- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-26
- Bylos Nr.
- 2A-438-524/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00181-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Aušra Maškevičienė
- Atsakovas
- Šilalės „Medvėgalio“
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės ir Aušros Maškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo klubo „Medžiotojų ragas“ ieškinį atsakovui Šilalės „Medvėgalio“ medžiotojų būreliui dėl įpareigojimų nustatymo bei ieškovo klubo „Medžiotojų ragas“ ir atsakovo Šilalės „Medvėgalio“ medžiotojų būrelio apeliacinius skundus dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2011-10-07 sprendimo civilinėje byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė įpareigoti atsakovą organizuoti medžiokles išduodant atskirą medžioklės lapą medžioklės klubui „Medžioklės ragas“, skiriant iš jų atskirą medžioklės vadovą; licencijuojamų gyvūnų licencijas pasidalyti proporcingai būrelio „Medvėgalis“ ir „Medžiotojų rago“ narių skaičiui; apie „Medvėgalis“ būrelio organizuojamos medžioklės vietą ir laiką pranešti prieš 7 dienas medžiotojų klubo „Medžiotojų ragas“ vadovui. Nurodė, kad atsakovas netinkamai taikė LR medžioklės įstatymo 13 str. 1 d., kuri leidžia žemės savininkams, kurių žemė patenka į medžioklės būrelio medžioklės plotus, susitarus su žemės savininkais, medžioti visoje medžioklės plotų teritorijoje. Esant nesutarimams tarp medžioklės klubo ir būrelio, turi būti leista organizuoti medžioklę atskirai, išduoti atskiri medžioklės lapai klubui, licencijuojamų gyvūnų licencijas pasidalyti proporcingai klubo ir būrelio narių skaičiui, taip pat pranešti klubui apie organizuojamą būrelio medžioklės laiką ir vietą prieš 7 d. iki medžioklės pradžios.
Žemesnės instancijos teismas
Šilalės rajono apylinkės teismas 2011-10-07 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: įpareigojo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus medžiotojų būrelį „Medvėgalis“ pranešti medžiotojų klubui „Medžiotojų ragas“ apie numatomas medžiotojų būrelio organizuojamas medžiokles prieš septynias dienas iki medžioklės pradžios; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus medžiotojų būrelio „Medvėgalis“ ieškovo medžiotojų klubui „Medžiotojų ragas“ naudai 45 Lt žyminio mokesčio dalį; priteisė iš ieškovo medžiotojų klubo „Medžiotojų ragas“ atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus medžiotojų būrelio „Medvėgalis“ naudai 3000 Lt advokato pagalbos išlaidų. Nurodė, kad medžioklės būreliui nėra teisinio pagrindo išduoti ar kitaip perduoti atsakovui atskirus medžioklės lapus arba perrašyti klubui licencijas žvėrių medžioklei, nes tai prieštarautų LR medžioklės įstatymo normoms dėl medžioklės lapų ir licencijų išdavimo. Žemės sklypo savininkai negali turėti tiek pat ar daugiau teisių nei medžiotojų būrelio narys, todėl jie gali būti ir į medžioklės lapą įrašomi tik kartu su medžioklės plotų vieneto naudotoju.Tokiu būdu užtikrinama medžioklės kontrolė, atsakomybė už medžioklės padarinius, atsitinkančius medžioklės metu. Šalys gali susitarti dėl teisių ir pareigų, medžioklės sąlygų, kiek tai neprieštarauja imperatyviesiems įstatymų nurodymams. Kadangi ieškovo prašymai dėl medžioklės lapų išdavimo ir licencijų pasidalijimo atskirai medžiotojų klubui prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl pirmosios instancijos teismas du pirmuosius ieškinio reikalavimus atmetė. Žemės savininkai, kurių žemės plotai įeina į būrelio medžioklės ploto vienetą, yra susibūrę į medžiotojų klubą „Medžiotojų ragas“, kad tinkamai atstovautų savo teises ir pareigas. Šis klubas yra įregistruotas, todėl teismo nuomone, kad jis gali atstovauti žemės savininkams, nurodytiems LR medžioklės įstatymo 13 str. 1 d., ir gali būti byloje procesine šalimi – ieškovu, atstovaujančiu žemės savininkus. Įstatyme numatyta klubo „Medžiotojų ragas“ teisė medžioti medžioklės plotų vienete, tačiau nepasiektas tarp šalių susitarimas dėl pranešimo apie medžioklės pradžią. Teismo nuomone, teisinga ir protinga būtų pranešti apie medžioklės organizavimo pradžią klubui „Medžiotojų ragas“, kuris yra žemės savininkų atstovaujamasis organas.
Šalies argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2011-10-07 sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teisės normos aiškiai nustato žemės sklypų savininkams, kaip pilnateisiams medžiotojų būrelio nariams, dalyvauti visose medžioklėse ir visuose šio būrelio medžioklės plotuose, jeigu jų žemės sklypas įeina į medžioklės būrelio bendrą plotą. Medžiotojų būrelis „Medvėgalis“ peržengdamas savo kompetenciją, dirbtinai sukelia blogas sąlygas, kad neleistų kitiems asmenims medžioti bendrame medžioklės plote. Ieškovės nuomone, medžioklės vadovas gali būti bet kuris medžiotojas, kuriam išduodamas medžioklės lapas, licencijos. Privačios žemės sklypo savininkas yra toks pat medžiotojas, kuris turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir medžioklės plotų naudotojas – būrelio medžiotojas. Teigia, kad medžioklės lapo išdavimas yra pagrindinis dokumentas, kuriuo kontroliuojami medžiotojai ir privačios žemės sklypo savininkai, nes visi medžioklės dalyviai yra surašomi, atliekami nušautų gyvūnų įrašai, medžioklės pradžia ir pabaiga, medžioklės lapo galiojimo įrašai. Pažymi, kad techniškai vesti medžiokles ne vienu metu su medžiotojų būreliu „Medvėgalis“ yra įmanoma ir neprieštarauja teisės aktų reikalavimams. Ieškovė nemato kliūčių, kad organizuojant medžioklę, jiems atsakovės atstovas išduotų medžioklės lapą ir nurodytų galimų medžioti licencijuojamų gyvūnų kiekį, o medžioklės vadovas gali būti skiriamas iš tos dienos medžiotojų rato. Atsakovė nepagrįstai riboja ieškovo teisę medžioti mažesnėse grupėse. Nurodė, kad teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2011-10-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad privataus žemės sklypo savininko teisė medžioti nėra absoliuti, t. y. jis turi turėti medžiotojo bilietą, turi būti susidaręs su medžioklės plotų naudotojais ir medžioti kartu su jais. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, privataus žemės sklypo savininko teisės medžioti visuose medžioklės plotų vienetuose negali būti įgyvendinta. Teigia, kad ieškovas nėra privačios žemės sklypo savininkas, jis neturi ir negali turėti medžioklės bilieto, nes medžiotojo bilietas yra išduodamas tik fiziniams asmenims. Dėl šių aplinkybių ieškovas nėra šio materialinio santykio subjektas, t. y. ieškinys pareikštas netinkamos šalies. Apelianto nuomone, ieškovas negali būti laikomas žemės sklypų savininkų atstovaujamuoju organu, nes nėra jų teisių ir pareigų įforminimo. Pažymi, kad teismo įpareigojimas dėl informacijos apie medžioklę pateikimo nepagrįstas, nes tik dalis žemės sklypų savininkų priklauso klubui „Medžiotojų ragas“, todėl žemės sklypų savininkai, kurie nepriklauso klubui, nebus informuoti apie planuojamas medžiokles.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti.
Ieškovė atsiliepimu prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti.
Dėl įpareigojimo pranešti ieškovei apie medžioklės pradžią.
Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 8 straipsnio 3-10 dalyse nustatyta, kad atitinkama savivaldybės mero sudaryta komisija parengia medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo projektus, kuriuos pateikia tvirtinti apskrities viršininkui. Komisijos parengtą projektą sudaro medžioklės plotų vieneto planas bei priedas apie medžioklės plotų dydį ir pasiskirstymą pagal tinkamumą medžiojamiems gyvūnams gyventi ir veistis, jie yra neatsiejamos apskrities viršininko tvirtinamo sprendimo dalys. O pagal Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 22 straipsnio 9 dalį minėti dokumentai yra būtina sąlyga išduoti leidimui naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, t. y. būtina sąlyga atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius tam tikrame medžioklės plotų vienete (Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Todėl darytina išvada, kad komisijos parengtas medžioklės plotų vieneto projektas su reikiamais priedais ir jį patvirtinantis apskrities viršininko sprendimas yra tie tiesiškai reikšmingi juridiniai faktai (dokumentai), kurie suponuoja asmeniui tam tikrų teisių ir pareigų atsiradimą medžioklės teisinių santykių srityje. Šioje byloje tik iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad toks medžioklės plotas yra skirtas atsakovui, o ieškovė paminėto įstatymo nustatyta tvarka neturi paskirto medžioklės ploto. Šios bylos ginčo esmė yra ta, kad atsakovė, kaip asociacija, siekia realizuoti savo teises medžioti atsakovės skirtame medžioklės plote Lietuvos medžioklės įstatymo 13 str. 1d. pagrindu. Tačiau pagal paminėto straipsnio redakciją, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką darytina išvada, kad tokią teisę gali realizuoti išimtinai žemės savininkas, turintis medžiotojo pažymėjimą ir atitinkantis kitas Lietuvos medžioklės įstatymo 13 str. 1d. numatytas sąlygas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2011-03-29 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-143/2011, 2011-06-13 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-274/2011). Medžioklės veikla gali užsiimti tik tie asmenys, kurie atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir yra įgiję teisę medžioti. Todėl byloje būtina tiksliai nustatyti, ar visi ieškovės nariai yra žemės sklypų, kurie jau buvo įtraukti į sudarytą ir patvirtintą medžioklės plotų vienetą, savininkai, nes pagal Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalį asmuo, turintis medžiotojo bilietą ir nuosavybės teise valdantis žemės sklypą, kuris patenka į medžioklės plotų vienetą, turi teisę medžioti kartu su šio medžioklės plotų vieneto naudotojais. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovę, kaip klubą, pagal įstatus vienija fiziniai asmenys, medžioklės plotų žemės savininkai, medžiotojai. Iš ieškovo atstovo paaiškinimo teisme nustatyta (b.l.76-77) nustatyta, kad klubas vienija 14 narių, kurie turi ,,surinkę 4000 hektarų žemės ploto, yra sutartys sudarytos panaudos sutartys su kitais ūkininkais, žemės savininkais‘‘. Šis paaiškinimas leidžia daryti išvadą, kad ne visi klubo nariai nuosavybės teise yra įregistravę žemės sklypus, esančius atsakovės medžioklės plote. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės papildomai nesiaiškino, nors paminėta medžioklės įstatymo 13 str. 1d. ir kasacinio teismo praktika nustatė, kad teisę medžioti Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 13 str. 1d. tvarka išimtinai turi tik žemės sklypo savininkas, o ne asmuo, turintis panaudos ar kt. teisę į žemės sklypą. Ieškovė, kaip medžiotojų klubas, realizuojantis teisę medžioti paminėto straipsnio tvarka, privalo įrodyti, kad vienija išimtinai žemės sklypų, kurie patenka į atsakovės medžioklės plotą, savininkus, todėl privalo pateikti įrodymus dėl klubo narių nuosavybės teisių į žemės sklypus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2011 yra išaiškinta, jog valstybėje esančių medžiojamos gyvūnijos apsauga ir racionaliu panaudojimu susijusių visuomeninių santykių nustatymas yra viešojo reguliavimo sritis, todėl užsiimti šia veikla turi teisę tik įstatyme numatyti asmenys ir tik skiriamuose tam plotuose. Byloje būtina pareikalauti atsakovui skirtą medžioklės plotų vieneto planą tam, kad būtų galima tiksliai nustatyti, ar ieškovo nariai yra į šį plotą patenkančių žemės sklypų savininkai, todėl bylos dalis dėl įpareigojimo pranešti prieš 7 dienas iki medžioklės pradžios perduotina nagrinėti iš naujo, nes neatskleista šios bylos dalies esmė ir pagal pateiktus įrodymus šios bylos dalies negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 326 str. 1d.4p.).
Kita skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmesti ieškovės reikalavimai, - dėl atskiro medžioklės lapo ieškovui išdavimo ir licencijų pasidalijimo tarp šalių, paliktina nepakeista, nes ši bylos dalis išspręsta teisingai pritaikius materialines teisės normas bei suformuotą teismų praktiką. Pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 2 str. 13 p. medžioklės plotų naudotojas - fizinis ar juridinis asmuo, galintis būti laukinės gyvūnijos išteklių naudotoju pagal Laukinės gyvūnijos įstatymą ir turintis šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius
medžioklės plotų vienete. Medžioklės lapas - tai dokumentas, kuriuo leidžiama jame nurodytam medžiotojui medžioti arba medžioklės vadovui organizuoti medžioklę nurodytuose medžioklės plotuose nurodytu laikotarpiu. Įstatymas suteikia ieškovui kaip asociacijai, jungiančiai žemės sklypų, patenkančių į atsakovei skirtą medžioklės plotą, savininkus, teisę medžioti tik kartu su medžioklės plotų naudotojais, t. y. su atsakovu, kuris, organizuodamas medžiokles, ieškovo narius įrašys į tos dienos medžioklės lapą. Tas pats pasakytina apie licenciją, kuri yra dokumentas, leidžiantis sumedžioti jame nurodytą gyvūną. Licencija išduodama būreliui ir galioja tik medžiojant joje nurodytame medžioklės plotų vienete, kurio pavadinimą prieš išduodamas licenciją įrašo atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamento įgaliotas rajono agentūros darbuotojas. Atsakovas kaip medžioklės ploto vieneto naudotojas turi medžiojamų gyvūnų licencijas, todėl jų padalyti taip, kaip prašo ieškovė neturi teisės.
Medžioklės teisinių santykių reglamentavimas, pateiktas Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 4 str., Aplinkos ministro 2002-08-12 įsakymu Nr.444 patvirtintose licencijų medžiojamiems gyvūnams sumedžiojimo tvarkoje, 2000-06-27 įsakymu Nr. 258 patvirtintose medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, įrodo, jog medžioklės lapai ir licencijos išduodamos medžioklės ploto naudotojui, t. y. šie dokumentai suteikia teisę medžioti konkrečiame medžioklės plote. Be to, akivaizdu, jog už šių dokumentų išdavimą yra atsakingos tam įgaliotos valstybės institucijos. Šios nuostatos yra išaiškintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2011, kur nurodyta, jog pagal nustatytą teisinį reguliavimą (aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 444 patvirtinta Licencijų medžiojamiesiems gyvūnams sumedžioti išdavimo tvarka, 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintos Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės) medžioklės plotų vieneto naudotojas (medžiotojų būrelis, klubas) yra atsakingas už jame esančių medžiojamų gyvūnų apsaugą, populiaciją; naudotojui išduodami medžioklės lapai; jiems taip pat paskirstomos licencijos medžioti laukinius gyvūnus, kurių medžiojimo kiekis ribojamas. Medžiotojų būrelio narių teisės ir pareigos įtvirtintos įstatuose. Tai reiškia, kad medžioklės plotų vieneto naudotojo teisės ir atsakomybė yra griežtai reglamentuoti; tuo tarpu žemės sklypo savininkas, kuris nėra medžiotojų būrelio narys, ir nesutaria su būreliu kitaip, negali, vykdant medžioklę, turėti tiek pat ar daugiau teisių nei medžiotojų būrelio, kuriam skirtas medžioklės plotas, narys. Dėl to jis gali būti ir į medžioklės lapą įrašomas tik kartu su medžioklės plotų vieneto naudotoju. Taip užtikrinama medžioklės kontrolė, atsakomybė už medžioklės padarinius, taip pat informacijos apie medžioklės vietą ir laiką perdavimas. Nors šioje byloje yra sprendžiamas ginčas tarp medžiotojų-žemės savininkų - klubo ir medžiotojų būrelio, o ne tarp fizinio asmens ir būrelio, tačiau medžioklės ploto naudotojas šioje byloje yra atsakovas ir jam tenka paminėtos pareigos ir atsakomybė, susijusios su medžioklės ploto naudojimu, todėl ieškovė, nors ir būdama asociacija, negali turėti tiek pat ir daugiau teisių nei atsakovė jai paskirtame medžioklės plote. Šioje byloje nėra įrodymų, jog ieškovei yra skirtas medžioklės plotas, todėl ji realizuoti savo teisę medžioti tame plote gali tik kartu su medžioklės ploto naudotoju - atsakovu. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino paminėtų ieškinio reikalavimų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsnio 1, 2 dalimis, teisėjų kolegija
nutaria:
Šilalės rajono apylinkės teismo 2011-10-07 sprendimo dalį, kuria Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus medžiotojų būrelis ,,Medvėgalis‘‘ įpareigotas pranešti medžiotojų klubui ,,Medžiotojų ragas‘‘ apie numatomas medžiotojų būrelio organizuojamas medžiokles prieš 7 dienas iki medžioklės pradžios, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.