t., b. l. 146). Pareiškėja, vykdydama šį atsakovo prašymą, atsakovui išsiuntė 2019 m. rugsėjo 24 d. raštą, prie kurio pridėjo aukščiau šiame sprendime nurodytus įrodymus bei paaiškino, kad rašytinė sutartis su Lenkijos bendrove JBT Spolka z organiczova odpovviedzi nesudaryta, šalių bendradarbiavimas išreikštas laisva valia, žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais. Atsakovas, vertindamas pareiškėjos papildomai pateiktus paaiškinimus ir įrodymus, Sprendime pažymėjo, kad pareiškėja prašytos sutarties, sudarytos su Lenkijos bendrove JBT Spolka z organiczova odpovviedzi nepateikė, nepateikė sutarties, sudarytos su Jungtinių Arabų Emyratų kompanija Middleton Ventures FZE, ir Bendrovės išrašytų ir gautų sąskaitų-faktūrų žurnalų. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad pareiškėja su šiuo raštu pateikė atsakovo neprašytus, taip pat besikartojančius dokumentus, kurie buvo pateikti su Prašymu. Dėl šių nuodytų priežasčių, kad pareiškėja nepateikė jo prašomų konkrečių įrodymų, atsakovas Sprendime vadovavosi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 13 punktu.

Atsakovas Sprendime nurodė, kad pareiškėja su Prašymu atsakovui taip pat pateikė 8 sąskaitas-faktūras, išrašytas Bendrovei Lenkijoje registruotos įmonės JBT Spolka z o. o., lenkų kalba, dėl produkcijos (2019 m. balandžio 18 d. – 2 x 1 600 kg / 9 744 Eur, 2019 m. gegužės 21 d. – 7 000 kg, 4000 kg ir 2 000 kg / 38 090 Eur, 2019 m. birželio 17 d. – 9 623 kg, 600 kg ir 3 600 kg / 37 884,26 Eur, 2019 m. birželio 26 d. – 3 000 kg, 2 400 kg ir 7 600 kg / 39 520 Eur, 2019 m. birželio 28 d. – 9 642 kg, 1 200 kg ir 5 000kg / 44 400,04 Eur, 2019 m. liepos 5 d. – 3 800 kg ir 10 800 kg / 45 354 Eur, 2019 m. rugpjūčio 2 d. – 3 400 kg ir 2 600 kg / 19 256 Eur ir 2019 m. rugpjūčio 26 d. – 4 000 kg / 12 880 Eur) bei transportavimo dokumentus, patvirtinančius šios produkcijos gabenimą.

Teismo vertinimu, sąskaitų-faktūrų, transportavimo dokumentų ir pinigų priėmimo kvitų pakanka pagrįsti Bendrovės bendradarbiavimą (ūkines operacijas ir ūkinius įvykius) ne tik su Lenkijos bendrove JBT Spolka z organiczova odpovviedzi ir Jungtinių Arabų Emyratų kompanija Middleton Ventures FZE, bet ir su kitomis užsienio valstybių įmonėmis. Tuo labiau, kad minėti sandoriams įforminti naudojami dokumentai yra numatyti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo į bylą pateikti dokumentai (1 t., b. l. 179–194) yra surašyti ne lietuvių kalba, o byloje duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovas, vertindamas šiuos įrodymus, vadovavosi jų vertimu į lietuvių kalbą, nėra. Pažymėtina, kad vadovaujantis teisės aktais, valstybinės institucijos, priimdamos sprendimus, turi vadovautis lietuvių kalba surašytais, į lietuvių kalbą išverstais dokumentais.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Migracijos departamento Sprendimas individualiu pareiškėjos atžvilgiu, be kita ko, yra priimtas remiantis kitų asmenų (užsieniečių) duomenų vertinimu, nurodant, kad kiti Bendrovės akcininkai, kurie turėjo leidimus laikinai gyventi galiojusius iki 2019 m. liepos 21 d. ir iki 2019 m. rugpjūčio 1 d., pasibaigus šių leidimų galiojimo laikui, nesikreipė dėl naujų leidimų laikinai gyventi ar Šengeno vizų išdavimo, dėl to atsakovas padarė išvadą, kad šie užsieniečiai nedalyvauja Bendrovės veikloje arba jų dalyvavimas joje nėra būtinas, kas taip pat suponuoja išvadą, jog pareiškėja taip pat nedalyvauja Bendrovės veikloje ar jos dalyvavimas nėra būtinas. Tačiau teismas šių Sprendimo argumentų aspektu pažymi, kad, priimant individualų administracinį aktą pareiškėjos atžvilgiu, turi būti vertinami pareiškėjos duomenys ir veiksmai.

Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turėjo priimti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsniu, kurio 1 dalyje nustatyta, jog individualus administracinis aktas, be kita ko, turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; 2019 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2528-575/2019).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovas priėmė skundžiamą sprendimą pažeisdamas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi, nagrinėjant pareiškėjos prašymą, buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Departamento atliktas pareiškėjos prašymo vertinimas nebuvo išsamus, o padarytoms išvadoms pagrįsti surinktų įrodymų nepakako. Konstatavus, kad Migracijos departamentas nagrinėjamu atveju nepagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nelaikytina teisėta ir pagrįsta ir Sprendimo dalis, kuria panaikinta pareiškėjai, kaip leidimo laikinai gyventi negavusiai užsienietei, išduota daugkartinė nacionalinė viza. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, daro besąlygišką išvadą, kad Migracijos departamento 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimas Nr. (15/4-2) 3I-465/171-576 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 004285774 panaikinimo (duomenys neskelbtini)pilietei Q. Z.“ negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu ir todėl turi būti panaikintas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalis). Migracijos departamentas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos Q. Z. 2019 m. rugsėjo 13 d. prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos Q. Z. skundą patenkinti.

Panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. (15/4-2) 3I-465/171-576 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 004285774 panaikinimo (duomenys neskelbtini) pilietei Q. Z.“ ir įpareigoti atsakovą pareiškėjos 2019 m. rugsėjo 13 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.