- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-08
- Bylos Nr.
- e2A-1184-381/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00397-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Artūras Driukas, Antanas Rudzinskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Energijos taupymo centras“
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Kauno energija“
- Kategorijos
- 2.6.11.4.4Žalos atlyginimas tiekėjui
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Antano Rudzinsko ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Energijos taupymo centras“ ir atsakovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1777-657/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Energijos taupymo centras“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, išvada teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Energijos taupymo centras“ su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės akcinės bendrovės (tolau – AB) „Kauno energija“ sprendimą nutraukti pirkimą „Kauno miesto 1T ir 5T magistralių rekonstravimo darbai“ (pirkimo Nr. 373628) (toliau – Pirkimas) I ir II Pirkimo objekto dalyse, nurodytą 2018 m. rugsėjo 13 d. rašte Nr. 20-2696, o, netenkinus minėto reikalavimo, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 775 038,83 Eur dydžio patirtai žalai atlyginti. Be to, ieškovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovė, pripažinusi, jog Pirkimo sąlygos buvo neaiškios ir dviprasmiškos bei panaikinusi sprendimą atmesti ieškovės I ir II Pirkimo objekto dalyse pateiktus pasiūlymus, nepagrįstai nutraukė Pirkimo I ir II dalis. Atsakovė turėjo tęsti viešojo pirkimo procedūras ir atitinkamai iš naujo įvertinti tiekėjo atitiktį keliamiems kvalifikaciniams reikalavimams, aiškindama Pirkimo sąlygų dviprasmiškumą tiekėjui palankiu būdu, t. y. kvalifikacijos vertinimo etape leisdama pasitelkti naują subrangovą. Ieškovės nuomone, šiuo atveju yra visos sąlygos atsakovės deliktinei atsakomybei kilti. Ieškovė dėl atsakovės veiksmų ir neveikimo patyrė 3 479,26 Eur tiesioginių nuostolių, siejamų su pasiūlymų Pirkimui rengimu, kuriuos sudaro ieškovės darbuotojų darbo užmokestis, pasiūlymo laidavimo išlaidos, vertimo paslaugos, kitos pridėtinės išlaidos (biuro nuoma, kelionės išlaidos, programinės ir kompiuterinės įrangos, kanceliarinės ir kitos sąnaudos) bei 771 559,57 Eur netiesioginių nuostolių, kuriuos sudaro negautos pajamos, kurias ieškovė būtų gavusi, jei atsakovė nebūtų nutraukusi Pirkimo procedūrų. Ieškovės patirta žala tiesiogiai susijusi su atsakovės veiksmais ir neveikimu, todėl atsakovė turi pareigą ją atlyginti, nes atsakovės pažeidimai tiesiogiai nulėmė tai, kad ieškovė prarado galimybę būti pripažinta laimėjusia Pirkimą dėl I ir II Pirkimo objekto dalių ir iš sutarties vykdymo gauti pajamas.
3. Atsakovė AB „Kauno energija“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovės nuomone, nutraukdama Pirkimo I ir II dalies procedūras, ji elgėsi teisėtai. Šiuo atveju ieškovė neįrodė visų būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti. Ieškovė negalėjo patirti ir faktiškai nepatyrė jokių nuostolių, kadangi ji bet kuriuo atveju būtų pašalinta iš pirkimo, kaip neatitinkanti kvalifikacinių reikalavimų. Pasekmės, kilusios iš teisėtų ir pagrįstų atsakovės veiksmų, negali būti laikomos ieškovės patirtais nuostoliais, už kuriuos būtų atsakinga atsakovė.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu UAB „Energijos taupymo centras“ ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-608-553/2019 Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė bylos nagrinėjimo ribas, neatskleidė bylos esmės, neišnagrinėjo ir neįvertino ieškinio faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių, nesprendė ginčo Pirkimo nutraukimo teisėtumo, atitinkamai ir žalos atlyginimo klausimo.
5. Kauno apygardos teismas, iš naujo nagrinėdamas UAB „Energijos taupymo centras“ ieškinį atsakovei AB „Kauno energija“ dėl Pirkimo I ir II dalies procedūrų nutraukimo ir žalos atlyginimo, 2019 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino ir panaikino atsakovės vykdytame Pirkime priimtą sprendimą nutraukti pirkimo procedūras dėl I ir II Pirkimo objekto dalių, nurodytą 2018 m. rugsėjo 13 d. rašte Nr. 20-2696. Kadangi ieškovė prašė teismo spręsti dėl žalos atlyginimo tik tuo atveju, jeigu atsakovės sprendimas nutraukti Pirkimą I ir II Pirkimo objekto dalyse nebūtų panaikintas, teismas žalos atlyginimo klausimo nenagrinėjo.
6. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. birželio 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-863-302/2019, Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinio reikalavimą panaikinti atsakovės 2018 m. rugsėjo 13 d. rašte Nr. 20-2696 nurodytą sprendimą nutraukti Pirkimą I ir II Pirkimo objekto dalyse, atmetė, o ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. birželio 13 d. sprendime konstatavo, kad Pirkimo sąlygų 38 punktas suformuluotas neaiškiai ir dviprasmiškai, nes neleidžia pirkimo dalyviui vienodai minėtas sąlygas suprasti bei aiškinti, tokia Pirkimo sąlygų 38 punkto (su visais papunkčiais) formuluotė daro šią sąlygą neteisėta, pažeidžiančia lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Pačiai perkančiajai organizacijai pripažinus, jog Pirkimo sąlygos yra neaiškios ir dviprasmiškos, ji negalėjo pagal tokias sąlygas toliau vykdyti pirkimo procedūrų ir privalėjo jas nutraukti pagal Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – PĮ) 41 straipsnio 3 dalį (buvo pažeisti šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti). Nors perkančioji organizacija pirkimo procedūras nutraukė nurodytu teisiniu pagrindu, tačiau netinkamai motyvavo nutraukimo priežastį (atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti). Taigi pirmosios instancijos teismas 2019 m. balandžio 4 d. sprendimu nepagrįstai tenkino ieškinį, konstatavęs, kad atsakovė neteisėtai nutraukė Pirkimo procedūras.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apygardos teismas, spręsdamas žalos ieškovei atlyginimo klausimą, 2019 m. liepos 29 d. sprendimu ieškovės UAB „Energijos taupymo centras“ ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 1 927,71 Eur nuostolių atlyginimo, taip pat priteisė iš ieškovės atsakovei 2 205,51 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Teismas konstatavo, kad atsakovės neteisėti veiksmai yra nustatyti Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendime, kuriame konstatuota, kad atsakovė neaiškiai ir dviprasmiškai suformulavo Pirkimo sąlygų 38 punkto nuostatas. Teismas padarė išvadą, kad tarp minėtų atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos (tiesioginių nuostolių, susijusių su pasiūlymų parengimu) egzistuoja priežastinis ryšys, nes neaiškus Pirkimo sąlygų suformulavimas iš dalies galėjo turėti įtakos tiekėjų pasiūlymų parengimui, t. y. ieškovei kilo teisėti lūkesčiai dalyvauti pirkime ir laimėjimo atveju sudaryti viešojo pirkimo sutartis. Dėl nurodytos priežasties pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti ieškovei iš atsakovės 1 927,71 Eur tiesioginių nuostolių, kuriuos sudaro 1 250,19 Eur darbuotojų darbo užmokestis ir 677,52 Eur išlaidos, susijusios su laidavimo draudimu ir dokumentų vertimu. Teismas per pusę sumažino ieškovės prašomą priteisti darbuotojų darbo užmokesčio sumą, nes ieškovė nepateikė patikimų įrodymų, jog prie pasiūlymų rengimo 223 val. dirbo 9 darbuotojai, be to, teismas nepriteisė ieškovės iš atsakovės prašomos 302,52 Eur sumos už kitas išlaidas, nes ieškovė neįrodė šių nuostolių fakto.
9. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendime pateiktus išaiškinimus, jog tais atvejais, kai subtiekėjai pasitelkiami ir nurodomi pasiūlyme tam, kad tiekėjas atitiktų perkančiosios organizacijos nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, tokių subtiekėjų išviešinimas pasiūlyme yra privalomas ir ieškovė turėjo tai suprasti, sprendė, kad ieškovė pasiūlymo pateikimo metu neatitiko Pirkimo sąlygose keliamų kvalifikacinių reikalavimų, nes teikdama pasiūlymus nenurodė (neišviešino) subtiekėjo, kurio pajėgumais remiasi. Taigi ieškovė negalėjo būti pripažinta laimėtoja Pirkimo I ir II dalyse, ir su ja negalėjo būti sudarytos viešojo pirkimo sutartys. Kadangi perkantysis subjektas turėjo pagrindą atmesti ieškovės, neatitinkančios kvalifikacinių reikalavimų, pasiūlymus, pirmosios instancijos teismo vertinimu, tarp atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtų netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) priežastinis ryšys nenustatytas, dėl to reikalavimas priteisti netiesioginius nuostolius yra atmetamas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
10. Ieškovė UAB „Energijos taupymo centras“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimą ir tenkinti ieškovo UAB „Energijos taupymo centras“ ieškinio dalį dėl reikalavimų priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 775 038,83 Eur patirtai žalai atlyginti bei visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas netinkamai įvertino aplinkybes bei klaidingai nurodė, kad ieškovės pasiūlymas buvo atmestas dėl neatitikties Pirkimo dokumentuose nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams. Atsakovė panaikino savo sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą 2018 m. rugsėjo 13 d. raštu. Ieškovės pasiūlymas ne tik nebuvo atmestas dėl neatitikties keliamiems kvalifikacijos reikalavimams, bet ir jos pasitelkto subrangovo AB „Montuotojas“ kvalifikacija buvo tinkama atlikti Pirkimo sąlygose nurodytus suvirinimo siūlų kokybės kontrolės darbus. Jeigu atsakovė būtų vertinusi ieškovės pasitelkto subrangovo AB „Montuotojas“ kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus, tai ieškovės kvalifikacija būtų pripažinta tinkama ir su ja būtų sudarytos viešojo pirkimo sutartys dėl I ir II pirkimo objekto dalių. Tai, kad į ieškovę buvo kreiptasi dėl kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų pateikimo jau yra patvirtinimas, kad ieškovės pasiūlymą atsakovė vertino kaip galimo laimėtojo pasiūlymą, kurio pasiūlymas įvertintas kaip geriausias bei su kuriuo numatyta sudaryti viešojo pirkimo sutartį.
10.2. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-608-553/2019 buvo nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog šio ginčo objektas yra aplinkybių dėl ieškovės teisės po pasiūlymų pateikimo pasitelkti naują ūkio subjektą reikalaujamai kvalifikacijai pagrįsti nustatymas ir įvertinimas, sprendė klausimą, kuris nebuvo šios bylos ginčo dalykas ir dėl kurio ginčo tarp šalių nebuvo kilę, nes jį ieškovo atžvilgiu palankiu būdu jau buvo išsprendusi pati perkančioji organizacija. Taigi teismo išvada, kad ieškovė pasiūlymo pateikimo metu neatitiko Pirkimo sąlygose keliamų kvalifikacinių reikalavimų, yra nepagrįsta, teismas neturėjo teisės atlikti tokio vertinimo, nes tai nėra ginčo dalykas.
10.3. Atsakovės padaryti pažeidimai tiesiogiai nulėmė tai, kad ieškovė prarado galimybę būti pripažinta laimėjusia I ir II Pirkimo objekto dalis ir iš sutarties vykdymo gauti pajamas, todėl atsakovės neteisėti veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su ieškovei kilusiomis neigiamomis pasekmėmis (žala), kurią sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. Teismas netinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą ir vertino, ar ieškovė įrodė, jog su ja būtų sudarytos viešojo pirkimo sutartys, nors turėjo vertinti, ar atsakovė paneigė, kad, nepaisant jos skundžiamų veiksmų, dėl tam tikrų teisėtų ir pateisinamų priežasčių sutartis su ieškove nebūtų buvusi sudaryta.
10.4. Sumažindamas išlaidas, patirtas darbuotojų darbo užmokesčiui mokėti, teismas nevertino, kad pasiūlymas buvo rengiamas dėl dviejų pirkimo objekto dalių, pirkimo objektas yra sudėtingas, todėl pasiūlymo rengimui reikalingos specialios žinios ir kompetencija. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad siekiant pateikti pasiūlymus, turėjo būti atlikti daliniai projektavimo darbai. Pasiūlymams parengti reikėjo ne vienos srities specialisto, prie pasiūlymo pateikimo dirbo administracija, sąmatininkai, projektuotojai, teisininkai ir vadovai.
10.5. Sprendimas nepriteisti 302,52 Eur pridėtinių išlaidų yra nepagrįstas. Minėtas išlaidas ieškovė patiria neatsižvelgiant į tai, kad tokios išlaidos nėra atskirai apskaitomos dėl konkretaus pirkimo rengimo. Ieškovės nurodyta suma yra protinga ir sąžininga bei susijusi su pasiūlymo rengimui skirto laiko kiekiu bei komandos, kuri dirbo, siekdama pateikti pasiūlymus viešajame pirkime, dydžiu.
10.6. Nors teismas priėmė sprendimą dėl žalos priteisimo ieškovei ir tuo patvirtino jos reikalavimų pagrįstumą, teismas visiškai nepriteisė ieškovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Be to, atsakovei iš ieškovės buvo priteistos išlaidos, neproporcingos tenkinto apeliacinio skundo reikalavimams.
Atsiliepimas
11. Atsakovė AB „Kauno energija“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Nutraukdama Pirkimo I ir II dalies procedūras, atsakovė jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Prieš nutraukdama Pirkimo I ir II dalių procedūras dėl neaiškių Pirkimo sąlygų 38 punkto nuostatų, atsakovė buvo priėmusi sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymus kaip neatitinkančius kvalifikacinių reikalavimų dėl subtiekėjo pasitelkimo (išviešinimo), be to, nutraukdama Pirkimo I ir II dalių procedūras, atsakovė informavo ieškovę, kad ieškovė neturėjo pagrindo tikėtis, jog ji galėjo dalyvauti tolesnėse Pirkimo procedūrose (pasiūlymai vis tiek turėjo būti atmesti), todėl ieškovės teiginys, kad atsakovė, panaikindama sprendimą dėl ieškovės kvalifikacijos pripažinimo netinkama, iš esmės patvirtino, kad ieškovės kvalifikaciją vertinti kaip netinkamą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, yra nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
11.2. Teismas teisingai vadovavosi įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimu, kuriame nurodyta, kad ieškovė privalėjo savo pateiktuose pasiūlymuose išviešinti pasitelkiamą subtiekėją suvirinimo siūlių kokybės kontrolės darbams atlikti. Taigi teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė negalėjo būti pripažinta atitinkančia nustatytus kvalifikacijos reikalavimus ir pripažinta laimėtoja Pirkimo I ir II dalyse, todėl dėl Pirkimo I ir II dalių procedūrų nutraukimo ieškovė nepatyrė jokių negatyvių padarinių.
11.3. Atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų pateikimo, nes tokios yra Pirkimo eigos procedūros. Į ieškovę buvo kreiptasi tik kaip į tuo momentu galimai potencialų laimėtoją, tačiau tai visiškai nereiškia, kad su ieškove buvo numatyta sudaryti Pirkimo sutartis.
11.4. Ieškovė dėl atsakovės veiksmų negalėjo patirti ir faktiškai nepatyrė jokios žalos. Ieškovės reikalaujami priteisti nuostoliai yra nepagrįsti, nerealūs ir hipotetiniai. Ieškovės pateiktose pažymose apie neva patirtas pasiūlymo parengimo Pirkimui sąnaudas nepateikti jokie skaičiavimus patvirtinantys įrodymai dėl darbuotojų darbo užmokesčio, pridėtinių išlaidų, iš kurių būtų galima įvertinti realių sąnaudų dydį ir skaičiavimų tikslumą. Be to, ieškovė pasiūlymų Pirkimo I ir II dalims parengimo sąnaudas būtų patyrusi bet kuriuo atveju, net jei nebūtų pripažinta, kad Pirkimo sąlygų nuostatos neaiškios ir Pirkimo I ir II dalių procedūros nebūtų nutrauktos, nes ieškovės pasiūlymai vis tiek būtų atmesti dėl ne laiku išviešinto subtiekėjo. Pasiūlymų parengimo sąnaudas nulėmė pati ieškovė, nusprendusi dalyvauti Pirkimo I ir II dalyse, tačiau galimybę laimėti Pirkimo I ir II dalyse ji prarado dėl savo pačios veiksmų (kaltės), todėl ir dėl pasiūlymų parengimo sąnaudų tik ji pati ir turi likti atsakinga.
11.5. Reikalaujami priteisti netiesioginiai nuostoliai nėra pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis pajamomis. Iš ieškovės pateiktų pažymų apie neva patirtus netiesioginius nuostolius neaišku, kaip buvo paskaičiuotos negautos pajamos, be to, iš nurodyto negauto pelno neišminusuotas pelno mokestis.
Šalies argumentai
12. Atsakovė AB „Kauno energija“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė priteisti iš atsakovės ieškovei 1 927,71 Eur nuostolių atlyginimo, ir priimti naują sprendimą – šią ieškovės ieškinio dalį atmesti. Be to, atsakovė prašo priteisti jai iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
12.1. Teismo išvada, kad įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartimi yra konstatuoti atsakovės neteisėti veiksmai, yra nepagrįsta. Lietuvos apeliacinis teismas minėta nutartimi, atmesdamas ieškovės ieškinio reikalavimą panaikinti 2018 m. rugsėjo 13 d. atsakovo rašte Nr. 20-2696 nurodytą sprendimą nutraukti Pirkimą I ir II Pirkimo objekto dalyse, pripažino ir patvirtino, kad atsakovės sprendimas buvo teisėtas ir kad atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų.
12.2. Ieškovė dėl atsakovės teisėtų veiksmų negalėjo patirti ir faktiškai nepatyrė jokių nuostolių, kadangi bet kuriuo atveju ji būtų pašalinta iš Pirkimo kaip neatitinkanti kvalifikacinių reikalavimų dėl ne laiku (po pasiūlymo pateikimo) pasitelkto (išviešinto) subtiekėjo. Taigi ieškovė negalėjo turėti teisėtų lūkesčių dalyvauti pirkime, laimėti ir sudaryti Pirkimo sutartis.
12.3. Skundžiamas sprendimas yra prieštaringas, nes teismas konstatavo, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės prašomų priteisti tiesioginių nuostolių, nors pasisakydamas dėl netiesioginių nuostolių teismas nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog tarp atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtų netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) yra juos siejantis priežastinis ryšys. Pagal kasacinio teismo praktiką priežastinis ryšys konstatuojamas tik įrodžius, kad, jei perkančioji organizacija būtų elgusis teisėtai, su tiekėju būtų buvusi sudaryta viešojo pirkimo sutartis bei dėl to būtų buvusi gauta iš jos kylanti finansinė nauda.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos ribas.
14. Apeliacijos dalykas – Kauno apygardos teismo sprendimo, kuriuo ieškovei priteistas tiesioginių nuostolių, patirtų atsakovei nutraukus viešojo pirkimo procedūras, atlyginimas, ir atsisakyta priteisti netiesioginius nuostolius, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
15. Atsakovė 2018 m. kovo 28 d. paskelbė atviro konkurso būdu vykdomą tarptautinės vertės pirkimą „Kauno miesto 1T ir 5T magistralių rekonstravimo darbai“ (pirkimo Nr. 373628). Ieškovė pateikė pasiūlymus dėl I ir II Pirkimo objekto dalių ir jos pasiūlymai buvo pripažinti galimai laimėjusiais, todėl ieškovė buvo paprašyta pateikti atsakovei atitiktį kvalifikacijos reikalavimams įrodančius dokumentus. Ieškovė 2018 m. birželio 7 d. pateikė atsakovei jos kvalifikaciją įrodančius dokumentus, tačiau atsakovė 2018 m. birželio 28 d. raštu kreipėsi į ieškovę, prašydama patikslinti kvalifikacijos dokumentus ir, be kita ko, pateikti įrodymus, kad ieškovė atitinka Pirkimo sąlygose tiekėjui keliamą reikalavimą turėti teisę atlikti suvirinimo siūlių kokybės kontrolę. Ieškovė 2018 m. liepos 3 d. pateikė atsakovei kvalifikacijos dokumentų patikslinimus. Siekdama įrodyti teisę atlikti suvirinimo siūlių kokybės kontrolę, ieškovė pateikė atsakovei V. J. išduotą VT2 sertifikatą, tačiau atsakovė 2018 m. liepos 5 d. dar kartą kreipėsi į ieškovę, be kita ko, nurodydama, kad ieškovės pateiktas V. J. išduotas sertifikatas neįrodo tiekėjos atitikties Pirkimo sąlygų reikalavimams, nes pastarajame nurodytas „vizualus patikrinimas“, o ne teisė atlikti virintų metalo jungčių pagrindinio paviršiaus neardomuosius bandymus, be to, reikalavimas turėti teisę atlikti suvirinimo siūlių kokybės kontrolę yra taikomas tiekėjui, o ne jo personalo ar specialisto profesinei kvalifikacijai, t. y. pati įmonė turi turėti atitinkamą kvalifikaciją patvirtinantį pažymėjimą. Ieškovė 2018 m. liepos 11 d. atsakovei nurodė, kad kvalifikacijos reikalavimui turėti teisę atlikti suvirinimo siūlių kokybės kontrolę numato pasitelkti subtiekėją AB „Montuotojas“ ir pateikė šio subtiekėjo kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus. Atsakovė, įvertinusi ieškovės pasiūlymus, 2018 m. rugpjūčio 31 d. pranešimu Nr. 6484182 informavo ieškovę, kad jos pasiūlymai atmetami kaip neatitinkantys kvalifikacijos reikalavimų, nes pateiktuose pasiūlymuose ieškovė nenurodė, jog, siekdama atitikti Pirkimo sąlygų reikalavimus dėl suvirinimo siūlių kokybės kontrolės, remsis kitų ūkio subjektų pajėgumais ir tik vėliau (kvalifikacijos dokumentų vertinimo etape), siekdama atitikti keliamus reikalavimus, pasitelkė naują pasiūlymuose nenurodytą subtiekėją AB „Montuotojas“.
16. Ieškovė 2018 m. rugsėjo 5 d. pateikė pretenziją, prašydama atsakovės panaikinti sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymus, motyvuodama tuo, kad Pirkimo sąlygos yra prieštaringos. Ieškovės teigimu, pagal Pirkimo sąlygas pirkimo procedūrų metu ir sutarties sudarymo etape tiekėjas turi teisę keisti subrangovus ar pasitelkti naujus, kurie nebuvo nurodyti pasiūlyme. Atsakovė 2018 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. 20-2696 pripažino, kad Pirkimo sąlygų 38.1, 38.2 ir 38.3 punktų išdėstymas galėjo sukelti dviprasmiškumą ir lemti netinkamą Pirkimo sąlygų turinio supratimą, todėl pripažino ieškovės pretenziją pagrįsta, panaikino sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymus ir nutraukė Pirkimo I ir II dalies procedūras, vadovaudamasi Pirkimų įstatymo 41 straipsnio 3 dalimi ir Pirkimo sąlygų 84 punktu.
17. Ieškovė 2018 m. rugsėjo 20 d. pateikė pretenziją dėl pirkimo nutraukimo I ir II Pirkimo objekto dalyse, tačiau atsakovė šios pretenzijos netenkino, nurodydama, kad turėjo nutraukti Pirkimo procedūras, nes, priešingu atveju, būtų pažeisti pagrindiniai pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principai, o padėties negalima kitaip ištaisyti.
18. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. birželio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-863-302/2019 atmetė ieškovės reikalavimą panaikinti atsakovės 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimą nutraukti Pirkimą I ir II Pirkimo objekto dalyse. Lietuvos apeliacinis teismas minėtame sprendime konstatavo, kad Pirkimo sąlygų 38 punkto sąlygos yra viena kitai prieštaraujančios, suformuluotos neaiškiai ir dviprasmiškai, yra neteisėtos, pažeidžiančios lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, todėl pagal tokias sąlygas perkančioji organizacija toliau vykdyti pirkimo procedūrų negalėjo ir jas privalėjo nutraukti.
Dėl tiekėjo teisės į nuostolių atlyginimą
19. PĮ 107 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad tiekėjas, kuris mano, kad perkantysis subjektas nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ar nepagrįstai nutraukė sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ir taip pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, dėl žalos atlyginimo. PĮ 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tiekėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo, gali reikalauti atlyginti tiesioginius ar netiesioginius nuostolius, kurių atsirado dėl to, kad perkantysis subjektas nesilaikė šio įstatymo reikalavimų. Kai tiekėjas reikalauja atlyginti žalą, kuri apima ir tiesioginius, ir netiesioginius nuostolius, teismas tenkina didesnės vertės reikalavimą. Pagal PĮ 113 straipsnio 3 dalį, kai reikalaujama atlyginti žalą, kuri yra tokio paties dydžio kaip pasiūlymo parengimo arba dalyvavimo pirkimo procedūroje išlaidos, žalos atlyginimo reikalaujantis tiekėjas turi įrodyti žalos dydį, taip pat tai, kad buvo pažeisti šio įstatymo reikalavimai ir kad dėl šio pažeidimo jis neteko galimybės sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį.
20. Ieškovui (tiekėjui), siekiančiam prisiteisti žalos atlyginimą iš perkančiosios organizacijos, reikia įrodyti pastarosios neteisėtus veiksmus, ieškovo patirtą žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; perkančiosios organizacijos civilinė atsakomybė kyla be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).
21. Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad tais atvejais, kai tiekėjas (ieškovas) reikalauja tiek tiesioginių, tiek netiesioginių nuostolių, teismas gali atkurti tik vienos rūšies praradimus (jei ieškovas reikalauja abiejų, teismas pagal tiekėjų pažeistų teisių gynybos veiksmingumo principą turėtų tenkinti didesnės vertės reikalavimą); priešingas teismo sprendimas lemtų dvigubą atsakovės (perkančiosios organizacijos) civilinės atsakomybės taikymą. Ši kasacinio teismo pozicija grindžiama netiesioginių nuostolių atlyginimo tikslu – atkurti dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų prarastą ieškovo (tiekėjo) ir atsakovo (pirkėjo) turtinių interesų pusiausvyrą. Šalys de jure (teisiškai) grąžinamos į padėtį, kuri de facto (faktiškai) jau nebegalės egzistuoti, nes sutartis sudaryta su kitu tiekėju. Tokiu atveju vertinama, kokias pajamas ieškovas būtų gavęs, jei su juo būtų sudaryta sutartis. Pagal šį vertinimą iš esmės turėtų būti daroma išvada, kad, jei sutartis būtų sudaryta su ieškovu ir iš šio sandorio jis būtų gavęs pajamų bei patyręs išlaidų, jo gautu grynuoju pelnu būtų padengiamos ir tiesioginės išlaidos, patirtos rengiantis dalyvauti ir dalyvaujant pirkimo procedūrose. Kitaip tariant, iš principo darytina prielaida, kad tiekėjai, dalyvaudami pirkimo procedūrose ir pateikdami pasiūlymus, galutine pasiūlymo kaina siekia gauti tokios finansinės naudos, kuri būtų didesnė už visas su pirkimo procedūromis ir sutartimi susijusias išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413-378/2015).
22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja, kad jai būtų atlyginti tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai nuostoliai, nes pagal nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo išaiškinimus, tuo atveju, jei būtų nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, ieškovei galėtų būti priteisti tik tie tiesioginiai arba netiesioginiai nuostoliai, kurie yra didesnės vertės.
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų
23. Nagrinėjamu atveju ieškovė žalą kildina iš neaiškių Pirkimo sąlygų suformulavimo, o ne iš Pirkimo procedūrų nutraukimo, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad jokių neteisėtų veiksmų ji neatliko. Nors Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. birželio 13 d. sprendimu Pirkimo procedūrų nutraukimą pripažino teisėtu, tačiau minėtame sprendime taip pat konstatavo, jog Pirkimo sąlygų 38 punktas buvo suformuluotas neaiškiai ir dviprasmiškai, ką pripažino ir pati atsakovė, tenkindama ieškovės 2018 m. rugsėjo 5 d. pretenziją. PĮ 48 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad perkantysis subjektas pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasis šio įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkantysis subjektas – nupirkti tai, ko reikia. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovė, neaiškiai ir dviprasmiškai suformuluodama Pirkimo sąlygų punkto 38 nuostatas, atliko neteisėtus veiksmus ir šis neteisėtų veiksmų atlikimo faktas yra nustatytas įsiteisėjusiame Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendime.
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors neteisėti atsakovės veiksmai šiuo atveju yra nustatyti, tačiau priežastinis ryšys, tarp perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų ir fakto, kad ieškovė nebuvo pripažinta Pirkimo laimėtoja, neegzistuoja.
25. Priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir jais sukeltos žalos galėtų būti nustatytas, įrodžius, jog tuo atveju, jei perkančioji organizacija būtų elgusis teisėtai, su ieškove būtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis bei dėl to ieškovė gautų iš jos kylančią finansinę naudą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiekėjui įrodžius ginčo pirkime susiklosčiusias konkrečias aplinkybes, dėl kurių jis įgijo teisę (jam kilo teisėti lūkesčiai) sudaryti viešojo pirkimo sutartį, šių aplinkybių įrodymas prilyginamas priežastinio ryšio sąlygos pagrindimui, t. y. nuneigiamai šios deliktinės atsakomybės sąlygos prezumpcijai; atsižvelgiant į tai, pareiga įrodyti priešingai (paneigti priežastinio ryšio prezumpciją), t. y. kad viešojo pirkimo sutartis su ieškovu (tiekėju) bet kokiu atveju nebūtų buvusi sudaryta, tenka atsakovei (perkančiajai organizacijai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018).
26. Pažymėtina, kad, nors atsakovė panaikino savo sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymus, tačiau tai padaryta tik dėl tos aplinkybės, kad buvo nustatytas pagrindas Pirkimą nutraukti. Panaikinusi sprendimą, kuriuo atmestas ieškovės pasiūlymas, perkančioji organizacija toliau pirkimo procedūrų nevykdė ir tiekėjų atitikties Pirkimo sąlygoms nevertino, laimėtojo nenustatinėjo. Atsakovė nepriėmė sprendimo, kad ieškovės pasiūlymas atitinka Pirkimo sąlygų reikalavimus, o vien aplinkybė, kad ieškovė buvo pripažinta potencialia laimėtoja, neįrodžius ieškovės atitikties kvalifikacijos reikalavimams, negali sukelti pagrįsto lūkesčio laimėti Pirkimą. Todėl sprendžiant, ar ieškovės lūkestis sudaryti viešųjų pirkimų sutartį su atsakove yra pagrįstas, reikia įvertinti, ar tuo atveju, jei atsakovė nebūtų atlikusi neteisėtų veiksmų, t. y. būtų tinkami suformulavusi Pirkimo sąlygas, ieškovė galėjo būti pripažinta Pirkimo laimėtoja. Tokiam vertinimui atlikti reikia nustatyti, ar ieškovė atitiko Pirkimo sąlygose įtvirtintus kvalifikacijos reikalavimus. Todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės atlikti tokio vertinimo, nes tai nėra ginčo dalykas, atmestini kaip nepagrįsti.
27. Ieškovės įsitikinimu, ji turėjo būti pripažinta Pirkimo laimėtoja, nes jos pasitelkto subtiekėjo AB „Montuotojas“ kvalifikacija atitiko Pirkimo sąlygas. Vertinant, ar ieškovės pasiūlymai galėjo būti pripažinti laimėjusiais Pirkimą, aktuali kasacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad tiekėjas, savo pasiūlyme neišviešinęs tiesioginiam sutarties vykdymui pasitelkiamų ūkio subjektų, netenka teisės savo atitikties kvalifikacijos ar pasiūlymo siaurąja prasme reikalavimams grįsti tokių subjektų turimais pajėgumais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-469/2018). Šiuo atveju ieškovė, siekdama atitikti Pirkimo sąlygų reikalavimus dėl teisės atlikti suvirinimo siūlių kokybės kontrolę, rėmėsi subtiekėjo AB „Montuotojas“ kvalifikacija, tačiau šio subtiekėjo nebuvo nurodžiusi savo pasiūlymuose. Taigi apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, pritaria atsakovės pozicijai, jog ieškovė neturėjo teisės savo atitikties kvalifikacijos reikalavimams grįsti AB „Montuotojas“ turimais pajėgumais, ir pati neturėdama reikiamos kvalifikacijos negalėjo būti pripažinta laimėjusia Pirkimą I ir II Pirkimo objekto dalyse.
28. Ieškovės argumentai, kad AB „Montuotojas“ kvalifikacija yra tinkama atlikti Pirkimo sąlygos nurodytus suvirinimo darbus, nagrinėjamos bylos situacijoje yra teisiškai neaktualūs. Net jei ieškovės subtiekėjos kvalifikacija būtų patikrinta ir pripažinta tinkama, ši aplinkybė nekeistų pirmiau nurodytos tiekėjų pareigos išviešinti subtiekėjus pasiūlymų pateikimo etape ir šios pareigos nevykdymo teisinių padarinių.
29. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. birželio 13 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-863-302/2019, atmesdamas ieškovės reikalavimą panaikinti atsakovės sprendimą nutraukti Pirkimą I ir II Pirkimo objekto dalyse, be kita ko, konstatavo, kad ieškovė, teikdama pasiūlymą ir būdama susipažinusi su visomis Pirkimo sąlygomis, turėjo suprasti, jog pasitelkiamas subtiekėjas turi būti išviešintas jau teikiant pasiūlymą atsakovei. Be to, ieškovės veiksmai, siekiant įrodyti atitiktį kvalifikacijos reikalavimui turėti teisę atlikti suvirinimo siūlių kokybės kontrolę, t. y. V. J. išduoto VT2 sertifikato pateikimas, įrodo, jog ieškovė tikėjosi pati atitikti kvalifikacijos reikalavimą, ir tik supratusi, jog jos teikiami dokumentai yra netinkami, nusprendė pasitelkti subtiekėją AB „Montuotojas“ (subtiekėjo sutikimas pasirašytas 2018 m. liepos 11 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad neaiškios Pirkimo sąlygos nulėmė ieškovės valią pateikti būtent tokį Pirkimo negalintį laimėti pasiūlymą, kuriame nėra išviešintas subtiekėjas. Taigi šiuo atveju neįrodyta, kad tuo atveju, jei perkančioji organizacija būtų elgusis teisėtai, t. y. būtų aiškiai ir nedviprasmiškai suformulavusi Pirkimo sąlygas, ieškovė būtų pateikusi tokius pasiūlymus, kurių pagrindu su ieškove būtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis, iš kurios ieškovė gautų finansinės naudos. Nurodytos aplinkybės įrodo, kad priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos nėra, nes ieškovė prarado galimybę būti pripažinta laimėjusia Pirkimą dėl I ir II Pirkimo objekto dalių ne dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.
Dėl procesinės bylos baigties
30. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nenustačius priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos, t. y. neegzistuojant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, atsakovei nekyla pareiga atlyginti ieškovei nei tiesioginius, nei netiesioginius nuostolius. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovės ieškinys pirmosios instancijos teismo turėjo būti atmestas visiškai.
31. Kadangi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas netiesioginių nuostolių atlyginimo klausimą, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, tačiau netinkamai nustatė civilinės atsakomybės sąlygas dėl ieškovės prašomų priteisti tiesioginių nuostolių atlyginimo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), atmetant ieškovės ieškinį ir dėl reikalavimo priteisti tiesioginius nuostolius.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
32. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
33. Kadangi ieškovės ieškinys atmetamas, ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu atsakovei iš ieškovės priteistina 2 250 Eur žyminio mokesčio suma už apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimo. Be to, atsakovei iš ieškovės priteistina 43 Eur žyminio mokesčio suma už apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškovės ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Energijos taupymo centras“ (juridinio asmens kodas 147832026) atsakovei akcinei bendrovei „Kauno energija“ (juridinio asmens kodas 235014830) 2 250 Eur (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.“
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Energijos taupymo centras“ (juridinio asmens kodas 147832026) atsakovei akcinei bendrovei „Kauno energija“ (juridinio asmens kodas 235014830) 43 Eur (keturiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.