Kauno apylinkės teismo nutarimas

2017-02-08 · Byla Nr. A2.1.-2-722/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2017-02-08Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-04-14Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-02-08
Bylos Nr.
A2.1.-2-722/2017
Teisminio proceso Nr.
4-17-3-00549-2015-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Lidija Deksnienė
Pažeidėjas
M. V.
Advokatai
Ruslanas Mazurovas
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr.A2.1.-2-722/2017Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00549-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos : 6.5; 9.4.3; 21.9.4; 21.9.11 (S)
JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. vasario 8 d.Jonava
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lidija Deksnienė,sekretoriaujant Ramintai Pranckevičiūtei,dalyvaujant Kauno apskrities VMI atstovui V. J.,

2017-02-08 teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn trauktinam M. V., jo atstovui advokatui Ruslan Mazurov,

išnagrinėjo M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, neteisto, administracine tvarka nebausto, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M.V., 2015-05-25 atlikus patikrinimą renovuojamame name, adresu Vilniaus g. 29, Jonava, kur apšiltinimo darbus atlieka UAB „(duomenys neskelbtini) ” darbuotojai, patikrinimo metu pagal atspausdintus įmonės vadovo M. V. asmeniniame kompiuteryje buvusius darbo užmokesčio žiniaraščius ir vėliau pateiktus oficialius įmonės darbo užmokesčio žiniaraščius nustatyta, kad įmonėje 2015 m. vasario, kovo ir balandžio mėnesiais buvo mokamas buhalterinėje apskaitoje neužfiksuotas darbo užmokestis: 2015 m. vasario mėn. už darbą 2015 m. sausio mėnesį įmonės darbuotojams išmokėta 5125,12 Eur, už kovo mėn. 8222,79 Eur, už balandžio mėn. įmonės darbuotojams išmokėta 5161,97 Eur neapskaityto darbo užmokesčio. Iš viso per tris mėnesius įmonės darbuotojams išmokėta 18509,88 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, nuo šios sumos nesumokėtas gyventojų pajamų mokestis bei įmokos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Neoficialus darbo užmokestis buvo mokamas iš įmonės vadovo M. V. lėšų, kurios jam buvo pervedamos iš įmonės kaip atskaitingam asmeniui. Atskaitingo asmens avanso apyskaitoje šios lėšos fiksuojamos kaip nepanaudotas grynųjų pinigų likutis. 2015-04-30 užfiksuotas 18360,20 Eur nepanaudotas likutis. Mokant neapskaitytą darbo užmokestį pažeistas Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 95 str. 3 d., 188 str. 2 d., 201 str. 2 dalies nuostatos ir 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 24 straipsnio 1 dalies nuostatos. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad įmonėje atskaitingas asmuo nustatyta tvarka neatsiskaito su įmonės kasa. Per 2015 m. balandžio mėnesį įmonės vadovas M. V. negrąžino į įmonės kasą 18360,20 Eur. Tuo pažeidė 2000-02-17 LRV nutarimu Nr.179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių Nr.179, 9 p. ir 10 p. reikalavimus – t.y. M. V. padarė pažeidimus, numatytus LR ATPK 41⁴ str. 3 d. ir 163⁵ str. 1d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. V. 2016-05-02, 2016-05-25 teismo posėdžiuose paaiškino, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, bendrovė atlieka daugiabučių namų renovaciją : apšildo pastatus. Atlyginimai paprastai mokami per banką, tačiau, darbuotoju prašymu, mokėdavo ir grynais pagal algų išmokėjimo žiniaraštį, darbuotojui pasirašant. 2015-05-25 paaiškinime jis nurodė, kad algas mokėdavo neapskaitytais pinigais, tačiau tai ne jo mintys. Jis taip parašė pareigūnams darant spaudimą, diktuojant ką rašyti. Apskaičiavimų jo asmeniniame kompiuteryje nėra, tai Dropobx failai – virtuali programa, kuria dalinasi su komercijos direktorium M. V. ir buhaltere. Pareigūnas atidarė Dobpbox failus jo kompiuteryje, bet internetiniame serveryje. Patikrinimo metu turėjo 4200 Eur grynais pinigais. Tuos pinigus nuėmė nuo savo asmeninės sąskaitos, į kurią persivedė iš įmonės sąskaitos, nusiima ir tada užpildo kasos dokumentus. Pareigūnai žiūrėjo į lenteles ir liepė jam rašyti. Jis sakė, kad tai ne jo lentelės, o M. V. lentelės. Darbo užmokesčio žiniaraštį sudaro buhalterė. Failai įvardinti „Martyno“ ar „Martynas“, pareigūnai aplanke juos rado, tai Dorpbox failas. Jis be slaptažodžių. Galima prisijungti prie Dropbox ir dalintis failais.

Nagrinėjant tokio pobūdžio administracinio teisės pažeidimo bylą administracinėn atsakomybėn trauktino asmens dalyvavimas nebūtinas ( ATPK 272 str.). M. V. išklausytas teismo posėdžiuose 2016-05-02, 2016-05-25 bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme. Jo pozicija dėl kaltinimų padarius pažeidimus aiški. M. V. teismo šaukimais, pranešimais tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką ( ATPK 257¹ str., ANK 573 str. 2d.), jis neatvyko, medicininė pažyma apie jo negalėjimą dalyvauti 2017-02-08 teismo posėdyje dėl ligos nepateikta. M. V. sirgo nuo 2017-01-24 iki 2017-01-30 ( liga - kodas B 34.9 – virusinė infekcija, nepatikslinta ), ir nuo 2017-01-31 iki 2017-02-06 ( ligos kodas nenurodytas) ( 2t., b.l. 145, 150), duomenų apie komplikacijas, gydymą stacionare nepateikta. Ne kiekviena liga yra svarbi nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo privalo nepiktnaudžiauti savo teisėmis ( ANK 577 str. 3 d. 1-2 p.). Nuo 2017 m. sausio 10 d. iki 20 d. sirgo M. V. advokatas R.Mazurov, iki teismo posėdžio pradžios nepristatomos nustatytos formos med. pažymos apie negalėjimą dalyvauti teisme ( forma 094-1/a). Advokatas R.Mazurov 2017-01-24 teismo posėdyje pranešė, kad M. V. serga, su juo M. V. ketina nutraukti sutartį, 2017-01-30 telefonu pranešė, kad sutartis nutraukta. Sutarties nutraukimą patvirtinančių įrodymų teismui nepateikta, nors M. V. sirgdamas naudojasi elektroninėmis ryšio priemonėmis ( 2t., b.l. 149). Į teismo posėdį 2017-02-08 neatvyko nei advokatas R.Mazurov, nei administracinėn atsakomybėn trauktinas M. V.. Kitas M. V. atstovas - advokatas į teismo posėdį neatvyko, duomenys, jog sudaryta sutartis su kitu advokatu, nepateikti. Byla nagrinėjama nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. V..

Institucijos, surašiusios protokolą, atstovas V. J. prašė M. V. nubausti pagal LR ATPK 41⁴ str. 3d. ir 163⁵ str. 1d. M. V. už 2015 m. kovo, balandžio, gegužės mėn. išmokėjo 18509,88 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, nuo šios sumos nesumokėta pajamų mokesčio. Virš 18000 Eur negrąžinta į įmonės kasą. Pirminiame paaiškinime M. V. pripažino padaręs pažeidimą.

Liudytojas M. V. 2016-05-25 teismo posėdyje parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktorium. Virtualiame serveryje Dropbox perduoda informaciją. Ten kaupiama kiekvieno darbuotojo informacija. Medžiaga, prie kurios prisijungė pareigūnai, buvo jo asmeninė. Kompiuteris buvo įmonės, tačiau juo naudojosi M. V.. Byloje esančios lentelės sudarytos VMI pareigūnų, lentelių M. V. kompiuteryje nebuvo. Privalo procentine išraiška aktuoti darbus ir kiekvieno mėnesio 25 d. pateikti užsakovams. Tie failai ir buvo užsakovams. Tai nebuvo darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiai. Buvo kažkokie žiniaraščiai, kur buvo išmokėti avansai ar kas. Lentelės nesusijusios su darbo užmokesčio apskaita.

Liudytojas T. S. 2016-05-02 teismo posėdyje parodė, kad patikrinimo metu dalyvavo 3 VMI darbuotojai : jis, E. P., V. B., darbuotojas iš ekonominės policijos. Gavus informaciją, kad mokamas neapskaitytas darbo užmokestis, atliko netikėtą patikrinimą. Direktorius pateikė žiniaraščius, pinigus, kuriuos tuo metu turėjo. Apklausė darbuotojus, kurie laukė atlyginimo. Jie negalėjo paaiškinti, kiek turėjo gauti atlyginimo, už ką jiems mokamas. Vieni sakė, kad mokama už kvadratus, bet pasakė ir tai, kad direktorius žiūri į kompiuterį ir nustato pagal tai, koks yra užmokestis. Patikrinimo metu asmeniniame kompiuteryje rasti failai atspausdinti, direktorius pats parašė paaiškinimą. Direktorius paaiškino, kad patikrinimo metu rasti gryni pinigai reikalingi įmonės reikmėms, iš šių pinigų moka neapskaitytą darbo užmokestį darbuotojams, patikrinimo metu negrąžintas į kasą pinigų likutis buvo 18000-19000 Eur. Skaičius gavo atėmęs oficialiuose žiniaraščiuose darbo užmokestį iš visos pinigų sumos, kuri buvo rasta patikrinimo metu. Išvedė skirtumą. Direktorius pats skaičiavo, įrašė, sulygindamas skaičius žiniaraščiuose su skaičiais, gautais patikrinimo metu. Mokėjimo žiniaraštis, kurį pasirašė vienas asmuo, turi būti byloje.

Liudytojas E. P. 2016-05-02 teismo posėdyje parodė, kad kartu su T. S., V. B. ir ekonominės policijos pareigūnu dalyvavo atliekant patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Direktorius paaiškinimą rašė savo valia. Jie ėmė paaiškinimus iš darbuotojų. Direktoriaus asmeninio kompiuterio informacijos nematė. Sumas skaičiavo pats direktorius.

Liudytojas T. T. 2016-05-25 teismo posėdyje parodė, kad su mokesčių inspekcijos pareigūnais atliko patikrinimą. Statybininkų patalpoje buvo M. V., turėjo pinigų, Buvo gauta informacija, kad mokami atlyginimai iš neapskaitytų pinigų. M. V. kompiuteryje buvo kažkokie failai. Mokesčių inspekcija surašė patikrinimo aktą, jis, kaip dalyvaujantis asmuo pasirašė. Tikrinant M. V. kompiuterį, rado failus su žmonių pavardėmis ir su išmokamo atlyginimo dydžiu. Iš pradžių jis sakė, kad tai jo asmeninė informacija ir jis sau pasirašo. Mokesčių inspekcijos pareigūnai nediktavo M. V., ką rašyti, tik paaiškino, kokia forma rašyti. Fizinė ar psichologinė nebuvo naudojama. Duomenis įrašė į laikmeną, lapus važiavo atspausdinti į Jonavos r. PK. Skaičiai buvo iš tų failų. Lapus pasirašė ar direktorius, ar vadybininkas, jie turi būti pridėti prie medžiagos.

Liudytojas A. G. 2015-11-26 teismo posėdyje parodė, kad dirbo pas M. V. nuo 2015 m. vasario mėn. iki 2015 kovo ar gegužės mėn. Dirbo oficialiai, nepamena tiksliai, kaip vadinosi jo pareigos, buvo darbininkas. Atlyginimas buvo mokamas į banko kortelę. Avansą mokėdavo M. V. grynais, pasirašydavo į žiniaraštį. Įmonėje dirbo apie 3 mėnesius.

Liudytojas L. P. 2015-11-26 teismo posėdyje parodė, kad dirba „(duomenys neskelbtini)“ apdailininku – montuotoju, M. V. jo darbdavys. Dirbo nuo 2014 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. birželio mėn., buvo išėjęs iš darbo, dabar sugrįžo nuo 2015 m. rugpjūčio pabaigos ir dirba iki šios dienos. Darbo užmokestis mokamas ir grynais, ir pavedimais į banką. Grynus pinigus moka M. V., reikia pasirašyti žiniaraštyje. Darbo užmokestis yra tik oficialus.

2015-05-25 M. V. raštu paaiškino, kad atlyginimai nuo 2015 m. buvo mokami už faktiškai atliktus darbus, mokėjo ir grynais pinigais, ir pervedimu per banką, dalį darbo užmokesčio mokėdavo neapskaitiniais pinigais, t.y. neoficialų darbo užmokestį, kurį mokėjo iš savo asmeninių pinigų. Neoficialių atlyginimą darbininkams mokėjo nuo sausio iki kovo mėn., bandydamas motyvuoti darbininkus ( 1t., b.l. 14).

2015-06-15 papildomame paaiškinime ( 1t.,b.l. 15) nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra neapskaitytų piniginių lėšų. Visos piniginės lėšos yra apskaitomos įmonės buhalterijoje. Lėšos, kurios buvo rastos pas manę grynais pinigais, t.y. 4900 Eur, yra bendrovės lėšos, išduotos jam pagal avanso apyskaitą. Šios lėšos buvo skirtos išmokėti algas bei atsiskaityti su klientais už medžiagas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalį algų moka pavedimais į darbuotojų banko sąskaitas, o dalį algų moka grynais pinigais. Grynais pinigais yra atsiskaitoma su darbuotojais, kurie nepageidauja gauti algų pavedimais į banko sąskaitą. Jo pirminiame paaiškinime nurodytos neva „neapskaitytos lėšos“, realiai yra piniginės lėšos, kurios darbuotojams buvo sumokėtos grynais pinigais. Jo asmeniniame kompiuteryje rastas „DROPBOX“ failas su įmonės duomenimis, kuriuos suvedė komercijos direktorius M. V.. Kiek jam žinoma, šiose lentelėse M. V. skaičiavo kaip skirtųsi darbuotojų uždarbis jį skaičiuojant pagal atliktą darbą, arba pagal dirbtą laiką. Plačiau apie šiuos duomenis galėtų paaiškinti M. V..

2016-12-07 Ekspertizės išvada nustatyta, kad atlikus tyrimui pateikti kompiuterio standžiojo disko informacijos tyrimą nustatyta, kad išlikusių failų, kuriuose informacija būtų susijusi su tyrimui pateiktomis atspausdintomis keturiomis lentelėmis, standžiojo disko kataloguose ir laisvosiose srityse, nėra ( 2t., b.l. 125-127).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už tyčinį darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimą arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą.

ATPK 163⁵ str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už Kasos aparatų eksploatavimo ar kasos operacijų tvarkos pažeidimą įmonėse, įstaigose bei organizacijose, kuriose gyventojai už prekes ar paslaugas atsiskaito grynaisiais pinigais, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus objektus.

2000-02-17 Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių Nr. 179 9 p. numato, kad įmonė gali išmokėti pinigus įmonės darbuotojams (atskaitingiems asmenims; toliau vadinama – atskaitingas asmuo), kuriuos įmonės vadovas paskyrė atlikti šias operacijas: mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su įmonės veikla susijusias išlaidas. Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, ūkininkais arba gyventojais, pateikia įmonės buhalterijai pinigų sumokėjimą įrodančius dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo su buhalterija atsiskaito finansininko nustatyta ir įmonės vadovo patvirtinta tvarka bei terminais (biudžetinėse įstaigose – ne rečiau kaip kartą per mėnesį). Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu. Pagal 10 p. į kasą pinigai priimami iš atskaitingo asmens, kuris įmonės vardu gavo pinigus iš kitų ūkio subjektų arba gyventojų už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas arba avansą. Jeigu naudoti kasos aparatų neprivaloma, atskaitingas asmuo, gavęs iš gyventojų arba ūkio subjektų pinigus, išrašo pinigų priėmimo kvitą. Vienas pinigų priėmimo kvito egzempliorius lieka atskaitingam asmeniui, o antrasis atiduodamas pinigų mokėtojui. Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio kvitas. Pinigų sumokėjimo tvarką ir terminus (ne rečiau kaip kartą per mėnesį) atskaitingam asmeniui nustato finansininkas ir patvirtina įmonės vadovas. M. V. kasos išlaidų orderiuose pasirašė ir kaip įmonės vadovas, ir kaip vyr. finansininkas ( 1t., b.l. 71, 76,79,83,85,90,94,98,101,104,106,109,112,115,117,120,123).

LR ANK 99 str. 3d. numatyta atsakomybė už tyčinį LR darbo kodekse, kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą arba darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą. Už šį nusižengimą numatyta bauda nuo 2700 Eur iki 6000 Eur. Ši ANK straipsnio norma atitinka ATPK 41⁴ str. 3 d., tačiau kadangi ATPK 41⁴ str. 3d. pagal minimalios ir maksimalios nuobaudos vidurkis nėra daugiau nei 10 Eur mažesnis ( LR Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo str. str. 2d. 3p., 4 str. 1d. 3p.), M. V. veika neperkvalifikuojama pagal LR LR ANK 99 str. 3d.

M. V. veiksmai, susiję su kasos operacijų tvarkos pažeidimu, numatyti LR ATPK 163⁵ str. 1d., neperkvalifikuojami į LR ANK 162 str. 1d. LR ANK 162 str. 1d. numatyta atsakomybė už kasos aparatų eksploatavimo ar kasos operacijų tvarkos pažeidimą, šio straipsnio sankcija švelnesnė( bauda nuo 70 iki 140 Eur), tačiau M. V. veika neperkvalifikuojama pagal LR ANK 162 str. 1d., kadangi min. ir max. baudos vidurkis nėra daugiau nei 10 Eur mažesnis.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Pagal ATPK 284 str. nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn bei išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. V. teismo posėdyje kaltės nepripažino, nurodė, kad jo vadovaujamoje bendrovėje darbo užmokestis darbuotojams mokamas bankiniais pavedimais ir grynais pinigais, visi pinigai buvo apskaityti, kompiuteryje esantys failai, lentelės yra ne jo, o M. V.. Šiuos jo parodymus paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2015-06-15 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. FR 1043-4989 ( 1t., b.l. 9-10), 2015-05-25 kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo aktas ( 1t., b.l. 11), 2015-05-25 faktų fiksavimo pažyma Nr. 039876 ( 1t., b.l. 12-13), 2015-05-25 paties M. V. paaiškinimas ( 1t., b.l. 14), lentelės ( 1t., b.l. 6-8), kuriose konkrečiai nurodytos grafos – visa išmokėta suma, oficialus darbo užmokestis, neoficialus darbo užmokestis. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad M. V. atžvilgiu rašant 2015-05-25 paaiškinimą buvo daromas spaudimas, vartojama psichologinė prievarta.

Bylai reikšmingų duomenų M. V. kompiuteryje neišliko ( 2t., b.l. 125-127), kompiuteryje galėjo būti duomenys ir apie neoficialų darbo užmokestį ir duomenys apie liudytojo M. V. parodymuose minėtus aktuotus darbus užsakovams (procentine išraiška).

Patikrinimo metu 2015-05-25 buvo apklausti darbuotojai, davę paaiškinimus. Byloje esančiu Š. B. paaiškinimu (1t., b.l. 16) nustatyta, kad jis bendrovėje dirbo nuo 2015-04-22 apdailininku-montuotoju nuo 8 iki 17 val. darbo dienomis, darbo užmokestis priklauso nuo padaryto darbo, 2015-05-25 dienai darbo užmokestis dar nebuvo išmokėtas, viršvalandžių nedirbo. G. Ž. paaiškinimu ( 1t., b.l. 17) nustatyta, kad bendrovėje dirba nuo 2014-01-07 darbo užmokestis priklauso nuo padaryto darbo, balandžio pabaigoje gavo 250 Eur į kortelę, paskutinį kartą gavo 150 Eur avansą grynais gegužės 8 d., pasirašė kažkokiame lape, šiandien turėjo išmokėti algą į kortelę. A. G. paaiškinime ( 1t., b.l. 18) nurodė, kad darbo užmokestis priklauso nuo padaryto darbo kiekio, algą paskutinį kartą gavo balandžio gale į kortelę, kokią sumą, nepamena, paskutinį kartą grynais gavo 100 Eur gegužės 8 d., kas išmokėjo, nepamena. L. P. paaiškinime ( 1t., b.l. 19) nurodė, kad dirba apdailininku-montuotoju, jam pagal sutartį moka atlyginimą po 40 Lt už 1 m², atlyginimą moka kiekvieno mėnesio 25 d., už 2015 kovo mėn. gavo apie 410-440 Eur (pagal lentelę 626 Eur, pagal žiniaraštį, b.l. 55, 189,49 Eur atlyginimo ir 150 Eur avanso), už vasario mėn. apie 250 Eur pavedimu, likusi algos dalis yra išmokama grynais. Visus paskaičiavimus įmonės vadovas vežiojasi kompiuteryje ir atsiveža algų dieną, atlyginimą dalinasi pagal darbo dienų ir darbo valandų skaičių. S. R. paaiškinime ( 1t., b.l. 20) nurodė, kad įmonėje dirba apdailininku-montuotoju, jam pagal sutartį moka atlyginimą po 40 Lt už 1 m², atlyginimą moka kiekvieno mėnesio 25 d. Atlyginimas mokamas pavedimu, likusią mažą algos dalį gauna grynais dėl buhalterės netikslaus paskaičiavimo dėl papildomų kvadratų. Visus atlyginimų paskaičiavimus įmonės vadovas turi kompiuteryje, algų dieną viskas tikslinama su darbininkais dėl buhalterės veiksmų. Atlyginimą dalinasi pagal išdirbtas dienas ir padarytą darbą, dalinamas iš bendrų darbo valandų, buhalterė daro pavedimus. Už 2015 kovo mėn. gavo apie 400-420 Eur (pagal lentelę 645 Eur, pagal žiniaraštį, 1 t., b.l. 55, 157,63 Eur atlyginimo ir 150 Eur avanso), už vasario mėn. apie 350-420 Eur (pagal lentelę 683,52 Eur, pagal žiniaraštį,1 t., b.l. 44, 260,81 Eur atlyginimo ir 100 Eur avanso), už sausio mėn. apie 400-450 Eur (pagal lentelę 396,75 Eur, pagal žiniaraštį, 1t., b.l. 35, 233,07 Eur). Teismas nustatė, kad byloje pateiktuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderiuose ir pagal darbo užmokesčių žiniaraščius išmokėtos sumos atitinka ( 1 t., b.l. 71-79, 83-124). Pateikti kovo ir balandžio mėn. avansų išmokėjimų žiniaraščiai (1t., b.l. 81, 92-93, 116) ir kasos išlaidų orderiai įrodo tik avansų išmokėjimą darbuotojams. Darbuotojų paaiškinimuose ( 1t.,b.l. 19, 20) nurodytos gautų pinigų sumos neatitinka žiniaraščiuose nurodytų.

Nustatyta, kad 2015-04-10 kasos išlaidų orderiu Nr. 020 išduota 1850 Eur atlyginimų išmokėjimui, o išmokėta avansams 200 Eur ir 1590 Eur, t.y. 1790 Eur ( 1 t., b.l. 79-82), kurie nepagrįsti dokumentais, nėra duomenų, kad išmokėta 1850 Eur suma pagal kasos išlaidų orderį.

2015-05-25 paaiškinime ( 1t.,b.l. 14) M. V. pripažino, kad atlyginimai nuo 2015 m. buvo mokami už faktiškai atliktus darbus, mokėjo ir grynais pinigais, ir pervedimu per banką, dalį darbo užmokesčio mokėdavo neapskaitytais pinigais, kuriuos mokėjo iš savo asmeninių pinigų. Neoficialų atlyginimą darbininkams mokėjo nuo sausio iki kovo mėn., bandydamas motyvuoti darbininkus. Nurodė, kad patikrinimo dieną, t.y. 2015-05-25 prie savęs turėjo 4200 Eur, kuriuos nusiėmė nuo savo asmeninės sąskaitos ir planavo įnešti į įmonės kasą, kad galėtų išmokėti pinigus oficialiai. Šie pinigai buvo pervesti kaip atsakingam asmeniui. Iš viso darbininkams sumokėjo sausio mėnesį 12014,64 Eur, vasario 13642,38, kovo 10752,22 Eur. Šios sumos yra ir oficialus, ir neoficialus darbo užmokestis. Pagal buhalterinėje apskaitoje išrašytus žiniaraščius už 2015 m. sausio mėn. yra sumokėjęs 6217,98 Eur atskaičius mokesčius, taip pat 5796,66 Eur neoficialaus darbo užmokesčio, už vasario mėn. sumokėjęs 4649,20 Eur atskaičius mokesčius, taip pat 8993,18 Eur neoficialaus darbo užmokesčio, už kovo mėn. sumokėjęs be administracijos darbininkų 4188,11 Eur darbo užmokesčio. Už kovo mėnesį neoficialus kartu su oficialiu darbo užmokesčiu yra 6564,11 Eur. Neoficialų darbo užmokestį mokėjo iš savo asmeninių pinigų, kuriuos pasiskolino iš įmonės. Neoficialų atlyginimą mokėjo 3 mėnesius – nuo 2015 m. sausio iki kovo mėn., bandydamas motyvuoti darbininkus.

M. V. teismui pateiktomis darbo sutartimis, jų sąlygų pakeitimais, dokumentais apie priėmimą į darbą ir atleidimą iš darbo, nustatyta, kad darbo užmokestis (R. D., J. A. ( 0,5 MMA), V. K., A. G., V. Z., A. K., R. B. ir kt. darbuotojams) mokamas sekančio mėnesio 25d., avansas – sekančio mėn. 10d., R. C., G. Ž., L. P. ( kuris pagal pateiktą darbo sutartį, į darbą priimtas tik 2015-08-25, pradėjo dirbti 2015-08-26 – t.y. 2015-05-25 dar nedirbo) darbo užmokestis išmokamas sekančio mėnesio 15d., avansas – einamojo mėnesio paskutinę darbo dieną. Konkretūs valandiniai tarifiniai atlygiai, darbo normos, darbo užmokesčio išmokėjimo vieta darbo sutartyse nenurodyti, nurodyta, kad mokama MMA ir kompensacija už kilnojamojo pobūdžio darbą ir darbą lauko sąlygomis. Kolektyvinė sutartis nesudaryta.

Teismas sprendžia, kad pirminiai M. V. parodymai teisingi, patvirtinti byloje surinktų įrodymų visumos. Teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo M. V. vėlesnius paaiškinimus (2015-06-15 papildomą paaiškinimą ir parodymus teismo posėdžiuose) vertina kaip siekimą išvengti administracinės atsakomybės.

Pagal byloje pateiktas lenteles (1t., b.l. 6-8), kuriose užfiksuotas oficialus ir neoficialus darbo užmokestis, žiniaraščius, darbuotojų paaiškinimus, nustatyta, kad darbuotojams mokėtos sumos neatitinka, todėl likusi užmokesčio dalis buvo mokama grynaisiais pinigais. Šiuos pinigus mokėdavo įmonės vadovas M. V.. Teismas mano, kad byloje pateiktos lentelės nėra liudytojo M. V. nurodyti duomenys, teikiami užsakovams apie darbų aktavimą procentine išraiška.

Teismas, ištyręs byloje pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad 2015-05-25 nebuvo išduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderis, patvirtinantis 4200 Eur išdavimą M. V.. Jo teiginiai 2015-05-25 paaiškinime (1t.,b.l. 14) patvirtina, kad 2015-05-25 prie savęs turėjo 4200 Eur, kuriuos nusiėmė nuo savo asmeninės sąskaitos ir planavo įnešti į įmonės kasą, kad galėtų išmokėti pinigus oficialiai, todėl teismas sprendžia, kad protokole nurodyti pažeidimai yra pagrįsti surinktais ir ištirtais įrodymais pilna apimtimi.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad M. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir būdamas atsakingu už bendrovės apskaitos organizavimą, neužtikrino, kad visas bendrovės darbuotojams mokamas darbo užmokestis būtų įtrauktas į buhalterinę apskaitą, t.y. už 2015 m. sausio mėnesį įmonės darbuotojams išmokėta iš viso 5125,12 Eur, už kovo mėn. 8222,79 Eur, už balandžio mėn. įmonės darbuotojams išmokėta 5161,97 Eur neapskaityto darbo užmokesčio. Iš viso per tris mėnesius įmonės darbuotojams išmokėta 18 509,88 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, nuo šios sumos nesumokėtas gyventojų pajamų mokestis bei įmokos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

Kadangi M. V. mokėjo darbo užmokestį darbuotojams, neįtraukdamas jo į buhalterinę apskaitą, jo veika atitinka teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ straipsnio 3 dalyje, sudėties požymius.

2015-06-15 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. FR 1043-4989 ( 1t., b.l. 9-10), 2015-05-25 kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo aktas ( 1t., b.l. 11), 2015-05-25 faktų fiksavimo pažyma Nr. 039876 ( 1t., b.l. 12-13) nustatyta, kad 2015 m. balandžio 30 dienai M. V. avanso apyskaitoje užfiksuotas 18 360,20 Eur grynųjų pinigų likutis, t.y. įmonės vadovas mėnesio laikotarpyje neatsiskaitė su įmonės kasa, (t.y. negrąžino nepanaudoto likučio). Tuo pažeisti 2000-02-17 Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių Nr. 179, 9 p. ir 10 p. reikalavimai.

LR ATPK 35 str. ir LR ANK 39 str. numatyti terminai nėra suėję. Remiantis aukščiau išdėstytu, M. V. pripažįstamas padaręs pažeidimus, numatytus LR ATPK 41⁴ str. 3 d. bei 163⁵ str. 1d., ir baustinas. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimų padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Pažeidėjo M. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos paskirtis ir tikslai bus pasiekti M. V. už administracinius teisės pažeidimus paskyrus didesnes, nei minimalias baudas, numatytas ATPK 41⁴ str. 3 d. ir 163⁵ str. 1d. sankcijose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 41⁴ str. 3 d., 163⁵ str. 1d., ANK 635, 636 str.,

nutarė:

M. V. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41⁴ str. 3 d., ir nubausti jį 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) bauda.

M. V. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163⁵ str. 1 d., ir nubausti jį 80 Eur (aštuoniasdešimties eurų) bauda.

Pagal LR ATPK 33 str. 2d., nuobaudas apjungti apėmimo būdu ir galutinę nuobaudą M. V. skirti 3000 ( trijų tūkstančių ) Eur baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Lidija DeksnienėIšaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.