Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „LITAS PRIE LITO“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litas prie lito“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Pareiškėjas akcentuoja, kad faktas, jog iki 2015 m. gegužės 4 d. advokatė V. R. neatstovavo pareiškėjo (pareiškėjo bankroto administratoriaus „Karaliaučiaus grupė“), yra įrodytas byloje pateiktais duomenis, todėl dėl interesų konflikto su pareiškėjo advokatu M. L. apeliacinis skundas negalėjo būti surašytas ir pateiktas laiku.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Pareiškėjas bankrutuojanti UAB „LITAS PRIE LITO“ (įgaliotas atstovas – UAB „Karaliaučiaus grupė“) ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą nustatęs, kad pareiškėjas apeliacinį skundą pateikė praleidęs įstatyme nustatytą terminą apeliaciniam skundui pateikti, bei netenkinęs pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui pateikti.

Pareiškėjo apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendimo teisme gautas 2015 m. gegužės 14 d. (t. II, b. l. 85), t. y. terminą pateikti apeliacinį skundą praleidus beveik mėnesiu (paskutinė apeliacinio skundo pateikimo diena – 2015 m. balandžio 15 d.).

Lietuvos Respublik?s administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012 ir kt.). Pabrėžtina, kad, sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo, teismui suteikta diskrecija (sprendimo laisvė), atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, spręsti dėl termino praleidimo priežasčių pripažinimo (nepripažinimo) svarbiomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012). Teismas turi įvertinti aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką asmens realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; turi įvertinti, ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė kreiptis į teismą iki įstatymu nustatyto termino).

Prašyme atnaujinti terminą pareiškėjas kaip aplinkybes, dėl kurių apeliacinio skundo padavimo terminas turėtų būti atnaujintas, nurodo tai, kad pareiškėjui pirmosios instancijos teismo procese atstovavo kitas advokatas – M. L., kuriam perėjus dirbti į kitą vietą, kilo interesų konfliktas. Pareiškėjo bankroto administratorius apie advokato perėjimą į kitą darbovietę ir apie interesų konfliktą sužinojo jau pasibaigus terminui apeliaciniam skundui paduoti, todėl atstovavimo sutartis su advokate V. R. buvo sudaryta 2015 m. gegužės 4 d.

Vertinant pareiškėjo nurodytas termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastis, pirmiausia nurodytina, kad pareiškėjas visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-825-662/2015), tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-327/2013). Kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės. Todėl asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nepateikia įrodymų apie tai, kada jam tapo žinoma apie jo advokatui M. L. kilusį interesų konfliktą atstovaujant pareiškėją. Pareiškėjo pateikiama atstovavimo sutartis, sudaryta su advokate V. R. 2015 m. gegužės 4 d. (t. II, b. l. 108), neleidžia spręsti, jog pareiškėjas aktyviai ir operatyviai rūpinosi procesinių teisių įgyvendinimu, sužinojęs apie advokatui M. L. kilusį interesų konfliktą. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2015 m. balandžio 2 d. buvo informuotas apie Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendimą, todėl, būdamas pakankamai rūpestingas ir siekdamas operatyvios galbūt pažeistų teisių gynybos apeliacinės instancijos teisme, privalėjo rūpintis tinkamu atstovavimu byloje.

Pagal ABTĮ 50 straipsnio 4 dalį, jeigu atstovavimo santykiai pasibaigia, atstovas privalo atlikti šioje dalyje nurodytus veiksmus dėl tų procesinių dokumentų, kurie iš teismo buvo išsiųsti atstovui iki to momento, kai teisme buvo gautas pranešimas apie atstovavimo santykių pabaigą. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra duomenų apie tai, kad atstovavimo santykiai su advokatu M. L. ir pareiškėjo įgaliotu atstovu UAB „Karaliaučiaus grupė“ būtų nutrūkę dėl pareiškėjo nurodytų pagrindų. Atsižvelgus į tai, negalima spręsti, kad advokatui M. L., gavus ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (t. I, b. l. 83, 84), buvo objektyvių ir nagrinėjamu atveju įrodymais pagrįstų kliūčių pateikti teismui apeliacinį skundą.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas įpareigoja bankroto administratorių inter alia ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus (11 str. 5 d. 14 p.), kas lemia bankroto administratoriaus pareigą operatyviai reaguoti į galimus bankrutuojančios įmonės teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas ABTĮ nustatytos tvarkos (apeliacinio skundo padavimo termino) nesilaikė, apeliacinį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui beveik mėnesiu praleidęs įstatymo nustatytą tokio skundo padavimo terminą, nors apie ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą buvo informuotas tiek jis, tiek jo įgaliotas advokatas, apie kurio įgaliojimų nutrūkimą dėl interesų konflikto duomenų byloje nėra, pareiškėjas įrodymų apie tai, kad įgaliotam atstovui buvo apribotos galimybės tinkamai atstovauti pareiškėją apeliacinės instancijos teisme, nepateikė. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime yra aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, todėl laikytina, kad pareiškėjas, turėdamas pakankamą kompetenciją (Įmonių bankroto įstatymo 11² str.), turėjo ir galėjo suprasti, kaip jis gali įgyvendinti savo procesines teises, ir turėjo pasirinkti jam priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus.

Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo nurodomas termino praleidimo priežastis negalima pripažinti nepriklausiusiomis nuo jo valios ir pagrįstomis, kas sudarytų pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Teisėjų kolegijos nuomone, susiklosčius nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, ir neveikė operatyviai.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „LITAS PRIE LITO“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.