Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. V. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutarimo M. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. V., kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2015 metų vasario, kovo ir balandžio mėnesiais buvo mokamas buhalterinėje apskaitoje neužfiksuotas darbo užmokestis: 2015 metų vasario mėnesį įmonės darbuotojams išmokėta 5 125,12 Eur neapskaityto darbo užmokesčio už darbą 2015 m. sausio mėnesį, kovo mėn. – 8 222,79 Eur, balandžio mėn. – 5 161,97 Eur, iš viso per tris mėnesius įmonės darbuotojams išmokėta 18 509,88 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, nuo šios sumos nesumokėtas gyventojų pajamų mokestis ir įmokos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Mokant neapskaitytą darbo užmokestį pažeistos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 95 straipsnio 3 dalies, 188 straipsnio 2 dalies ir 201 straipsnio 2 dalies nuostatos ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 24 straipsnio 1 dalies nuostatos. Be to, UAB (duomenys neskelbtini) direktorius M. V. per 2015 m. balandžio mėn. negrąžino į įmonės kasą 18 360,20 Eur atskaitingo asmens avanso apyskaitoje užfiksuoto nepanaudoto grynųjų pinigų likučio, tuo pažeidė 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintą Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių Nr. 179 9 ir 10 punktų reikalavimus. Tokiais savo veiksmais M. V. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41⁴ straipsnio 3 dalyje ir 163⁵ straipsnio 1 dalyje.Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutarimu M. V. už pažeidimą, numatytą ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje, buvo paskirta 3 000 Eur bauda; už pažeidimą, numatytą ATPK 163⁵ straipsnio 1 dalyje, buvo paskirta 80 Eur bauda, ir, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 3 000 Eur bauda.Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) M. V. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti pasibaigus patraukimo administracinėn atsakomybėn terminui ir jam nepadarius veikos, numatytos ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje.Skunde nurodo, jog nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą teismas iš esmės rėmėsi tik suinteresuotos pusės argumentais ir remiantis jais surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu. Pakartotinio nagrinėjimo metu nebuvo surinkta jokių papildomų įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, ir nebuvo pašalinti Kauno apygardos teismo nutartyje nurodyti trūkumai, kurie sudarė pagrindą panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. šioje byloje priimtą sprendimą.Savo pirminiame paaiškinime mokesčių inspektoriams buvo nurodęs, kad dalį darbo užmokesčio darbuotojams mokėjo „neapskaitytais pinigais“. Papildomame paaiškinime ir teisme nurodė, kad iš tikrųjų jo žodžiai buvo netiksliai užrašyti. Realiai norėjo parodyti, kad dalis pinigų buvo mokami grynaisiais pinigais, bet tai jokiu būdu nėra bendrovėje neapskaitytos lėšos. Atlyginimai darbuotojams mokami į jų banko sąskaitas arba iš kasos. Jokių neapskaitytų pinigų darbuotojams niekuomet nebuvo mokama. Patikrinimo metu jo asmeniniame kompiuteryje buvo rasta virtualioje erdvėje naudojama programa „Dropbox“, kurioje buvo komercijos direktoriaus M. V. sudarytos lentelės. Nors ir nežinojo lentelių turinio, spaudžiamas mokesčių inspektorių paaiškinime surašė jų nurodytas mintis. Vėliau sužinojo ir paaiškino, kad M. V. minėtose lentelėse skaičiuoja ne darbo užmokestį, bet atliktus darbus, dėl kurių kitą mėnesį bus surašomi darbų atlikimo aktai. M. V. patvirtino, kad serveryje rastos lentelės visiškai nesusijusios su atlyginimais. Tai yra jo sudarytos juodraštinės lentelės, aktuojamos procentais, nes kažkaip reikia išversti į piniginę išraišką ataskaitinius mėnesius, kadangi iki kiekvieno mėnesio pabaigos turi užaktuoti atliktus darbus užsakovams. Sumos nurodytos lentelėse yra ne atlyginimas darbininkams, o už kiek įmonė atliko darbų, kiek sunaudojo medžiagų. Taipogi lentelėse yra nurodytos sumos, už kurias darbuotojai yra atsakingi – jiems yra perduodamos medžiagos, įrankiai, ir visi jie yra pasirašę sutartis dėl materialinės atsakomybės. Lenteles pildo tik jis, niekas, net direktorius, t. y. jis pats, negalėjo pakomentuoti jų turinio. Atlikus kompiuterio tyrimą buvo nustatyta, kad jame nėra jokių duomenų apie išmokėtas algas ir lentelių, kuriomis rėmėsi Mokesčių inspekcijos pareigūnai. Teismas šią aplinkybę vertino kaip įkalčių sunaikinimą. Duomenų, kuriais rėmėsi Mokesčių inspekcijos pareigūnai, jo kompiuteryje nebuvo ir negalėjo būti, kadangi šie duomenys buvo virtualioje erdvėje naudojamoje programoje „Dropbox“. Šių duomenų nekūrė ir nenaudojo, o šią programą naudojo komercijos direktorius M. V., kuris teismui parodė, kad šie duomenys nėra susiję su darbo užmokesčio apskaičiavimu. Teisme apklausti liudytojai A. G., L. P., Š. B., G. Ž. patvirtino, kad atlyginimai bendrovėje yra mokami oficialiai. Pagal kiekvieno darbuotojo išreikštą pageidavimą uždarbis jam buvo mokamas arba grynais pinigais, pasirašant apie išmokėtos sumos gavimą, arba pervedamas j kortelę.Skunde taip pat nurodo, kad remdamasis tik prielaidomis, teismas nepagrįstai pripažino byloje pateiktas lenteles įrodymu, kad bendrovėje darbuotojams buvo mokamas neoficialus atlyginimas. Atkreipia dėmesį, kad teismui pateiktos lentelės nėra rastos patikrinimo metu, bet yra sudarytos suinteresuoto asmens – Kauno AVMI, remiantis ne objektyviais duomenimis, bet prielaidomis. Taigi, šios lentelės negali būti laikomos įrodymais, kadangi priešingu atveju būtu pažeistas įrodymų leistinumo principas. Teismas nenurodė nė vieno motyvo, kodėl šie duomenys yra pripažįstami įrodymu, kokiu pagrindu yra atmesti išsamūs ir logiški jo ir liudytojo M. V. paaiškinimai. Teismas apsiribojo abstrakčiais teiginiais, kad jis siekia išvengti atsakomybės, o M. V. davė parodymus ne apie tuos dokumentus. Teismas visiškai neįvertino pateiktų argumentų, kad bendrovė negalėjo turėti jokių neapskaitytų lėšų, kadangi jie dirba su europiniais projektais.Apeliantas teigia, kad byloje nėra surinkta jokių tiesioginių neginčijamų įrodymų, patvirtinančių M. V. kaltę dėl inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo. Jo pirminis paaiškinimas negali būti laikomas vieninteliu įrodymu, patvirtinančiu jo kaltę, juolab, kad jame nurodyti duomenys buvo paneigti tiek paties M. V., tiek kita byloje surinkta medžiaga, t. y., liudytojų M. V., A. G., L. P., Š. B., G. Ž. parodymais. Taigi, Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, prieštaraujantis Lietuvos Respublikos teismų praktikai, suformuotai nagrinėjant tokio pobūdžio administracines bylas. Dėl šios priežasties Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimas naikintinas, o administracinė teisena nutrauktina.Apeliantas taip pat mano, kad Jonavos rajono apylinkės teismas sprendimą šioje byloje galėjo priimti iki 2016 m. rugpjūčio 9 d., t. y., per šešis mėnesius nuo tos dienos kai įsiteisėjo Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis panaikinti Jonavos apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimą. Nuo pažeidimo nustatymo dienos įstatymo nustatytas patraukimo administracinėn atsakomybėn terminas yra pasibaigęs. Ginčijamas sprendimas priimtas tik 2017 m. vasario 8 d., t. y., pažeidžiant patraukimo administracinėn atsakomybėn terminus, o pasibaigęs patraukimo administracinėn atsakomybėn terminas yra savarankiškas pagrindas nutraukti administracinę teiseną.Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

M. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeičia iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Įgyvendinant nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naująjį ANK vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869), kurio 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tada, kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu ATPK. Nagrinėjamu atveju M. V. nubaustas pagal ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį ir 163⁵ straipsnio 1 dalį., t. y. už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą ir kasos aparatų eksploatavimo ar kasos operacijų tvarkos pažeidimą, kas atitinka ANK 99 straipsnio 3 dalyje ir 162 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus. Šiuo metu galiojantis ANK už M. V. inkriminuotą teisės pažeidimą, numatytą ANK 99 straipsnio 3 dalyje, numato nuobaudą – baudą nuo dviejų tūkstančių septynių šimtų iki šešių tūkstančių eurų; už ANK 162 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą – baudą nuo septyniasdešimties iki vieno šimto keturiasdešimties eurų. Už ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą buvo numatyta nuobauda – bauda nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų, už ATPK 163⁵ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą buvo numatyta atsakomybė – bauda nuo septyniasdešimt dviejų iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų. Atsižvelgdamas į aptartas įstatymų nuostatas ir į tai, jog ATPK yra numatyta švelnesnė administracinė atsakomybė nei naujajame ANK, vadovaudamasis bylos nagrinėjimo metu galiojančiomis procesinėmis normomis, apygardos teismas, nagrinėdamas M. V. apeliacinį skundą, patikrina priimto nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą M. V. pažeidimų neperkvalifikuojant ir bylą nagrinėjant pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalis).Apeliaciniame skunde M. V. nesutinka su jo nubaudimu pagal ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį, prašo bylą nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, taip pat prašo bylą nutraukti pasibaigus patraukimo administracinėn atsakomybėn terminui. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl pažeidimo, numatyto ATPK 163⁵ straipsnio 1 dalyje, fakto nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį pažeidimą. Aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, įvertinęs apeliacinio skundo, skundžiamo nutarimo motyvus, su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis sutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. V. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje.ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė už tyčinį darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimą arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą.M. V. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2015 metų vasario mėnesį įmonės darbuotojams išmokėta 5 125,12 Eur neapskaityto darbo užmokesčio už darbą 2015 m. sausio mėnesį, kovo mėn. – 8 222,79 Eur, balandžio mėn. – 5 161,97 Eur, iš viso per tris mėnesius įmonės darbuotojams išmokėta 18 509,88 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, o mokant neapskaitytą darbo užmokestį pažeistos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 95 straipsnio 3 dalies, 188 straipsnio 2 dalies ir 201 straipsnio 2 dalies nuostatos ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 24 straipsnio 1 dalies nuostatos.M. V. 2015 m. gegužės 25 d. paaiškinime (t. 1, b. l. 14) pripažino, kad atlyginimai nuo 2015 m. buvo mokami už faktiškai atliktus darbus, mokėjo ir grynais pinigais, ir pervedimu per banką, dalį darbo užmokesčio mokėdavo neapskaitytais pinigais, kuriuos mokėjo iš savo asmeninių pinigų. Neoficialų atlyginimą darbininkams mokėjo nuo sausio iki kovo mėn., bandydamas motyvuoti darbininkus. Nurodė, kad patikrinimo dieną, t. y. 2015 m. gegužės 25 d., turėjo 4 200 Eur, kuriuos nusiėmė nuo savo asmeninės sąskaitos ir planavo įnešti į įmonės kasą, kad galėtų išmokėti pinigus oficialiai. Šie pinigai buvo pervesti kaip atsakingam asmeniui. Iš viso darbininkams sumokėjo: sausio mėnesį – 12 014,64 Eur, vasario – 13 642,38, kovo – 10 752,22 Eur. Šios sumos yra ir oficialus, ir neoficialus darbo užmokestis. Pagal buhalterinėje apskaitoje išrašytus žiniaraščius už 2015 m. sausio mėn. yra sumokėjęs 6 217,98 Eur atskaičius mokesčius, taip pat 5 796,66 Eur neoficialaus darbo užmokesčio, už vasario mėn. sumokėjęs 4 649,20 Eur atskaičius mokesčius, taip pat 8 993,18 Eur neoficialaus darbo užmokesčio, už kovo mėn. sumokėjęs, neskaitant administracijos darbininkų, 4 188,11 Eur darbo užmokesčio. Už kovo mėnesį neoficialus kartu su oficialiu darbo užmokesčiu yra 6 564,11 Eur. Neoficialų darbo užmokestį mokėjo iš savo asmeninių pinigų, kuriuos pasiskolino iš įmonės. Neoficialų atlyginimą mokėjo 3 mėnesius – nuo 2015 m. sausio iki kovo mėn., bandydamas motyvuoti darbininkus. M. V. 2015 m. birželio 15 d. papildomame paaiškinime (t. 1, b. l. 15) taip pat teismo posėdžių metu nurodė, kad pirminiame paaiškinime įsivėlė klaidų dėl to, kad rašydamas paaiškinimą jautė Kauno apskrities VMI pareigūnų spaudimą, buvo susijaudinęs dėl nepagrįstų įtarimų, taip pat daro pagrįstą prielaidą, kad paaiškinimo tekstas jam buvo padiktuotas, kadangi būdamas statybvietėje tokių tikslių skaičių nurodyti negalėjo. Patikslinęs savo paaiškinimą nurodė, jog UAB (duomenys neskelbtini) jokių neapskaitytų lėšų nėra. Tačiau aukštesniojo teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog tokiu būdu M. V. siekia išvengti savo atžvilgiu administracinės atsakomybės, kadangi toks paaiškinimų pakeitimas, kuomet M. V. buvo pats, savo ranka rašytame paaiškinime nurodęs, jog dalį darbo užmokesčio mokėjo neapskaitiniais pinigais, t .y. neoficialų darbo užmokestį. M. V. taip pat nedviprasmiškai nurodė, jog neoficialų darbo užmokestį mokėjo iš savo asmeninių lėšų, kurias pasiskolino iš įmonės. Aplinkybė, kad M. V. šių savo paaiškinimų nepatvirtino teisme nereiškia, jog šie parodymai yra niekiniai ir neturi įrodomosios vertės. Kai savo ankstesnių parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus, ir tų įrodymų pakanka išvadai apie administracinio teisės pažeidimo buvimą ar nebuvimą, pažeidimą padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, šie parodymai išlieka svarbiu teismo vidinį įsitikinimą formuojančiu veiksniu. Dėl to jokio pagrindo jais nesivadovauti nėra. Juose yra užfiksuotos reikšmingos aplinkybės, kurios ne tik paneigia naują atsiradusią M. V. versiją, tačiau ir patvirtina bylos aplinkybes, nustatytas kitais teisme išnagrinėtais įrodymais. Apelianto nurodomą aplinkybę, kad jis savo pirminiame paaiškinime žodžiais „neapskaityti pinigai“ norėjo pasakyti, jog dalis pinigų buvo mokama grynaisiais pinigais, aukštesnysis teismas atmeta kaip neįtikinamą, kadangi minėtame paaiškinime M. V. labai detaliai nurodė, ką jis vadina neapskaitytais pinigais, t. y. tokiais pinigais, kurie yra jo asmeniniai, pasiskolinti iš įmonės, mokami darbuotojams neoficialiai, siekiant juos motyvuoti.Skunde apeliantas nurodo, kad pakartotinio nagrinėjimo metu nebuvo surinkta jokių papildomų įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, ir nebuvo pašalinti Kauno apygardos teismo nutartyje nurodyti trūkumai, kurie sudarė pagrindą panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. šioje byloje priimtą sprendimą. Tačiau šie apelianto argumentai taip pat atmetami kaip nepagrįsti, kadangi Jonavos rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, į Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartyje nurodytus trūkumus atsižvelgė ir juos ištaisė: iškvietė į teismo posėdį ir tiesiogiai apklausė liudytojus Kauno apskrities VMI darbuotojus, UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojus, sudarė galimybę administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui užduoti klausimus, aktyviai tyrė įrodymus ir nustatinėjo aplinkybes, pareikalavo M. V. pateikti UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų darbo sutartis, paskyrė užduotį informacinių technologijų specialistui.Liudytojas T. S. teismo posėdyje paaiškino, kad patikrinimo metu dalyvavo 3 VMI darbuotojai: jis, E. P., V. B. ir darbuotojas iš ekonominės policijos. Gavus informaciją, kad mokamas neapskaitytas darbo užmokestis, atliko netikėtą patikrinimą. Direktorius pateikė žiniaraščius, pinigus, kuriuos tuo metu turėjo. Apklausė darbuotojus, kurie laukė atlyginimo, tačiau jie negalėjo paaiškinti, kiek turėjo gauti atlyginimo, už ką jiems mokamas. Direktorius paaiškino, kad patikrinimo metu rasti gryni pinigai reikalingi įmonės reikmėms, iš šių pinigų moka neapskaitytą darbo užmokestį darbuotojams, patikrinimo metu negrąžintas į kasą pinigų likutis buvo 18 000 – 19 000 Eur. Skaičius gavo atėmęs oficialiuose žiniaraščiuose darbo užmokestį iš visos pinigų sumos, kuri buvo rasta patikrinimo metu, ir išvedė skirtumą. Direktorius pats skaičiavo, įrašė, palygindamas skaičius žiniaraščiuose su skaičiais, gautais patikrinimo metu. Liudytojas E. P. teismo posėdyje paaiškino, kad kartu su T. S., V. B. ir ekonominės policijos pareigūnu dalyvavo atliekant patikrinimą UAB (duomenys neskelbtini). Direktorius paaiškinimą rašė savo valia, sumas skaičiavo pats. Liudytojas T. T. teismo posėdyje paaiškino, kad su Mokesčių inspekcijos pareigūnais atliko patikrinimą. Statybininkų patalpoje buvo M. V., jis turėjo pinigų. Buvo gauta informacija, kad mokami atlyginimai iš neapskaitytų pinigų. Tikrinant M. V. kompiuterį, rado failus su žmonių pavardėmis ir su išmokamo atlyginimo dydžiu. Iš pradžių jis sakė, kad tai jo asmeninė informacija ir jis sau pasirašo. Mokesčių inspekcijos pareigūnai nediktavo M. V., ką rašyti, tik paaiškino, kokia forma rašyti. Fizinė ar psichologinė prievarta nebuvo naudojama. Aukštesniojo teismo nuomone, nėra jokio objektyvaus pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais, kadangi jokių objektyvių duomenų, kad šie asmenys būtų suinteresuoti bylos baigtimi ir siektų nepagrįstai patraukti M. V. administracinėn atsakomybėn, šioje byloje nėra. Liudytojai patvirtino, kad M. V. savo pirminį paaiškinimą rašė pats, niekieno neverčiamas, jam joks spaudimas nebuvo daromas, taip pat liudytojas E. P. patvirtino ir tai, kad priešingai, nei nurodo apeliantas, visas sumas, nurodytas paaiškinime, suskaičiavo ir pateikė pats. Apeliantas teigia, kad jo pirminiame paaiškinime nurodyti duomenys buvo paneigti tiek jo paties, tiek kita byloje surinkta medžiaga, t. y. liudytojų M. V., A. G., L. P., Š. B., G. Ž. parodymais. Tačiau aukštesniojo teismo nuomone, vien UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų parodymai apie tai, kad neoficialus darbo užmokestis bendrovėje jiems nebuvo mokamas, savaime nepaneigia byloje surinktų įrodymų viseto – tiek M. V. detalaus pirminio paaiškinimo, tiek ir Kauno apskrities VMI pareigūnų parodymų apie patikrinimo metu nustatytas aplinkybes. Teismo nuomone UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai galimai yra suinteresuoti bylos baigtimi, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra jų darbdavys, be to, byloje pakanka duomenų ir apie tai, kad jie dalyvavo M. V. darant administracinį teisės pažeidimą ir jam pritarė, t. y. sutiko gauti neapskaitytą darbo užmokestį. Tokiu atveju liudytojų UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų parodymai nelaikytini patikimais, ir priešingai – Kauno apskrities VMI darbuotojų, dalyvavusių operatyviniame patikrinime, parodymai jokių pagrįstų abejonių nekelia.Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismui pateiktos lentelės nėra rastos patikrinimo metu, bet yra sudarytos suinteresuoto asmens – Kauno apskrities VMI, remiantis ne objektyviais duomenimis, bet prielaidomis. Su šiuo apelianto argumentu aukštesnysis teismas taip pat nesutinka. Akivaizdu, kad lentelės, kuriomis buvo vadovaujamasi priimant sprendimą, buvo pateiktos VMI pareigūnų, tačiau šie pareigūnai taip pat nurodė, kad lentelės buvo rastos M. V. asmeniniame kompiuteryje. Apeliantas teigia, kad M. V. minėtose lentelėse skaičiuoja ne darbo užmokestį, bet atliktus darbus, dėl kurių kitą mėnesį bus surašomi darbų atlikimo aktai, o lentelės visiškai nesusijusios su atlyginimais. Aukštesniojo teismo nuomone, byloje pateiktos lentelės patvirtina ne M. V. ir M. V. nurodomas aplinkybes, o būtent darbuotojams mokamus oficialius ir neoficialius darbo užmokesčius, kas vienareikšmiškai nurodoma ir minėtose lentelėse (t. 1, b. l. 6–8). Nors apeliantas nurodo, kad šių duomenų nekūrė ir nenaudojo, o programą „Dropbox“ naudojo komercijos direktorius M. V., tokie jo paaiškinimai laikytini gynybine versija, kadangi yra paneigti kitais anksčiau aptartais byloje esančiais įrodymais, be kita ko, ir jo paties rašytiniu paaiškinimu. Apelianto pateiktas argumentas, kad bendrovė negalėjo turėti jokių neapskaitytų lėšų, kadangi jie dirba su europiniais projektais, neturi jokio objektyvaus pagrindo, kadangi darbas su europiniais projektais neužkerta kelio asmenims, siekiantiems susimažinti bendrovės mokesčių naštą, mokėti neapskaitytą darbo užmokestį, oficialų atlyginimą buhalterijoje nurodant mažesnį, nei faktinis darbuotojui išmokamas atlyginimas. Byloje neginčytinai nustačius, kad M. V., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, 2015 metų vasario, kovo ir balandžio mėnesiais mokėjo buhalterinėje apskaitoje neužfiksuotus darbo užmokesčius: 2015 metų vasario mėnesį įmonės darbuotojams išmokėta 5 125,12 Eur neapskaityto darbo užmokesčio už darbą 2015 m. sausio mėnesį, kovo mėn. – 8 222,79 Eur, balandžio mėn. – 5 161,97 Eur, iš viso per tris mėnesius įmonės darbuotojams išmokėta 18 509,88 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, jo veika pagal ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį buvo kvalifikuota teisingai. Kadangi M. V. pagrįstai pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje, todėl netenkinama apeliacinio skundo dalis šiuo klausimu.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas sprendimą šioje byloje galėjo priimti iki 2016 m. rugpjūčio 9 d., t. y. per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai įsiteisėjo Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis panaikinti Jonavos apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimą. Apeliantas teigia, kad nuo pažeidimo nustatymo dienos įstatymo nustatytas patraukimo administracinėn atsakomybėn terminas yra pasibaigęs.ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. To paties straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta ir tai, kad kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taigi, bendru atveju, sprendimas skirti nuobaudą galėjo būti skiriamas iki 2016 m. rugpjūčio 9 d., t. y., per šešis mėnesius nuo Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 9 d. nutarties panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme, kaip ir savo skunde nurodo apeliantas. Tačiau ATPK 35 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jeigu dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti asmens administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams. Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartimi M. V. administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo terminas buvo pratęstas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, bet ne ilgiau kaip vieniems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. vasario 9 d. (t. 2, b. l. 38). Atsižvelgiant į tai, kad M. V. administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta ir nuobauda jam paskirta 2017 m. vasario 8 d., t. y. nepraėjus vieniems metams nuo Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 9 d. nutarties, laikytina, kad ATPK 35 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai nėra pasibaigę. Esant šioms aplinkybėms atmetama ir netenkinama apeliacinio skundo dalis šiuo klausimu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutarimu, panaikintu Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartimi, M. V. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje, buvo paskirta 2 896 Eur bauda, o už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163⁵ straipsnio 1 dalyje – 72 Eur bauda (t. 2, b. l. 16–22). Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 8 d. nutarimu M. V. skyrė griežtesnes nuobaudas: už ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą skyrė 3 000 Eur baudą, o už ATPK 163⁵ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą – 80 Eur baudą (t. 3, b. l. 2–8). Taip apylinkės teismas, iš naujo nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą ir M. V. paskirdamas griežtesnes nuobaudas, t. y. didesnes baudas, nei buvo paskirtos panaikintu Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutarimu, pablogino apelianto padėtį. Nors ATPK nėra numatytas draudimas pabloginti nubaustojo padėtį, kai byla nagrinėjama iš naujo pirmosios instancijos teisme, tačiau pagal ATPK 249 straipsnio 2 dalį, ATPK nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais, teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normomis. BPK 320 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. BPK 386 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas ar apeliacinės instancijos teismas turi teisę sugriežtinti bausmę ar pritaikyti sunkesnę nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą tik tais atvejais, kai nuosprendis ar nutartis panaikinti dėl to, kad reikia pritaikyti sunkesnę nusikalstamą veiką numatantį įstatymą, taip pat kai po nuosprendžio panaikinimo iš naujo nagrinėdamas bylą teismas nustato aplinkybes, rodančias, kad kaltinamasis yra padaręs sunkesnę nusikalstamą veiką.Iš bylos duomenų matyti, kad, nagrinėdamas bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. V. skundą, Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 9 d. nutartimi panaikinęs Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutarimą, nepripažino, kad M. V. galimai yra padaręs sunkesnę veiką. Taip pat nepripažino ir nepanaikino nutarimo tuo pagrindu, kad jam paskirtos per švelnios nuobaudos. Iš esmės nutarimas panaikintas dėl to, kad teismas neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, neištyrė ir neįvertino visų įrodymų.Apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo ir nenustatęs aplinkybių, rodančių, kad M. V. yra padaręs sunkesnę veiką, 2017 m. vasario 8 d. nutarimu nubaudė jį už tuos pačius ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje ir ATPK 163⁵ straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, kaip ir pirmiau bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Taigi Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutarimu jam griežtinti nuobaudas pagrindo nebuvo. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, iš naujo nagrinėdamas administracinio teisės apžeidimo bylą ir sugriežtindamas apeliantui skiriamas nuobaudas, pažeidė non reformatio in peius (keitimo į blogąją pusę) principą, t. y. nepagrįstai pablogino apelianto padėtį. Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutarimas buvo panaikintas M. V. apeliaciniame skunde nurodomais pagrindais, taigi iš naujo nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad tos pačios instancijos teismas ankstesniu nutarimu, kuris apeliacinės instancijos teismo sprendimu buvo panaikintas gynybos iniciatyva, už tą patį teisės pažeidimą M. V. buvo paskyręs mažesnes baudas, todėl teismas naujuoju nutarimu apeliantui už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje, negalėjo paskirti didesnės nei 2 896 Eur baudos, o už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163⁵ straipsnio 1 dalyje, negalėjo paskirti didesnės nei 72 Eur baudos.Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tačiau nesilaikė non reformatio in peius principo, jį iš esmės pažeidė, ir tai lėmė neteisingų nuobaudų M. V. paskyrimą, todėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutarimo dalis dėl M. V. paskirtų per griežtų nuobaudų keistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

M. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutarimą pakeisti:

M. V. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirtą nuobaudą – 3 000 Eur baudą, pakeisti į švelnesnę 2 896 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų) baudą.

M. V. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 163⁵ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtą nuobaudą – 80 Eur baudą, pakeisti į švelnesnę 72 Eur (septyniasdešimt dviejų eurų) baudą.

Nutarimo dalį, kuria, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinė administracinė nuobauda paskirta 3 000 Eur bauda, pakeisti ir, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę administracinę nuobaudą M. V. paskirti 2 896 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų) baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.