- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-30
- Bylos Nr.
- 2S-192-432/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Ieškovas
- L. K.
- Atsakovas
- G. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) L. K., atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-12 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo L. K. ieškinį dėl šmeižto, pareikštą atsakovei G. B. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė 2017-01-11 parašytą ieškinį dėl šmeižto. Ieškovas reikalavo, kad atsakovė G. B. paneigtų duomenis (ieškinyje nenurodyta, kokius) ir atlygintų turtinę žalą- 963 Eur ir neturtinę žalą- 196 Eur. Taip pat prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-01-13 nutartimi grąžino ieškinį ieškovui, nurodė, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jis neteismingas tam teismui. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra Kaune, remdamasis CPK 29 straipsniu, teismas nurodė, kad ieškovo ieškinys dėl šmeižto turi būti paduotas Kauno miesto apylinkės teismui, todėl teismas ieškinį atsisakė priimti. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad pats ieškovas nurodė, jog jo reikalavimas jau yra išnagrinėtas kitame teisme (civilinės bylos Nr. 2-24485-638/2010), todėl ieškinį atsisakė priimti ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
3. 2017-01-24 ieškovui apskundus minėtą nutartį atskiruoju skundu, Vilniaus apygardos teismas 2017-03-13 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-13 nutartį paliko nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teisme 2019-10-11 buvo gautas pareiškėjo atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-13 nutarties. Pirmosios instancijos teismas 2019-10-22 nustatė ieškovui terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, nurodydamas, kad atskirasis skundas turi atitikti minimalius formos ir turinio reikalavimus. Paaiškino, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, jų trūkumai šalinami CPK 115 straipsnio nustatyta tvarka. CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – teismų įstatymas) 371 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami ir elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Pagal CPK 175¹ straipsnio 6 dalį elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas. Lietuvos apeliacinis teismas yra konstatavęs, kad galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (net ir pasirašytus elektroniniu parašu) nėra nustatyta, todėl asmuo, siekdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka– naudojantis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, teismui teikiamus procesinius dokumentus turi pasirašyti ne tik saugiu ir sertifikuotu elektroniniu parašu, tačiau juos taip pat turi pateikti specialia tvarka – būtent per LITEKO VEP posistemį, o ne siųsti teismui elektroniniu paštu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019). Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas 2019-10-11 teismui pateikė atskirąjį skundą dėl 2017-01-13 teismo nutarties elektroniniu paštu, o CPK nenumato galimybės procesinius dokumentus pateikti teismui elektroniniu paštu. Teismas nurodė, kad atskirajame skunde taip pat turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo išdėstytas aplinkybes ir pagrindas, kuriuo pareiškėjas nesutinka su priimtu teismo sprendimu, o pateiktame skunde nėra suformuluotas faktinis pagrindas ir dalykas– kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis koks konkretus prieštaravimas grindžiamas (CPK 135 str. 1 d. 2 ir 4 p.). Teismas pažymėjo, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-13 nutartis įteikta tinkamai, tačiau procesinis dokumentas, įvardintas atskiruoju skundu, teismui pateiktas 2019-10-11, t. y. praleidus įstatymo nustatytą 7 dienų nutarties apskundimo terminą, todėl pasiūlė pareiškėjui kartu su atskiruoju skundu pateikti motyvuotą ir pagrįstą prašymą dėl termino atnaujinimo, nurodant praleidimo priežastis.
5. 2019-10-28 ieškovas prašė teismo pratęsti terminą atskirajam skundui paduoti.
6. 2019-10-31 teismas nutartimi nurodė, jog CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pabrėžė, kad CPK 78 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas, o pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas, prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 straipsnio 4 dalis). Pareiškėjas prašyme atnaujinti praleistą terminą nurodė, jog tuo pačiu laiku laukė sprendimo administracinėje byloje I-4440-484 Vilniaus apygardos administraciniame teisme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš teismui pateikto pareiškėjo prašymo nėra galimybės suprasti, dėl kokių priežasčių pareiškėjas nepašalino 2019-10-22 nutartyje nurodytų trūkumų, pareiškėjo nurodytos priežastys, teismo vertinimu, nebuvo svarbios ir susijusios su teismo nutartyje nurodytų trūkumų pašalinimu. Nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjas negalėjo tinkamai ir laiku pašalinti 2019-10-22 nutartyje nurodytų trūkumų. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo L. K. prašymą dėl procesinio termino atnaujinimo atmetė ir grąžino ieškovo atskirąjį skundą.
7. 2019-11-18 teisme gautas analogiškas atskirasis skundas dėl 2017-01-13 nutarties. Teisėjos 2019-11-20 rezoliucija nurodyta, kad jis yra išspręstas 2019-10-31 nutartimi. 2019-12-04 teisme gautas analogiškas atskirasis skundas dėl 2017-01-13 nutarties, ieškovui išsiųstas 2019-12-05 raštas, kuriame nurodyta, jog teisme analogiškas atskirasis skundas jau išnagrinėtas 2019-10-31 nutartimi ir 2019-11-20 rezoliucija, todėl skundas grąžinamas ieškovui.
8. 2019-12-11 Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas (DOK 277523) analogiškas atskirasis skundas dėl 2017-01-13 nutarties. Ieškovas prašo bylą grąžinti teismui „ikiteisminio tyrimo tvarka“. 2019-12-11 teisme gautas (DOK 278455) prašymas dėl bylos perdavimo ikiteisminio tyrimo teisėjui, nurodoma, kad bylos pagrindas yra byla Nr. 10-1746-09 Kauno apylinkės prokuratūroje ir byla PK-2641-311/2011 Kauno apylinkės teisme. 2019-12-11 teisme gautas (DOK 278457) prašymas dėl bylos perdavimo ikiteisminio tyrimo teisėjui, nurodoma, kad bylos pagrindas yra byla Nr. 10-1746-09 Kauno apylinkės prokuratūroje ir byla PK-2641-311/2011 Kauno apylinkės teisme.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-12-12 nutartimi ieškovo atskirąjį skundą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Šalies argumentai
10. Teismas nurodė, jog ieškovas teismui pateikė 6 analogiškus atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-13 nutarties. 2017-03-13 ieškovo atskirąjį skundą išnagrinėjo Vilniaus apygardos teismas ir pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Ieškovui pirmosios instancijos teismas nurodė atskirojo skundo trūkumus, paaiškino, kaip jis turi būti teismui teikiamas, kokiais terminais ir kaip privalo būti suformuluotas. Ieškovas atskirojo skundo trūkumų neištaisė, teismui nuolat teikia analogiškus atskiruosius skundus su tais pačiais teismo jau įvardintais trūkumais, prašo teismo civilinėje byloje perduoti bylą ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuomet civilinė byla yra išnagrinėta 2017-03-13 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, ši nutartis yra įsiteisėjusi. Pirmosios instancijos teismas ieškovo atskirąjį skundą atsisakė priimti, nes yra įsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl skundžiamos 2017-01-13 teismo nutarties (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą esmė.
11. Ieškovas L. K. pateikė atskirąjį skundą dėl 2019-12-12 nutarties. Apeliantas prašo panaikinti skundžiamą nutartį.
12. Apeliantas teigia, kad nutartyje piktybiškai naudojamasi CPK 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pažeidžiama Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos žmogaus teisių konvencijos 17 straipsnis, Jungtinių Tautų Organizacijos neįgaliųjų teisių konvencija.
IV Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovo atskirąjį skundą, yra teisėta.
Žemesnės instancijos teismas
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui svarbu nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2019-10-22 nutartimi nustatė atskirojo skundo trūkumus ir įpareigojo juos pašalinti.
Šalies argumentai
16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-10-22 nutartyje nurodė, kad pareiškėjas 2019-10-11 teismui pateikė atskirąjį skundą dėl 2017-01-13 teismo nutarties elektroniniu paštu, o CPK nenumato galimybės procesinius dokumentus pateikti teismui elektroniniu paštu. Teismas nurodė, kad atskirajame skunde taip pat turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo išdėstytas aplinkybes ir pagrindas, kuriuo pareiškėjas nesutinka su priimtu teismo sprendimu, o pateiktame skunde nėra suformuluotas faktinis pagrindas ir dalykas – kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis koks konkretus prieštaravimas grindžiamas (CPK 135 str. 1 d. 2 ir 4 p.). Teismas pažymėjo, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-13 nutartis įteikta tinkamai, tačiau procesinis dokumentas, įvardintas atskiruoju skundu, teismui pateiktas 2019-10-11, t. y. praleidus įstatymo nustatytą 7 dienų apskundimo terminą, todėl pasiūlė pareiškėjui kartu su atskiruoju skundu pateikti motyvuotą ir pagrįstą prašymą dėl termino atnaujinimo, nurodant praleidimo priežastis. Pritartina šiai pirmosios instancijos teismo išvadai. Iš pareikšto atskirojo skundo turinio matyti, kad ieškovas jį pateikė netinkamu būdu, nemotyvuotą ir praleidęs terminą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos gali būti įgyvendinama, kai pateikiamas skundas atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus (CPK 306 straipsnis, 338 straipsnis). Imperatyvūs reikalavimai skundo formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl, esant tokiems atskirojo skundo trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi arba nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti skundo dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes teismui priėmus tokį jo reikalavimą ir pradėjus nagrinėti, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą apelianto procesinio dokumento trūkumams pašalinti.. kad taptų aiški apelianto procesinio dokumento esmė, pagrindas, dalykas, kad šis dokumentas būtų pateiktas ir patvirtintas įstatyme numatytu būdu ir priemonėmis.
17. Apeliantas, gavęs teismo 2019-10-22 nutartį, pateikė prašymą pratęsti terminą atskirajam skundui paduoti. Pirmosios instancijos teismas 2019-10-31 nutartimi išaiškino, kad ieškovas turėjo teikti prašymą dėl termino atnaujinimo ir nurodė, kokie reikalavimai yra keliami tokiam prašymui. Ieškovas, teikdamas minėtą prašymą, nepašalino 2019-10-22 nutartyje nurodytų atskirojo skundo trūkumų, be to, iš pateiktų dokumentų galima buvo suprasti, kad apeliantas pakartotinai skundžia 2017-01-13 nutartį, kuri jau buvo apskųsta atskiruoju skundu ir kurią Vilniaus apygardos teismas 2017-03-13 nutartimi paliko galioti. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas ir atsisakė priimti ieškovo skundą, kadangi yra įsiteisėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-13 nutartis, kuria 2017-01-11 ieškinį dėl šmeižto atsisakyta priimti ir šis ieškinys yra grąžintas ieškovui
18.Remiantis anksčiau išdėstytais motyvais, darytina išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta, nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių skundo priėmimą, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamąją nutartį nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Atmesti ieškovo (apelianto) L. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-12 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo L. K. ieškinį dėl šmeižto, pareikštą atsakovei G. B..
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-12 nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.