- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-21
- Bylos Nr.
- 2S-1310-159/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08542-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eugenija Morkūnienė
- Skolininkas
- uždarosios akcinės bendrovės „Joruvė“
- Kreditorius
- AB DNB banko
Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2S-1310-159/2012
Teisėja Eugenija Šatkuvienė (Proceso Nr. 2-06-3-08542-2011-4)
2012 m. birželio 21 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eugenija Morkūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Joruvė“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1785-144/2012 pagal kreditoriaus AB DNB banko 2012-01-26 prašymą Nr. 03/12/00655 „Dėl priverstinio skolos išieškojimo“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2012-01-26 kreditorius AB DNB bankas teismui pateikė pakartotinį pareiškimą Nr. 03/12/00655 „Dėl priverstinio skolos išieškojimo“. Jame nurodė, kad skolininkė ir įkeisto daikto savininkė UAB „Joruvė“ 2011-08-26 pasirašytinai įspėta, tačiau per vieno mėnesio terminą skolos negrąžino. 2012-01-12 UAB „Joruvė“ skolą bankui sudaro: 32 287,43 Lt negražinta paskola, 2 448,43 Lt nesumokėtos palūkanos ir 132,49 Lt delspinigiai, iš viso: 34 868,35 Lt. Prašė priverstinai už skolą parduoti iš varžytynių hipotekos lakštu, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), įkeistą daiktą butą – patalpą, adresu (duomenys neskelbtini). (b. l. 72).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-03-26 nutartimi nutarė išieškoti AB DNB banko naudai iš skolininkės UAB „Joruvė“ skolą: 32 287,43 Lt negražintą kreditą, 2 448,43 Lt nesumokėtas palūkanas, 132,49 Lt delspinigius, 137 Lt žyminį mokestį, 9,45 proc. sutartinių metinių palūkanų nuo negražinto kredito sumos, skaičiuojant palūkanas nuo pareiškimo pateikimo dienos iki visiško skolos išieškojimo. Už skolą parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą – 35,14 kv. m bendro ploto butą su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pažymėtomis: 1–1 (1/2 iš 1,17 kv. m), 1–3 (1/2 iš 1,46 kv. m), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį UAB „Joruvė“, įmonės kodas 164265126, įkeisto daikto įkainojimas hipotekos lakšto 4 punkte nurodytas 53 000 Lt. Teismas nustatė, kad skolininkei ir įkeisto daikto savininkei įspėjimas ir procesiniai dokumentai įteikti 2011-08-26. Įspėjimas įteiktas tinkamai CPK 123 str. numatyta tvarka. Nuo įspėjimo įteikimo praėjo mėnuo, skola negrąžinta, todėl teismas patenkino kreditoriaus (b. l. 76–77).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkė UAB „Joruvė“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-26 nutartį ir kreditoriaus AB DNB banko 2012-01-26 prašymą Nr. 03/12/00655 atmesti. Nurodo, kad UAB „Joruvė“ su kreditoriumi AB DNB banku 2008-09-15 sudarė kreditavimo sutartį Nr. K–1800-200-345, pagal kurią UAB „Joruvė“ suteiktas 35 000 Lt kreditas butui pirkti. Kredito grąžinimas užtikrintas įsigyto nekilnojamojo turto hipoteka – 2008-10-16 sutartinės hipotekos lakštu ir 2008-09-15 laidavimo sutartimi Nr. 24, ją laiduotoja V. K. prisiėmė įsipareigojimus atsakyti bankui visu savo turtu, jeigu UAB „Joruvė“ neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai skolininkės prievoles pagal kreditavimo sutartį. UAB „Joruvė“ nuo 2010 m. pabaigos turėjo finansinių sunkumų, todėl dėl objektyvių priežasčių pradelsė paskolos mėnesinių įmokų mokėjimą, bankas neatsižvelgė į UAB „Joruvė“ problemas, nedėjo jokių pastangų spręsti klausimą taikių derybų būdu ir 2011-04-18 išsiuntė kategoriškus pranešimus skolininkei UAB „Joruvė“ ir laiduotojai V. K., kad vienašališkai nutraukiantis ilgalaikio kreditavimo sutartį kitą dieną po 30 dienų termino nuo banko rašto išsiuntimo. Kreditorius AB DNB bankas 2011-06-27 ieškiniu kreipėsi į Kretingos rajono apylinkės teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovės – laiduotojos – V. K. pagal 2008-09-15 kreditavimo sutartį Nr. K–1800-200-345. UAB „Joruvė“ buvo įtraukta trečiuoju asmeniu. Kretingos rajono apylinkės teismas 2011-11-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1272-474/2011 ieškovo ieškinį visiškai patenkino. Priteisė iš V. K. 32 287,43 Lt negrąžinto kredito, 694,94 Lt nesumokėtų palūkanų, 4,27 Lt delspinigių, 990 Lt sumokėto žyminio mokesčio, iš viso 33 976,64 Lt ieškovo AB DNB banko naudai; ir 9,35 procentus metinių palūkanų nuo 32 986,64 Lt sumos nuo bylos iškėlimo – 2011-07-05 – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovo naudai AB DNB banko naudai. Antstolė V. D. 2012-01-09 priėmė vykdyti išieškotojo AB DNB banko pateiktą Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-12-22 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1272-474 dėl 35 791,64 Lt ir 9,35 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės V. K.. Apeliantė nurodo, kad kreditorius, kreipdamasis į teismą su 2012-01-06 prašymu Nr. 03/12/00655, nuslėpė, kad skola kreditoriaus naudai priteista Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-11-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1272-474/2011 ir pradėtas vykdymo procesas, išieškant skolą priverstine tvarka, bei keičia nesumokėtų palūkanų, delspinigių ir metinių palūkanų dydį, siekia antrą kartą priverstine tvarka išsiieškoti jau priteistą skolą pagal tą pačią kreditavimo sutartį Nr. K–1800-200-345 (b. l. 82–84).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius AB DNB bankas prašo UAB „Joruvė“ atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-26 nutartį. Nurodo, kad skolininkė per teismo 2011-08-22 nutartyje nustatytą terminą susidariusio įsiskolinimo nepadengė. Hipotekos teisėja pagrįstai patenkino banko pakartotinį pareiškimą, kadangi hipotekos teisėjų funkcijos nesusijusios su ginčo nagrinėjimu. Bylose dėl hipotekos teisinių santykių atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Bankas pateikė dokumentus, įrodančius reikalavimo teisę į skolininkę: kreditavimo sutartį, dokumentus, kurie detalizuoja ir pagrindžia skolininkės skolą bankui. Hipotekos teisėja pagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas atlikti prašomą procedūrą. Tai, kad patenkintas banko ieškinys laiduotojai V. K., nelaikytina, jog bankas siekia antrą kartą išsiieškoti skolą ir tai nėra pagrindas naikinti skundžiamą nutartį. Nors UAB „Joruvė“ prievolių įvykdymas užtikrintas jai priklausančio turto įkeitimu, bankas turi teisę pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kokias prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones realizuoti, bankas turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek UAB „Joruvė“, kuri yra ir įkeisto turto davėja, tiek laiduotoja V. K. (b. l. 135–137).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2008-09-15 kreditavimo sutarties Nr. K–1800-2008-345, sudarytos tarp AB DNB banko (tuo metu – AB DnB NORD bankas) ir UAB „Joruvė“, įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui laidavo V. K. bei hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), įkeistas turtas: 53 000 Lt vertės, 35,14 kv. m bendro ploto butas su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pažymėtomis: 1–1 (1/2 iš 1,17 kv. m), 1–3 (1/2 iš 1,46 kv. m), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis UAB „Joruvė“ (b. l. 6–11).
Skolininkė atskirąjį skundą grindžia aplinkybe, kad Kretingos rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1272-474/2011 dėl skolos pagal minėtą kredito sutartį priteisimo iš laiduotojos V. K. 2011-11-14 sprendimu skolos suma kreditoriui AB DNB bankui priteista iš laiduotojos ir pradėtas vykdymo procesas. Kaip matyti iš bylos duomenų V. K. laidavo už UAB „Joruvė“ įsipareigojimų pagal 2008-09-15 kreditavimo sutartį Nr. K–1800-2008-345 įvykdymą. Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str. 1 d.). CK 6.6 str. 5 d. numato, kad kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai. Taigi procesas pagal hipotekos kreditoriaus ieškinį laiduotojui dėl skolos priteisimo, taip pat procesas pagal hipotekos kreditoriaus pareiškimą skolininkui dėl priverstinio skolos išieškojimo gali vykti paraleliai. Tokiu atveju kreditoriaus hipoteka užtikrinto reikalavimo padengimo klausimas sprendžiamas vykdymo procese (CPK 647 str. 4 d.). Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas nevykdo prievolės grąžinti skolą arba tokią prievolę įvykdo ne iki galo (CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.). Vienas iš hipotekos pasibaigimo pagrindų yra hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo įvykdymas (CK 4.197 str. 2 d. 1 p.). Duomenų, kad hipoteka užtikrintas skolininkės UAB „Joruvė“ įsipareigojimas pagal kredito sutartį Nr. K–1800-2008-345 yra visiškai įvykdytas apeliantė nepateikė. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju, kai kreditorius jau kreipėsi į teismą dėl hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo patenkinimo iš laiduotojos, kreditorius neturėjo teisės kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto skolininkės turto.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad kreditoriaus pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo yra nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, atsižvelgiant į CPK 558 str. nuostatas. Skolininkė UAB „Joruvė“ tinkamai bei laiku nevykdė kreditavimo sutartimi prisiimtos prievolės kreditoriui, todėl kreditorius vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį ir kreipėsi į hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo. 2011-08-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi areštuotas kreditoriui įkeistas skolininkės UAB „Joruvė“ turtas. Per 2011-08-22 nutartyje nustatytą vieno mėnesio terminą įsiskolinimas padengtas nebuvo, todėl kreditorius AB DNB bankas į hipotekos skyrių kreipėsi su pakartotiniu pareiškimu dėl skolos išieškojimo. Hipotekos teisėjas, nagrinėdamas hipotekos kreditoriaus pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo, atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos teisine procedūra, o apeliacinės instancijos teismas įvertina, ar nebuvo pažeistos hipotekos teisinės procedūros. Vykdydamas jam suteiktus įgaliojimus, hipotekos teisėjas konstatuoja, kad hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, ir vadovaudamasis CPK 558 str. 1 d., 2 d. bei preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi, areštuoja įkeistą turtą, įspėja įkaito davėją apie galimą įkeisto daikto pardavimą ir, gavęs pakartotinį kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį už skolą parduoti įkeistą daiktą iš varžytynių. Nagrinėjamu atveju hipotekos teisinių procedūrų pažeidimų nenustatyta.
Apeliantė nurodo, kad išieškant skolą priverstine tvarka kreditorius AB DNB bankas keičia nesumokėtų palūkanų, delspinigių ir metinių palūkanų dydį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami. CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių, supaprastinta tvarka tinkamai įgyvendinti, bet neskirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti (CPK 542 str. 1 d.). Hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Apeliantės dėmesys atkreiptinas į tai, kad nesutikdama su likusios nesumokėtos skolos dydžiu, jo apskaičiavimu ir manydama, kad jos teisės, susijusios su kreditavimo sutarties vykdymu, yra pažeidžiamos, ji turi teisę kreiptis į teismą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai įgyvendino CPK 558 str. 2 d. nustatytos procedūros paskirtį, prieš priimdamas atitinkamą nutartį, išanalizavo gautą pareiškimą, ištyrė ir įvertino, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos prašomai procedūrai atlikti. Nenustačius pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-26 nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.), skolininkės atskirasis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.