Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) bei Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-13 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškinį atsakovei S. S. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas bankrutuojanti KU „Vilniaus taupomoji kasa“ prašė iš atsakovių S. S. ir O. S. (O. S. Vilniaus apygardos teismo 2016-09-13 nutartimi pakeista teisių perėmėja S. S.) solidariai priteisti 30 978,12 Eur (106 961,26 Lt) dydžio skolos, 3 004,70 Eur (10 374,64 Lt) dydžio palūkanų, 11 337,99 Eur (39 147,82 Lt) dydžio delspinigių, 5,00 procentų dydžio metinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis bei argumentais: Tarp ieškovo ir atsakovės S. S. 2008-09-18 buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 08-00155 LTL (toliau – Paskolos sutartis Nr. 1), pagal kurią ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovei S. S. 28 962,00 Eur (100 000,00 Lt) dydžio paskolą smulkiam verslui plėtoti, o atsakovė S. S. įsipareigojo mokėti ieškovui 12,00 procentų dydžio metines palūkanas ir grąžinti suteiktą paskolą iki 2011-09-30. Prievolių įvykdymas užtikrintas atsakovei O. S. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimu;Atsakovė S. S. 2009-09-29 kreipėsi į ieškovą prašydama pakeisti paskolos grąžinimo grafiką, sumažinant mokėtinos mėnesinės įmokos dydį iki 579,24 Eur (2 000,00 Lt) dydžio sumos. Ieškovas atsakovės prašymą tenkino ir 2009-09-30 tarp šalių buvo sudarytas susitarimas Nr. 08-00155 LTL P1 dėl paskolos sutarties pakeitimo (toliau – Susitarimas Nr. 1);Tarp ieškovo ir atsakovės S. S. 2010-10-27 buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 10-00310-1 LTL (toliau – Paskolos sutartis Nr. 2), pagal kurią ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovei S. S. 13 785,91 Eur (47 600,00 Lt) dydžio paskolą (paskolos naudojimo tikslas – vartojimo paskola), o atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui 8,50 procento dydžio metines palūkanas ir grąžinti suteiktą paskolą iki 2013-10-25. Paskolos sutarties Nr. 2 prievolių įvykdymas buvo užtikrintas atsakovės O. S. laidavimu, 2010-10-27 tarp ieškovo ir atsakovės O. S. buvo sudaryta Laidavimo sutartis Nr. 10-00310-1 LTL (toliau – Laidavimo sutartis Nr. 1);Atsakovės S. S. prašymu 2010-12-29 ieškovas davė sutikimą Nr. 10/610 dėl įkeisto turto pardavimo, kuriame sutiko, kad būtų parduotas įkeistas butas, su sąlyga, jog į ieškovo sąskaitą bus pervesta ne mažesnė kaip 14 191,38 Eur (49 000,00 Lt) dydžio suma paskolos grąžinimui. Įvykdžius nurodytą sąlygą, nekilnojamojo turto hipoteka buvo išregistruota. Atsakovei 2011-01-12 kreipusis į ieškovą su prašymu sumažinti metinę palūkanų normą pagal Paskolos sutartį Nr. 1 nuo 12,00 procentų iki 8,00 procentų, tarp šalių 2011-01-13 buvo pasirašytas susitarimas Nr. 08-00155 LTL P2 dėl paskolos sutarties pakeitimo (toliau – Susitarimas Nr. 2), kuriame iki 8,00 procentų buvo sumažinta metinė palūkanų norma ir atitinkamai pakeistas paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo tvarkaraštis;2011 m. rugsėjo mėnesį atsakovė kreipėsi į ieškovą su prašymu pratęsti Paskolos sutarties Nr. 1 grąžinimo terminą iki 2013-09-30. Ieškovas sutiko pratęsti paskolos grąžinimo terminą iki 2013-10-25 su sąlyga, kad atsakovės prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymas bus užtikrintas atsakovės O. S. laidavimu. Atsižvelgiant į tai, 2011-11-28 buvo pasirašytas susitarimas Nr. 08-00155-1 dėl paskolos sutarties pakeitimo (toliau – Susitarimas Nr. 3), paskolos grąžinimo terminas pratęstas iki 2013-10-25, taip pat 2011-11-28 tarp ieškovo ir atsakovės O. S. buvo sudaryta Laidavimo sutartis Nr. 08-00155-1 (toliau – Laidavimo sutartis Nr. 2). Tarp ieškovo ir atsakovės S. S. 2011-11-22 buvo pasirašytas susitarimas dėl 2010-10-27 Paskolos sutarties Nr. 2 grąžinimo tvarkaraščio pakeitimo, numatant, kad atsakovė kas mėnesį mokės ieškovui ne tik palūkanas, bet paskolą, nors pagal Paskolos sutartį Nr. 2 buvo numatyta, kad paskolą atsakovė grąžins tik 2013-10-25;Vilniaus apygardos teismo 2014-02-07 nutartimi ieškovui buvo iškelta bankroto byla. Bankroto administratoriui susipažinus su perduotais dokumentais, 2014-05-27 atsakovėms buvo išsiųstas reikalavimas dėl paskolos sutarčių nevykdymo nurodant, jog yra suėję paskolų grąžinimo terminai ir, atsakovėms nesumokėjus skolos per 15 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos, ieškovas išieškos įsiskolinimą. Atsakovės į pranešimus nereagavo. Bankroto administratorius 2014-08-06 pranešimais dėl Paskolos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 nutraukimo pranešė atsakovėms, kad per 15 kalendorinių dienų nuo pranešimų gavimo dienos nesumokėjus įsiskolinimo, Paskolos sutartys Nr. 1 ir Nr. 2 nuo 2014-08-25 bus laikomos vienašališkai nutrauktos, nesiunčiant atskiro pranešimo. Atsakovės susidariusių įsiskolinimų pranešimuose nustatytu terminu nepadengė, todėl ieškovas nutraukė Paskolos sutartis Nr. 1 ir Nr. 2;Pagal Paskolos sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 atsakovės buvo įsiskolinusios iš viso 45 320,81 Eur (156 483,72 Lt) dydžio sumą, kurią sudarė: 29 427,27 Eur (101 606,49 Lt) dydžio įsiskolinimas pagal Paskolos sutartį Nr. 1, iš kurio 20 143,63 Eur (69 551,91 Lt) sudarė negrąžinta paskolos dalis, 1 911,08 Eur (6 598,58 Lt) dydžio palūkanos bei 7 372,57 Eur (25 456,00 Lt) dydžio delspinigiai; 15 893,54 Eur (54 877,23 Lt) dydžio įsiskolinimas pagal Paskolos sutartį Nr. 2, iš kurio 10 834,50 Eur (37 409,35 Lt) sudarė negrąžinta paskolos dalis, 1 093,62 Eur (3 776,06 Lt) dydžio palūkanos bei 3 965,43 Eur (13 691,82 Lt) dydžio delspinigiai. Atsakovė S. S. prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis bei argumentais:Ieškovas neatsižvelgia, kad atsakovė siekė bendradarbiauti su ieškovu, ką patvirtina 2011-01-12, 2011 m. rugsėjo mėn. ir 2014-01-16 prašymai. Atsakovė stengėsi bendradarbiauti su visais savo kreditoriais, išvengdama ginčų ar fizinio asmens bankroto, tačiau ieškovas neieškojo palankaus sprendimo; Ieškovas nesutiko tenkinti paskutinio atsakovės 2014-01-06 prašymo, ko pasėkoje, atsakovė tapo nepajėgi atsiskaityti tinkamais terminais ir gilino savo įsiskolinimą. Skolintos lėšos buvo skirtos verslo finansavimui, kurio žlugimą lėmė finansinė krizė. Pradiniame etape atsakovė mokėjo tik palūkanas, todėl atsakovės įsiskolinimas nuolat didėjo. Žlugus verslui likusi tokia didelė įsipareigojimų našta, auginant mažametį vaiką, tapo sunkiai pakeliama. Ieškovas, suteikdamas paskolą, privalėjo apskaičiuoti potencialią verslo sėkmės ir nesėkmės riziką, patikrinti paskolos gavėjo patikimumą ir tinkamumą. Sutartis buvo pasirašyta 2008-09-18, kai prasidėjo krizė. Atsakovės finansinių įsipareigojimų bendra suma sudaro virš 289 620,02 Eur (1 000 000,00 Lt), turto, iš kurio galėtų padengti minėtus įsipareigojimus, neturi. Ieškinio tenkinimas sudarytų sąlygas teismo sprendimo įvykdymo negalimumui. Su visais kreditoriais, išskyrus ieškovą, atsakovė yra taikiai susitarusi dėl prievolių vykdymo dalimis. Išimtinai atsakovo interesų tenkinimas neatitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų;Teismo posėdžio metu šalys palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus. Ieškovas neprieštaravo, jei teismo sprendimo vykdymas būtų išdėstytas ne ilgiau kaip penkeriems metams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-08-13 sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovui iš atsakovių solidariai 30 978,12 Eur negrąžintos paskolos, 3 004,70 Eur palūkanų, 11 337,99 Eur delspinigių, 5,00 procentų metines palūkanas už priteistą 45 320,81 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-11-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei lygiomis dalimis 1 949,55 Eur bylinėjimosi išlaidų; išdėstė teismo sprendimo įvykdymą, nustatydamas, kad atsakovės ieškovui priteistą sumą sumoka per 5 metų, t. y. 60 mėnesių laikotarpį, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pirmus 59 mėnesius iki kiekvieno einamojo mėnesio 20 dienos mokėdamos po 755,34 Eur, o paskutinio mėnesio 20 dieną – 755,75 Eur. Sumokant paskutinę įmoką, turi būti sumokėta ir visa teismo sprendimu priteista iš atsakovių skola ir 5,00 procentų dydžio procesinės palūkanos; priteisė valstybės naudai iš atsakovių lygiomis dalimis 1 195,00 Eur žyminio mokesčio bei 5,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovą ir atsakovę S. S. siejo paskolos teisiniai santykiai, o ieškovą ir atsakovę O. S. – laidavimo teisiniai santykiai. Atsakovės pažeidė Paskolos sutarčių Nr. 1-2 bei Laidavimo sutarčių Nr. 1-2 sąlygas, nes sutartyse nustatyta tvarka bei terminais su ieškovu neatsiskaitė. Pažymėjo, jog atsakovė S. S. skolos fakto neginčijo.Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl atsakovės S. S. prašymo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą 10 metų nustatė, kad ji nekilnojamojo turto neturi, pajamos per mėnesį yra apie 1 795,64 Eur (6 200,00 Lt). Vilniaus apygardos teismas 2015-06-11 nutartimi, išnagrinėjęs atsakovės S. S. atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatė, kad atsakovė S. S. kiekvieną mėnesį turi mokėti (579,24 Eur) (2 000,00 Lt) KU „Mėmelio taupomoji kasa“, 535,80 Eur (1 850,00 Lt) AB „Danske bank“, 72,41 Eur (250,00 Lt) vaiko lankomam darželiui, 86,89 Eur (300,00 Lt) už vaistus, 101,37 Eur (350,00 Lt) per mėnesį už dukters lankomus būrelius bei 362,03 Eur (1 250,00 Lt) už savo buto nuomą ir išlaikymą, iš viso 1 795,64 Eur (6 000,00 Lt), neįskaitant įsipareigojimų vykdymo fiziniams asmenims ir būtinųjų išlaidų. Pažymėjo, kad atsakovė S. S. jokių papildomų duomenų apie savo turtinę padėtį ir apie perspektyvas ateityje pagerinti savo finansinę padėtį teismui nėra pateikusi. Taip pat nustatė, kad ieškovas yra bankrutavusi kredito unija, kurios, kaip nurodė ieškovas, likvidavimo procedūrą planuojama užbaigti iki 2018-12-31, o iki šio termino galiojančios reikalavimo teisės bus perleidžiamos tretiesiems asmenims;įvertinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas iš karto atsakovėms sukeltų sunkių padarinių, teismo sprendimo vykdymą išdėstė penkerių metų, t. y. 60 mėnesių, laikotarpiui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-13 sprendimą dalyje, kurioje numatytas skolos grąžinimo išdėstymas per 5 metų laikotarpį ir priimti naują sprendimą – išdėstyti priteistos skolos grąžinimą 10 metų laikotarpiui. Apeliacinį skundą iš esmės grindė šiomis aplinkybėmis bei argumentais:sprendimo įvykdymo neišdėstymas ilgesniam laikotarpiui gali padaryti atsakovei papildomų nuostolių ar turėti tokių neigiamų pasekmių, kaip fizinio asmens bankrotas. Priteista suma jai yra labai didelė. Išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą 10 metų laikotarpiui ieškovas galėtų realiai tikėtis skolą visiškai atgauti ir atgauti ją nuosekliai, pastoviai;Atsakovės finansinių įsipareigojimų suma sudaro virš 289 620,02 Eur (1 000 000,00 Lt), turto neturi. Kadangi ieškovas nėra vienintelis atsakovės kreditorius, trumpesnis nei 10 metų skolos grąžinimo laikotarpis ir išimtinis vieno kreditoriaus (ieškovo) interesų tenkinimas per 5 metų laikotarpį pažeistų kitų atsakovės kreditorių teisėtus lūkesčius, o tai prieštarauja lygiateisiškumo, nuosavybės proporcingumo, teisėtų lūkesčių, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Tai būtų išimtinis vieno atsakovės kreditoriaus teisių tenkinimas, nes atsakovė kas mėnesį 5 metus mokėdama teismo numatytą sumą ieškovui nebepajėgtų proporcingai atsiskaitinėti su kitais savo kreditoriais bei išlaikyti savo mažameti vaiką; Teigė, kad galimi nuostoliai bus kompensuoti atsakovei mokant teismo nustatyto dydžio palūkanas.Ieškovas apeliacinį skundą prašė atmesti. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis bei argumentais:Teigė, kad neigiamų padarinių dėl sprendimo vykdymo išdėstymo / neišdėstymo gali kilti ne tik skolininkui (kai teismo sprendimas yra vykdomas), bet ir kreditoriui – kuomet į įsiteisėjęs teismo sprendimas nevykdomas ilgą laiką, o vėliau jo įvykdymas dar ir išdėstomas. Ieškovas yra bankrutuojanti kredito unija, kuriai iškelta bankroto byla. Ieškovui nevykdant savo įsipareigojimų, kenčia įmonės kreditoriai, tarp kurių yra bankrutuojančios įmonės darbuotojai, valstybė, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys;Atsakovė gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, yra darbingo amžiaus ir gali susirasti geriau apmokamą darbą ir taip dengti skolas. Nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja išimtinis atvejis, dėl ko būtų pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą neproporcingai ilgam ir neprotingam terminui. Atsakovė remiasi deklaratyviais teiginiais dėl galimo jos bankroto ar nemokumo. Nesuprantama, kuo teismo sprendimas išdėstyti skolą trumpesniam nei 10 metų terminui pažeis kitų kreditorių interesus. Išdėsčius teismo sprendimą atsakovės prašomam laikotarpiui būtų iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas bei pažeisti teisėti išieškotojo interesai, taip pat toks sprendimo įvykdymo būdas prieštarautų ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams. Pažymėjo, jog atsakovei ir taip numatytas labai ilgas skolos išdėstymas, kuris yra žymiai ilgesnis, nei teismų praktikoje susiformavę skolos išdėstymo terminai, kurie dažniausiai neviršija 1-2 metų net ir esant labai sunkiai atsakovo turtinei padėčiai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju, patikrinus bylos medžiagą, teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacinis procesas vyksta dėl skundžiamo sprendimo dalies, kuriame atsakovei teismo sprendimo įvykdymas – priteistos 45 320,81 Eur dydžio sumos – išdėstytas ne 10 (dešimties), bet 5 (penkerių) metų laikotarpiui. CPK 284 straipsnyje numatyta, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kasacinis teismas išaiškinęs, kad ši teismo teisė vertintina kaip teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas įvykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų, o būtent užtikrinti socialinį teisingumą. Todėl atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą galima tada, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002-05-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-925/2002). Atidėdamas ar išdėstydamas sprendimo įvykdymą, teismas pirmiausia turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį. Kadangi šio straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Teismo sprendimo vykdymą galima atidėti ar išdėstyti, kai skolininko padėtis sunki arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą. Teismas, išdėstydamas teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui turi įsitikinti, kad bus užtikrintas jo įvykdymas ir nebus sumenkintas pats sprendimas bei pažeisti teisėti kreditoriaus interesai. Spręsdamas, ar atidėti (išdėstyti) teismo sprendimo vykdymą, teismas pirmiausia turėtų remtis teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principu. Išdėstydamas teismo sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui teismas turėtų konstatuoti, kad asmens turtinė padėtis yra ypač bloga, tačiau kartu turėtų būti duomenų, jog ateityje ji gerės. Sunki turtinė padėtis ar labai sprendimo vykdymą apsunkinančios aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio sąvokos, nustatomos nagrinėjant konkrečią situaciją (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-3/2012). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo svarbus šalių lygiateisiškumo principas – būtina nustatyti, kad atidėjus sprendimo vykdymą nebus neproporcingai pažeisti teisėti ieškovės interesai.Pirmosios instancijos nustatytos turtinės padėties įvertinimo atsakovė neginčija. Pati atsakovė nurodo, jog jos finansiniai įsipareigojimai sudaro ypatingai didelę sumą – net 1 000 000,00 Lt. Atsakovės turtinė padėtis lyginant su įsiskolinimų dydžiu yra labai bloga. Jei atsakovė dengtų šiuos įsiskolinimus iš dabartiniu metu gaunamo atlyginimo (1 795,64 Eur), tai net ir sumokėdama visas gaunamas pajamas įsiskolinimo per 10 metų negalėtų padengti. Įvertinus tai, kad darbo užmokestis reikalingas pačios atsakovės bei jos nepilnamečio vaiko išlaidoms, skolų mokėjimo laikotarpis sudarytų ne vieną dešimtmetį. Kita vertus, ieškovui yra iškelta bankroto byla, kas taip pat rodo blogą turtinę padėtį. Ieškovas turi kreditorių, kurie taip pat yra suinteresuoti pajamų gavimu.Atsakovės argumentai dėl išimtinių teisių vienam skolininkui suteikimo, esant nedidelėms atsakovės pajamoms, nepatvirtinančioms galimybės atsakovei protingu terminu grąžinti skolas, nėra pagrįsti. Apeliaciniame skunde atsakovė nenurodo konkrečių terminų ir nepateikia paskaičiavimų, kaip ji galėtų įvykdyti prievoles kreditoriams. Jos motyvai yra deklaratyvūs, pateikiami siekiant ne konstruktyviai spręsti skolų mokėjimo klausimus, o stengiantis kuo ilgesnį laiką išvengti prievolės vykdymo.Teismo sprendimo vykdymas išdėstytas itin ilgam laiko tarpui, todėl darytina išvada, jog sprendimo vykdymo išdėstymas dar ilgesniam laikui pažeistų teisėtus išieškotojo interesus ir prieštarautų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams.Įvertinus išdėstytą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o apeliacinis skundas atmetamas.Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.