Utenos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Byla dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. II-118-477/2025

2025 m. gruodžio 18 d.

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Andriui Košel,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. C. skundą dėl Lietuvos transporto saugos administracijos 2025-04-30 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas R. C. (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašo panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos 2025-04-30 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis yra Baltarusijos pilietis, pagal darbo su­tartį dirbantis vairuotoju (duomenys neskelbtini) bendrovėje, kuriai priklauso vilkikas „Volvo FX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vilkikui buvo nustatytas jo variklio gedimas, dėl kurio jis negalėjo važiuoti savo eiga. Variklio gedimo šalinimui, vilkikas buvo velkamas standžiąja vilktimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausan­čiu vilkiku iš Latvijos į Lenkiją, kur vilki­kas turėjo būti remontuojamas. Tempiant vilkiką standžiąja vilktimi, pareiškėjas jį lydėjo į remonto dirbtuves, būdamas vilkiko kabi­noje, kaip tai numatoma pagal Kelių eismo taisyklių 217.3 punktą. Pareiškėjas vilkiko nevairavo, vilkikas buvo tempiamas kito vežėjo, tokiu būdu užtikrinant vilkiko teisėtą avarinį judėjimo būdą. Lietuvos transporto saugos administracija (toliau ir – Institucija) 2025-04-30 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė 1993-07-21 Lietuvos Respublikos vyriausybės ir Kazachstano Respublikos vyriausybės susitarimą dėl ke­leivių ir krovinių tarptautinių vežiojimų automobiliais (toliau ir – Susitarimas) 5 straipsnį ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 450 straipsnio 17 dalį, tariamai vežęs vilkiką, tariamai be būtino tam kelionės leidimo. Skundžiamu nutarimu Institucija skyrė pareiškėjui 2 300 Eur baudą. Siekiant išvengti vilkiko sulaikymo, Institucijos paskirta bauda buvo sumokėta. Pareiškėjas nurodo, kad kroviniai vilkiku, valdomu pareiškėjo, gabenami nebuvo, pats vilki­kas buvo velkamas kito vilkiko. Mano, kad toks prieštaringas skundžiamas nutarimas, dalyje dėl faktinių aplinkybių fiksavimo ir jų aiškinimo, kuomet pažeidimas kildinamas iš krovinių pervežimo reguliavimo pažeidimo, nors kroviniai gabenami nebuvo, nėra suderinamas su institucijų procesinių sprendimų priėmimo ir jų argumentavimo reikalavimais. Institucija itin formaliai ir izoliuotai įvertino jos pačios nus­tatytas aplinkybes, neužtikrindama administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių įgyvendi­nimo. Vilkiku vilkimas standžiąja vilktimi vertintinas kaip Susitarimo taikymo išimtis. Vilkikas buvo velkamas standžiąja vilktimi tranzitu per Lietuvą į Lenkiją, planuojamam jo variklio remontui. Toks atvejis laikytinas Susitarimo taikymo išimtimi. Vadovaujantis Susitarimo 6 straipsnio g) dalimi leidimai nėra būtini patyrusių avariją transporto priemonių veži­ojimui arba suteikiant joms techninę pagalbą. Taigi, vilkiko vilkimas remontui atitiko sąlygas jo vežimui be leidimo. Vilkikas per Lietuvą važiavo ne savo eiga, todėl leidimas jo įvažiavimui nebuvo reikalingas. Įvažiavimas į Lietuvos Respubliką užsienyje registruotomis transporto priemonėmis, įskaitant Ka­zachstano Respublikoje, reglamentuojamas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2022-08-30 įsakymu Nr. 3-418 patvirtintomis „Kelionės leidimų, kurie suteikia teisę užsienio šalyje užregistruotai krovininei transporto priemonei ar transporto priemonių junginiui įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teri­toriją arba vykti tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją, arba vežti krovinį (-ius) į (iš) trečiąsias (- iųjų) šalis (-ių), pildymo ir jų naudojimo taisyklėmis“ (toliau ir – Taisyklės). Sistemiškai vertinant Taisyklių 1, 2, 4, 8, 9, 15, 16, 18 punktus, kuriuose minimi vežėjo vykdomi vežimai, darytina išvada, kad leidimai būtini tais atvejais, kai užsienio šalyje užregistru­otos krovininės transporto priemonės yra naudojamos su krovinių pervežimu susijusiai veiklai, įskaitant įvažiavimą į Lietuvos Respublika, tačiau savo eiga. Nagrinėjamomis aplinkybėms, kai vilkikas į Lietuvos Respublikos teritoriją buvo įvilktas, nes savo eiga įvažiuoti negalėjo dėl esminio variklio gedimo, Taisyklės nėra taikomos. Vilkikas savo esme atitiko krovinį, o ne krovinių pervežimui skirtą priemonę.

Nutarimą priėmusi institucija Lietuvos transporto saugos administracija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, su skundu nesutinka, prašo jį atmesti, nes skundžiamas nutarimas yra teisėtas.

Posėdžio metu, pareiškėjo atstovas skundą palaikė, prašė tenkinti, skunde nurodytais motyvais.

Lietuvos transporto saugos administracijos atstovas teismo posėdžio metu atsiliepimą palaikė jame nurodytais motyvais, prašė skundą atmesti.

Bylos nagrinėjimo metu, buvo apklausti liudytojai, kurie davė sekančius parodymus.

Liudytojas E. Š. - Lietuvos transporto saugos administracijos vyresnysis inspektorius parodė, kad 2025-04-28, Zarasų rajone patikrinimui sustabdė pareiškėjo valdomą automobilį, kurį standžia vilktimi, transportavo kitas automobilis. Pareiškėjas nurodė, kad jo valdomas automobilis yra sugedęs ir yra transportuojamas remontui į Lenkijos Respubliką. Liudytojas netikrino išsamiai, ar pareiškėjo valdomas automobilis yra sugedęs. Pareiškėjas nepateikė kelionės leidimo, dėl ko jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už pažeidimą numatytą LR ANK 450 str. 17 d. Liudytojas nurodė, kad jei pareiškėjo valdomas automobilis judėjo savo važiuokle, o nebuvo vežamas kito automobilio, jam vykstant per Lietuvos Respublikos teritoriją, buvo privaloma turėti kelionės leidimą.

Liudytoja R. J. - Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausioji specialistė parodė, kad ji 2025-04-30 priėmė nutarimą, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta administracinė nuobauda už administracinį nusižengimą numatytą LR ANK 450 str. 17 d. Šį nutarimą liudytoja priėmė administracinio nusižengimo protokolo pagrindu, jokių pažeidimo tyrimo veiksmų neatliko.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos įtvirtintos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties.

ANK 450 straipsnio 17 dalyje numatyta, kad užsienio šalies vežėjo kelių transporto priemonių važiavimas tarptautiniais maršrutais pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių sąlygas, be kelionės leidimo arba kai pateiktas kelionės leidimas neatitinka važiavimo pobūdžio, arba nėra užpildytas, arba užpildytas neteisingai, arba kai kelionės leidimo duomenys (leidimo numeris ir jo rūšis) neįvesti į Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinę sistemą, užtraukia baudą vairuotojams nuo 2 000 Eur iki 3 000 Eur.

Byloje nustatyta, kad Kazachstano bendrovei priklausantis vilkikas „Volvo FX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2025-04-28, kelyje (duomenys neskelbtini), buvo velkamas standžia vilktimi, kito automobilio/b.l.36/. Jį sustabdžiusiam pareigūnui, pareiškėjas nurodė, kad velkamas automobilis yra sugedęs ir yra velkamas į remonto vietą.

Velkamas automobilis nebuvo pakrautas kroviniu, priekabos nevilko.

Liudytojas E. Š. posėdžio metu parodė, kad jis mėgino nustatyti ar velkamas automobilis yra sugedęs. Kaip nurodė liudytojas, jam nepavyko neabejotinai įsitikinti, ar velkamas automobilis gali judėti savarankiškai.

Esant šioms aplinkybėms, liudytojas nusprendė, kad velkamas automobilis privalo turėti kelionės leidimą. Pareiškėjas liudytojui nurodė, kad velkant sugedusį automobilį, kelionės leidimas nereikalingas.

2025-04-28 liudytojas surašė administracinio nusižengimo protokolą pareiškėjui dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 450 str. 17 d. ir bylą perdavė liudytojai R. J..

Liudytoja R. J. J. posėdžio metu parodė, kad jokių papildomų administracinio nusižengimo tyrimo veiksmų ji neatliko ir 2025-04-30, nedalyvaujant pareiškėjui, priėmė nutarimą, kuriuo pareiškėjui paskyrė administracinę nuobaudą.

1993-07-21 Lietuvos Respublikos vyriausybės ir Kazachstano Respublikos vyriausybės susitarimas dėl ke­leivių ir krovinių tarptautinių vežiojimų automobiliais (toliau ir – Susitarimas) numato sąlygas ir tvarką, kaip ir kokiu būdu, kroviniai yra gabenami susitariančių valstybių teritorijose.

Pagal šio susitarimo 5 straipsnį, kroviniai vežami krovininiais automobiliais su priekabomis ar puspriekabėmis ar be jų, pagal susitariančių šalių kompetetingų įstaigų išduotus leidimus.

Šiuo atveju, velkamas automobilis nebuvo gabenamas kaip krovinys ir pat jokio krovinio negabeno, o buvo velkamas standžia jungtimi (b.l.36).

Byloje yra pateikta sąskaita – faktūra ir papildomi dokumentai, iš kurių matyti, kad pareiškėjo valdomas automobilis buvo nuvilktas į Lenkijos Respubliką, kur jam buvo atlikti remonto darbai (b.l.92-98).

Ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjo valdomas automobilis 2025-04-28, per Lietuvos Respublikos teritoriją buvo velkamas kaip techniškai netvarkinga transporto priemonė, kuri negalėjo savarankiškai gabenti krovinių.

Šiuo atveju taikytinas 1993-07-21 Lietuvos Respublikos vyriausybės ir Kazachstano Respublikos vyriausybės susitarimo dėl ke­leivių ir krovinių tarptautinių vežiojimų automobiliais 6 str. 1 d. g. punktas, kuriame nustatyta, kad kelionės leidimų nereikia vykdant patyrusių avariją transporto priemonių vežimus arba suteikiant joms techninę pagalbą.

Nurodytos aplinkybės leidžia teismui padaryti išvadą, kad šiuo atveju, esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo valdomo automobilio vilkimui per Lietuvos Respublikos teritoriją į jo remonto vietą Lenkijos Respublikoje, kelionės leidimas nebuvo reikalingas.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įvykio aplinkybių tyrimas iš esmės nebuvo atliktas. Administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir nutarimas jo pagrindu buvo priimtas visiškai neišsiaiškinus bylai reikšmingų aplinkybių, o iš esmės neatlikus jokio įvykio tyrimo.

Kaip matyti, administracinio nusižengimo protokolas pareiškėjui buvo surašytas 2025-04-28, o nutarimas buvo priimtas 2025-05-30.

Iš automobilio remonto darbus atlikusios įmonės pateiktos sąskaitos – faktūros matyti, kad pareiškėjo valdomo automobilio remontas buvo atliktas 2025-05-07.

Šios aplinkybės rodo, kad aiškumas dėl pareiškėjo valdomo automobilio gedimo pagrįstumo tapo žinomas praėjus beveik savaitei po administracinio nusižengimo nutarimo priėmimo.

Nutarimą priėmusi specialistė R. J., negalėjo paaiškinti nutarimo priėmimo skubotumo priežasčių iki nebuvo pilnai nustatytos visos bylai reikšmingos aplinkybės.

Administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir nutarimas jo pagrindu buvo priimtas vadovaujantis nepagrįstomis prielaidomis, nepateisinamai skubotai, neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių.

Tokiu būdu R. C. negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, nes jo veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 450 straipsnio 17 dalyje, sudėties, todėl byla nutrauktina (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).

R. C. atstovo skundas tenkintinas pilnai.

Kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šiuo metu galiojančio ANK 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos, vadovaujantis ANK 666 straipsnio nuostatomis, advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto, jei prireikia, kartu taikant BPK 106 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 15 d. nutartis, administracinėje byloje Nr. 2AT-7-23-976/2024). Teismo posėdžio metu R. C. per atstovą pateikė prašymą priteisti jam iš valstybės 3 615,12 Eur advokato pagalbai apmokėti bei pridėjo pinigų priėmimo kvitą. Šios išlaidos pripažintinos pagrįstomis ir proporcingomis, todėl priteistinos iš valstybės R. C., kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo R. C. atstovo skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos 2025 m. balandžio 30 d. nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir administracinio nusižengimo teiseną R. C. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 450 straipsnio 17 dalį, nutraukti.

Priteisti R. C. iš valstybės 3 615,12 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų penkiolikos eurų 12 eurocentų) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.

Grąžinti R. C. į VMI prie FM pajamų surenkamąją sąskaitą 2025-05-06 sumokėtus 2 300 Eur (įmokos kodas 1001² pagal ROIK (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.