Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini)" šaltkalviu, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, 281 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. Š. 2019-09-28 apie 01.15 val. (duomenys neskelbtini), važiuodamas kryptimi nuo (duomenys neskelbtini), vairuodamas kelių transporto priemonę - automobilį „BMW 523", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 127 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2.09 promilės neblaivumas, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl ko kelio vingyje į dešinę nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio į kairę pusę ir atsitrenkė į pakelės medį ir tokiu būdu sukėlė eismo įvykį, kurio metu automobilio „BMW 523", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleiviui K. Š. buvo padaryti sužalojimai, sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymą.

J. Š. kaltu neprisipažino, parodymus duoti atsisakė, paaiškino, kad automobilio jis nevairavo, vairavo iš matymo pažįstamas asmuo, o batas, rastas jo automobilyje prispaustas po pedalu, priklauso jo broliui, batas yra 44 dydžio, o jis nešioja 43 dydžio batus.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis J. Š. savo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltė įrodyta sekančiais baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais :

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu J. Š. parodė, kad savo vardu už savo lėšas yra įsigijęs automobilį "BMW 523", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobiliu naudodavosi tik jis pats. 2019-09-27 po darbo, laiko tarpe tarp 20 - 21 val. susitiko su broliu K. namuose, susidėjo daiktus žvejybai ir važiavo žvejoti prie karjero, esančio už (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo pats J. Š.. Prie parduotuvės susitiko tik vieną iš pažįstamų - L. D.. Jis įsėdo pas J. Š. į automobilį, jį nuvežė prie krepšinio aikštelės, pažaidė krepšinį ir tik po to su broliu dviese išvažiavo į žvejybą. Abu dėvėjo sportinę aprangą. Išvažiavo abu su sportine avalyne. Kokią būtent sportinę avalyne dėvėjo kiekvienas, neprisimena. Prie karjero žvejojo dviese, vartojo alkoholį - alų ir degtinę. Žvejojant tik J. Š. buvo persiavęs į bridkelnes, kurios prakiuro, sušlapo kojos, pasidarė šalta, todėl nusprendė, kad reikia grįžti namo. Netoliese žvejojo pažįstamas, jo nei vardo, nei pavardės nežino. Pats J. Š. jautėsi neblaivus, todėl žvejo paprašė, kad parvežtų namo jo automobiliu. Žvejas sutiko. J. Š. iš žvejybos išėjo ir į automobilį įsėdo basas. Bridkelnes paliko žvejojimo vietoje. Sportinius batus pasidėjo prie priekinės keleivio sėdynės, kojoms skirtoje vietoje, jų nesiavė, nes kojos buvo šlapios. Kokią avalynę dėvėjo žvejas, neprisimena. Važiuojant namo, (duomenys neskelbtini) gatvėje pamatė pažįstamo L. M. name vykstantį vakarėlį, todėl paprašė, kad sustotų, abu su broliu nuėjo į namą. Kadangi buvo nepriimti, grįžo į automobilį. J. Š. atsisėdo ant priekinės keleivio sėdynės, brolis K. atsisėdo ant automobilio galinės sėdynės dešinėje. Važiuojant (duomenys neskelbtini), pakeliui į namus, pajautė stiprų smūgį. Buvo praradęs sąmonę. Kai atgavo sąmonę, sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės savo automobilyje. Tuo metu vairuotojo jau nebuvo. K. buvo išlipęs iš automobilio. Tuo metu jau buvo atvažiavęs J. N.. Smūgio metu patyrė tik veido sužalojimus, brolis pagrinde patyrė galvos sužalojimus. Tiksliai nepamena ar į J. N. automobilį "BMW" ant priekinės keleivio sėdynės persėdo dar prieš atvykstant policijos pareigūnams, ar jau jiems atvykus. Nuo tada, kai atgavo sąmonę, policijos pareigūnai atvažiavo per 5 - 10 minučių. Policijos pareigūnai jo klausė kas vairavo automobilį, atsakė, kad jis nevairavo. Po eismo įvykio praėjus dviem dienoms pas K. atvažiavo J. N., perdavė J. Š. priklausantį sportinį batą, su kuriuo buvo išvažiavęs į žvejybą. Dar sėdint J. automobilyje eismo įvykio vietoje, jam kažkas atnešė vieną batą, bet kadangi jis buvo tik vienas, jo nesiavė, o paliko J. automobilyje (b. l. 133 - 134);

liudytojas K. Š., kaltinamojo brolis, atsisakė duoti parodymus.

liudytojo A. V. parodymais, iš kurių matyti, kad 2019 m. rugsėjo 28 d. atvykęs į autoįvykio, kuris galėjo įvykti prieš 10-15 min., vietą, matė automobilį BMW, juo važiavo du neblaivūs vaikinai, vienas iš jų buvo basas. Ką vaikinas sakė, kodėl vaikšto be batų, nepamena. Apžiūrint automobilį prie vairuotojo pedalo ar po pedalais buvo suspausti batai. Padarė prielaidą, kad galbūt jisai galėjo vairuoti. Vaikinai labai mažai kalbėjo apie įvykį, buvo šoke, pasimetę. Vienam buvo sužalotas veidas, kraujavo. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus;

iš ikiteisminio tyrimo metu liudytojo A. V. duotų parodymų matyti, kad 2019-09-28 šiek tiek prieš 01 val. (duomenys neskelbtini) kaime tarnybos metu važiavo policijos tarnybiniu automobiliu, kurį vairavo kolega Š. B.. Važiuojant (duomenys neskelbtini) pl. ir artėjant prie sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve, pamatė dešinėje pusėje stovinčius du automobilius. Vienas iš jų buvo su įjungtais šviesos žibintais, kitas ne. Įsukę į (duomenys neskelbtini) gatvę, kurioje nebuvo įrengto gatvės apšvietimo, pamatė su įjungtais šviesos žibintais stovintį automobilį "BMW", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir šalia atsitrenkusį į medį "BMW" markės automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio šviesos žibintai nebuvo įjungti. Šalia automobilių stovėjo trys vaikinai. Vienas iš vaikinų buvo J. N.. Jis pasakė, kad jam iš K. Š. telefono numerio paskambino arba pats K. Š., arba jo brolis J. Š. ir pasakė, kad reikia pagalbos. Daugiau nieko nedetalizavo. Šalia automobilio taip pat stovėjo J. Š. ir K. Š.. J. N. atrodė blaivus, jo drabužiai buvo švarūs, jokių sužalojimo požymių nesimatė, buvo su abejais batais. Tiek J. Š., tiek K. Š. atrodė vizualiai neblaivūs. Abiem alkotesteriu buvo nustatytas neblaivumas. Nei J. Š., nei K. Š. nepasakė kas vairavo transporto priemonę. Ant K. Š. galvos matėsi žaizda. J. Š. buvo be batų, su kojinėmis. Vienas juodos spalvos sportinis batas buvo automobilyje, atsitrenkusiame į medį, prispaustas tarp greičio pedalo ir automobilio kėbulo. Jis buvo nufotografuotas. Kito bato nesimatė. J. Š. paklausus kur jo batai, jis nieko neatsakė. Tiek J. Š., tiek K. Š. buvo labai nekalbūs, apie įvykio aplinkybes nieko nepasakojo. J. N. sakė, kad nežinojo kas vairavo automobilį, atvažiavo tik padėti, subintavo K. Š. galvą. J. Š. buvo nufotografuotas be batų. K. Š. fotografuotas nebuvo, nes buvo su batais. Būnant įvykio vietoje, privažiavo daugiau automobilių. Atvažiavęs pašalinis asmuo L. D., paaiškino, kad jam reikia pasiimti iš atsitrenkusio į medį automobilio "BMW" savo mobilų telefoną "Samsung". Sakė, kad buvo palikęs jį dieną. Kad telefonas priklauso jam, jis patvirtino jį atrakindamas. L. D. buvo nustatytas neblaivumas. Ant L. D. jokių sužalojimo požymių nesimatė, jo drabužiai buvo švarūs. Kraujas tiek automobilyje, tiek ant J. ir K. Š. buvo šviežias, nesudžiuvęs, nesukrešėjęs, automobilio nuolaužos nesurinktos, aplinkinių nesusirinkę. Dėl to sprendė, kad eismo įvykis buvo įvykęs neseniai (b. l. 109 - 110);

liudytojo Š. B. parodymais, iš kurių matyti, kad 2019-09-28 su kolega atvykę į įvykio vietą, pamatė du vaikinus, vieno galva buvo apibintuota ir vienas iš jų buvo basas. Prie automobilio greičio pedalo rado prispaustą batą, tamsų, sportinį, jo ištraukti negalėjo. Klausė, kas vairavo automobilį, jie neigė, kad vairavo, nieko neaiškino. Kad būtų buvęs trečias asmuo, vaizdas toks nesusidarė. Vienam iš vaikinų buvo subintuota galva, buvo mėlynė. Pro vairuotojo pusės dureles negalėjo įlipti į automobilį, galėjo tik iš keleivio pusės ir per galines dureles. Pastebėjo kraujo automobilio viduje. Tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu;

iš liudytojo Š. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2019-09-28 šiek tiek prieš 01 val. (duomenys neskelbtini) kaime tarnybos metu policijos tarnybiniu automobiliu važiavo link (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatve. Kartu važiavo kolega A. V.. Pamatė gretimoje gatvėje dešinėje stovintį automobilį, kurio degė šviesos žibintai. Nusprendė pravažiuoti prie stovinčio automobilio. Privažiavę pamatė šalia stovinčio automobilio "BMW", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su įjungtais šviesos žibintais, atsitrenkusį į medį "BMW" markės automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio šviesos žibintai nebuvo įjungti. Šalia automobilio stovėjo trys vaikinai. Vienas iš vaikinų buvo J. N.. Jis pasakė, kad jam iš K. Š. telefono numerio paskambino arba pats K. Š., arba jo brolis J. Š. ir pasakė, kad reikia pagalbos. Šalia automobilio taip pat stovėjo J. Š., ir K. Š.. Tiek J. Š., tiek K. Š. atrodė vizualiai neblaivūs. Abiem alkotesteriu buvo nustatytas neblaivumas. Nei J. Š., nei K. Š. nepasakė kas vairavo transporto priemonę. Ant K. Š. galvos matėsi žaizda. K. Š. buvo su abiem batais. J. Š. buvo be batų, su kojinėmis. Vienas juodos spalvos sportinis batas matėsi po atsitrenkusio į medį automobilio greičio pedalu. Jis buvo nufotografuotas. Kito bato nesimatė. J. Š. paklausus kur jo batai, jis nieko neatsakė. Tiek J. Š., tiek K. Š. buvo labai nekalbūs, apie įvykio aplinkybes nieko nepasakojo. J. Š. buvo nufotografuotas be batų (b. l. 106 - 107);

liudytojo J. N. parodymais, iš kurių matyti, kad jam paskambino K. Š. ir pasakė, kad reikia padėti. Atvažiavo į įvykio vietą, matė automobilį, atsitrenkusį į medį, J. sėdėjo automobilyje, keleivio vietoje. K. bėgo kraujas. J. paskui atėjo ir atsisėdo pas jį į mašinos galą. Jo automobilyje, priekyje, keleivio vietoje, taip pat sėdėjo ir K. Š.. Sekančią dieną savo automobilyje prie vairuotojo sėdynės rado batą, jis buvo ne jo. Jį atidavė K. su J.. Jie nesakė kieno tai batas. Kitas batas buvo prispaustas automobilyje. Apie tai sužinojo duodamas parodymus policijoje. Rastas batas buvo tamsus, panašus į sezoninį batą. Kada batas atsidūrė pas jo automobilyje, negali atsakyti. Jis galėjo atsirasti, kai jie (broliai Š.) sėdėjo pas jį mašinoje, o jis tuo metu bendravo su pareigūnais. Kad J. ir K. būtų apsvaigę nuo alkoholio, nepastebėjo;

liudytojo L. D. parodymais, iš kurių matyti, kad 2019 rugsėjo mėnesį jis susitiko su J. Š. prie parduotuvės, žaidė krepšinį, paskui jį parvežė namo ir pas jį automobilyje iškrito jo telefonas. Vakare važiavo susitikti su kitais draugais, važiavo pro šalį ir pamatė sustojusias mašinas. Išlipo ir pamatė, kad tai J. mašina. Prašė atiduoti telefoną. Bet neatidavė. Nematė sužalojimų pas Š., nes atvykęs nuėjo iš karto prie policininkų. Su J. Š. išsiskyrė vakare, bet dar nebuvo sutemę;

neblaivumo nustatymo aktu, kuriame užfiksuota, kad alkotesteriu Nr. ARKB-0275, J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), 2019-09-28 01.32 val. nustatytas 2,14 promilių girtumas, pakartotinio tikrinimo metu 01.52 val. nustatytas 2,09 promilių girtumas (b. l. 111).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2893/2019(02), kurioje nurodoma, kad J. Š. konstatuotas dešinės junginės sužalojimas ir ragenos nubrozdinimas. J. Š. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Atsakyti ar J. Š. eismo įvykio metu segėjo saugos diržą, ar ne, ir ar eismo įvykio metu sužalotas buvo sėdint vairuotojo vietoje ar keleivio, duomenų nepakanka (b. l. 70 – 71).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2892/2019(02), kurioje nurodoma, kad K. Š. konstatuota galvos viršugalvio srityje ir kaktoje plėštinė žaizda, minkštųjų audinių kraujosruva kairėje momeninėje srityje, kaklinio VII slankstelio kūno viršutinio – priekinio kampo lūžis. Dėl konstatuotų sužalojimų K. Š. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Konstatuotų sužalojimų pobūdžio ir mechanizmo duomenų nepakanka atsakyti ar K. Š. eismo įvykio metu segėjo saugos diržą ar nesegėjo ir kurioje vietoje jis sėdėjo (b. l. 95 – 96).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėjus transporto priemonę BMW 523 saloną, jo viduje, tarp greičio pedalo, automobilio plastikinių dalių nuolaužų iš viršaus ir greičio dėžės sienelės matomas prispaustas tamsios spalvos sportinis batas. Automobilio vairuotojo pusės priekinės durelės dėl apgadinimų užspaustos, per jas patekti į saloną nėra galimybių. Atstūmus plastikines nuolaužas, ištrauktas dešinei kojai pritaikytas avėti batas, kurio viršutinė dalis medžiaginė, juodos, tamsiai pilkos spalvos, ant viršutinės dalies matomas užrašas „Puma“ (b. l. 184-185).

Nors kaltinamasis J. Š. kaltės nepripažino, šioje baudžiamojoje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu patikrinti įrodymai leidžia pagrįsti išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje.

J. Š. pripažintinas kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, kadangi jo padaryti KET pažeidimai buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti ir tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Pagal BK 281 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelė turtinė žala. Šiai nusikalstamai veikai konstatuoti yra reikšminga šių požymių visuma: 1) veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas); 2) padariniai (eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelė turtinė žala); 3) priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių; 4) nusikalstamos veikos subjekto būsena – apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Apsvaigimo nuo alkoholio požymį atskleidžia BK 281 straipsnio 8 dalis, pagal kurią asmuo tokios būklės yra laikomas, kai jo kraujyje yra 0,41 promilės ir daugiau alkoholio arba kai jis vengia neblaivumo patikrinimo arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Kadangi įstatymų leidėjas yra nustatęs tik minimalią alkoholio kiekio koncentracijos kraujyje ribą, BK 281 straipsnio 2 dalyje nurodytas požymis – kaltininko apsvaigimas nuo alkoholio – konstatuotinas ir tuomet, kai asmens kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2019 m. sausio 11 d. įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2019 m. balandžio 1 d.) įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Šie nusikalstami veiksmai gali būti padaromi tik specialaus subjekto – asmens, apsvaigusio nuo alkoholio (kai jam nustatytas daugiau negu 1,5 prom. neblaivumas).

Atsižvelgiant į šios bylos kontekstą, t. y. nagrinėjamoje situacijoje veikos kvalifikavimui reikšmingas faktines bylos aplinkybes, pažymėtina, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą asmeniui esant apsvaigusiam nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, o BK 281 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už vairavimą asmeniui esant apsvaigusiam nuo alkoholio ir vairavimo metu padarytą KET pažeidimą, sukėlusį eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sužalota kito žmogaus sveikata. Taigi tas pats požymis (požymiai) – kelių transporto priemonės vairavimas asmens, apsvaigusio nuo alkoholio (kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio), yra įtrauktas į abiejų nusikaltimų sudėtis.

Šiurkščiausių tokio KET pažeidimo atvejų kriminalizavimas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (kai kaltininko kraujyje yra nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio) nesuponuoja išvados, kad tokia nusikalstama veika visais atvejais pagal sutaptį turi būti inkriminuojama su kitomis BK 281 straipsnyje nustatytomis nusikalstamomis veikomis. Atsižvelgiant į BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos veikos konstrukciją ir sudėties požymius, kaltininko veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuojama tik tais atvejais, kai kelių transporto vairavimo apsvaigus nuo alkoholio požymis nėra įtrauktas į kitų BK 281 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų sudėtį.

Remiantis nurodytais nusikalstamų veikų sudėčių išaiškinimais, kvalifikuojant pirmiau nurodytus J. Š. veiksmus pakanka taikyti BK 281 straipsnio 2 dalį, kurios dispozicijos turinys visiškai apima veiką, už kurią atsakomybė nustatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kadangi esminiai veikų, nurodytų BK 281 straipsnio 2 dalyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymiai – vairavimas neblaiviam – sutampa, šių veikų kaip sutapties kvalifikavimas keltų grėsmę dėl dvigubo nubaudimo už tą pačią veiką, nes būtų sudarytos prielaidos pažeisti konstitucinį principą, draudžiantį asmens dvigubą nubaudimą už tą patį nusikaltimą (non bis in idem) – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis. Būtina pažymėti ir tai, kad kiekvienu atveju skiriant bausmę pagal BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalis teismų praktikoje atsižvelgiama ir į neblaivumo laipsnį, todėl veikų (BK 281 straipsnio 2, 4, 6 ir BK 281 straipsnio 7 dalies) kvalifikavimas pagal sutaptį praktikoje realiai sukeltų dvigubo nubaudimo padarinius.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes J. Š. veiksmai, kai jis vairavo kelių transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio (2,09 prom. girtumas), atitinka BK 281 straipsnio 2 dalyje aprašyto nusikaltimo sudėties požymius, atskirai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nekvalifikuotini. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jis išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Skiriant bausmę J. Š. atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalį). Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra neatsargus, padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi kaltininkas nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalį). Pagal įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų registrą J. Š. neteistas (b. l. 120), baustas administracine tvarka (b. l. 118 - 119), priklausomybės ligų centre neregistruotas, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 121, 122).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 2 dalį sankcijoje numatytos bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Kadangi kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, jam skirtina švelniausia bausmės rūšis - bauda. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, baudos dydis nustatytinas mažesnis, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalis).

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Bylos duomenimis, J. Š., neblaivus vairuodamas transporto priemonę (nuosavybės teise priklausantį automobilį), padarė kaltinime nurodytų KET punktų pažeidimus, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio kitam asmeniui buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi J. Š. jam inkriminuotus veiksmus atliko panaudodamas automobilį, kuris atitinka konfiskuotino turto požymius (BK 72 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, pripažinus tai, kad tie patys požymiai – kelių transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio (kai asmeniui nustatytas didesnis nei 1,5 prom. girtumas) – nustatyti tiek BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, tiek BK 281 straipsnio 2 dalyje, t. y. BK 281 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodytas kelių transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, pripažintina, kad konfiskavimo taikymas padarius BK 281 straipsnio 2 dalyje nurodytą veiką būtų pagrįstas.

BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008).

Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamasis J. Š. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę tikslinga taikyti siekiant apriboti J. Š. galimybę daryti naujus teisės pažeidimus ir tuo pačiu užtikrinti visuomenės saugumą. J. Š. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise - vairuoti transporto priemones trejų metų laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę - 60 MGL (3000 (trijų tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, 3 dalimi 68 straipsnio 2, 3 dalimis, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti J. Š. baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones 3 (trims) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo 2019-10-02, tai yra, nuo kardomosios priemonės specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo;

– konfiskuoti automobilį „BMW 523“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Kardomąsias priemones - specialios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą - panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

J. Š. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2015-04-24 saugomą prie bylos (b. l. 148), nuosprendžiui įsiteisėjus, persiųsti VĮ „Regitra“.

Įpareigoti J. Š. šiuo nuosprendžiu paskirtą baudą per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Išaiškinti, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

J. Š. išteisinti dėl nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Daiktą – batą „Puma“ – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti J. Š..

Laikino nuosavybės teisės į automobilį „BMW 523“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apribojimo terminą pratęsti iki turto konfiskavimo įvykdymo, o jį įvykdžius – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.