Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio S. U. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. V. ir VMI prie FM dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

pakeitė vykdymo procese, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno miesto 18-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. M. išieškotojo E. V. naudai skolininką A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) jo teisių perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. (duomenys neskelbtini)).išaiškino, jog visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui.

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Antstolis kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti skolininką A. M. vykdymo procese (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi, vadovaudamasis CPK 596 straipsniu, prašymą tenkino ir pakeitė skolininką A. M. jo teisių perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos.

Apeliantė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, nesutikdama su teismo nutartimi, atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais, t. y. 1) teismas, spręsdamas skolininko pakeitimo klausimą, netaikė CK 5.63 straipsnio nuostatų; 2) teismas klaidingai A. M. teisių perėmėja nurodo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos.

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Nurodytoje teisės normoje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, inter alia, nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šį terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-523/2012).

CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 išaiškino, kad nepaisant to, jog valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) neaktualu, jog ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas. Taigi tam, kad kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareiškiant teisme ieškinį dėl paveldimo turto) sąrašas nėra baigtinis. Kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo į palikimo atsiradimo vietos notarą, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kuris tvarko paveldėjimo bylą ir išduoda paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis). Tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas ir viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011, 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Kasacinis teismas, plėtodamas kasacinio teismo praktiką, išaiškino, kad tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).

Bylos duomenis nustatyta, kad antstolio S. U. kontoroje vykdomas išieškojimas pagal Kauno miesto 18-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 10 059 Eur skolos išieškojimo iš A. M. išieškotojo E. V. naudai (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Vykdant išieškojimą nustatyta, kad skolininkas A. M. mirė (duomenys neskelbtini). Po skolininko mirties antstolis kreipėsi į Kauno miesto 5-ąjį notarų biurą ir gavo informaciją, jog palikimą priėmė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos.

Patikrinus Turto arešto aktų registro duomenis, nustatyta, kad skolininkui priklausiusiam 1/3 žemės sklypui (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)): 1. 2010-09-29 antstolis M. L. taikė areštą – kreditorius Snoro lizingas, UAB (Turto arešto aktas (duomenys neskelbtini)); 2) 2016-03-31 antstolė S. V. taikė areštą – kreditorius UAB ,,Kauno vandenys“ (Turto arešto aktas (duomenys neskelbtini)). Šiai dienai šie turto arešto aktai nėra išregistruoti ir tebegaliojantys. Įvertinus Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašą su istorija matyti, kad nurodytam sklypui, t. y. 1/3 žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tam tikrais laikotarpiais buvo taikytas areštas, tačiau šiai dienai areštas (-ai) išregistruotas (-i), t. y. antstolis R. S. taikė areštą laikotarpiu nuo 2016-08-30 iki 2017-01-04, antstolė J. Ž. taikė areštą nuo 2016-05-10 iki 2016-06-01 ir antstolis S. U. taikė areštą nuo 2012-12-04 iki 2015-01-19. Šiuo atveju teismas, netikrino aukščiau nurodytos informacijos, priimdamas skundžiamą nutartį iš esmės rėmėsi tik CPK 596 straipsnio nuostatomis, visiškai nenustatinėdamas aplinkybės, ar įpėdinė buvo tinkamai informuota apie palikėjo prievoles, t. y. nevertindamas, ar prašymas atitinka CK 5.63 straipsnyje palikėjo kreditoriams keliamus reikalavimus.

Kaip minėta, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, yra nustatytas tam, jog būtų užtikrinama, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai ir jų reikalavimai; tais atvejais, kai turtą paveldi valstybė, jokių nurodyto termino išimčių nenustatyta.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad skolininkas mirė (duomenys neskelbtini), kas reiškia, kad tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, bet ne vėliau kaip iki (duomenys neskelbtini) (3 mėnesiai po palikėjo mirties) kreditoriai turėjo teisę pareikšti savo reikalavimus, kreipdamiesi į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuris tvarko paveldėjimo bylą ir išduoda paveldėjimo teisės liudijimą, išviešindami palikėjo turto areštą ir kt. būdais. Taigi, šiuo atveju, aktualu, ar kokiu nors būdu iki 2012 m. lapkričio 17 d. buvo išviešintas E. V. kreditorinis reikalavimas (išieškojimas atliekamas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)).

Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad antstolis S. U. 2012 m. gruodžio 4 d. priėmė turto arešto aktą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo areštavo skolininko A. M. turtą, t. y. 1/3 žemės sklypo, esančio adresu Prienų r. sav., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turto arešto mastas 1 875,29 Lt, kreditorius E. V.. Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo duomenų matyti, kad nurodytas areštas Turto areštu registre įregistruotą tą pačią 2012 m. gruodžio 4 d. Nurodytų aplinkybių vertinimas leidžia daryti išvadą, kad tik nuo 2012 m. gruodžio 4 d. momento buvo išviešinta informacija apie kreditorių E. V. ir jo kreditorinį reikalavimą. Be to, pažymėtina, kad prieš valstybei priimant palikimą (2015 m. sausio 27 d.), nurodytas turto areštas 2015 m. sausio 19 d. išregistruotas iš Turto arešto aktų registro.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką CK 5.63 straipsnio aiškinimo aspektu, į palikėjo mirties ((duomenys neskelbtini)) ir Turto arešto akto priėmimo (skolininkas A. M., išieškotojas E. V.) ir įregistravimo registre momentą (2012-12-04) sprendžia, kad kreditorius E. V. negali būti laikomas tinkamai pareiškusiu reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016), kadangi viešame registre palikėjo turto areštas išviešintas nesilaikant CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tokį teismo priimtą procesinį sprendimą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad kreditorius E. V. kitokiu būdu būtų pareiškęs minėtą reikalavimą per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo konstatuoti, kad įpėdinei valstybei per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjo kreditoriaus E. V. kreditorinį reikalavimą, kurio išieškojimas vykdomas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno miesto 18-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino teisingam klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, neatsižvelgė į materialinės teisės normas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimų pareiškimo tvarką, kasacinio teismo praktiką, todėl, pažeisdamas procesinės teisės normas, reglamentuojančias teisių perėmimą vykdymo procese, nesant materialinio pagrindo, nepagrįstai vykdymo procese skolininką pakeitė jos teisių perėmėja (CPK 338 str., 329 str. 1 d., 330 str.). Pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, todėl ji panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – antstolio pareiškimas dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Atmesti pareiškėjo antstolio S. U. pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.