Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.4.1.1; 1.2.14.5.1; 1.2.20.13; 1.2.25.4.2.1;1.2.25.5; 2.3.4.3

2026 m. vasario 4 d.

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, nevedęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, teistas, paskutinį kartą:

1) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį - 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 9 dalies nuostatomis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2025 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės 2025 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės ir L. B. paskirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė,

kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, 135 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

L. B. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ir pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis, 2023 m. spalio 29 d., apie 13.30 val., Vilniuje, Liubarto g. 11, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Jaguar“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra daugiau nei 1,5 promilės etilo alkoholio koncentracija (2023 m. spalio 29 d., 13:45 val., policijos pareigūnų tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alkotest 7510“ Nr. ARFM-0209 buvo nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 3,08 promilių etilo alkoholio koncentracija),ir važiuodamas Liubarto g., važiuojamosios dalies vingyje į kairę, esančiame sankryžoje su Vytauto g., Liubarto g. važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link Kęstučio g. antroje eismo juostoje, pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto ir 129 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių ir gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu, tai yra pasirinkdamas vairuojamo automobilio saugų važiavimo greitį, užtikrinantį transporto priemonės valdymo kontrolę, jis neatsižvelgė į jo važiavimo kryptimi Liubarto g. važiuojamosios dalies vingį į kairę, nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir važiuodamas didesniu nei 117 km/h greičiu, kai buvo leistinas 50 km/h greitis, kelio vingyje nesuvaldė vairuojamo automobilio, kuris netekęs stabilaus judesio važiavimo kryptimi, atsitrenkė į ta pačia kryptimi Liubarto gatve pirma eismo juosta leistinu greičiu važiavusio automobilio „SSANGYONG“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) galinę dalį, kuris nuo smūgio užslinko ant dešiniojo šaligatvio, dešinio šono galine dalimi atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą, po ko priekine automobilio dalimi atsitrenkė į Liubarto g. namo Nr. 11 kampą, dėl ko įvykus eismo įvykiui, „SSANGYONG“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) automobilio keleivei A. U. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Šiais savo veiksmais L. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Be to, L. B. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: jis, vengė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugsėjo 25 d., t. y. žinodamas, kad jam uždrausta vairuoti kelių transporto priemones ir to teisines pasekmes, 2023 m. spalio 29 d., apie 13.30 val., Vilniuje, Liubarto g. 11, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Jaguar XF“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini).

Šiais savo veiksmais L. B. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje.

Be to, L. B. sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: jis, 2023 m. gruodžio 3 d., apie 20.38 val., buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), virtuvėje, vartojant alkoholį, žodinio konflikto su A. G. metu, tyčia ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu smogė A. G. į galvos sritį, nuo smūgio A. G. nugriuvus ant grindų, tyčia ne mažiau kaip vieną kartą spyrė A. G. į veido sritį, tokiais veiksmais dėl galvos sumušimo, pasireiškusio nosikaulių lūžiais, 11, 21, 22, 24 dantų lūžiais, dešinės akiduobės vidinės - viršutinės - apatinės sienelių lūžiais su dešinės akies vokų kraujosruva (o būtent dėl kaukolės pamato lūžio ties akiduobės viršutine siena, priekinėje kaukolės duobėje) sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. G. sveikatą.

Šiais savo veiksmais L. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Be to, L. B. apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą-pinigus, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu ir laiku, bet ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 22 d., internetinės platformos „Facebook“ grupėje „Akvariumai ir viskas apie juos“, iš savo paskyros pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ patalpino melagingą skelbimą, dėl akvariumų gamybos paslaugų teikimo, dėl ko skelbimu susidomėjus nukentėjusiajai I. Z., jai 2023 m. gruodžio 22 d., apie 20.00 val., programėlėje „Messenger“ besikreipiant dėl akvariumo gamybos sąlygų, aptarė su ja akvariumo gamybos kaštus ir paprašė 700 Eurų avanso už akvariumo pagaminimą, nurodydamas pinigus pervesti į R. M. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o nukentėjusiajai iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. gruodžio 24 d., atlikus 700,00 eurų pavedimą, mokėjimo paskirtyje nurodžius „avansas už akvariumą“, į jo nurodytą R. M. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus pinigus, akvariumo nepagamino, o gautus pinigus išgrynino per kitus asmenis ir išleido savo reikmėms, tokiu būdu, jis tyčia, apgaule savo naudai įgijo svetimą - nukentėjusiajai I. Z. priklausantį turtą - 700,00 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajai 700 Eurų turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais L. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, L. B. apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, 2024 m. spalio 7 d. apie 16.50 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą - pinigus, internetinėje platformoje „Facebook“ radęs nukentėjusiojo P. J. skelbimą apie ieškomą nuomai butą, susisiekė su nukentėjusiuoju, bei prisistatęs buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininku, pasiūlė šį butą išnuomoti, po ko, tos pačios dienos 18.30 val., minėtame iš anksto jo paties laikinai išnuomotame bute adresu: (duomenys neskelbtini) susitikęs su nukentėjusiuoju P. J., melagingai nurodydamas save kaip šio buto savininką, žinodamas, kad buto išnuomoti negali, siekdamas iš nukentėjusiojo gauti pinigus, sudarė buto nuomos sutartį, pagal kurią iš nukentėjusiojo P. J. gavo 800,00 eurų, tokiu būdu panaudojęs apgaulę, savo naudai įgijo nukentėjusiajam P. J. priklausantį turtą - 800,00 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajam 800 eurų turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais L. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis L. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų, atsiprašė nukentėjusiųjų ir dėl pirmo epizodo parodė, kad nuo ryto su draugu „baliavojo“ bare, sugrįžo iki (duomenys neskelbtini), pasiėmė automobilio raktelius ir pasisiūlė parvežti draugą namo, ko pasekoje būdami neblaivūs neapskaičiavo saugaus greičio ir sukėlė eismo įvykį, dėl ko nukentėjo mergina. Dėl šio poelgio labiausiai gailisi iš visų, kurie nutiko, gerai, kad dar taip pasibaigė, kad nenukentėjo kažkas stipriau. Buvo sužalota mergina A. U.. Taip pat nepataisomai sugadintas jos vairuotas automobilis ir apgadintas gyvenamojo pastato kampas. Sutiko su nustatytu neblaivumu. Vairavo automobilį „Jaguar“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Automobilis priklausė L. M.. Ji jo gyvenimo draugė, ji nežinojo ir nematė, kad jis girtas išvažiavo, būtų neleidusi. Sutiko su Swedbank ieškiniu. Sutiko, kad pažeidė KET 14 punkto, 127 punkto ir 129 punkto reikalavimus. Tuo metu neturėjo teisės vairuoti, buvo neseniai praradęs. Dėl antro epizodo parodė, kad žinojo, kad negali vairuoti, neseniai buvo atėmę teises, bet girtam proto nebuvo, neblaivumas padarė įtaką. Dėl trečio epizodo parodė, kad susitiko su nukentėjusiuoju viename bare, netoli autobusų stoties, jį pažinojo apie pusę metų, kartu išgėrė ir pasiūlė užeiti pas jį į svečius. Jis retkarčiais užsukdavo, kai L. M. nebūdavo, nes L. M. neleisdavo kviesti į namus svečių. Jiems išgėrinėjant nusisuko iki virtuvės papjaustyti užkandžių, nukentėjusysis su kažkuo kalbėjo telefonu gestų kalba. Jie tarpusavyje sunkiai bendrauja, bet telefono pagalba susišneka. Nukentėjusysis paprašė jo paskolinti šimtą eurų. Būdavo, kad jis jam paskolindavo po 30 eurų, 50 eurų, jis visada grąžindavo. Nuėjo paimti pinigų, pasiėmė pinigus iš elektros skydinės, nukentėjusysis gal pamatė, kad ten didesnė pinigų suma buvo. Jis grįžo, padavė jam pinigus, nukentėjusysis toliau šnekėjo telefonu, jis toliau nusisukęs pjaustė. Vienu momentu pamatė kažkokį šešėlį už savęs, atsisuko ir nukentėjusysis jam trenkė. Smūgis buvo nestiprus, pradžioje pagalvojo, kad jis juokauja, bet nukentėjusysis bandė trenkti antrą kartą, jis išsisuko ir trenkė jam vieną kartą, kai jis stojosi nuo žemės, spyrė iš kojos ir viskas. Iš karto iškvietė policiją ir GMP. Viskas buvo (duomenys neskelbtini), virtuvėje, sujungtoje su svetaine. Sužalojimai rimti, bet jis trenkė tik du kartus, kartą ranka ir kartą koja. Smūgiai ir ranka ir koja buvo į galvą. Po įvykio jis jam leido nusiprausti, davė rankšluostį, laukė greitosios. Vėliau su juo nebendravo, jam buvo uždrausta su juo bendrauti. Mano, kad civilinio ieškinio suma per didelė, jo namuose jį užsipuolė, plius dar reikės atlyginti gydimosi išlaidas. Sutiktų atlyginti dalį, mano, kad 5 000 Eur per daug, sutinka pusę sumos kiek jis prašė. Dėl ketvirto epizodo parodė, kad tuo metu neturėjo iš ko gyventi, prasta buvo gyvenimo situacija, todėl teko taip apgaulės būdu įgyti pinigų, kaltę pripažįsta pilnai, su ieškiniu sutinka. Pažadėjo pagaminti akvariumą. Ieškojo internete kas gamina akvariumus, jis pasiūlė, susitarė, bet susitarimo neįvykdė. Būdamas laisvėje dirbo statybose, vykdė individualią veiklą, gyvenamųjų namų ir negyvenamųjų pastatų statyba ir įrengimas. Staliauja, stato pertvaras, montuoja pertvaras, gipso kartoną, deda grindis, montuoja duris. Tuo metu nebuvo užsakymų, neturėjo kito pasirinkimo ir taip pasielgė. Dėl penkto epizodo parodė, kad Vilniuje išsinuomavo butą trumpalaikei nuomai, jį nukentėjusiajam pernuomavo. Jis atvyko, apžiūrėjo, jį viskas tenkino, todėl išvyko paimti pinigų, tuomet grįžo, su juo surašė fiktyvią sutartį, padarė raktus, jis jam atsiskaitė ir liko be būsto. Paėmė 800 Eur, su civiliniu ieškiniu sutinka. Pradėjęs dirbti įkalinimo įstaigoje dalimis pradės kažkiek grąžinti. Turi skolų antstoliams, bet dalimis po truputį viskas išsidėlios. Tiksliai net nežino kam tas butas priklausė, buvo atvykęs kažkoks vyrukas, kuris jam jį išnuomojo, jo nei vardo nei pavardės nežino. Tą butą jis išsinuomojo dviem paroms. Žinutę nukentėjusiajam parašė nuotaikai praskaidrinti, kad žmonės mažiau nuostolių turėtų, kad su visais daiktais nesikraustytų, reikėjo kažkaip pranešti. Su ligonių kasų ir Sodros ieškiniais sutiko.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorui ir gynėjai neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, L. B. savo kaltę padarius nusikalstamas veikas pripažino visiškai, labai gailisi. Parodė, kad prašo vadovautis jo anksčiau duotais parodymais dėl įtarime nurodytų veikų, numatytų BK 281 straipsnio 2 dalyje, 243 straipsnyje ir 281¹ 1 dalyje. Patvirtina anksčiau duotus parodymus. Gailisi dėl savo veiksmų ir jų sukeltų padarinių. Nori papildomai parodyti, kad 2023 m. spalio 29 d., apie 13.00 val., tikslaus laiko jis neprisimena, Vilniuje, būdams neblaivus vairavo automobilį „Jaguar“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prieš tai vartojo alkoholį su draugu R. M.. Automobilis ,,Jaguar XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pirktas lizingu, jo tuometinės merginos L. M. vardu. Eismo įvykio dieną, t. y.: 2023 m. spalio 29 d., apie 08.30 val., bare, esančiame (duomenys neskelbtini), susitiko su draugu R. M.. Į barą atėjo pėsčiomis, kadangi gyveno netoli, adresu (duomenys neskelbtini). Nuomavosi butą su L. M.. Bare su R. išgėrė po keletą bokalų alaus. Ką tiksliai gėrė, jis neprisimena. Alkoholinius gėrimus vartojo abu maždaug iki 13 val. R. buvo pažadėjęs, kad jį parveš namo, į (duomenys neskelbtini) g., tikslaus adreso neprisimena. Tą pačią dieną, apie 13.00 val., nuėjo prie automobilio ,,Jaguar XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo netoli jo namų, adresu (duomenys neskelbtini), daugiabučių namų vidiniame kieme. Automobilio raktų kopiją su savimi turėjo savo palto kišenėje. Raktus nuo automobilio turėjo jis ir atskirus turi jo draugė L.. Jie abu šiuo automobiliu važinėjo. Automobiliu ,,Jaguar XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo, dėl teisės vairuoti atėmimo, naudodavosi darbo tikslais, siekiant nuvežti darbo įrankius ir priemones. Atėjus prie automobilio, jis sėdo prie automobilio vairo, o R. atsisėdo priekyje, keleivio vietoje. Jautėsi šiek tiek apsvaigęs nuo alkoholio, bet vairuoti galėjo. Žinojo, kad jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė -teisės vairuoti atėmimas, bet pažadėjo R., kad jį parveš namo, dėl to sėdo už vairo, kad jam nereiktų važiuoti autobusu. Jis važiavo automobiliu link R. namų, o R. rodė kelią. Atsimena, kad vairuodamas Jaguar automobilį važiavo Liubarto gatve, link Kęstučio g. pusės, antra eismo juosta, kokiu greičiu nurodyti negali, bet greitis buvo didelis ir jis nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio, kelio vingyje, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į ta pačia kryptimi, Liubarto g., pirma eismo juosta važiavusį automobilį „SSANGYONG“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į jo galinę dalį, po ko sustojo toliau nuo įvykio vietos Liubarto g., važiuojamojoje dalyje. Automobilis „SsangYong“ jam netikėtai išvažiavo iš Karaimų g. į Liubarto g., bet kadangi jo vairuojamo automobilio greitis buvo labai didelis, jis nesugebėjo suvaldyti ir sustabdyti jo. Automobilis „SSANGYONG“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po susidūrimo su jo vairuojamu automobiliu dar atsitrenkė į namą Liubarto g., bet tai pastebėjo tik vėliau, išlipęs iš automobilio. Kiek prisimena, eismo įvykio metu buvo sausa, dienos metas. Jis sutinka, kad būdamas neblaivus vairavo automobilį ,,Jaguar XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to prisipažįsta. Atvykus policijos pareigūnams, į alkoholio matuoklį pripūtė 3,08 promiles. Su tuo sutinka ir savo kaltę pripažįsta. Tiek įpūtė, kadangi buvo neseniai vartojęs alkoholius gėrimus, tačiau stipriai apsvaigęs jis nesijautė. L. M. įvykio metu buvo namuose, apie tai, kad ketina neblaivus vairuoti automobilį nežinojo. Dėl įtarime nurodytos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, savo kaltę pripažįsta visiškai, prašo vadovautis jo anksčiau duotais parodymais dėl I. Z. padarytos žalos. Patvirtina anksčiau duotus parodymus, kad individualią veiklą susijusią su akvariumų gamybą vykdė daug metų. Viską išmano apie gamybą, užsiėmė dar prieš 2023 metus, tiek akvariumų gamyba, tiek priežiūra. Kadangi buvo mažai užsakymų, savo veiklą nutraukė. 2023 m. gruodžio mėnesį, jis nuomavosi butą kartu su L. M.. Buvo sunki finansinė padėtis, todėl jis sugalvojo, kad reikia paduoti skelbimą dėl akvariumų gamybos paslaugų. Jo socialinio tinko paskyra buvo „(duomenys neskelbtini)“, naudojosi ja tik jis. Iš minėtos paskyros 2023 m. gruodžio 22 d. internetinės platformos „facebook“ grupėje „Akvariumai ir viskas apie juos“, patalpino skelbimą, dėl akvariumų gamybos paslaugų teikimo. Ką būtent nurodė skelbime, jau neprisimena. Bet tuo metu atsiliepė I. Z., kuri programėlėje „messenger“ užsakė iš jo paslaugą, jie susitarė dėl akvariumo gamybos parametrų. Tuo metu, kai gavo užsakymą, žinojo, kad pagaminti akvariumo negalės. Minėtą dieną neturėjo reikiamų medžiagų akvariumo gamybai, medžiagos užsakomos individualiai, susitarus dėl konkretaus akvariumo užsakymo, paprastai gavus avansą. Sutinka, pripažįsta, apgavo užsakovę, pažadėjo, kad pagamins akvariumą pagal jos užsakymą, bet jo nepradėjo gaminti ir artimiausiu metu neplanavo, o avansą iš nukentėjusios gavo. Susirašinėjimo metu su I. Z. aptarė visus akvariumo gamybos niuansus, užsakovė išsirinko medžiagas ir kitus elementus, tačiau tuo metu jo neketino gaminti. Susirašinėjimo metu nurodė akvariumo gamybos kainą, paprašė 700 Eur avanso, kad įsigytų reikiamas medžiagas ir pradėtų gamybą. Tačiau tuo metu jis akvariumo nebuvo pradėjęs gaminti, jokių gamybos terminų neaptarė. Jis tuo metu labai daug negalvojo, ar galės pagaminti akvariumą tuo metu, ar vėliau, nežinojo, ar gaus avansą, tiesiog rizikavo. Konkrečių gamybos planų dėl minėto akvariumo gamybos jis neturėjo, sąmatos nesudarinėjo. Tuo metu akvariumo gaminti jis nepradėjo, galvojo dar gal ir padarys jį vėliau ir tiek. Tačiau tuo metu įvyko taip, kad 2024 m. sausio pirmosiomis dienomis išvažiavo į (duomenys neskelbtini), slėpėsi nuo teisėsaugos, nes psichologiškai jį tai labai paveikė. Tuo metu tiksliai žinojo, kad akvariumo nepagamins ir nesiruošė jo gaminti, jokių priemonių akvariumo gamybai nepirko, tačiau užsakovės neinformavo. I. Z. jam gruodžio 24 d. parašė, kad pervedė avansą už akvariumą. Susirašinėjimo metu, gruodžio 22 d., jis jai nurodė savo draugo R. M. banko sąskaitą, nurodytą pranešime apie įtarimą, į kurią jam pervesti avansą. Prieš tai paprašė R. nurodyti jam jo banko sąskaitą, nes į savo sąskaitą nenorėjo, kad būtų atliekami pavedimai, dėl antstolių. R. nieko nesakė, tiesiog nurodė, kad jam turi būti pervesti pinigai už akvariumą, ar galėtų juos pervesti į jo sąskaitą. R. sutiko padėti ir nurodė savo banko sąskaitą. Jie su juo nieko daugiau nesitarė, jokių smulkmenų, ar apgaulės detalių su juo neaptarinėjo. Už ką tiksliai jam bus pervesti pinigai, R. nieko nesakė. Tą pačią dieną, I. Z. pervedus 700 eurų avansą į R. M. banko sąskaitą, jie kartu su juo išsigrynino 300 eurų, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bankomate. Grynuosius paėmė sau ir 300 eurų R., jo prašymu, pervedė į L. M. banko sąskaitą. Prisimena, kad tiesiog turėjo jai pervesti pinigų, ji prašė ir tuo metu buvo išvažiavusi pas tėvus į (duomenys neskelbtini) kaimą, (duomenys neskelbtini) r.. L. tiesiog nurodė, kad pervedė pinigų ir tiek, nes ji prašė savo reikmėms. Iš kur buvo gauti pinigai, L. nesakė. Taip pat 100 eurų liko R. banko sąskaitoje, kaip jo padėka už pagalbą, už tai kad sutiko, kad jam skirtas avansas bus pervestas į jo banko sąskaitą. Išgrynintus pinigus jis išleido savo reikmėms. Kad apgaulės būdų įgijo I. Z. pinigus, kuriuos ji pervedė jam, bet į R. M. banko sąskaitą, nei R., nei L. nežinojo, jiems nieko nepasakojo. Pripažįsta savo kaltę visiškai, apgavo nukentėjusiąją I. Z., gavęs avansą 700 eurų už akvariumo gamybos paslaugą, kurios nesuteikė, akvariumo nepagamino ir nebuvo pradėjęs gaminti. Labai dėl to gailisi, tiesiog tuo metu buvo sunki finansinė padėtis ir labai reikėjo pinigų. Nori atlyginti visą žalą I. Z. ir grąžinti jai 700 eurų avansą, galės tai padaryti gegužės 25 d.. Dėl to, kad sunkiai sužalojo A. G. savo kaltę pilnai pripažįsta. Nori parodyti, kad 2023 m. gruodžio 3 d. vakare, tikslaus laiko neprisimena, atėjo į barą, kuris yra Vilniaus miesto sotyje, adresu (duomenys neskelbtini), pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“. Ten sutiko savo seną pažįstamą A. G.. Su juo susipažino prieš kokius šešis mėnesius, kartais kartu išgerdavo alkoholio, sutarė visada gerai. Ten jie pabuvo kelias valandas, išgėrė alaus ir degtinės. Kiek tiksliai išgėrė, jis neprisimena. Ilgai ten nebuvo, nes jis pakvietė A. G. pas save į svečius, kur tuo metu nuomavosi butą, adresu (duomenys neskelbtini). Pas jį namuose A. G. buvo ne pirmą kartą, mėgdavo ateiti pasėdėti prie akvariumo. Išėję iš baro, užėjo į šalia esančią parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, kur jis nupirko jiems degtinės butelį. Su savimi A. G. nešėsi maišiuką, kuriame jis turėjo alaus, tačiau jis nežino kokio ir kokį kiekį. Atėjus pas jį į namus, jie sėdėjo virtuvėje prie stalo, gėrė degtinę. A. G. atsineštą alų buvo pasidėjęs prie savęs, ant kėdės, kur jis sėdėjo prie virtuvinio stalo. Bendravo gestais, kartais A. G. jeigu norėdavo kažką pasakyti, parašydavo jam savo telefone ir parodydavo, nes jis yra kurčnebilys. Jokių pykčių tuo metu tarp jų nekilo. Vienu metu jis atsikėlė ir nuėjo prie virtuvės stalo papjaustyti sūrio. Tuo metu A. G. sėdėjo prie kito stalo, jam už nugaros ir pasidėjęs telefoną su kažkuo gestų kalba kalbėjosi, per vaizdo skambutį. Jis nelabai suprato apie ką jie kalbėjosi, nes gestų kalbos nežino. Tuo metu priėjus prie A. G., jis parodė savo telefono ekrane 100 ir parodė savo dešinę ranką, patrynė nykštį ir rodomąjį pirštą. Šį gestą jis suprato, kad jis nori, kad jam paskolintų šimtą eurų. Jis dažnai pas jį skolindavo, kartais pinigus, po kurio laiko visada grąžindavo. Jis nuėjo prie elektros skydinės, kuri buvo prie išėjimo durų. Skydinėje laikė savo santaupas, tuo metu ten buvo apie 1 500 Eurų. Ištraukęs pinigus, paėmė 100 Eurų, o likusius pinigus įdėjo atgal į skydinę. A. G. matė, kaip jis ištraukė pinigus iš skydinės. Padavė jam 100 eurų, padėjo ant stalo. A. G. tuo metu taip ir sėdėjo prie stalo ir kalbėjosi telefonu, paėmė jo padėtus pinigus. Jis tuo metu vėl nuėjo prie virtuvės stalo, jam bepjaustant sūrį atsisuko, pasižiūrėjo per šoną, matė, kad A. G. toliau ten sėdi prie stalo, kalbasi. Jis buvo jam už nugaros, apie dvejų metrų atstumu. Tuomet staiga pamatė, kad A. G. jau stovi prie jo. Atsisuko į jį, nesuprato ko jis nori, ir jis nieko nesakęs savo dešinės rankos kumščiu trenkė jam į žandą. Smūgis nebuvo stiprus, bet jis nesuprato kas čia vyksta, tuo metu pamatė, kad jis vėl užsimojo ta pačia ranka jam norėdamas trenkti į veidą, tačiau jis pasilenkė ir išvengė smūgio. Tuomet pamatė, kad jo veidas buvo labai piktas, jis iššiepė dantis, jis stovėjo priešais jį. Tą pačią sekundę, išvengęs smūgio, išsitiesė ir gindamasis savo dešinės rankos kumščiu trenkė vieną kartą į priešais jį stovinčio A. G. galvos sritį, jam atrodo dešinę pusę. Nuo smūgio jis nugriuvo ant grindų ir prisėdo ant abiejų kojų, savo kairiąja ranka remdamasis į grindis, bandė stotis, jis išsigando tuo metu, kad jis vėl jį gali pulti, dar spyrė tupinčiam A. G. savo dešine koja, priekine pėdos dalimi į A. G. galvos sritį, vieną kartą. Buvo tik su kojinėmis. Smūgis buvo į veidą, nuo kurio A. G. nukrito ir jam pasirodė, kad jis prarado trumpam sąmonę. Po to jis atsipeikėjo, išspjovė dantis iš burnos, buvo daug kraujo tiek ant A. G. veido, tiek ant virtuvės grindų. Tuo metu suprato, kad A. G. reikalinga medicinos pagalba, nenorėjo taip stipriai jo sužaloti, bet kadangi pats buvo neblaivus ir labai supyko, kad A. G. pirmas jį puolė, trenkė savo dešine ranka ir po to spyrė savo dešine koja jam, ginėsi. Pats paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir iškvietė GMP, policiją. Policiją dar nuėjo pats pasitikti, o kai atėjo į butą su pareigūnais, A. G. jau buvo atsikėlęs, prausėsi veidą. Jį išvežė GMP. Po ko, liko aiškintis su policijos pareigūnais. Yra pasirengęs, sutinka atlyginti A. G. visą žalą dėl kurios susitars, labai galisi, kad taip gavosi, kad sunkiai sužalojo žmogų. Tai nebuvo jo tyčiniai veiksmai, nenorėjo jo taip sunkiai sužaloti. Labai gailisi ir nori A. G. atsiprašyti. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, savo kaltę pripažįsta visiškai ir parodo, kad 2024 m. spalio 7 d., socialiniame tinkle „facebook“ grupėje „Nuoma Vilniuje be tarpininkų“ įkėlė skelbimą, kad nuomoja butą (duomenys neskelbtini). Dieną prieš, jis minėtą butą pats išsinuomavo ir staiga kilo mintis ji pernuomoti, nors jis žinojo, kad to daryti negali. Tuo metu jam reikėjo pinigų, dėl ko įkėlė skelbimą į socialinį tinklą „facebook“, sugalvojo, kad sukčiaudamas pernuomos butą kitam žmogui ir tokiu būdu gaus pinigų. Tam tikslui sukūrė paskyrą socialiniame tinkle, profilio pavadinimą sugalvojo „L. B.“. Tuomet ėmė susirašinėti per „messenger“ programėlę su P. J., susitarė dėl buto nuomos. Jie susitiko tą pačią dieną prie (duomenys neskelbtini), kartu apžiūrėjo butą, jam nieko nesakė apie tai, kad butas yra ne jo. Apsimetė išgalvotu asmeniu prisistatydamas L. B.. Aptarė nuomos sąlygas, kad jis jam mokės 450 Eur per mėnesį ir paprašė avanso 800 eurų. Tokiu būdu ir ketino apgauti minėtą žmogų, paėmęs avansą sau pasisavinti pinigus. Tokia mintis jam kilo staiga, kai išsinuomavo butą, nes reikėjo pinigų. P. J. dar nuvažiavo namo ir netrukus atvežė pinigus. Dar pasirašė jo paruoštą nuomos sutartį. Kadangi turėjo tik vieną raktą, kartu su pavežėju „Bolt“ nuvyko į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, ten jam padarė naują raktą nuo buto, o jis jam padavė 800 eurų grynais pinigais ir jis išėjo. Minėtus pinigus išleido savo reikmėms. Labai gailisi dėl savo veiksmų, nori atlyginti P. J. padarytą žalą ir jo atsiprašyti. Kartais negali susivaldyti, jam staiga kyla mintys dėl sukčiavimo. Labai dėl to gailisi (t. 6, b. l. 69-75).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akte Nr. 78TPK-149/2025 nurodyta: 1. 2. L. B. byloje nagrinėjamų įvykių metu konstatuojama — (duomenys neskelbtini) sutrikimas, impulsyvusis tipas, bei (duomenys neskelbtini) sutrikimai, (duomenys neskelbtini): dėl savo psichikos būsenos L. B. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. 3. Šiuo metu L. B. konstatuojama — (duomenys neskelbtini) sutrikimas, impulsyvusis tipas bei (duomenys neskelbtini) sutrikimai (duomenys neskelbtini); dėl savo psichikos būsenos L. B. gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. 4. L. B. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones netikslinga. 5. Su L. B. galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis gali dalyvauti bylą nagrinėjant teisme, gali duoti parodymus (t. 6, b. l. 133-139).

BK 281¹ straipsnio 1 dalis, 281 straipsnio 2 dalis, 243 straipsnis

2023 m. spalio 29 d., 13:45 val., policijos pareigūnų tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alkotest 7510“ Nr. ARFM-0209 L. B. buvo nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 3,08 promilių etilo alkoholio koncentracija. 2023 m. spalio 29 d. neblaivumo nustatymo aktas (t. 1, b. l. 129-132).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas su priedais (t. 1, b. l. 133-147).

Automobilio ,,Jaguar XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 148).

Automobilio Ssangyong, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolas su priedais (t. 1, b. l. 150-156).

VšĮ „Emprekis“ pažyma dėl transporto priemonės kainos (automobilio ,,Jaguar XF“ kaina - 13,238 Eur) (t. 1, b. l. 161).

2023 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendis, kuriame L. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 3 m. paskirtas draudimas vairuoti kelių transporto priemones (t. 4, b. l. 137-140).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji A. U. parodė, kad 2023 m. spalio 29 d. ji planavo važiuoti į kapines. Planavo važiuoti su mama ir draugu Č. M.. Kadangi jos draugo mašina buvo remontuojama, nusprendė vykti su automobiliu „SsangYong“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš namų išvažiavo apie 11 val., Č. vairavo, ji sėdėjo priekyje, keleivio vietoje, o mama gale. Važiavo į (duomenys neskelbtini) kapines, esančias (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Po to važiavo po parduotuves. Po apsilankymo parduotuvėje IKI, esančioje Mindaugo g. 25, Vilnius, pasuko važiuoti link namų, į (duomenys neskelbtini). Nusileidus į nuo Tauro kalno, mamos prašymu sustojo ir ją išleido, kadangi ji norėjo dar pasivaikščioti. Ji su draugu toliau dviese važiavo link jos namų. Buvo kažkur 13-14 val.. Važiavo Jasinskio gatve, per Liubarto tiltą, pravažiavo Liubarto-Vytauto gatvių sankryžą, ir toliau tiesiai važiavo Liubarto gatve. Važiuojant Liubarto gatve, kuria eismo juosta važiavo nepasakys, žino, kad per Liubarto tiltą tikrai važiavo pirma juosta, o ar paskui persirikiavo į antrą, negali pasakyti. Važiavo nedideliu greičiu, šioje gatvėje leistinas greitis 40 km/h. Važiavo tikrai leistinu greičiu, gal kokiu 38-39 km/h. Ji važiuodama automobiliu naršė telefone, o paskui įsidėjo telefoną į kišenę ir staiga atsisukusi į savo draugą jo akyse pamatė didelį išgąstį. Kaip tik tuo metu į automobilio galą trenkėsi kitas automobilis, pajuto stiprų smūgį. Ją ištiko šokas, viskas atrodė kaip sapnas, labai išsigando, iššoko oro pagalvės. Nuo stipraus smūgio jų automobilis dar važiavo, trenkėsi į kitus kažkokius objektus. Sunkiai suvokė kas vyksta toliau. Automobiliui sustojus, suprato, kad reikia kuo skubiau šalintis iš jo. Aplink susirinko daug žmonių. Pašaliniai žmonės padėjo ją ištraukti iš automobilio. Po to gulėjo ant žemės. Jos draugas ją ištraukus iš automobilio, išlipo pro priekines keleivio dureles, kadangi jis pats išlipti pro vairuotojo dureles jau negalėjo. Ji iškarto jautė, kad jai skaudėjo juosmenį, negalėjo palenkti galvos, jai skaudėjo krūtinę, kojas. Buvo labai išsigandusi, nes nežinojo kas vyksta. Jos draugas jautė šonkaulių skausmus, tačiau jis teigė, kad jam viskas gerai ir rūpinosi tik ja. Jos draugas taip pat buvo šoko būsenoje. Atvykus greitajai medicinos pagalbai, ji buvo išvežta į Lazdynų ligoninę, kur jai buvo diagnozuotas krūtinkaulio lūžis, plaučio sumušimas, juosmens slankstelio lūžis. Patikslina, kad važiuojant Liubarto gatve, kelio danga buvo sausa, saulė nešvietė, buvo apsiniaukę, įprastas rudens oras (t. 2, b. l. 116, 117).

VTMT Specialisto išvadoje Nr. G3665/2023(01) nurodyta, kad vadovaujantis A. U. medicinos dokumentų duomenimis, pateikiama išvada: 1. A. U. nustatyti odos nubrozdinimai plaštakose, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairiame klube, dešinio plaučio sumušimo židiniai, juosmeninio L3 slankstelio lūžis, krūtinkaulio lūžis. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su tais bukais daiktais ir/ar paviršiais, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ RVUL, 2023 m. spalio 29 d. 2. Sužalojimai visumoje, dėl kaulų lūžių, kvalifikuojami nesunkiu sveiktos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimų padarymo metu, nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. 3. Sužalojimai padaryti mažiausiai vieno trauminio epizodo metu. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. 4. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodyto eismo įvykio metu. 5. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ RVUL 2023 m. spalio 29 d. Kadangi nėra aprašytas sužalojimų makromorfologinis vaizdas, tiksliau atsakyti į šį klausimą nėra galimybės. 6. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar paviršiais. 7. Sužalojimų lokalizacija nenurodo kokioje padėtyje galėjo būti nuketėjusioji sužalojimų padarymo metu. 8. Sužalojimai visumoje nėra būdingi griuvimui, smūgių sudavimui (t. 2, b. l. 27-30).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas Č. M. parodė, kad 2023 m. spalio 29 d., apie 11.00 val., automobiliu „SsangYong“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo iš namų. Automobilis priklauso A. tėčiui V. M.. Automobilį visą laiką vairavo jis, priekyje keleivio pusėje sėdėjo A., o gale sėdėjo A. mama. Planavo važiuoti į kapines. Aplankę kapines, užvažiavo į kelias parduotuves. Po to iš parduotuvės „IKI“, esančios Mindaugo g., pradėjo važiuoti link namų. Prie Lukiškių aikštės išleido A. mamą, kuri mieste turėjo kažkokių reikalų, po ko kelionę į namus tęsė dviese su A.. Apie 13.30 val., važiavo Jasinskio gatve, per Liubarto tiltą. Eismas buvo neintensyvus, važiavo jis ir dar vienas automobilis buvęs tolumoje. Jis sustojo prie šviesoforo, esančio Liubarto-Vytauto gatvių sankryžoje, kadangi degė raudona šviesa. Važiavo pirma eismo juosta. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, pradėjo važiuoti tiesiai, ten yra dviejų juostų kelias, jis persirikiavo į antrą juostą. Važiavo pirmas, jam persirikiavus ir pavažiavus kokius 20-30 metrų antrąja juosta, išgirdo cypiančius ratus ir mašinos variklio stiprų garsą, tokį kaip akseleratoriaus nuspaudimas. Jis pats tuo metu važiavo leistinu, 30-40 km/h greičiu. Jei gerai pamena, tai antroje juostoje už jo važiavo kitas automobilis, modelio ir spalvos neprisimena (antrasis automobilis), per veidrodėlį matė, kad už antrojo automobilio važiavęs baltas Jaguar automobilis (trečiasis), staigiai persirikiavo į iš antros juostos į pirmą, galimai bandydamas aplenkti jam iš galo (antrąjį) važiuojantį automobilį. Jis per šoninį dešinės pusės veidrodėlį pamatė, kad Jaguar automobilis pradėjo slysti, girdėjo, kad spaudė akseleratoriaus pedalą, galimai norėjo padriftinti. Jis labiau atsisuko, per veidrodėlį, per petį pamatė, kad Jaguar automobilis tuoj atsitrenks į jo vairuojamą automobilį. Automobilis trenkėsi į automobilio galo dešinį kampą, jiems iššoko oro pagalvės, per jas nieko nematė, sunkiai suprato kas vyksta, jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į namo sieną. Draugė paklausė, ar jam viskas gerai, pasakė, kad taip. Draugė pasiskundė, kad jai labai skauda nugarą. Jis tada planavo išlipti iš mašinos ir ją ištraukti. Bandė atidaryti savo pusės duris, tačiau jos neatsidarė. Tada atbėgo kažkoks vyras su moterimi, atidarė jo pusėje buvusias duris, jis atsegė A. diržą, vyras paėmė draugę už pažastų, o jis ją už kojų ir taip po truputį išnešė ją iš mašinos ir paguldė ant žemės. A. prašė kviesti greitąją ir policiją. Jis pats buvo dideliame strese, nežinojo ką daryti, iš automobilio rūko dūmai, ieškojo kaip atjungti akumuliatorių, tačiau nerado, draugė prašė skambinti jos tėčiui. Atvažiavo greitoji ir gaisrinė. Jis iškart nieko nejautė, tačiau vėliau pajautė kairės šonkaulių skausmą. Lankėsi (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, jam padarė tyrimus, tačiau jokių krešulių, padarinių nerado. Jam pradžioje buvo labai didelis šokas. Patikslina, kad tuo metu, kai vairavo automobilį buvo sausa, debesuota, eismas nebuvo intensyvus. Eismo įvykis įvyko būtent dėl balto automobilio Jaguar vairuotojo kaltės, kadangi jis trenkėsi į jo vairuojamą automobilį (t. 2, b. l. 72-74).

VTMT Specialisto išvadoje Nr. G1261/2024(01) nurodyta, kad remiantis Č. M. medicininių dokumentų duomenimis, pateikiama išvada, kad 1-8 kl. pateiktuose medicininiuose dokumentuose objektyvių duomenų, nurodančių, kad Č. M. padaryti sužalojimai nėra (t. 2, b. l. 83-85).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. M. parodė, kad A. U. yra jo dukra, ji kartu su juo gyvena. 2023 m. spalio 29 d., apie 13.30 val., Vilniuje, Liubarto g. 11, jo dukra A. U. pateko į eismo įvykį. Dukra tą dieną naudojosi jam priklausančiu automobiliu „SsangYong“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šis automobilis priklauso jam, tačiau esant poreikiui juo pasinaudoja sūnus ir dukra. Eismo įvykio dieną A. U. automobilyje važiavo kaip keleivė, ji sėdėjo priekyje, keleivio vietoje. Automobilį vairavo A. U. draugas Č. M.. Apie tai, kad automobilį vairavo ne jo dukra, jam pasakojo pati dukra. Jis pats tą dieną nematė kas vairavo. Dukra pasakojo, kad jie, jau būdami po sankryžos, važiavo tiesiai Liubarto gatve ir jiems į galą įvažiavo kitas automobilis „Jaguar“. Po eismo įvykio jo dukra buvo nugabenta į Lazdynų ligoninę, kur jai buvo diagnozuotas krūtinkaulio lūžis ir stuburo kažkurios dalies lūžis. Šiuo metu dukra yra namuose, gydosi ambulatoriškai (t. 2, b. l. 149-151).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta L. M. parodė, kad gyvena kartu su L. B., kuris yra jos vaikinas. Kartu veda bendrą ūkį. Sutinka duoti parodymus ir papasakoti apie įvykį. 2023 m. spalio 29 d., apie 13.30 val., Vilniuje, Liubarto g. 11, L. B. sukėlė eismo įvykį. Eismo įvykio metu buvo namuose. Įvykio metu L. vairavo automobilį ,,Jaguar XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jo vardu paimtas išsimokėtinai pagal išperkamąją nuomą. Šio automobilio valdytoja yra ji. Raktai nuo šio automobilio buvo dveji. Vienus turėjo ji, o kitus L.. Šiuo metu teisę vairuoti kelių transporto priemones L. yra praradęs, tačiau iki tol kol jis galėdavo vairuoti, dalindavosi automobiliu. 2023 m. spalio 29 d., ryte, L. išėjo iš namų. Tuo metu dar miegojo. Apie tai kur jis išėjo ir su kuo leido laiką nieko nežino. Tą dieną automobilis stovėjo vidiniame kieme, šalia jų gyvenamojo pastato. L., grįžęs vakare, papasakojo, kad sukėlė eismo įvykį būdamas neblaivus. Kiek suprato, automobilio raktelius L. turėjo su savimi. Apie tai, kad L. planuoja neblaivus vairuoti automobilį nežinojo, to tikrai nebūtų jam leidusi. Automobilis ,,Jaguar XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draustas Lietuvos draudimo įmonėje (t. 2, b. l. 132-134).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. G. parodė, kad jis gyvena pažymoje nurodytu adresu. Šis butas priklauso R. Š., kuri šiuo metu yra išvykusi ir gyvena (duomenys neskelbtini). Yra R. šeimos draugas. Jam sugrįžus gyventi į Vilnių, R. laikinai leido pagyventi jos bute. Jokių nuomos santykių nėra. Šiame bute gyvena apie 3 mėnesius. 2023 m. spalio 29 d., apie 13.30 val., buvo namuose. Buvo kitame buto gale, o tiksliau virtuvėje. Išgirdo stiprų trenksmą. Garsas buvo toks, kad atrodė, kažkas įgriuvo bute. Nuėjo į svetainę, esančią gatvės pusėje, atitraukė užuolaidą ir pro langą pamatė, kad į namo sieną atsitrenkęs juodos spalvos visureigis „SsangYong“. Automobilis taip pat buvo dar pakibęs ant borto. Jis greitai išbėgo į kiemą, aplinkui jau buvo susirinkę daug žmonių, prasidėjo gelbėjimo darbai. Žmonės iš automobilio ištraukė nukentėjusią moteriškę, kaip suprato, moteris buvo keleivio pusėje, o vairavo vaikinas. Vairuotojas visą laiką buvo ant kojų, ant jo jokių sužalojimų nebuvo. Atvykusi greitoji apžiūrėjo nukentėjusią moterį. Už 30 metrų ant važiuojamosios dalies stovėjo baltos spalvos „Jaguar“ automobilis, kurį kaip vėliau paaiškėjo, vairavo neblaivus vyras. Patikslina, kad būdamas namuose negirdėjo jokio stabdymo garso. Įvykio metu jam nebuvo padaryta jokia žala, jo turtas nenukentėjo, tačiau buvo apgadinta namo konstrukcija, t. y. viduje trūko siena, lubos, iš išorės buvo sulankstytas lietvamzdis, medinės daililentės. Šį daugiabutį administruoja „(duomenys neskelbtini)“. R. Š. butas yra draustas, dėl šio įvykio R. kreipėsi į draudimo bendrovę „Swedbank“, kreipėsi į namo būsto administratorių. Kokia tiksliai padaryta žala dar nėra nustatyta. Žala tikslinama atitinkamų įstaigų (t. 2, b. l. 41-44).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. G. parodė, kad 2023 m. spalio 29 d. jam buvo išeiginė, ilsėjosi namuose adresu (duomenys neskelbtini) (žaidė kompiuterinius žaidimus) kambaryje, kurio langas išeina į pagrindinę Liubarto gatvę. Apie 13.28 val., sėdėjo prie stalo (kaip ir minėjo žaidė kompiuterinius žaidimus), ant ausų buvo užsidėjęs ausines ir išgirdo kelis smūgius iš lauko, nuo Liubarto gatvės. Garsas buvo didelis, taip pat dar be smūgio garso girdėjosi automobilio padangų garsas, plius namas visas suvibravo, suprato, kad kažkas atsitrenkė lauke. Pasižiūrėjo pro langą ir pamatė, kad vienas juodos spalvos automobilis atsitrenkęs į šalia esantį namą numeriu (duomenys neskelbtini). Matėsi aplink tą automobilį rinkosi žmonės, vieni filmavo išsiėmę savo mobilius telefonus, kiti stovėjo, tačiau pamatė, kad iš keleivio pusės atsidarinėjo automobilio durelės ir iš ten sunkiai išlipinėjo moteris. Matėsi, kad moteris sužeista, o kažkoks vaikinas iš automobilio vidaus lyg jai mėgino padėti išlipti. Taip ir nesuprato, kas vairavo automobilį, ar vyras, ar moteris, ar ten vaikinas mėgino jai padėti išlipti. Antro automobilio nepastebėjo iš karto. Paskambino trumpuoju pagalbos numeriu 112. Tada, po kiek laiko, nuėjo į balkoną ir pamatė ant gatvės stabdymo vėžes, kurios vedė iki kito baltos spalvos automobilio, kuris stovėjo nutolęs nuo atsitrenkusio automobilio maždaug 20 metrų. Suprato, kad čia dalyvavo du eismo dalyviai, tačiau paties fakto jis nematė ir kas kaltininkas iš karto nesuprato. Daugiau reikšmingos informacijos pasakyti negali (t. 2, b. l. 143-145).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas S. R. parodė, kad 2023 m. spalio 29 d., apie 13 val., kartu su žmona M. R., automobiliu „Seat Alhamra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris registruotas jo vardu, važiavo Vilniaus miesto gatvėmis, o tiksliau iš Kauno g. į namus, esančius (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Automobilį vairavo jis. Jo žmona sėdėjo priekyje, keleivio vietoje. Jiems važiuojant automobiliu Švitrigailos gatve, antrąja juosta, paaiškina, kad ten yra dvi juostos. Viena juosta autobusų juosta, o kita skirta kitoms transporto priemonėms Važiavo leistinu greičiu, apie 50 km/h, netikėtai per autobusų juostą, jiems iš dešinės, juos labai dideliu greičiu aplenkė baltos spalvos „Jaguar“ automobilis, kuris galimai važiavo virš 100 km/h, ar net daugiau. Jis yra patyręs vairuotojas, tačiau net jį šis lenkimo manevras ir to automobilio didelis greitis išgąsdino. Abu su žmona iš nuostabos susižvalgė. JAGUAR automobilis aplenkęs juos priekyje pradėjo mėtytis tai iš vienos juostos į kitą, t. y. manevravo iš pirmos autobusų juostos į antrą juostą. Tai jam sukėlė įtarimą. Toliau važiuojant, ties Vivulskio g., ar tai T. Ševčenkos g., tiksliai nepasakys, automobilis JAGUAR, kuris buvo priekyje jų, staigiai stabdė ir vos neatsitrenkė į kitą priešais jį buvusį automobilį. Jiems važiuojant J. Basanavičiaus g., jis priekyje matė tą patį baltą automobilį, todėl norėjo privažiuoti prie jo arčiau ir pasižiūrėti kas tą automobilį vairuoja, bei atkreipti vairuotojo dėmesį, kad jis suprastų, kad avaringai manevruoja ir važiuoja labai dideliu greičiu. Važiuojant minėta gatve, ties autobusų stotele pavadinimu „M. K. Čiurlionio“, sustojo. Ten yra dvi eismo juostos. Jie buvo antroje juostoje, kuri buvo laisva. Jie sustojo prie „Jaguar“ automobilio, kuris buvo pirmoje juostoje, priešais jį buvo kiti automobiliai, kurie ketino sukti į dešinę, todėl „Jaguar“ automobilis stovėjo. Jiems sustojus lygiagrečiai, pamatė, kad automobilio „Jaguar“ priekyje sėdėjo du vyriškai, ar kažkas buvo gale nepasakys, nes buvo užtamsinti galiniai langai. Su vairuotoju jokio akių kontakto nebuvo, tačiau matė, kad tie du vyrai sėdėjo priekyje ir tarpusavyje kalbėjosi. Vairuotojas buvo kažkur (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Kaip vėliau paaiškėjo, tai tas pats vairuotojas, kuris vėliau ir sukėlė eismo įvykį. Jie buvo privažiavę prie to automobilio akivaizdžiai, jie turėjo juos pamatyti, tačiau tie vyrai į juos nekreipė dėmesio. Jie toliau nuvažiavo tiesiai ir leidosi nuo Tauro kalno, bei vėliau sankryžoje planavo sukti į kairę. Toliau jie nusileidę nuo Tauro kalno, t. y. iš V. Kudirkos gatvės planavo sukti į Jasinskio gatvę. Leidžiantis nuo kalno, matė, kad „Jaguar“ juos pasivijo ir jiems sustojus prie šviesoforo, jis sustojo jiems iš galo. Eismo juostoje jie buvo pirmi. Patikslina, kad nuo pat pirmojo karto, kai juos dideliu greičiu aplenkė šis automobilis, jis jį nuolat stebėjo, nes jis jam kėlė labai daug įtarimų. Užsidegus žaliam šviesoforui ir važiuojant Jasinskio gatve, ten irgi buvo pirma juosta - autobusų juosta, o antra juosta kitoms transporto priemonėms. Jis galvojo, kad tas „Jaguar“ automobilis vėl jį lenks, kaip ir anksčiau rikiuosis į autobusų juostą ir dideliu greičiu lenks. Nuvažiavo iki Liubarto tilto pradžios. Prieš tiltą norėjo persirikiuoti į pirmą juostą, tačiau tuo metu „Jaguar“ automobilis, būdamas pirmoje juostoje, paspaudė gazą ir pradėjo juos lenkti. Įsibėgėjo labai greitai, įspūdingai. Automobilis pavojingai manevravo ir lėkė dideliu greičiu, nors matė, kad įvažiavus į Žvėryną, greičio zona yra 40 km/h. „Jaguar“ nesilaikė šio kelio ženklo ir akivaizdžiai lėkė dideliu greičiu. Kadangi automobilis sukėlė jam tiek daug įtarimų, nusprendė tą automobilį pasekti. Bandė sekti, bet automobilis vis tolo. Jam važiuojant ir būnant ties tilto viduriu, pasakė žmonai, kad tuoj kažkas atsitiks. Jis pamatė, kad ties sankryža Vytauto g. ir Liubarto g., automobilį „Jaguar“, kuris važiavo tolyn Liubarto gatve, pradėjo mėtyti, jis važiavo pirma eismo juosta, tada staigiai stabdė ir prarado automobilio valdymą. Buvo taip, kad jam stabdant, automobilio galą užmetė į dešinę, paskui galas metėsi į kairę, galimai gavo ratų sukibimą ir todėl staigiai pradėjo judėti į kairę ir nubloškė juodą automobilį, kuris važiavo antra eismo juosta. Matė, kad po smūgio juodas automobilis pakilo į orą, tada prarado valdymą, čiuožė ir trenkėsi į šalia esančio namo sieną, bei medį. Žmona norėjo „Jaguar“ automobilį pavojingai manevruojantį nufilmuoti, todėl buvo telefone, tačiau nespėjo, kadangi jis pamatė susidūrimą ir greitai pasakė jai, kad skambintų greitajai. Tuo metu jis greitai privažiavo prie juodo automobilio, jie su žmona išlipo ir padėjo juodame automobilyje buvusiems asmenims. Šalia buvo autobusų stovėjimo stotelė, kurioje buvo dar žmonių, kurie sureagavo ir pribėgo taip pat pagelbėti. Buvo baimė, kad juodas automobilis užsidegs, kadangi iš jo kilo balti dūmai. Jam pribėgus prie juodo automobilio, atsidarė keleivio priekinės durys ir iš automobilio iškrito mergina, jis ją patraukė nuo mašinos, prilaikydamas jos galvą ir stengdamas nesužeisti stuburo. Po to išlipo vyriškis iš automobilio. Vyras išlipo pro keleivio pusę. Jis negalėjo išlipti iš vairuotojo pusės, nes priekinės vairuotojo durys buvo užblokuotos medžio, todėl perlipo ir išlipo iš priekinių durelių keleivio pusės. Visur buvo stiklo šukės, iššokusios oro pagalvės. Vyras buvo šoke, kažką sakė, kad jam kažką skaudą, tačiau jį nuramino, sakė, kad GMP jau važiuoja. Labiausiai sužalota buvo mergina. Stengėsi pasirūpinti automobiliu siekiant, kad jis neužsidegtų, todėl atjungė akumuliatorių. Žmona prižiūrėjo tą merginą, kuri gulėjo ant žemės. Jis tuo metu prisiminė vairuotoją, galvojo, kad galbūt jau bus pabėgęs, tačiau pamatė, kad vairuotojas ir jo keleivis buvo išlipę, stoviniavo aplink baltą automobilį. Jis eidamas link jų paklausė, kas vairavo ir tas vyras, kurį ir matė anksčiau vairuojantį automobilį, prisipažino, kad tai jis vairavo. Priėjęs matė, kad jie šnekėjosi tarpusavyje, šypsojosi. Jis pradėjo ant jo šaukti, sakydamas, kad matė kaip jis važiavo, pasakė, kad prisivažinėjo. Pagal jo bendravimą, gestus, jis pamatė, kad jis neblaivus, tačiau alkoholio kvapo nuo jo nejuto, nes buvo nuo jo per atstumą. Jam buvo pikta, kad tas vyras nieko nesiėmė, nebuvo net priėjęs prie juodo automobilio, nesiteiravo, ar kas nukentėjo, o tiesiog stovėjo su šypsena prie savo automobilio ir kažką šnekėjosi. Jam paklausus, ar jis matė ką padarė, liepė jam ant jo nešaukti. Paskui atvažiavo greitoji medicininė pagalba ir jiems iš paskos policijos pareigūnai. Toliau atvyko gaisrinė. Toliau įvykio vietoje dirbo specialistai (t. 2, b. l. 153-155).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta M. R. parodė, kad su vyru S. R. turėjo susiplanavę dieną. Apie 13.00 val., Kauno gatve, važiavo pas anytą A. R., paskui nuėjo į šalimai esančią parduotuvę ,,Iki“, apsipirko ir 13.15 min. atsisėdo į automobilį važiuoti namo, vairavo jos vyras. Įvažiavo į Spartos gatvę ir važiuodami pamatė, kaip juos pralenkė baltos spalvos automobilis ,,Jaguar“, kuris važiavo labai dideliu greičiu. Dar su vyru pajuokavo ,,kad gal kas gimdo“. Tačiau su tuo pačiu automobiliu dar kelis kartus susitiko skirtingose gatvėse ir pastebėjo, kad jis ne tik greitai važiuoja (kokiu 120 km/h greičiu), tačiau keistai laviruoja per gatves. Prasilenkdami su jais pastebėjo, kad už vairo sėdėjo vaikinas, pamanė, kad prieš merginą nori pasirodyti, tačiau vyras pasakė, kad šalia sėdi vaikinas. Kai susitiko ant Liubarto gatvės, jie važiavo antra juosta, Jaguar automobilis juos aplenkė ir nesustojo ties šviesoforu, kuris persijunginėjo iš raudonos spalvos į žalią, automobilis Jaguar beprotišku greičiu pralėkė ir vyras jai šūktelėjo ,,žiūrėk“ ir ji pamatė, kaip juodos spalvos automobilio galas pakibo ore ir trenkėsi į šalia stovintį namą. Dar pamanė, kad kelkraštyje greičiausiai stovėjo tas juodos spalvos automobilis į kurį trenkėsi Jaguar. Dar nori paminėti, kad automobilis jau nuo greičio matėsi, kad tapo nevaldomas, nes jį mėtė į visas puses. Nuo smūgio Jaguar automobilis sustojo tik pavažiavęs kokius 20 metrų. Jie iš karto sustojo viduryje gatvės ir išlipę iš automobilio pribėgo prie juodos spalvos automobilio, ji dar norėjo pafilmuoti Jaguar automobilį, kad nepabėgtų, tačiau, kai pamatė, kad iš juodos spalvos automobilio mėgina išlipti žmonės, iš karto pribėgo padėti. Vyras kažkokių žmonių paprašė pažiūrėti Jaguar automobilį, kad nepabėgtų vairuotojas. Ji matė, kai iš keleivio pusės sunkiai išlipinėja moteris, o šalia jos buvo vyras, kuris vairavo tą juodą automobilį, tik jis pro vairuotojo pusę negalėjo išlipti. Ji, apie 13.29 val., paskambino trumpuoju pagalbos numeriu 112, kad iškviesti greitąją. Merginai teko padėti išlipti iš automobilio, nes mergina skundėsi nugaros skausmais. Ji padėjo ant žemės kilimėlį, patiesė savo striukę ir paguldė merginą, vaikinas sakė, kad nieko neskauda. Kadangi jos visas dėmėsis buvo nukreiptas nukentėjusiajai, todėl nieko pasakyti negali, kas ten darėsi su Jaguar vairuotoju, tačiau buvo keista, kad jie net nepriėjo pasižiūrėti kas nutiko. Atvažiavus medikams, mergina prašė savo draugo, kuris vairavo tamsios spalvos automobilį, važiuoti kartu su ja, kad apžiūrėtų medikai, tačiau jis nieko neatsakė, nuolat tylėjo, atrodė, kad šoko būsenoje, nes visą laiką vaikščiojo aplink, tačiau tiek mergina, tiek vaikinas atrodė blaivūs. Jų automobilyje vaizdo registratoriaus nėra, tačiau nori pasakyti, kad Jaguar važiavo chuliganiškai manevruodamas automobiliu jau nuo Spartos gatvės ir taip keldamas kitiems eismo dalyviams pavojų (t. 2, b. l. 138-140).

Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėti policijos pareigūnų BODY kamerų vaizdo įrašai (t. 1, b. l. 192-194).

LTEC Specialisto išvadoje Nr. 11-2667(23) nurodyta: 1. Šio eismo įvykio mechanizmas buvo toks. Automobilio „JAGUAR XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas pravažiuodamas didesniu kaip 117 km/h greičiu Liubarto g. važiuojamosios dalies vingį į kairę, esantį sankryžoje su Vytauto g., Liubarto g. važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link Kęstučio g. antroje eismo juostoje prarado automobilio stabilų judesį, važiavimo kryptimi, dėl ko automobilis judėdamas dešiniojo posūkių kreive, Liubarto g. važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link Kęstučio g. pirmoje eismo juostoje, pėdsako vingio, kuris tiriamosios dalies 6 pav. pažymėtas raudona brūkšnine linija ir pėdsako, kurs eismo įvykio aplinkybių matavimų lentelėje pažymėtas 2 pozicija, pradžioje priekinės dalies dešine puse trenkė į automobilio „SSANGYONG“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas važiavo, tikėtina, jo nurodomu 40 km/h greičiu Liubarto g. važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link Kęstučio g. pirma eismo juosta, galinės dalies kairę pusę. Atsitrenkimo pradžios momentu tarp „JAGUAR XF“ priekinės dalies plokštumos ir automobilio „SSANGYONG“ galinės dalies plokštumos buvo nedidelis smailus kampas, atviras link automobilio „JAGUAR XF“ dešiniojo šono, o atsitrenkimo metu kontaktuojančios automobilių plokštumos persidengė per apie 1/3 gabaritinio pločio. Po smūgio automobilis „SSANGYONG“, judėdamas, apie 85 km/h greičiu nukrypo link Liubarto g. važiuojamosios dalies dešiniojo krašto ir sukosi prieš laikrodžio rodyklę, tokiu būdu užslinko ant šaligatvio, kur dešiniojo šono galine dalimi, kuri tiriamosios dalies 4 pav. Pažymėta geltona brūkšnine linija, atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą. Po susidūrimo automobilis „JAGUAR XF“ judėjo pėdsakų, kurie eismo įvykio aplinkybių matavimų lentelėje pažymėti 1 ir 4 pozicijomis, trajektorija, ir tikėtina, kad tuo momentu, kada automobilis „SSANGYONG“ atsitrenkė į stulpą, priekinės dalies dešine puse, vieta, kuri, tiriamosios dalies 8 pav. pažymėta raudona brūkšnine linija, trenkėsi į automobilio „SSANGYONG“ galinį kairį kampą, kuris tiriamosios dalies 9 pav. pažymėtas raudona brūkšnine linija. Šio atsitrenkimo metu automobilis „JAGUAR XL“ staigiai nukrypo link važiuojamosios dalies vidurio ir, po susidūrimo judėdamas apie 55 km/h greičiu nuslinko i padėtį, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Po atsitrenkimo į stulpą ir automobilio „JAGUAR XF“ atsitrenkimo, automobilis „SSANGYONG“, judėdamas šaligatviu, sukosi pagal laikrodžio rodyklę, priekiu trenkėsi į namo kampą, o kairiuoju šonu į šalia augantį medį ir sustojo padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. 2. Automobilio „JAGUAR XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrimo su automobiliu „SSANGYONG“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mechanizmas apspręstas šios išvados pirmame punkte. 3. Automobilis „JAGUAR XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su automobiliu „SSANGYONG“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė Liubarto g. važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link Kęstučio g., pirmoje eismo juostoje, pėdsako vingio, kuris tiriamosios dalies 6 pav. pažymėtas raudona brūkšnine linija, ir pėdsako, kuris eismo įvykio aplinkybių matavimų lentelėje pažymėtas 2 pozicija, pradžioje. 4. Tikėtinos automobilių „JAGUAR XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „SSANGYONG“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padėtys susidūrimo metu ir susidūrimo vieta tiriamosios dalies 11 pav. pažymėtos atitinkamai li-1 ir 2i-1 pozicijomis. 5. Prieš eismo įvykį automobilio „SSANGYONG“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas važiavo Liubarto g. važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link Kęstučio g., pirma eismo juosta, o automobilio „JAGUAR XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas prieš eismo įvykį važiavo Liubarto g. važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link Kęstučio g, antra eismo juosta, kurioje nesuvaldė automobilio. 6. Prieš eismo įvykį automobilio „JAGUAR XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, tikėtina, važiavo didesniu kaip 117 km/h greičiu, O automobilio „SSANGYONG“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas važiavo, tikėtina jo nurodytu apie 40 km/h greičiu. 7. Vairuotojui nesuvaldžius automobilio „JAGUAR XF“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiam pradėjus judėti link Liubarto g. važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link Kęstučio g., pirmos eismo juostos, šia juosta važiavusio automobilio „SSANGYONG“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas neturėjo techninės galimybės išvengti automobilio „JAGTTAR XF“ atsitrenkimo į jo automobilio galinę dalį. Automobilio „JAGUAR XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas važiuodamas Liubarto g. važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link Kęstučio g. antra eismo juosta greičiu, kad kiekvienu momentu galėtų suvaldyti automobilį ir kontroliuoti jo judėjimą gatvės vingyje, tačiau nedidesniu, kaip leistinu maksimaliu šiame Liubarto g. ruože 50 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę saugiai pralenkti gretima juosta lėčiau važiavusio vairuotojo automobilį „SSANGYONG“ ir tokių būdu išvengti šio eismo įvykio kilimo. 8. Automobilio „JAGUAR XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai, -važiuodamas Liubarto g. važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti Kęstučio g. antra eismo juosta, tikėtina, didesniu kaip 117 km/h greičiu, t. y. Didesniu už leistiną maksimalų 50 km/h greitį, dėl ko gatvės vingyje nesuvaldė automobilio, kuris netekęs stabilaus judesio važiavimo kryptimi, atsitrenkė į ta pačia kryptimi Liubarto g. važiuojamosios dalies , skirtos važiuoti link Kęstučio g., pirma eismo juosta važiavusio vairuotojo automobilio „SSANGYONG“ galinę dalį-buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti (t. 2, b. l. 160-169).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. G. parodė, kad 2023 m. gruodžio 3 d., apie 20 val., pažįstamas L. B., su kuriuo prieš tai išgėrė kavinėje, kur išgėrė maždaug po 2-3 bokalus alaus, pakvietė pas save į namus, (duomenys neskelbtini). Tuose namuose buvo pirmą kartą. Jis pirko alaus ir nusinešė į svečius, o L. turėjo degtinės butelį 0,5 l. Jo alų padėjo į šaldytuvą, gėrė jo degtinę. Nesijautė girtas. Išgėrė nedaug. Abu išgėrė tik apie pusę butelio. Bendravo gražiai, nesipyko. Maždaug apie 20.30 val., norėjo eiti namo, pabaigė savo degtinę ir ėjo pasiimti iš šaldytuvo savo atsineštą alų (3 litrinius „Tauro“ alaus butelius). Jis apsivilko striukę ir pasiėmė iš šaldytuvo alų. Tada L. liepė palikti alų. Jis pasakė, kad tai jo gėrimas ir nori pasiimti. Tuomet L., stovėdamas jam iš dešinės pusės, staiga dešinės rankos kumščiu stipriai smogė jam į dešinę galvos pusę. Nuo smūgio nugriuvo veidu į grindis ir tuoj tuomet jis dešine koja (buvo tik su kojinėmis) stipriai spyrė jam į veidą: pataikė į dešinę akį ( buvo prakirsta, vėliau atlikta operacija) ir tuo pačiu smūgiu jam buvo išmušti trys priekiniai dantys, juos išspjovė ( iškart po įvykio dėl didelio skausmo ir streso buvo pastebėjęs tik du išmuštus dantis, vėliau pastebėjo, kad nėra ir trečio danties, išmušti viršutiniai su šaknimis, trečias pastebėtas dantis kairėje pusėje). Dėl šitų patirtų smūgių jam labai skaudėjo, jis rėkė, svaigo galva, bet sąmonės praradęs nebuvo, taigi pats atsikėlė ir norėjo eiti namo, bet tuo metu atvyko policijos pareigūnai ir pradėjo aiškintis situaciją. Buvo atvykę medikai ir jis buvo nuvežtas į Žalgirio kliniką, gulėjo ligoninėje. Buvo atlikta akiduobės operacija. Po to konsultavosi su šeimos gydytoja (duomenys neskelbtini) poliklinikoje. Jis nežino, kodėl L. jį puolė ir sumušė. Jis pats susiruošė namo. L. jo iš namų nevarė ir neliepė išeiti. Jis su L. nekonfliktavo, neketino paimti jo daiktų, tik pasiėmė iš šaldytuvo savo alų. Dėl šio įvykio jam padaryta fizinė, moralinė žala ir turtinė žala, kadangi buvo nedarbingume mėnesį laiko, išmušti trys dantys, kuriuos turės įsidėti, todėl reiškia 5 000 eurų civilinį (t. 3, b. l. 46-48).

VTMT Specialisto išvadoje Nr. G152/2024 (01) nurodyta, kad vadovaujantis A. G. medicinos dokumentų duomenimis, pateikiama išvada: 1. A. G. kūne konstatuotas galvos sumušimas pasireiškęs nosikaulių lūžiais, 11-21, 22, 24 dantį lūžiais, dešinės akiduobės vidinės — viršutinės- apatinės sienelių lūžiais su dešinės akies vokų kraujosruva. 2. A. G. kūne konstatuotas galvos sumušimas pasireiškęs nosikaulių lūžiais, 11-21, 22, 24 dantį lūžiais, dešinės akiduobės vidinės — viršutinės- apatinės sienelių lūžiais su dešinės akies vokų kraujosruva padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. 3. A. G. kūne konstatuotas galvos sumušimas pasireiškęs nosikaulių lūžiais, 11,21.22, 24 dantų lūžiais, dešinės akiduobės vidinės — viršutinės — apatinės sienelių lūžiais su dešinės akies vokų kraujosruva padaryti tikėtina vienmomentiškai, arba neužilgo vienas po kito. 4. A. G. kūne konstatuotas galvos sumušimas pasireiškęs nosikaulių lūžiais, 11.21,22, 24 dantų lūžiais, dešinės akiduobės vidinės — viršutinės - apatinės sienelių lūžiais su dešinės akies vokų kraujosruva, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktų, dėl kaukolės pamato lūžio, ties akiduobės viršutine siena, priekinėje kaukolės duobėje, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. 5. A. G. kūne konstatuotas galvos sumušimas pasireiškęs nosikaulių lūžiais, 11.21,22, 24 dantų lūžiais, dešinės akiduobės vidinės — viršutinės - apatinės sienelių lūžiais su dešinės akies vokų kraujosruva, padaryti kietu buku daiktu, tikėtina užduotyje nurodytu būdu- spardant. 6. A. G. kūne konstatuotas galvos sumušimas pasireiškęs nosikaulių lūžiais 11, 21,22, 24 dantų lūžiais, dešinės akiduobės vidinės — viršutinės - apatinės sienelių lūžiais su dešinės akies vokų kraujosruva, padaryti kietu buku daiktu. Specifiniai žalojančio daikto požymiai pateiktuose medicininiuose dokumentuose neaprašyti. 7. A. G. kūne konstatuotas galvos sumušimas griuvimui nėra būdingas. 8. A. G. kūne konstatuotas galvos sumušimas pasireiškęs nosikaulių lūžiais 11, 21,22, 24 dantų lūžiais, dešinės akiduobės vidinės — viršutinės - apatinės sienelių lūžiais su dešinės akies vokų kraujosruva padarytas neužilgo iki apžiūros VšĮ RVUL 2023 m. gruodžio 3 d. 9. Sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis turėjo jausti fizinį skausmą (t. 2, b. l. 76-79).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. R. parodė, kad 2023 m. gruodžio 3 d., apie 20.38 val., iš Vilniaus apskr. VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjas iš buto negali išprašyti nepageidaujamo neblaivaus svečio (kurčiojo), lauks prie įėjimo į laiptinę. Atvykus nurodytu adresu, pasitiko pranešėjas L. B., kuris akivaizdžiai neblaivus, iš burnos sklido alkoholio kvapas. L. B. paaiškino, kad išgertuvių metu tarp jo ir jo draugo A. G., akivaizdžiai neblaivaus, iš burnos sklido alkoholio kvapas, kilo žodinis konfliktas, kurio metu A. G. fiziškai užsipuolė jį, dėl ko pastarasis gindamasis kelis kartus rankomis ir kojomis sudavė A. G. į veido sritį, ko pasekoje A. G. buvo išmušti du dantys. Kiek smūgių sudavė, L. B. nepatikslino. Matėsi, kad L. B. vienos kojos (neatsimena kurios) pirštai (mūvėjo kojinę), buvo kruvini. L. B. patvirtino, kad ta koja spyrė ir susikruvino sužalodamas A. G.. Apžiūrėjus A. G., ant veido matėsi akivaizdūs sumušimai, tai yra dešinės akies hematoma ir išmušti priekiniai dantys. Veidas, rūbai buvo kruvini. Per Skype programėlę A. G. susisiekus su gestų kalbos vertėju, per vertėją buvo paaiškinta, kad konfliktas tarp L. B. ir A. G. kilo, kai A. G. pasakė, kad eis namo ir ketino išeiti. L. B. jo neišleido ir sumušė. Išmušė tris dantis. Detaliau įvykio aplinkybių nepaaiškino, buvo susijaudinęs, skundėsi skausmu sumuštose vietose. Bute, virtuvėje A. G. rado ir jiems nurodė kraujo baloje gulėjusius du savo dantis, trečiojo išmušto danties nerado. Apžiūrėjus butą, ant grindų matėsi kraujo dėmės, vonios kriauklė taip pat buvo aptaškyta krauju. Atvykusi GMP brigada A. G. apžiūrėjo ir tolimesnei apžiūrai ir gydymui išvežė į Respublikinę Vilniaus Universitetinę ligoninę (t. 3, b. l. 95-98).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėta įvykio vieta - dviejų kambarių butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Butas randasi daugiabučiame name trečiajame aukšte. Iki daugiabučio namo patenkama nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, užėjus į bendro naudojimo laiptinę, pakilus laiptais į trečią aukštą. Pakilus į trečią aukštą, matomos šarvo durys ant kurių yra skaičių užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Užėjus pro šarvines įėjimo duris patenkama į prieškambarį, iš kurio tiesiai matomas vonios kambarys, kuriame kairėje stovi klozetas, kriauklė, tiesiai yra įrengta vonia, dešinėje skalbimo mašina. Ant vonios kambario grindų matomos raudonos spalvos dėmės panašios į kraują. Praėjus iš prieškambario į dešinę pusę patenkama į virtuvės ir svetainės kambarį. Svetainės ir virtuvės kambaryje matomos kairėje pusėje stovintis stalas, prie kurio aplink yra stovinčios kėdės, ant stalo matomi maisto likučiai, indai, stalo reikmenys ir alkoholinių gėrimų stikliniai buteliai, bei baltos spalvos servetėlė su raudonos spalvos dėmėmis, servetėlės viduje matomi du dantys, kurie apžiūros metu paimami ir supakuojami į voką Nr. 1. Tęsiant apžiūrą, prie stalo ant grindų matomos raudonos spalvos dėmės panašios į kraują, nuo kurių paimamos nuoplovos ir supakuojamos į voką Nr. 2. Tęsiant apžiūrą iš svetainės kairėje pusėje matomos durys į miegamąjį kambarį, kuriame aplink kambario sienas yra sustatyti įvairūs baldai. Apžiūrint įvykio vietą matomi akivaizdūs alkoholinių gėrimų vartojimo ir muštynių požymiai. Atlikus įvykio vietos apžiūrą daugiau tyrimui reikšmingų daiktų, ar objektų nerasta ir nepaimta (t. 2, b. l. 172-180).

Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėti 2 dantys, įvynioti į servetėlę (popierinį rankšluostį) voke su užrašais „Nr.1, M-1-01-74275-23“, „IBPS-V-3292572-23(1), reg. data 2023 m. gruodžio 3 d., Dok.: įvykio vietos apžiūros protokolas, Objektas ir eil. Nr. baltos spalvos servetėlė su raudonos spalvos dėmėmis panašiomis į kraują ir du dantys, Nr. 1 IT Nr. M-1-01-74275-23“. Atplėšus voką, randama baltos spalvos servetėlė su rudos spalvos dėmėmis. Servetėlė suglamžyta ir sulipusi, ją išlankstant, plyšta. Dalinai išlanksčius, kietame gniužule matomi du dantys (kandžiai). Dantys gelsvos spalvos su rudos spalvos dėmėmis. Vienas dantis 0,7x 2 cm dydžio, į viršų smailėjantis (ties šaknimi). Kitas dantis 0,5x1,7 cm dydžio, ties šaknimi matomas nelygus paviršius (t. 2, b. l. 188-193).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas BPC garso įrašas (t. 3, b. l. 3-5).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti policijos pareigūnų BODY kamerų vaizdo įrašai (t. 3, b. l. 7-14).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji I. Z. parodė, kad 2023 m. gruodžio 22 d., apie 20 val., rado skelbimą internetiniame portale facebook.com, uždaroje grupėje „Akvariumai ir viskas apie juos“, dėl akvariumų gamybos. Pardavėjas buvo užsivadinęs facebook paskyroje kaip „(duomenys neskelbtini)“. Parašius per messenger bendravo dėl akvariumo gamybos pagal individualius išmatavimus. Su pardavėju susitarė, kad bendra akvariumo kaina jai gausis 1900 eurų ir tada jis paprašė 700 eurų avanso, jog reikia įsigyti medžiagas gaminti akvariumą. Tada asmuo atsiuntė jai rekvizitus ir būtent paminėjo, kad pavedimą geriau atlikti iš AB „Swedbank“. Į atsiųstus rekvizitus ji 2023 m. gruodžio 24 d. iš savo vardu atidarytos AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į R. M. vardu atidarytą AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 700 eurų. Ir laukė, kad pristatys jai akvariumą. 2024 m., maždaug sausio mėnesį, parašė ir paklausė kaip sekasi gamyba. Jis informavo, kad jis šiuo metu yra gydomas ligoninėje, nes jį kažkas sumušė ir atsiuntė savo nuotraukas, kuriose jis pavaizduotas sumuštas. Taip pat pridėjo ir medicininį išrašą, informavo, kad gamyba užtruks ilgiau, bet tikslios datos nenurodė. 2024 metais, vasario mėnesio pabaigoje, jis pats parašė, kad jau darbai į pabaigą ir gali akvariumą pristatyti 2024 m. kovo 2 d. dieną. Ji atsakė, kad ji kovo 2 dieną nebus namuose, nes bus išvykusi į užsienį ir susitarė, kad kovo 9 dieną jis pristatys akvariumą. Sutartu laiku akvariumo nepristatė ir į skambučius abonento numeriu (duomenys neskelbtini) neatsiliepė, bandant susisiekti per messenger programėlę, taip pat susisiekti galimybės nėra. Iš medicininės išrašo pažymos, kurią pats ir pateikė pardavėjas, ji sužinojo, kad jis yra L. B., adresas buvo nurodytas (duomenys neskelbtini). Nuo 2024 metų, maždaug nuo kovo pradžios, ji su juo susisiekti negali. 2024 m. kovo 16 d. dieną apgalvodama situaciją suprato, kad L. B. gali sukčiauti, nes sąskaitą pateikė ne savo vardu, o R. M. vardu, į kurią ji pervedė pinigus (t. 3, b. l. 138-141, 162, 163).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas, kaip specialusis liudytojas, R. M. parodė, kad L. B. pažįsta nuo 2023 metų rugsėjo mėnesio, kai gavo Vilniaus mieste (duomenys neskelbtini) socialinį būstą. Su juo pirmą kartą susitiko Vilniaus mieste, bare, prie Vilniaus autobusų stoties. Sėdint bare L. B. pasiūlė jam padėti į jo butą (adreso nepamena) nunešti akvariumą, bet jis atsisakė, nes buvo per daug išgėręs ir nenorėjo prisiimti atsakomybės, jei kas netyčia atsitiktų benešant akvariumą. Dažniausiai su juo susitikdavo bare prie autobusų stoties, o kartais ir eidavo pas jį į namus Vilniaus mieste, bet tikslaus adreso nepamena. Su juo kartu bute gyveno jo draugė L. M., ji taip užsivadinusi internetiniame portale Facebook. Kiek jam yra pasakojęs L. B., jis užsiiminėjo akvariumų ir žuvų akvariumams pardavinėjimu. Taip pat pasakojo, kad kažkur ir statybose dirbo. 2023 metais gruodžio mėnesį, tikslios dienos nepamena, bet maždaug pabaigoje, L. B. pas jį paprašė banko sąskaitos, jog asmuo, kuris turėjo L. B. pervesti pinigus į Belgišką jo sąskaitą negali pervesti, o reikalinga lietuviška sąskaita, todėl jis jam davė savo sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), kuri buvo atidaryta AB „Swedbank“ (šiuo metu bankas jo sąskaitą yra uždaręs). Tą pačią dieną į jo mobilią programėlę „Swedbank“ atėjo pranešimas, kad kažkokia moteriškė, vardu I. kiek pamena, pavardės neatsimena, pervedė 700 eurų ir paskirtyje buvo parašyta avansas už akvariumą. Kai jam buvo pervesti pinigai, jie kartu su L. B. buvo Vilniaus mieste, kur jis tuo metu nuomavosi butą. Pas jį kortelėje buvo nustatytas limitas, kad gali išgryninti 300 eurų per parą, tada jis iš savo vardu atidarytos AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė L. M.. Tada dar 100 eurų jis L. B. padavė iš savo pinigų, o 100 eurų liko jo sąskaitoje, o dar 300 eurų išgrynino bankomate Vilniaus mieste, prie IKI parduotuvės, jei tiksliai pamena minėta IKI parduotuvė yra (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tada jie dar buvo pas jį namuose ir po kurio laiko atvyko pas jį žmonės ir pirko didelį akvariumą, jis padėjo jį išnešti į lauką. Po to laiko, jis L. B. matė keletą kartų, nes jis eidavo į policijos komisariatą, kuris yra netoli stoties, nes neva jam buvo paskirta probacija, kaip jis yra sakęs. Paskutinį kartą L. B. jis matė kovo mėnesio pradžioje ir kur jis šiuo metu yra, jis nežino, į jo žinutes neatrašo. Su juo jis bendravo per messenger programėlę, kurioje jis pasivadinęs kaip (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 178-180).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta, kaip specialioji liudytoja, L. M. parodė, kad ji pažįsta R. M., jis yra jos pažįstamas, pora kartų yra jį mačiusi. Su R. M. susipažino per savo buvusį sugyventinį L. B.. Kadangi ji su buvusiu sugyventiniu L. B. gyveno Vilniuje, adreso tikslaus nepamena. Prisimena, kad maždaug 2023 metų lapkričio mėnesį, R. M. buvo pas juos užsukęs, taip su juo ir susipažino. Su savo buvusiu sugyventiniu L. B. susipažino per internetinę platformą „Facebook“, 2023 metų gegužės mėnesį. Banko sąskaita (duomenys neskelbtini) naudojuosi tik ji viena, niekam savo banko prisijungimų niekada nėra davusi. 2023 m. gruodžio 24 d. gavo 300 eurų į minėtą banko sąskaitą nuo R. M.. Tiksliai kodėl minėti pinigai buvo pervesti nepamena, bet kiek prisimena, tai jos sugyventinis L. B. buvo paskolinęs 300 eurų grynais R. M., o paskui R. M. grąžino 300 eurų į jos banko sąskaitą. Pinigus išleido kartu bendroms reikmėms gyvendama su L. B.. Ką tiksliai pirko tikrai neprisimena. Minėtų 300 eurų niekam neperdavė. Su L. B. jokių ryšių nebepalaiko nuo 2024 metų kovo mėnesio, todėl kuo užsiima dabar nežino. Prieš išsiskiriant jis dirbo statybų sferoje, pagal individualią veiklą meistru (t. 4, b. l. 8-10).

Tarnybinis pranešimas dėl R. M. banko sąskaitos apžiūros (t. 3, b. l. 199).

Apžiūros protokolas (susirašinėjimo programėlėje „messenger“ nuotraukos su profiliu, 9 vnt., kurio pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, matyti įrašas, kad gyvena Vilniuje, Lietuvoje. Susirašinėjimas tarp pareiškėjos I. Z. žymima raide P ir profilio „(duomenys neskelbtini)“) (t. 3, b. l. 127-134).

P. J. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokole nurodyta, kad 2024 m. spalio 7 d., apie 19.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), jam nepažįstamas asmuo, paėmė iš jo 800 eurų (6 kupiūros po 100 eurų ir 4 kupiūros po 50 eurų) už buto nuomą. Tačiau po kurio laiko suprato, kad yra apgautas, kadangi minėtas butas priklauso ne šitam asmeniui. Dėl šio asmens veiksmų jam padaryta 800 eurų turtinė žala. Facebook aplikacijoje grupėje „Nuoma Vilniuje be tarpininkų“ įkėlė skelbimą, jog ieško buto. Apie 16.50 val., po jo paskelbtu įrašu parašė vienas asmuo, kuris Facebook aplikacijoje užsivadinęs L. B.. Asmuo prašė susisiekti su juo asmeniškai dėl nuomojamo buto. Jis susisiekė su asmeniu, į messenger programėlę nurodytas vyras jam atsiuntė buto adresu (duomenys neskelbtini), bendro vaizdo, vaizdo įrašą ir nurodė, kad 2024 m. spalio 7 d. gali susitikti ir aptarti nuomos sutartį. Apie 18.30 val., susitiko bute adresu (duomenys neskelbtini). Vyras atrodė apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, trumpų, tamsių plaukų, ilga barzda, apie 1,80 m ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tatuiruotais delnais (ant vienos iš rankos buvo žaidimų kauliukas), bei kitos tatuiruotės, kurių neįsiminė. Bendraujant su vyru, šis nurodė, kad neseniai yra nusipirkęs butą, kad rytoj jis išskrenda į užsienį, taip pat paminėjo, kad užsienyje turi savo statybų įmonę. Sutarė dėl nuomos, 450 eurų į mėnesį ir pasirašė sutartį. Tuo metu jis išvažiavo pasiimti pinigų. Taip pat vyras paminėjo, kad turi tik tai vieną raktą, kad antra, viršutinė spyna yra sugedusi, trečiadienį turi atvažiuoti meistras ir pakeisti spyną. Tai sutarė, jog jam grįžus su pinigais, vyks kartu į (duomenys neskelbtini) padaryti raktų kopiją. Važiuojant link namų pasiimti pinigų, viduje jam kilo abejonės dėl minėto vyro išvaizdos, tad paskambino tėvams, paaiškino situaciją, tačiau tėvai nuramino ir teigė, jog gal viskas bus gerai. Jam grįžus apie 19.30 val., jis įsijungė telefone esantį diktofoną ir slapta įrašinėjo jų pokalbį, kol neišsikrovė jo telefonas. Asmeniui sumokėjo 800 eurų (6 kupiūros po 100 eurų ir 4 kupiūros po 50 eurų) už buto nuomą, taip pat vyras davė jam savo telefono numerį ir tuoj pat jie išvyko. Į „(duomenys neskelbtini)“ vyko su „Bolt“. Išlipo nuo upės pusės, užėjo į prekybos centrą, iš karto į informacijos centrą pasiteirauti kur daro raktus. Jiems nurodė, kad reikia eiti į trečią aukštą, po dešine puse, užlipus laiptais. Jiems nuėjus į nurodytą vietą, rado raktų dirbtuvę, kur jiems padarė rakto 4 kopijas. Iš keturių kopijų 2 kopijas davė jam, kitos liko pas nurodytą vyrą. Jiems nusileidus į pirmą aukštą, vyras nuėjo į kavinę, iškeitė pinigus ir 5 eurus davė jam, kad apmokėtų „Bolt“ grįžimą namo. Jam grįžus į namus, jo abejonės nedingo, tad nusprendė pasitikrinti internete „Booking“ programėlėje. Beieškant, pamatė skelbimą, jog yra nuomojamas tas pats butas, tačiau trumpalaikiai nuomai. Buvo nurodytas telefono numeris, kuriuo jis susisiekė su tikruoju buto savininku ir paaiškino visą situaciją. Jie susitiko prie nurodyto buto ir paskui užėjo į vidų. Tuo metu suprato, jog yra apgautas. Kuo vardu tikrasis buto savininkas nepaklausė, tačiau jis nurodė, kad turi paskutinio nuomotojo asmens tapatybės kortelės nuotrauką, kurioje buvo L. B.. Jam įsižiūrėjus į nurodytą asmens tapatybės kortelę, vyras nuotraukoje buvo labai panašus į tą su kuriuo jis bendravo ir kuris jį apgavo, tačiau turėjo ilgesnę barzdą. Tikrasis savininkas pasakė, kad L. B. butą išsinuomavo nuo 2024 m. spalio 6 d. iki 2024 m. spalio 8 d., 10.00 val.. Jis atidavė raktų kopijas tikrajam buto savininkui, taip pat informavo, jog kitas rakto kopijas turi galimai L. B.. Jam padaryta 800 eurų turtinė žala. Poziciją dėl civilinio ieškinio pareikš tyrimo eigoje, kai bus nustatytas nusikalstamą veiką padaręs asmuo (t. 4, b. l. 36-46).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. P. parodė, kad jam nuosavybes teise priklauso butas esantis adresu, (duomenys neskelbtini). Minėtą butą yra išnuomojęs savo pažįstamui draugui L. G.. L. G. minėtą butą galimai pernuomoja kitiems asmenims, trumpalaikei nuomai. Minėto buto nuomos skelbimas yra įkeltas į internetinį portalą Booking.com. Nežino ir negali nurodyti, kas kokiomis dienomis nuomojasi jam priklausantį butą, visus reikalus susijusius su klientų priėmimu rūpinasi L., prašo susisiekti su juo, jis pateiks išsamesnę informaciją, klientų duomenis. Kiek atsimena, kad prie jam priklausančio buto durų yra kodinė dėžutė, kur suvedus L. nurodytą kodą, ji atsirakina, galima pasiimti raktą nuo buto. Nežino ir negali nurodyti, ar namo laiptinėje, ar ant namo fasado šonų yra vaizdo stebėjimo kameros. 2024 m. spalio 7 d. jam niekas iš policijos neskambino, 2024 m. spalio 7 d. jis nevyko į savo butą adresu, (duomenys neskelbtini), niekam minėto buto nerodė. Taip pat, nori nurodyti, kad su L. nėra sudaręs jokios rašytinės sutarties, sandoris sudarytas žodžiu (t. 4, b. l. 81-84).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas L. G. parodė, kad maždaug apie vienerius metus laiko užsiima trumpalaike nuoma, nuomoja savo pažįstamo R. P. butą, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtą butą jis jam yra išnuomavęs ilgalaikei nuomai. Su buto savininku nėra pasirašę jokios sutarties. Sandoris, dėl buto nuomos, sudarytas žodžiu. Jis buto savininkui pažadėjo, kad butas bus tvarkomas ir prižiūrimas, laiku sumokės nuomą. Skelbimus apie nuomojamą butą, adresu (duomenys neskelbtini), yra įdėjęs į internetinį portalą www.skelbia.lt, Booking.com, trumpalaikenuoma.lt, alio.lt, plius.lt, skelbimai.lt. Skelbime nurodytas jo kontaktinis telefono numeris. Jam paskambino vyras, kuris nurodė, kad rado skelbimą internetiniame portale skelbia.lt, apie nuomojamą butą. Minėtas vyras nurodė, kad jį domina buto nuoma laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 6 d. iki 2024 m. spalio 8 d. Pokalbio metu nurodė, kad turi du laisvus butus, vienas (duomenys neskelbtini), kitas (duomenys neskelbtini). Asmuo pasiteiravo kokia kaina. Kadangi kaina menkai skyrėsi, todėl asmuo nurodė, kad jį domina nuomojamas butas (duomenys neskelbtini), jis jam išsiuntė adresą, kuriuo gali atvykti, t. y. (duomenys neskelbtini). 2024 m. spalio 6 d., apie 15.30 val., atvyko adresu, (duomenys neskelbtini), kur jo prie namo jau laukė mergina ir vaikinas. Jis jų paklausė, kur jų automobilis, vaikinas atsakė, kad jį draugė atvežė, savo automobilį pasistatė aukščiau ant kalno. Jie kartu užėjo į namą, atrakino (duomenys neskelbtini), buto duris, kartu užėjo į butą. Apžiūrėjęs butą vaikinas nurodė, kad jam tinka, sumokėjo už buto nuomą grynais 120 eurų. Jis paprašė jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, jis nurodė, kad fiziškai neturi ir negali pateikti dokumento, jis jam leido iš savo telefono persifotografuoti savo asmens tapatybės kortelės dokumento nuotrauką. Nuotraukoje matoma ATK išduota L. B., Nr. (duomenys neskelbtini). Jokios sutarties, dėl trumpalaikės buto nuomos nepasirašė. Nuomotojui padavė vieną buto durų raktą, t. y. apatinės durų spynos. Prie minėto buto durų rakto buvo pakabukas su lauko durų kodu. Kliento paklausė, kada jis planuoja išvykti, jis nurodė, kad iki 2024 m. spalio 8 d., 12.00 val. Kliento prašė, kad valanda iki jam išvykstant, jis jam paskambintų ir jis atvažiuotų paimti raktus. Nuomininkas sutiko, jis išvyko. 2024 m. spalio 7 d., apie 20.00 val., į jo telefoną paskambino. vaikinas, kuris prisistatė P., paklausė, ar jis yra savininkas (duomenys neskelbtini), buto. Patvirtino, kad yra. Taip pat, pokalbio metu jam nurodė, kad jo nuomojamą butą adresu, (duomenys neskelbtini), jis išsinuomojo ilgalaikei nuomai, iš jam nepažįstamo asmens. Taip pat, paklausė, ar galėjo minėtą butą jam išnuomoti jo kolega, tačiau jis jam nurodė, kad visais buto reikalais, nuoma, rūpinasi tik jis vienas. Vaikinui nurodė, kad gali atvykti adresu, (duomenys neskelbtini), gal pavyks surasti asmenį, kuris jam išnuomojo butą, gal jis dar bus vietoje, pasiūlė išsiaiškinti susiklosčiusią situaciją. 2024 m. spalio 7 d., 20.15 val., jam atvykus adresu, (duomenys neskelbtini), jo jau laukė P., paprašė jo papasakoti susiklosčiusią situaciją, jis išsitraukė nuomos sutartį ir ją jam parodė. Jiems būnant lauke, pažiūrėjo į buto langus, kiek matė šviesa bute nedegė, todėl suprato, kad minėtas asmuo, kuriam išnuomojo butą bus jau išvykęs. Kartu su P. nuėjo į butą, bijojo, kad jam nebūtų padarytas turtinis nuostolis. Apžiūrėjus butą, jokių jo daiktų neliko, tik rado paliktą antrą dalį nuomos sutarties. Kadangi nebuvo pasibaigęs nuomos laikas, pasakė P., kad einam į lauką, kad nuomininkas nematytų, kad buvo atėję. Jiems išeinant iš buto, užrakino buto durų abi spynas, išėjo iš namo. Jiems išėjus į lauką, paprašė P., kad jis parašytų tariamam buto savininkui, su klausimu, kada gali įsikraustyti. Jam tariamas buto savininkas nurodė, kad gali kraustytis 2024 m. spalio 7 d., tą patį vakarą, šiuo metu yra CUP‘e, vakarieniauja. Jis pasiūlė P. važiuoti į CUP, o jis liks laukti prie namo, gal kartais pavyktų tariamą buto savininką sugauti. P. jam po kurio laiko paskambino ir nurodė, kad nieko nerado, jis paprašė P. atvykti prie buto. Atvažiavus P., pasikalbėjo, davė jam nusifotografuoti nuomininko dokumentą, pasiūlė kreiptis į policiją, dėl galimo sukčiavimo, P. jam gražino raktus. Taip pat, nori nurodyti, kad tvarkant butą, rado 3 tuščius stiklinius alaus butelius, kuriuos galimai lietė L. B.. Minėtas asmuo, kuriam jis išnuomojo butą buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 176 cm, liekno kūno sudėjimo, pailgos veido formos, su tamsios spalvos barzda (apie 3-5 cm. ilgio), galva skusta, tamsių plaukų, tamsių antakių, tamsaus gymio. Neatsimena, ką asmuo vilkėjo. Neįsidėmėjo, jokių išskirtinių požymių. Su juo buvusi mergina buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 170 cm. ūgio, liekno kūno sudėjimo, pailgos veido formos, visas veidas buvo išbertas paaugliškais spuogais, tamsių plaukų iki pečių, Daugiau jokių požymių neįsidėmėjo, neatsimena, ką vilkėjo, jokių išskirtinių požymių neįsidėmėjo. Mano, kad asmenį, kuriam išnuomojo butą galėtų atpažinti iš bendrų veido bruožų, tačiau merginos buvusios su juo negalėtų atpažinti. Ant (duomenys neskelbtini), fasado šonų ir namo koridoriuje nėra vaizdo stebėjimo kamerų. Iki šios dienos L. B. jam nėra grąžinęs buto raktų, jam, dėl raktų grąžinimo neskambino, pakeitė durų spynas. Mano, kad asmuo, kuris iš jo išsinuomojo butą ir pateikė asmens tapatybės kortelę persifotografuoti yra vienas ir tas pats asmuo (t. 4, b. l. 86-88).

2024 m. spalio 7 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (t. 4, b. l. 47-49).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas (P. J. atpažįsta L. B.) (t. 4, b. l. 73-78).

Vaizdo kamerų įrašų iš UAB „Prosperitas Baltica“, Upės g. 9, Vilnius (CUP prekybos centro) apžiūros protokolas (t. 4, b. l. 96-99).

Garso įrašo padaryto P. J. telefonu apžiūros protokolas (t. 4, b. l. 101-103).

Susirašinėjimo „messenger“ pateikto prie P. J. pareiškimo apžiūros protokolas (.....> 22:03 val.-“L. B.“: „Sveikinu. Buvote profesionaliai išdurtas. Nepergyvenkite, nepagavo Jūsų trečiokas koks, spec pasirengimas. Butas ne mano, dokai ne mano, niekur tikri neparodyti/ trys jaustukai „bučinys“ Su pagarba, L.“. „Tai ne dėl pinigų, dėl intereso. Naivus ir skūpus, moka ne du“. Susirašinėjimo pabaiga) (t. 4, b. l. 55-56).

Telefono numerio išklotinių apžiūros protokolas (t. 4, b. l. 116).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą).

BK 281 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelė turtinė žala.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmens veika, kai jis vairavo būdamas neblaivus ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, buvo baigta nuo vairavimo neblaiviam momento, todėl tuo atveju, kai asmuo, vairuodamas neblaivus, sukelia dar ir pasekmes, kurios nenurodytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jo veiksmai kvalifikuojami atskirai. Priešingi teisei veiksmai – neatsargiai padarytas eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, ir tyčiniai veiksmai, vairuojant automobilį neblaiviam, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, turi būti kvalifikuojami kaip padaryti esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, t. y. pagal BK 281 straipsnio 2 dalies ir 281¹ straipsnio 1 dalies sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-98-628/2022).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog L. B. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kaltinamojo L. B. kaltę patvirtina jo paties prisipažinimas ir nurodytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų, atsiprašė nukentėjusiųjų. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis dėl pirmo epizodo parodė, kad nuo ryto su draugu vartojo alkoholį bare, sugrįžo iki (duomenys neskelbtini), pasiėmė automobilio raktelius ir pasisiūlė parvežti draugą namo, ko pasekoje būdami neblaivūs neapskaičiavo saugaus greičio ir sukėlė eismo įvykį, dėl ko nukentėjo A. U.. Dėl šio poelgio labiausiai gailisi iš visų, kurie nutiko, gerai, kad dar taip pasibaigė, kad nenukentėjo kažkas stipriau. Taip pat nepataisomai sugadintas jos vairuotas automobilis ir apgadintas gyvenamojo pastato kampas. Sutiko su nustatytu neblaivumu. Vairavo automobilį „Jaguar“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Automobilis priklausė L. M.. Ji jo gyvenimo draugė, ji nežinojo ir nematė, kad jis girtas išvažiavo, būtų neleidusi. Sutiko, kad pažeidė KET 14 punkto, 127 punkto ir 129 punkto reikalavimus. Tuo metu neturėjo teisės vairuoti, buvo neseniai praradęs. Dėl antro epizodo parodė, kad žinojo, kad negali vairuoti, neseniai buvo atėmę teises, bet girtam proto nebuvo, neblaivumas padarė įtaką. Dėl trečio epizodo parodė, kad susitiko su nukentėjusiuoju viename bare, netoli autobusų stoties, jį pažinojo apie pusę metų, kartu išgėrė ir pasiūlė užeiti pas jį į svečius. Jis retkarčiais užsukdavo, kai L. M. nebūdavo, nes L. M. neleisdavo kviesti į namus svečių. Jiems išgėrinėjant nusisuko iki virtuvės papjaustyti užkandžių, nukentėjusysis su kažkuo kalbėjo telefonu gestų kalba. Jie tarpusavyje sunkiai bendrauja, bet telefono pagalba susišneka. Nukentėjusysis paprašė jo paskolinti šimtą eurų. Būdavo, kad jis jam paskolindavo po 30 eurų, 50 eurų, jis visada grąžindavo. Nuėjo paimti pinigų, pasiėmė pinigus iš elektros skydinės, nukentėjusysis gal pamatė, kad ten didesnė pinigų suma buvo. Jis grįžo, padavė jam pinigus, nukentėjusysis toliau šnekėjo telefonu, jis toliau nusisukęs pjaustė. Vienu momentu pamatė kažkokį šešėlį už savęs, atsisuko ir nukentėjusysis jam trenkė. Smūgis buvo nestiprus, pradžioje pagalvojo, kad jis juokauja, bet nukentėjusysis bandė trenkti antrą kartą, jis išsisuko ir trenkė jam vieną kartą, kai jis stojosi nuo žemės, spyrė iš kojos ir viskas. Iš karto iškvietė policiją ir GMP. Viskas buvo (duomenys neskelbtini), virtuvėje, sujungtoje su svetaine. Sužalojimai rimti, bet jis trenkė tik du kartus, kartą ranka ir kartą koja. Smūgiai ir ranka ir koja buvo į galvą. Po įvykio jis jam leido nusiprausti, davė rankšluostį, laukė greitosios. Vėliau su juo nebendravo, jam buvo uždrausta su juo bendrauti. Dėl ketvirto epizodo parodė, kad tuo metu neturėjo iš ko gyventi, prasta buvo gyvenimo situacija, todėl teko taip apgaulės būdu įgyti pinigų. Pažadėjo pagaminti akvariumą. Ieškojo internete kas gamina akvariumus, jis pasiūlė, susitarė, bet susitarimo neįvykdė. Būdamas laisvėje dirbo statybose, vykdė individualią veiklą, gyvenamųjų namų ir negyvenamųjų pastatų statyba ir įrengimas. Staliauja, stato pertvaras, montuoja pertvaras, gipso kartoną, deda grindis, montuoja duris. Tuo metu nebuvo užsakymų, neturėjo kito pasirinkimo ir taip pasielgė. Dėl penkto epizodo parodė, kad Vilniuje išsinuomavo butą trumpalaikei nuomai, jį nukentėjusiajam pernuomavo. Jis atvyko, apžiūrėjo, jį viskas tenkino, todėl išvyko paimti pinigų, tuomet grįžo, su juo surašė fiktyvią sutartį, padarė raktus, jis jam atsiskaitė ir liko be būsto. Paėmė 800 Eur. Tiksliai net nežino kam tas butas priklausė, buvo atvykęs kažkoks vyrukas, kuris jam jį išnuomojo, jo nei vardo nei pavardės nežino. Tą butą jis išsinuomojo dviem paroms. Žinutę nukentėjusiajam parašė nuotaikai praskaidrinti, kad žmonės mažiau nuostolių turėtų, kad su visais daiktais nesikraustytų, reikėjo kažkaip pranešti.

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: alkoholio kiekio matuoklio duomenys ir neblaivumo nustatymo aktas (t. 1, b. l. 129-132), kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas su priedais (t. 1, b. l. 133-147), automobilio ,,Jaguar XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 148), automobilio Ssangyong, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolas su priedais (t. 1, b. l. 150-156), 2023 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, kuriame L. B. paskirtas draudimas vairuoti kelių transporto priemones 3 m. (t. 4, b. l. 137-140), nukentėjusiųjų apklausų protokolai (t. 2, b. l. 116, 117; t. 3, b. l. 46-48, 138-141, 162, 163), liudytojų apklausų protokolai (t. 2, b. l. 41-44, 72-74, 132-134, 138-140, 143-145, 149-151, 153-155; t. 3, b. l. 95-98; t. 4, b. l. 81-84, 86-88), specialiųjų liudytojų apklausų protokolai (t. 3, b. l. 178-180; t. 4, b. l. 8-10), specialistų išvados (t. 2, b. l. 27-30, 76-79, 160-169), BODY kamerų vaizdo įrašai ir jų apžiūros protokolai (t. 1, b. l. 192-194; t. 3, b. l. 7-14), įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 2, b. l. 172-180), daiktų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėti 2 dantys (t. 2, b. l. 188-193), kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas BPC garso įrašas (t. 3, b. l. 3-5), tarnybinis pranešimas dėl R. M. banko sąskaitos apžiūros (t. 3, b. l. 199), kitų objektų apžiūros protokolas (t. 3, b. l. 127-134), P. J. pareiškimas (t. 4, b. l. 36-46), gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (t. 4, b. l. 47-49), asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas (t. 4, b. l. 73-78), kitų objektų (vaizdo kamerų įrašų iš UAB „Prosperitas Baltica“) apžiūros protokolas (t. 4, b. l. 96-99), garso įrašo, padaryto P. J. telefonu apžiūros protokolas (t. 4, b. l. 101-103), susirašinėjimo „messenger“ pateikto prie P. J. pareiškimo apžiūros protokolas (t. 4, b. l. 55-56),telefono numerio išklotinių apžiūros protokolas (t. 4, b. l. 116).

IV. Bausmės skyrimo klausimai

BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki dešimties metų.

BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 243 straipsnyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Spręsdamas dėl L. B. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nes jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Kadangi L. B. anksčiau ne sykį buvo teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, nagrinėjamas tyčines nusikalstamas veikas jis įvykdė neišnykus ankstesniam teistumui, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, L. B. pripažintinas recidyvistu. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas, keturi nesunkūs nusikaltimai bei vienas sunkus nusikaltimas), padarytos veikos yra baigtos, nukentėjusiesiems padaryta žala, bei L. B. asmenybę – teistas, taip pat ir už analogiškas veikas, šioje byloje kaltinamas sukėlęs eismo įvykį būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus, net 3,08 promilių neblaivumas, dėl ko A. U. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata; automobilį vairavo žinodamas, kad jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis spec. teise; sunkiai sutrikdęs A. G. sveikatą; apgaule įgijęs svetimą – nukentėjusiųjų I. Z. ir P. J. turtą – pinigus; jis šiuo metu nedirbantis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, o tai neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, be kita ko, jis yra pakaltinamas (t. 6, b. l. 133-139), auginantis vaiką. Apibendrinant visumą kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių, taip pat vertinant kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikalstamų veikų, numatytų BK 135 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 281 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, tinkamiausia bausmės rūšis, kuria galima siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, yra laisvės atėmimo bausmė, o už BK 243 straipsnyje įtvirtintą baudžiamąjį nusižengimą – arešto bausmė. Teismas, skirdamas griežčiausias minėtų straipsnių sankcijose įtvirtintas bausmės rūšis atsižvelgia į tai, jog kaltinamajam anksčiau buvo skirtos švelnesnės bausmės rūšys nei areštas ar terminuotas laisvės atėmimas, tačiau šios bausmės nepakeitė kaltinamojo elgesio. Be kita ko, atlikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis buvo pabėgęs iš laisvės atėmimo vietos (t. 7, b. l. 77), o tai, be kita ko, jį charakterizuoja neigiamai. Taigi, už padarytą BK 281 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusikaltimą L. B. skirtina 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Už padarytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą, L. B. skirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Už padarytą BK 243 straipsnyje įtvirtintą baudžiamąjį nusižengimą, L. B. skirtina 30 parų arešto bausmė. Už padarytą BK 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą, L. B. skirtina 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Už padarytą BK 182 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą (apgaule įgytas nukentėjusiosios I. Z. turtas), L. B. skirtina 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Už padarytą BK 182 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą (apgaule įgytas nukentėjusiojo P. J. turtas), L. B. skirtina 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, L. B. paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrina apėmimo būdu ir skiria subendrintą – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, teismas apėmimo būdu subendrintas bausmes, paskirtas už BK 281 straipsnio 2 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, L. B. subendrina apėmimo būdu su BK 135 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (apgaule įgytas nukentėjusiosios I. Z. turtas), 182 straipsnio 1 dalyje (apgaule įgytas nukentėjusiojo P. J. turtas) skirtomis bausmėmis ir jam skiria 6 metų laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi kaltinamasis L. B. savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 273 straipsnio nustatyta tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam skiriama galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Teismo vertinimu, kaltinamajam nėra galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimo, kadangi kaltinamasis praeityje teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu, tačiau jis nepateisino teismo pasitikėjimo juo, vėl nusikalto ir buvo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę. Be kita ko, atlikdamas šią laisvės atėmimo bausmę, jis buvo pabėgęs iš laisvės atėmimo vietos. Kaltinamasis dėl savo priešingo teisei elgesio išvadų nedaro, todėl bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo saugomų vertybių, todėl įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę (kasacinės nutartys Nr. 2K-134-1073/2018, 2K-168-511/2020).

Kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio vairuodamas transporto priemonę, kurią vairuoti reikalinga speciali teisė. Todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kadangi L. B. ne tik vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus, net 3,08 neblaivumas, bet jis taip pat vengė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams. Taigi, manytina, kad jis nėra linkęs laikytis įstatymų ir žinodamas, kad jam uždrausta vairuoti kelių transporto priemones ir to teisines pasekmes, 2023 m. spalio 29 d., apie 13.30 val., Vilniuje, Liubarto g. 11, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Jaguar XF“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Teismas sprendžia L. B. uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuoja asmuo būdamas neblaivus, kai jam nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengia neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, yra nusikaltimo padarymo priemonė ir turi būti konfiskuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020). Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis ,,Jaguar XF“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), yra BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto L. B. padaryto nusikaltimo priemonė. Iš byloje esančių duomenų apie automobilio savininką matyti, jog šios transporto priemonės savininkas yra UAB „A“, o valdytojas – L. M., t. y. minėtas automobilis priklauso trečiajam asmeniui. Todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, „Jaguar XF“ kaina Lietuvoje su PVM yra 13 238 Eur, todėl teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad šis automobilis priklauso trečiajam asmeniui, yra tikslinga iš kaltinamojo valstybės naudai konfiskuoti visą automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 13 238 Eur.

VI. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų (paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).

A. G. pareiškė 5 000 Eur civilinį ieškinį.

I. Z. pareiškė 700 Eur civilinį ieškinį.

P. J. pareiškė 800 Eur civilinį ieškinį.

„Swedbank P&C Insurance AS“ pareiškė 1 994, 91 Eur civilinį ieškinį.

Valstybinė ligonių kasa pareiškė 408,15 Eur (dėl A. U. gydymo) ir 1 813,29 Eur (dėl A. G. gydymo) civilinius ieškinius.

Valstybinis socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė 3 593,86 Eur civilinį ieškinį.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Teismas konstatuoja, kad I. Z. civilinis ieškinys dėl 700 Eur padarytos turtinės žalos bei P. J. civilinis ieškinys dėl 800 Eur padarytos turtinės žalos yra pagrįsti, įrodyti byloje esančiais įrodymais, jų neginčijo kaltinamasis ir įsipareigojo atlyginti turtinę žalą, tarp jo veiksmų ir civiliniams ieškovams padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Teismas minėtų aplinkybių aspektu konstatuoja, kad civilinių ieškovų civiliniai ieškiniai tenkinami visiškai ir I. Z. iš kaltinamojo L. B. priteisiama 700 Eur turtinės žalos atlyginimo, o P. J. priteisiama 800 Eur turtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad L. B. su civiliniais ieškiniais sutiko.

„Swedbank P&C Insurance AS“ civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir iš kaltinamojo L. B. priteisiama 1 994, 91 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko.

Valstybinės ligonių kasos pareikšti civiliniai ieškiniai dėl žalos PSDF biudžetui už nukentėjusiosios A. U. gydymą (408,15 Eur) ir nukentėjusiojo A. G. gydymą (1 813,29 Eur) yra pagrįsti byloje esančiais įrodymais, jų neginčijo kaltinamasis ir įsipareigojo atlyginti padarytą žalą, taigi civiliniai ieškiniai dėl žalos atlyginimo yra tenkinami visiškai ir iš kaltinamojo L. B. priteisiama 408,15 Eur (dėl A. U. gydymo) ir 1 813,29 Eur (dėl A. G. gydymo) žalai atlyginti. Civilinis ieškovas taip pat prašo priteisti 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Šis prašymas pripažintinas pagrįstu, todėl tenkinamas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys dėl VSDF biudžetui padarytos žalos atlyginimo yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais, jo neginčijo kaltinamasis ir įsipareigojo atlyginti padarytą žalą, dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų buvo sužalota ir nedarbinga A. U., todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir iš kaltinamojo L. B. priteisiama 3 593,86 Eur.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Teismas konstatuoja, kad A. G. civilinis ieškinys dėl 5 000 Eur padarytos žalos yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, nors kaltinamasis sutiko atlyginti pusę šio ieškinio sumos – 2 500 Eur, tačiau tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajam A. G. padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Kaltinamasis sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, tyčia kumščiu smogė bei koja spyrė į gyvybiškai pavojingą vietą – galvą, kas neabejotinai sudaro pagrindą konstatuoti, kad civilinio ieškovo civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir A. G. iš kaltinamojo L. B. priteisiama 5 000 Eur žalos atlyginimo.

Nutartimi perdavus baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje buvo nutarta kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorių dėl gynėjo parinkimo kaltinamajam L. B. BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra kalėjime, todėl kaltinamojo gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinas. Taigi šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami, vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiu atveju gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, nepriteistinos. Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į kaltinamojo L. B. turtinę padėtį (nedirba, turi skolų, nuosprendžiu paskirtas realus laisvės atėmimas) teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl šios išlaidos iš nuteistojo nepriteisiamos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus, palikti saugoti byloje; baltos spalvos servetėlę su raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują ir du dantis, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

L. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

L. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

L. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

L. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (apgaule įgytas nukentėjusiosios I. Z. turtas), ir skirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

L. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (apgaule įgytas nukentėjusiojo P. J. turtas), ir skirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, L. B. paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrinti apėmimo būdu ir skirti jam subendrintą – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu subendrintas bausmes, paskirtas už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, L. B. subendrinti apėmimo būdu su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (apgaule įgytas nukentėjusiosios I. Z. turtas), 182 straipsnio 1 dalyje (apgaule įgytas nukentėjusiojo P. J. turtas) skirtomis bausmėmis ir skirti jam subendrintą 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. B. skirti galutinę 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio bausmės pradėjimo vykdyti pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti, kad L. B. nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu.

L. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų (paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Paskirti L. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkis) metus, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš L. B. valstybės naudai konfiskuoti visą automobilio ,,Jaguar XF“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 13 238 Eur (trylika tūkstančių du šimtus trisdešimt aštuonis eurus).

A. G. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš L. B. priteisti 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) žalos atlyginimo.

I. Z. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš L. B. priteisti 700 Eur (septynis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo.

P. J. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš L. B. priteisti 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo.

„Swedbank P&C Insurance AS“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš L. B. priteisti 1 994, 91 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt keturis eurus ir devyniasdešimt vieną centą) turtinės žalos atlyginimo.

Valstybinės ligonių kasos civilinius ieškinius tenkinti visiškai ir priteisti iš L. B. 408,15 Eur (keturis šimtus aštuonis eurus ir penkiolika centų) (dėl A. U. gydymo) ir 1 813,29 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus trylika eurų ir dvidešimt devynis centus) (dėl A. G. gydymo) žalai atlyginti, taip pat priteisti 5 (penkių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš L. B. priteisti 3 593,86 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt tris eurus ir aštuoniasdešimt šešis centus) žalai atlyginti.

Nepriteisti iš L. B. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų advokatui apmokėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, kompaktinius diskus, palikti saugoti byloje; baltos spalvos servetėlę su raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują ir du dantis, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.