- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-24
- Bylos Nr.
- eI3-1671-860/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00418-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- S. L.
- Atsakovas
- Kretingos rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Violetos Petkevičienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. L. – K. skundą atsakovei Kretingos rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja S. L. – K. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Kretingos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2024 m. sausio 25 d. įrašu Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – ir IS „Infostatyba“) įformintą sprendimą atmesti S. L.-K., veikusios per įgaliotą atstovą uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini), 2024 m. sausio 19 d. pateiktą prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus pastato-pagalbinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pagalbinis pastatas), kapitalinio remonto projektui; 2) įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti S. L.-K., veikusios per įgaliotą atstovą UAB (duomenys neskelbtini), IS „Infostatyba“ sistemoje 2024 m. sausio 19 d. pateiktą prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus Pagalbinio pastato kapitalinio remonto projektui (toliau – ir Prašymas). Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimo išlaidas, kurias sudaro 22,50 Eur žyminis mokestis bei 242,00 Eur išlaidų už advokato pagalbą parengiant šį skundą.
Paaiškina, kad jai nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nuosavybės teise priklauso Pagalbinis pastatas. Teigia, jog siekia atlikti Pagalbinio pastato kapitalinį remontą, todėl 2024 m. sausio 19 d., veikdama per įgaliotą atstovą UAB (duomenys neskelbtini), per IS „Infostatyba“ pateikė prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus Pagalbinio pastato kapitalinio remonto projektui. Tačiau Administracija 2024 m. sausio 25 d. įrašu IS „Infostatyba“ pateiktą Prašymą atmetė (toliau – ir Sprendimas), nes nepateikti žemės sklypo nuosavybės dokumentai bei neaišku, kaip prie Pagalbinio pastato privažiuojama, kaip jis aptarnaujamas. Taip pat paaiškina, jog ji, nesutikdama su Administracijos 2024 m. sausio 25 d. Sprendimu, kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija). Teigia, kad Inspekcija 2024 m. balandžio 18 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Raštas) jos skundą atmetė ir nurodė, jog Pagalbinio pastato kapitalinio remonto darbų atlikimui tokių specialiųjų reikalavimų išdavimas teisės aktais nėra privalomas. Pareiškėja skunde nesutinka su Administracijos Sprendimu ir Inspekcijos Raštu bei prašo iš esmės išnagrinėti ginčą dėl Administracijos įrašu IS „Infostatyba“ sistemoje įforminto atsisakymo išduoti specialiuosius reikalavimus (Sprendimo) teisėtumo. Skunde nurodo, kad Administracijos atsisakymas išduoti specialiuosius reikalavimus nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir nemotyvuotas. Pažymi, jog Pagalbinis pastatas, kurio kapitalinio remonto projektui buvo prašoma išduoti specialiuosius reikalavimus, yra nesuformuotame valstybinės žemės plote (Pagalbiniam pastatui nėra suformuotas žemės sklypas). Todėl, pareiškėjos teigimu, Administracija visiškai nepagrįstai atsisakė išduoti specialiuosius reikalavimus, kadangi pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 4 priedo 3 punktą, siekiant įgyvendinti teisę į statybą, nereikia turėti ir pagrįsti žemės sklypo (teritorijos), kuriame (kurioje) statomas statinys, valdymo nuosavybės teise arba valdymo ir naudojimo kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Atsižvelgiant į tai, mano, kad Administracijos reikalavimas pateikti žemės sklypo nuosavybės dokumentus yra nepagrįstas. Taip pat mano, kad Administracija Sprendime nepagrįstai nurodė, jog neaišku, kaip prie statinio privažiuojama, kaip jis aptarnaujamas. Pareiškėjos teigimu, patekimo prie statinio ir jo aptarnavimo sprendiniai yra ne statybos, o teritorijų planavimo procese sprendžiami klausimai, o ji nesiekia keisti ar nustatyti teritorijos naudojimo reglamento. Pažymi, kad ji jau turi nuosavybės teise Pagalbinį pastatą ir ketina jį toliau naudoti tokiu pačiu būdu, kaip ir naudodavo iki šiol, tame tarpe ir tokiu pačiu būdu prie jo patekti ir jį aptarnauti, kaip tai buvo atliekama nuo pat Pagalbinio pastato pastatymo 1990-1995 metais. Todėl mano, kad siekiant įgyvendinti teisę į statybą, atliekant kapitalinį statinio remontą, statybos darbams nėra keliamas reikalavimas išspręsti ar keisti patekimo prie statinio sprendinius. Dar skunde pareiškėja nurodo, kad jai nėra aišku, kokiomis konkrečiomis teisės aktų, teritorijų planavimo ar kitų dokumentų nuostatomis remiantis yra atsisakoma išduoti jai specialiuosius reikalavimus. Teigia, jog skundžiamas Sprendimas (atsakymas) išduoti specialiuosius reikalavimus neabejotinai yra susijęs su jos privačios nuosavybės teisės ribojimu, todėl toks ribojimas turi būti paremtas įstatymu ir proporcingas siekiamam tikslui, tačiau Administracija nepateikė aiškių argumentų. Atsižvelgiant į išdėstytą, mano, kad Administracijos Sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas bei turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Administracija pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo atmesti jį kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad IS „Infostatyba“ 2024 m. sausio 19 d. buvo pateiktas Prašymas bei prie jo pridėti dokumentai: nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašas, statinio kadastro duomenų byla, įgaliojimas pateikti prašymą. Taip pat nurodo, jog 2024 m. sausio 25 d. pateiktą pareiškėjos Prašymą atmetė, nes pareiškėja nepateikė žemė sklypo nuosavybės dokumentų bei neaišku, kaip prie Pagalbinio pastato privažiuojama, kaip jis aptarnaujamas. Pažymi, kad įrašą IS ,,Infostatyba“ įformino įvertinusi jau turimą informaciją. Teigia, kad 2021 m. gruodžio 8 d. Pagalbinio pastato savininkai kreipėsi, prašydami organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – suformuoti naują valstybinės žemės sklypą minėtam Pagalbiniam pastatui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Tačiau 2021 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atsisakyta organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, motyvuojant tuo, kad Pagalbinio pastato pagrindinė naudojimo paskirtis yra pagalbinio ūkio, dėl to šis Pagalbinis pastatas tarnauja pagrindiniam daiktui ir negali funkcionuoti savarankiškai, todėl žemės sklypas šio Pagalbinio pastato eksploatacijai negali būti formuojamas. Taip pat teigia, jog 2023 m. lapkričio 17 d. gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) Kretingos skyriaus raštą „Dėl atlikto faktinių duomenų patikrinimo vietovėje“, kuriame nurodyta, kad 2023 m. lapkričio 15 d. buvo atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje ir surašytas aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad teritorija, kurioje yra pagalbinio ūkio pastatas ribojasi su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), o faktiškas privažiavimas prie pagalbinio ūkio pastato (duomenys neskelbtini), yra žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Teigia, kad teritorija, kurioje stovi Pagalbinis pastatas, vadovaujantis Kretingos rajono teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto bendrojo plano keitimo sprendiniais (patvirtintais Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2021 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)) pažymėta kaip žemės ūkio paskirties teritorija. Teritorija ribojasi su UAB (duomenys neskelbtini) nuomojamu kitos paskirties, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos žemės sklypu, kuriame veikia (duomenys neskelbtini). Pažymi ir tai, jog Pagalbinis pastatas patenka į nuotekų valymo įrenginių sanitarinę apsaugos zoną, kurioje gyvenamųjų namų statyba draudžiama. Tad, Administracijos nuomone, pareiškėjos siekis gauti specialiuosius architektūros reikalavimus minėto Pagalbinio pastato kapitaliniam remontui, kurie nėra privalomi, vėliau gali turėti pasekmes ginče dėl žemės sklypo ribų. Nesutinka, kad skundžiamas Sprendimas yra nemotyvuotas. Teigia, jog Specialiųjų reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų struktūros ir išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. D1-22 „Dėl specialiųjų reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų struktūros ir išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), nuostatos ir Statybos įstatymo nuostatos leidžia statytojui (užsakovui) vykdyti pagalbinio ūkio pastato kapitalinio remonto darbus neprašant išduoti specialiųjų architektūros reikalavimų. Todėl Administracija mano, jog šiuo atveju pateikto prašymo atmetimas nepažeidžia pareiškėjos interesų. Dar Administracija mano, jog pareiškėjos siekis gauti specialiuosius architektūros reikalavimus Pagalbinio pastato kapitaliniam remontui, kurie nėra privalomi, gali būti susijęs su šiuo metu vykstančiu ginču dėl žemės sklypo ribų.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija pateikė atsiliepimą, kuriame prašo dėl pareiškėjos skundo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus.
Nurodo, kad pareiškėja 2024 m. vasario 22 d. kreipėsi į Inspekcija prašydama pripažinti, jog Administracija nepagrįstai įrašu IS „Infostatyba“ sistemoje įformintu sprendimu atsisakė išduoti specialiuosius reikalavimus Pagalbinio pastato kapitalinio remonto projektui bei pateikti Administracijai privalomąjį nurodymą išduoti specialiuosius reikalavimus Pagalbinio pastato kapitalinio remonto projektui pagal IS „Infostatyba“ sistemoje 2024 m. sausio 19 d. pateiktą prašymą. Teigia, kad veikdama jai suteiktos kompetencijos ribose, atliko pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių tyrimą ir 2024 m. kovo 14 d. surašė Administracijai privalomąjį nurodymą, kuriuo įpareigojo iki 2024 m. kovo 28 d. pateikti Inspekcijai rašytinį paaiškinimą dėl atsisakymo išduoti specialiuosius reikalavimus nurodant motyvus. Nurodo, kad Administracija 2024 m. kovo 28 d. raštu pateikė motyvuotus paaiškinimus dėl atsisakymo išduoti specialiuosius reikalavimus. Teigia, kad įvertinusi nustatytas aplinkybes, esamą teisinį reguliavimą, nustatė, jog Administracija, neišduodama pareiškėjai specialiųjų reikalavimų pažeidimo nepadarė, kadangi Pagalbinio pastato kapitalinio remonto darbų atlikimui tokių specialiųjų reikalavimų išdavimas teisės aktais nėra privalomas. Atsiliepime Inspekcija nurodo ir tai, kad teisinis reguliavimas leidžia pareiškėjai kapitalinio remonto darbus jai priklausančiame Pagalbiniame pastate atlikti neturint nustatyta tvarka išduotų specialiųjų reikalavimų. O pareiškėja skunde, Inspekcijos teigimu, niekaip nepagrindė, kad yra aplinkybės, dėl kurių pareiškėjai gauti jai pačiai pageidaujant specialiuosius reikalavimus yra būtina. Neįrodžiusi tokios būtinybės, pareiškėja neįrodo, kad be jai išduotų specialiųjų reikalavimų kapitalinio remonto darbams jai priklausančiame Pagalbiniame pastate ji neturi galimybės šiuos darbus atlikti, tuo pačiu neįrodo, kad jos teisės ir teisėti interesai skundžiamu sprendimu yra pažeisti. Galiausiai Inspekcija atsiliepime dar pažymėjo, jog pareiškėja skundą padavė teismui praleidusi įstatymo nustatytą terminą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
4. Byloje ginčas kilo dėl Administracijos atsisakymo pareiškėjai S. L. – K. išduoti specialiuosius reikalavimus, įforminto 2024 m. sausio 25 d. įraše IS „Infostatyba“ (Sprendime), teisėtumo ir pagrįstumo.
5.1. Pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklauso Pagalbinis pastatas.
5.2. Pareiškėjos įgaliotas atstovas UAB (duomenys neskelbtini) per IS „Infostatyba“ 2024 m. sausio 19 d. pateikė prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus Nr. (duomenys neskelbtini).
Prašyme nurodyta, jog statinio projekto pavadinimas – Pagalbinio pastato kapitalinio remonto projektas. Prie prašymo pridėti šie dokumentai: nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašas, statinio kadastro duomenų byla, įgaliojimas pateikti prašymą.
5.3. Administracija, 2024 m. sausio 25 d. per IS „Infostatyba“ pareiškėjos prašymą atmetė.
Administracija Sprendime nurodė, kad pareiškėjos prašymas atmetamas, nes nepateikti žemės sklypo nuosavybės dokumentai, neaišku, kaip prie statinio privažiuojama, bei kaip jis aptarnaujamas.
5.4. Pareiškėja, nesutikdama su Administracijos Sprendimu, 2024 m. vasario 22 d. kreipėsi į Inspekciją bei prašė: 1) pripažinti, kad Administracija nepagrįstai 2024 m. sausio 25 d. įrašu IS „Infostatyba“ įformintu Sprendimu atsisakė išduoti specialiuosius reikalavimus Pagalbinio pastato kapitalinio remonto projektui pagal 2024 m. sausio 19 d. pateiktą Prašymą; 2) pateikti Administracijai privalomąjį nurodymą išduoti specialiuosius reikalavimus Pagalbinio pastato kapitalinio remonto projektui pagal 2024 m. sausio 19 d. pateiktą Prašymą.
6. Pareiškėja, nesutikdama su Administracijos Sprendimu atsisakyti išduoti specialiuosius reikalavimus, įformintu 2024 m. sausio 25 d. įraše IS „Infostatyba“, kreipėsi į teismą.
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo – Inspekcija, kelia klausimą dėl termino kreiptis į teismą dėl Administracijos Sprendimo panaikinimo praleidimo.
Tad teisėjų kolegija pirmiausia dėl to ir pasisako. Kaip matyti iš bylos, pareiškėja, nesutikdama su Administracijos 2024 m. sausio 25 d. Sprendimu, sutinkamai su Priežiūros įstatymo 9 straipsnio 4 dalimi, kreipėsi į neprivalomą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, t. y. Inspekciją. Pastaroji pareiškėjos skundą išnagrinėjo ir 2024 m. balandžio 18 d. priėmė Raštą, kuriuo pareiškėjos skundo netenkino. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinį ginčą, galima skųsti administraciniam teismui per 1 mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Taigi, nors pareiškėja skundu teismui neskundžia Inspekcijos Rašto, tačiau, kadangi ji pasinaudojo neprivaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, terminas skundui paduoti dėl Administracijos Sprendimo panaikinimo vis tiek turi būti skaičiuojamas nuo Inspekcijos Rašto priėmimo. Minėta, kad Inspekcija Raštą priėmė 2024 m. balandžio 18 d., o pareiškėja su skundu į teismą kreipėsi 2024 m. gegužės 2 d., t. y. nepraleidusi įstatymo nustatytą vieno mėnesio skundo padavimo termino. Tad Inspekcijos argumentai šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.
8. Minėta, kad pareiškėja nėra suformulavusi reikalavimo ir neskundžia Inspekcijos Rašto bei šios institucijos nenurodo atsakove.
Pirmiausia pažymėtina, kad pagal ABTĮ 26 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia (ABTĮ 28 straipsnio 3 dalis), o tai reiškia, kad išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija negali būti ginčo šalimi (pareiškėju, atsakovu) administracinėje byloje teisme, į kurį persikėlė ikiteismine tvarka išnagrinėtas ginčas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-987-662/2016; ir kt.).
Taigi, šios bylos ginčo dalykas – Administracijos Sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, o ne Inspekcijos Rašto. Tad tai, kad nėra suformuluotas skundo reikalavimas panaikinti Inspekcijos Raštą nėra teismui kliūtis šią bylą išnagrinėti dėl teisės iš esmės.
LVAT praktikoje pareigos motyvuoti priimtus sprendimus kontekste akcentuojama ir būtinybė atsižvelgti į specialius teisės aktus, vertinant individualaus administracinio akto atitikimą VAĮ 8 straipsniui. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant viešojo administravimo subjekto priimto individualaus administracinio akto atitikimą VAĮ 8 straipsnio reikalavimams, turi būti atsižvelgiama ir į faktinių aplinkybių ir atitinkamus ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų kontekstą (žr., pvz., 2015 m. gegužės 13 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-199-552/2015). Tačiau bet kokiu atveju negali būti paneigiama viešojo administravimo institucijos pareiga pagrįsti asmenų atžvilgiu priimamus sprendimus, t. y. nurodyti konkrečiu atveju pakankamus ir aiškius motyvus, lėmusius sprendimo priėmimą (2012 m. kovo 5 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. I662-5/2012, LVAT biuletenis Nr. 23, 2012, 21–30 p.).
10. Analizuojant LVAT praktiką, susijusią su būtinumu priimamą sprendimą pagrįsti teisės aktų nuostatomis, akivaizdu, kad esminiais pažeidimais pripažįstami viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobūdžio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan. (žr., pvz., 2012 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-1750/2012; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-552-3114/2012; ir kt.).
Be to, tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012).
Taigi, LVAT praktikoje ne kartą konstatuota, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą) (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A-520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012).
11. Tiek Administracija skunde, tiek ir Inspekcija atsiliepime teigia, kad atsakovė turėjo teisę atsisakyti išduoti specialiuosius reikalavimus, nes Pagalbinio pastato kapitalinio remonto darbų atlikimui specialiųjų reikalavimų išdavimas teisės aktais nėra privalomas.
Tačiau teisėjų kolegija nesutinka, kad šiuo pagrindu gali būti pagrindžiamas Administracijos Sprendimas dėl specialiųjų reikalavimų pareiškėjai neišdavimo.
Visų pirma, tada toks pagrindas turėjo būti nurodytas pačiame skundžiamame Sprendime, jis turėjo būti pagristas teisės aktų normomis ir pan. Nagrinėjamu atveju to nėra. LVAT yra išaiškinęs, kad administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte; skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., 2013 m. birželio 13 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-502-940/2013; 2015 m. sausio 8 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015; 2015 m. kovo 31 d. nutartį, priimą administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Priešingu atveju būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-261-2692/2011; ir kt.).
Antra, byloje nėra ginčo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai siekiant atlikti Pagalbinio pastato kapitalinį remontą nėra būtini specialieji reikalavimai. Tačiau pareiškėjai apsisprendus juos gauti, tai nereiškia, kad vien šiuo faktu remiantis, t. y. jog specialieji reikalavimai nėra būtini, galima atsisakyti išduoti specialiuosius reikalavimus. Statybos įstatymo 2 straipsnio 47 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi Prašymo pateikimo ir Sprendimo priėmimo metu) buvo nustatyta, kad specialieji reikalavimai – neprivalomas, statytojo (užsakovo) pageidavimu statiniui nustatytų specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų rinkinys, kurį išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Be to, LVAT yra nurodęs, kad statytojas (užsakovas), rengdamas arba planuodamas pradėti rengti statinio projektą, išskyrus teisės aktuose nurodytus atvejus, laisva valia gali nuspręsti, ar kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių (jo įgaliotą savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją) dėl specialiųjų reikalavimų išdavimo, o savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo atsisakymo išduoti specialiuosius reikalavimus teisėtumas ir pagrįstumas gali būti vertinamas teisės aktų nustatyta tvarka, be kita ko – administraciniame teisme (žr., LVAT 2019 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eAS-309-492/2019). Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjai apsisprendus gauti specialiuosius reikalavimus, administravimo subjektas privalo spręsti dėl jų išdavimo ar neišdavimo, tačiau negali atsisakyti išduoti vien tuo faktu, jog tokie reikalavimai nėra būtini (privalomi).
Šiame kontekste dar pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės yra pažeistos. Asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti; šios teisės negalima apriboti ar paneigti. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti. Jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi jus ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė. Tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimą).
12. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 20 punktą viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų yra specialiųjų architektūros reikalavimų nustatymas ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimas įstatymų nustatyta tvarka.
Specialiųjų reikalavimų išdavimas reglamentuotas Statybos įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje, taip pat konkreti ir detali specialių reikalavimų išdavimo tvarka reglamentuota Apraše.
13. Kaip matyti iš bylos, Administracija atsisakydama pareiškėjai išduoti specialiuosius reikalavimus motyvavo tuo, kad: 1) nepateikti žemės sklypo nuosavybės dokumentai, neaišku, kaip prie statinio privažiuojama, kaip jis aptarnaujamas; 2) taip pat pareiškėjai buvo išaiškinta Sprendimo apskundimo tvarka.
14. Teisėjų kolegija, įvertinusi Administracijos Sprendimą, jo turinį (iš esmės vieną teiginį), ir anksčiau minėtą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką dėl VAĮ nuostatų taikymo, konstatuoja, kad toks Sprendimas akivaizdžiai neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Jame iš esmės ne tik, kad nėra nurodyta faktinių aplinkybių visumos (tik vienas teiginys), bet teisės aktų normų, kuriais remiantis priimamas toks Sprendimas. Todėl skundžiamas Sprendimas yra be motyvų, tai yra savarankiškas pagrindas jį panaikinti.
15. Teisėjų kolegija šiuo aspektu dar pažymi, kad, jeigu atsakovė manė, jog pateikti ne visi specialiesiems reikalavimams išduoti privalomi pateikti dokumentai, tai ji, sutinkamai su Statybos įstatymo 24 straipsnio 5 dalimi, privalėjo pareiškėjai nustatyti terminą trūkstamiems dokumentams pateikti.
Pagal bylos duomenis, pareiškėjos Pagalbinis pastatas, kurio kapitalinio remonto projektui buvo prašoma išduoti specialiuosius reikalavimus, yra nesuformuotame valstybinės žemės plote, t. y. šiam statiniui nėra suformuotas žemės sklypas. Tad pareiškėja, sutinkamai su Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu, statytojo teises gali įgyvendinti ir neturėdama nuosavybės teisių ar kitu teisėtu pagrindu nevaldydama žemės sklypo, kuriame yra jai priklausantis Pagalbinis pastatas ir kuriam siekia atlikti kapitalinį remontą.
Administracija atsiliepime dar teigia, kad ji priimdama skundžiamą Sprendimą įvertino ir kitą jos turimą informaciją. Šiuo aspektu akcentuotina, kad papildomos dokumentacijos buvimas viešojo administravimo subjekto žinioje per se (savaime) nereiškia, jog jo priimtas individualus administracinis aktas yra pagrįstas. Svarbu, kad ši papildoma dokumentacija būtų pateikta pareiškėjui, į šią dokumentaciją būtų pateikta aiški nuoroda individualiame administraciniame akte. Priešingu atveju, tokia dokumentacija negali būti laikoma individualaus administracinio akto sudedamąja (motyvuojamąją) dalimi (šiais aspektais žr., pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-858-47/2014; 2015 m. balandžio 1 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1266-624/2015, LVAT biuletenis Nr. 29, 2015, 405-418 p.). Nagrinėjamu atveju Administracijos Sprendime nėra jokių nuorodų į kokius nors kitus duomenis ar informaciją, tad jais vadovautis teisme ir dėl jų kaip nors pasisakyti nėra jokio pagrindo; Administracija šiuo atveju šiais duomenimis niekaip negali grįsti savo priimto ir šioje byloje skundžiamo Sprendimo.
16. Apibendrinant konstatuotina, kad skundžiamas Administracijos Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, tad jis panaikinamas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).
Partenkinus pareiškėjos skundo pagrindinį reikalavimą, yra pagrindas patenkinti ir išvestinį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, t. y. Administracija įpareigojama pareiškėjos (jos atstovo) Prašymą išnagrinėti iš naujo ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Taigi, pareiškėjos skundas patenkinamas pilnoje apimtyje (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).
17. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, įskaitant ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (to paties straipsnio 5 dalis).
18. Pareiškėjos skundas patenkintas pilnoje apimtyje, t. y. sprendimas priimtas jos naudai, todėl pareiškėja turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pareiškėja prieš kreipdamiesi į teismą sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio. Taip pat pareiškėja patyrė 242 Eur atstovavimo išlaidų, kurios yra pagrįstos, racionalios ir būtinos bei atitinkančios teisės aktų reikalavimus. Todėl pareiškėjai iš atsakovės iš viso priteistina 264,50 Eur (22,50 Eur + 242 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos S. L.-K. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus patenkinti.
Panaikinti atsakovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2024 m. sausio 25 d. įrašu IS „Infostatyba“ įformintą sprendimą atmesti pareiškėjos S. L. – K., veikusios per įgaliotą atstovą uždarąją akcinę bendrovę (duomenys neskelbtini), 2024 m. sausio 19 d. pateiktą prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus pastato - pagalbinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektui.
Įpareigoti atsakovę Kretingos rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos S. L. – K., veikusios per įgaliotą atstovą UAB (duomenys neskelbtini), IS „Infostatyba“ sistemoje 2024 m. sausio 19 d. pateiktą prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus pagalbinio pastato kapitalinio remonto projektui.
Priteisti pareiškėjai S. L. – K. iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos 264,50 Eur (du šimtus šešiasdešimt keturis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.